ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-05-02 nr. 891

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Prisilietimas (60) • LAIMANTAS JONUŠYS. Pavasario šviesa, Kosovo tamsa ir kitos subjektyvios mintys (14) • -gk-. Sekmadienio postilė (51) • VYTAUTAS BUBNYS. Akistata nemigo naktį RASA AMBRAZIEJIENĖ, ALGIRDAS PATACKAS, ALEKSANDRAS ŽARSKUS. Balsės (10) • WILLIAM CRAIG. „Baltumo patikrinimo punktas“ (51) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (5) • SIMON REES. Fatališkas vėlavimas – „Now Art Now Future. Esamasis laikas“ (26) • SIGITAS GEDA. Eilės (8) • Odos pigmento kiekis, arba DiasporaRENATA ŠERELYTĖ. Nutrūkęs kontaktas su kūno visataVYKINTAS VAITKEVIČIUS. Kukaveičio šventvietės mįslės (14) • VYTAUTAS GIRDZIJAUSKAS. Skorpionas (5) • PRADEDANTIEJI. Eilės (11) • būtų čia nieko chatas, bet kad labai lėtai eina (363) • 2008 m. gegužės 9 d. Nr. 18 (892) turinys (24) •

Fatališkas vėlavimas – „Now Art Now Future. Esamasis laikas“

Lietuvos dailininkų sąjungos 2-oji tarptautinė grafikos bienalė

SIMON REES

[skaityti komentarus]

iliustracija
Monos Lizos fotosesija. Tai, kas verčia mus tikėti (detalė). 2008
Laisvydė Šalčiūtė

1919 m. Marcelis Duchamp’as paėmė pigų atviruką su Leonardo da Vinci „Monos Lizos“ reprodukcija, pripaišė Monai riestus ūsus ir barzdą, o ant atvaizdo krašto užrašė raides L. H. O. O. Q. Šis užrašas – prancūziškos frazės Elle a chaud au cul („Jai dega užpakalis“) garsažodis. Dailės istorikai ginčijasi, kur ir kada pirmą sykį buvo eksponuotas šis darbas: tais pačiais 1919-aisiais Atmestųjų ar Nepriklausomųjų draugijos salonuose Paryžiuje ar 1920-ųjų balandį Anoniminės draugijos salone Niujorke. Jo reprodukcija buvo išspausdinta prancūzų žurnalo „391“ 1920 m. kovo mėnesio numeryje, tačiau išliko „karšta“ naujiena 1930 m. Paryžiuje vykusioje parodoje (užfiksuotoje fotografijose). Nepaisant neaiškios kūrinio istorijos, jo intencijos visiškai aiškios – siekiama išjuokti Luvro grožio etaloną ir visiems laikams susieti „Moną Lizą“ (o kartu ir Leonardo da Vinci) su analiniais dalykais.

Šis radikalus požiūris remiasi psichoanalizės mokslu, konceptualiai įkvėpusiu siurrealizmą ir dada – meno judėjimus, su kuriais siejama ir M. Duchamp’o kūryba. 1910 m. psichoanalizės „tėvas“ Sigmundas Freudas parašė garsiąją psichobiografiją „Leonardo da Vinci: jo vaikystės prisiminimas“, ji tapo atraminiu tekstu daugeliui psichoanalizės metodą taikiusių dailės istorikų (pvz., Ernstui Gombrichui, Griseldai Pollock ir Heinrichui Wölfflinui). Šioje knygoje ir vėlesnėje esė „Mikelandželo Mozė“ (1914) S. Freudas išdėstė požiūrį, kad šių dailininkų tapybos ir skulptūros kūriniai atspindi jų slaptus troškimus, pvz., ikoninis Monos Lizos kuklumas, santūrumas – „meilę, apie kurią nekalbama“. Tekste greta kitų klausimų analizuojamas ir slaptas Leonardo da Vinci homoseksualumas. Straipsnyje apie Mikelandželą, kuris kaip ir Caravaggio viešai pripažino savo seksualinę orientaciją, S. Freudas atvirai kalba apie menininko žavėjimąsi berniukų kūno formomis ir jų gausą jo kūryboje.

M. Duchamp’as jas įžvelgia Monos Lizos veide – įsižiūrėkite: jis apvalus, minkštas, kone bekaulis, primena putlų vaiko (berniuko) užpakalį. Monos Lizos veidas kaip užpakalis – paveikslo kūrėjas suteikė publikai galimybę valandų valandas svajoti priešais „degantį užpakalį“.

Viena šiuos apmąstymus paskatinusių priežasčių ta, kad, rengiant šią (Lietuvos dailininkų sąjungos) grafikos bienalę, beveik prieš metus buvo pranešta, jog ją kuruos Edwardas Lucie-Smithas (g. 1933 m. Jamaikoje) – vienas žymiausių britų dailės istorikų, taip pat vienas garsiausių viešų homoseksualų, drąsiai gynusių savo orientaciją dar tuomet, kai homoseksualumas Didžiojoje Britanijoje buvo už įstatymo ribų. Šiuos klausimus menotyrininkas analizavo ir daugelyje savo knygų: „Graikiškoji girlianda“ (1971), „Erotizmas Vakarų mene“ (1972) (vėlesnis, pataisytas, leidimas – „Seksualumas Vakarų mene“, 1992), „Vyro aktas: modernus žvilgsnis“ (1984), „Ars Erotica: jaudinanti meno istorija“ (1997).

Kita priežastis, pastūmėjusi būtent taip pradėti šį straipsnį – noras kategoriškai paprieštarauti bienalės šūkiui: daugelis joje eksponuojamų kūrinių nenusipelno šiandienos ar ateities meno (kaip liudija parodos pavadinimas) vardo, ir žiūrovai neturėtų jų net vertinti šiuo požiūriu. Pavyzdys: Laisvydės Šalčiūtės atspaudai ant sienos, kuriuose Monos Lizos galva puikuojasi ant panelės, futbolininkės, gundytojos, badmintonininkės ir nuotakos pečių. Kokį šiuolaikiškumą ar futurizmą galima įžvelgti šiuose įprastuose vaizduose, įskaitant gundytoją, kurios „gėdą“ maskuoja taškinė matrica, kai pats Monos Lizos atvaizdas jau 89 metus yra homoseksualaus analinio sekso ir lygiai tiek pat metų – reprodukuojamo vaizdo simbolis. Kalbu kategoriškai, nes M. Duchamp’o kūryba (ir L. H. O. O. Q. atvejis) buvo kanonizuota dar prieš II pasaulinį karą, o po kone 20 nepriklausomybės metų Lietuvoje nebedera dangstytis posovietine afazija. Kad šiandien Monos Lizos atvaizdas radikaliai prabiltų apie lytį, jis turi žadėti daugialypius malonumus. E. Lucie-Smitho kuruotoje parodoje tikrai nebūtų buvę vietos L. Šalčiūtės darbams. Taip pat ir banaliems, neišprususiai akiai skirtiems rumunų menininko Mihai Zgondoiu įžymybių portretams-paieškų skelbimams: čia Monos Lizos ieškoma „kaip besišypsančios kalės“, Marilyn Monroe – oraliniam seksui, o Freddie Mercury – „dėl seksualių ūsų“. Jei viskas būtų kiek kitaip – Mona Liza domintų dėl seksualių ūsų (užuomina į M. Duchamp’o „ūsuotąją“), F. Mercury būtų ieškomas oraliniam seksui (šis skandalais pagarsėjęs žymus homoseksualas mirė nuo AIDS), o M. Monroe – kaip linksmai besišypsanti kalė (tiesa, ją pakirto priklausomybė nuo antidepresantų) – menininkas gal būtų pajudėjęs įdomesne kryptimi.

iliustracija
Kaip tapti turtingam ir garsiam (ciklo detalė). 2006
Peeter Allik

Kokia svarbiausia šios parodos (ir daugelio kitų Lietuvoje rengiamų) problema? Dar Chruščiovo laikų mokslo ir technikos revoliucija bei varžybos kosmose įrodė, kad futuristiniai produktai yra vertingi, jei jų yra daug – tuomet jie tampa populiarūs ir skatina tam tikros srities vystymąsi (prisiminkime – M. Zgondoiu kūriniai yra skaitmeniniai atspaudai). Pavyzdžiui, naujos betono, aliuminio, stiklo konstrukcijos pagerino statybų kokybę ir sukūrė patogesnę gyvenamąją aplinką su pastoviu vandens, elektros, dujų tiekimu ir centriniu šildymu. Jei kurio nors elemento trūktų, turėtume tik gražų, bet nenaudingą kiautą – sociolingvistiškai tariant, „tuščią signifikantą“. Daugelis menininkų šioje tarptautinėje grafikos bienalėje techniškai modernizavo savo kūrinius (todėl jie gali atrodyti šiuolaikiški), tačiau neprisodrino būtino konceptualaus turinio, kad jie taptų visaverčiais signifikantais.

Vilniuje pradėjus veikti Jono Meko vizualiųjų menų centrui, kuriame nuolat eksponuojami Fluxus menininkų kūriniai, be to, ką tik pasibaigus „Fluxus – Rytai“ parodai ŠMC, sunku patikėti, kad dailininkai Jurga Juodytė ir Saulius Leonavičius nežino, kokį svarbų vaidmenį Fluxus tinklo meno praktikoje vaidino reprografija. JMVMC galima susipažinti su „faksimilių menu“ (fax-art) ar „faksimilių fliuksu“ (fax-flux) – faksimilių aparatais sukuriamais meno kūriniais, beje, viena iš daugelio bendradarbiavimu grįstų (taikant telegrafavimą, fotokopijavimą, elektroninį paštą ir kt. priemones) kūrybos rūšių. J. Juodytės ir S. Leonavičiaus instaliacija pernelyg primena Nam June Paiko televizorių ar kompiuterių monitorių skulptūrines instaliacijas. Vilniuje nebegalima kurti (ir rodyti) Fluxus „primenančio“ meno, apsimetant nelabai išmanantiems: čia galima pamatyti originalius Fluxus kūrinius ir gauti visą reikalingą informaciją.

Vienas žymiausių praėjusio amžiaus žodinių palimpsestų – dar 4 deš. Hermanno Göringo pasakytos frazės („Kai išgirstu žodį kultūra, čiumpu savo lugerį“) parafrazės: „Kai išgirstu žodį kultūra, čiumpu savo pistoletą“ (Jeanas Lucas Godard’as, 7 deš.) ir „Kai išgirstu žodį kultūra, čiumpu savo čekių knygelę“ (Barbara Kruger, 9 deš.). Žinant, kad pastaroji sodri parafrazė priklauso vienai žymiausių šiuolaikinių menininkių, grafikos kūrėjai B. Kruger, visiškai nesuprantama, kaip vilniškės bienalės kuratoriai galėjo pasirinkti estų dailininko Peeterio Alliko ciklą „Kaip tapti turtingam ir garsiam“. Viename jo lakšte pavaizduotas pistoletas ir įrašas „Turi nieko negerbti“, kitame – stačias penis su tatuiruote „Turi visus dulkinti“. Tai varganas infantilus „tvarkos“ įvaizdis (ginklas–penis–jėga), pastiprintas saviauklos knygų (pvz., 1936 m. parašytos Dale’o Carnegie „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“) retorika. Beje, rizikuoju primindamas šią knygą, nes pirmasis D. Carnegie principas byloja: „Nekritikuok, nesmerk ir nesiskųsk.“ O šioje recenzijoje kaip tik tą dariau ir tęsiu paskutiniame sakinyje. Jei parodos kuratoriai ir menininkai nori, kad užsičiaupčiau (deja, ir ankstesniąją bienalę vertinau neigiamai), tegu porą metų pastudijuoja rimtas knygas!

Vertė L. J.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


116570. Titas2008-05-07 08:58
Apie LDS Grafikos bienalę - viskas teisingai, šauta į dešimtuką, stengiantis sumenkinti konkuruojančią instituciją (o LDS taip stengėsi pataikyti ŠMC “į mostį“). Bet, kita vertus, ŠMC renginiai nėra nei įdomesni, nei geresni. Problema giliau, tik niekas nepakapsto.

116571. kiskis p2008-05-07 08:59
tai pakapstykite, duodu jums zalia sviesa.

116646. hudoznik2008-05-07 22:52
That`s right, Simon, super! Puikiai demaskuoti kurejai produkuojantys pseudo konceptualizma- jeigu i konteksta numojama ranka ir griebiamasi sedevro dekonstrukcijos, tai reikia buti tvirto isitikinimo, ar intuicijos, kad vietoj senojo atsiras nemenkesnis naujas. Pavyzdziui, noreciau dekonstruoti L.Salciutes kurini- kas pasikeistu, jeigu vieto Mona Li portreto idetume pacios autores atvaizda?

116667. kita nuomone2008-05-08 09:47
Simono tekstas idomus ir taiklus, bet keliose vietose sauta pro sali. Skaitant autoriaus samprotavimus neapleidzia jausmas, kad LT menininkus ir menotyrininkus jis regi kaip naivius ciabuvius, kurie nei knygu skaite, nei parodu mate. Ir kur jau jiems suprasti homoseksualias Monos Lizos konotacijas (kad ir is Frieze neseno straipsnio apie Duchampa ir Rembo). Gal dauguma LDS nariu ir nezino / nesidomi siomis temomis, taciau Salciutes darbas nera toks naivus ir neinformuotas, kaip atrodo is pirmo zvilgsnio. Mona Liza ji renkasi butent del siu konotaciju, tik sieja ja ne su vyrisku, o su moterisku homoseksualumu, darbo pabaigoje idedama citata is neseniai pasirodziusios knygos "Drasa kalbeti, aistra gyventi". Tai nera tik dar vienas pasispardymas su Mona Liza, o bandymas isplesti jos atvaizda is homoseksualiu vaikinu monopolio.

116672. to kita nomuonė2008-05-08 09:58
Tai dabar vyriški ir moteriški homoseksualai plėšosi dėl Monos Lizos. Gili mintis. Verta kūrėjų pastangų.

116681. nmn2008-05-08 10:27
Kūrėjų pastangų nevertas niekas. Kūrėjai turi patys save kūrenti ir is savo pelenų lipdyti genialius meno kūrinius. Tekstas, jei pastebėjote, ne apie kūrėjus, o apie meno istorijos kontekstą. Ir kaip naivūs kūrėjai jo neišmano.

116705. hudoznik2008-05-08 14:01
manau, tarp eiluciu parasyta, kad knygu paskaityti neuztenka. teorinis lt menotyrininku ir ju dengiamu "konceptualistu" nuopuolis ir yra laisvu interpretaciju koliazo destymas- kapitalistines savimones stereotipai ir stabai tik pradeda leisti saknis nepernelyg derlingoje lt dirvoje.

116757. šūdas2008-05-09 10:02
simonas iš dalies teisus. man irgi, kaip eiliniam parodos lankytojui strigo tas tariamas konceptualumas - atrodo, kad kai kurie tiesiog bandė derintis prie šmc erdvės ir daryti pagal jo kurpalių. rezultatas išėjo toks, koks ir turėjo būti - ne visai įtikinamas. bet tai būtų kuratoriaus, o ne pačių menininkų problema. juk jis atsirinkinėjo ir formavo bendrą struktūrą, todėl simonas, kritikos objektu pasirinkdamas atskirus menininkus, o ne kuratorių, užima tokią pačią poziciją, kaip ir jo kritikuojamieji - perfrazuojant jį patį galima tarti, kad kam kritikuoti šalčiūtę ar leonavičių, jeigu tai jau darė kiti vilniuje gyvenantys menotyrininkai? o labiausiai tai norėčiau ginti šalčiūtę - čia, mano nuomone, reesas visai neteisus. apeliuodamas į duchampą pats rodo savo penkiasdešimties metų senumo žinias. po duchampo daug kas eksploatavo moną lizą, kad ir koks botero ar banksis - į kurį atvirai orientuojasi šalčiūtė. tai juk ne ant reprodukcijos dar kartą ūsus išpaišė ta šalčiūtė. o net jeigu ir taip padarytų ir argumentuotų, tai būtų konceptualus posūkis. simonas parodą vertina iš modernistinės, hierarchinių ryšių ir piramidžių sąlygotos pozicijos - jo nuomone, moną lizą galima interpretuoti tik psichoanalitiniu, tiksliau- freudo metodu. o man atrodo, kad tame ir yra menininkų , šiuo atveju šalčiūtės stiprybė, kad ji pabandė visą tą reiklą dekonstruoti. ji dekonstravo džokondą. pažvelgė į jos veidą ne kaip į diedišką ar berniukišką šikną, o kaip į vaginą. čia taip, jeigu žiūrėtume psichoanalitiškai. o sociologiniu aspektu ji tesiog pasirinko vieną iš visuomenės šablonų ir pabandė jo pagalba pamodeliuoti įvaizdžio kaitos ir transformacijų situaciją. ir iš tiesų net neaišku, kas pasakė apie kultūrą ir pistoletą - goeringas ar goebelsas.

116771. dar2008-05-09 10:53
darpagalvojau, o iš kur reesas žino - būtų lucie-smithas kvietęs tą ar kitą autorių dalyvauti parodoje ar ne? nebent jeigu yra asmeninė edwardo simpatija ir asmeninių jo reikalų patikėtinis...

116777. mokytis mokytis mokytis2008-05-09 11:26
Is tiesu daug musu menininku, ypac LDS stovykloje, kuria lyg nieko iki ju nebutu vyke. Taciau juokinga kritikuoti menininkus, remiantis "virsesniu" vakarietisku kontekstu ir ignoruojant artimesnius. Peeter Allik ir Barbaros Kruger lyginimas visiskai dirbtinis. Tema negali tureti copyrighto - meno pasaulio konjunktura ir patekimo i ji desniai visada buvo menininku akiratyje. Jau greiciau cia tiktu palyginimas su Mladeno Stilinoviciaus "An artist who does not speak English is no artist". O siaip si paroda - ne menininku, o kuratoriaus problema. Jis tai tikrai turetu pagilinti savo zinias. Ir peradresavus Simono pastabas jam, gautusi puiki recenzija.

116779. kuratoriams2008-05-09 12:12
toks zanras kaip grafika dar egzistuoja tik LDS, o pavadinimas banalus, pretenzingas ir kvailas.

116784. Trys šimtai dešimt 2008-05-09 13:37
Visiskai sutinku. Pavadinimas laza, ir kabinimasis prie grafikos yra bandymas pakinkyti traukini.

116785. penki sakiniai apie lietuvių kalbą2008-05-09 13:44
Drįsčiau tarti pastabą dėl vertėjo darbo. L. H. O. O. Q. nėra garsažodis. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne rašoma, kad garsažodis yra pagal gamtos garsus sudarytas žodis. Garsažodis galėtų reikšti ir sugalvotą, beprasmį žodį. Šiuo atveju tiksliau būtų sakyti "santrupa".

116802. vl.2008-05-09 17:39
vienžo šalčiūtė ir CO siuva barzdas seniai barzdotoms idėjoms.

116821. hudoznik2008-05-09 23:54
panasu,kad dekonstruoti hermeneutine sistema, uztenka paklausyti realiatyviu vaginos monologo instrukciju. na, nepykite,bet su tokia "antipsichoanalize" geriausia pas grigaliuna kreiptis.

116836. vai tai tai2008-05-10 09:53
nu cia jau pakvipo diedovscina - marginaliems diskursams taikoma ta pati isstumimo strategija, kaip kanoniniam menui. diedai gejai - gerai, moterys - blogai. Neva, ne lygis. Taip pat kaip anksciau apskritai visa nefaline kuryba buvo "nerimta", nes ant kitokios logikos ir patirties pastatyta. na nusimeskit pagaliau tuos visaziniu akinius ir pasiziurekit i reiskinius ne is isankstinio zinojimo-galios poziciju.

116837. yeh2008-05-10 09:58
Well done, Simon! Congratulations, indeed! We do need your education:)

116870. 3102008-05-10 13:36
Kazkokia vadoveline mokyklos destytojo recenzija, vis tikrinant, ar citatos pavartotos teisingai... Nuo-bo-du! Ir gana naivu.

116897. toto2008-05-10 14:53
Toks ir turi būti vadovėlinio vadybininko, universalaus roboto referatas.

117149. teoretike2008-05-12 11:56
Tekstu ir klisiu nelaisveje Simonas :) nors parodos dar nemaciau (gal ji ir ne now, ir ne future), bet autoriaus argumentai visai neitikino. Kazkokia arogancija ir geru tekstu suklisinimas. Gal isivaizduoja vienas juos skaites ir vieninteliu "teisingu" budu suprates?

117206. kv2008-05-12 19:11
Paroda tikrai labai skysta ir neidomi, bet recenzija irgi to paties lygio, net nesitikejom.

117220. hudoznik2008-05-12 20:49
vis delto, griztant prie pagrindines simono minties, kolegos, aiskiai pasakyta, kad epigonu kuryba sabloniska is principo, nors ir kaip bebutu apdangstyta demokratiskiausiais copyright`ais. jeigu reakcijos i paroda pakankamai provokatyviai vienareiksmiskos, tai galbut, savikritiskumo pamokeles ruoskime "cia ir dabar".

117231. fidelis2008-05-12 22:01
che kengura dar ir raso visiems geros nuotaikos linki geriasias menininkas fidelis

117238. > fidelis2008-05-12 22:56
o che kenguros dideles ir raudonas morkas grauzia?

117283. klausimas hudoznikui2008-05-13 15:27
o kas epigonu copyrighta panagrines recenzentu atveju? oi butu idomu, oi kiek ten nusirasymu surastu.

126650. jooo2008-08-04 12:58
tikrai prasta parodele. aciu saimonui uz paskatinima.

Rodoma versija 25 iš 25 
0:01:36 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba