ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-12-24 nr. 730

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

MASAOKA SHIKI. 25 haiku (58) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Jau eina. Arba šoka (3) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Šventosios nakties pokalbiai tvartelyje (4) • Filosofė Jūratė Baranova kalbasi su rašytoja VANDA JUKNAITE. Už žodžių (27) • ELIAS CANETTI. Trys novelės (4) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (23) • TOTORĖ SONATA. Neišsiųsti el. laiškai (3) • AURELIJA JUODYTĖ. Ar mane girdi?VITALIJA BIGUZAITĖ. Televizijai atminti, arba Pasidaryk pats (8) • DALIA STRIOGAITĖ. Kaip Kazys Boruta lietuvių literatūrą kreipė į modernizmą (1) • SIGITAS PARULSKIS. Antipatiškas pašto demonas (24) • ARŪNAS VAICEKAUSKAS. Kalėdų čigonautojai (5) • LAIMANTAS JONUŠYS. Mano beribė savimeilė (205) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Leninas ir Donelaitis (16) • L a i š k a i (427) •

Kaip Kazys Boruta lietuvių literatūrą kreipė į modernizmą

KAZIUI BORUTAI – 100

DALIA STRIOGAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
J. O. Penčylos šaržas

Kazys Boruta (1905.I.6–1965.III.9) visad mąstė plačiai. Jo sumanymai buvo didžiuliai, užmojai maksimalistiški. "O gyventi aš galiu tiktai tada, kai dideli darbai prieš akis. Toks jau suvalkiečio būdas. Kelmus rauti – tai kelmus, statyti – tai statyti!" ("Vietoje autobiografijos", rankr.)

Stebina ne tik temperamentas, bet ir ankstyva poeto branda, gera literatūrinė orientacija, naujų šiuolaikiškų kūrybos kelių suradimas. Devyniolikametis, recenzuodamas ką tik pasirodžiusį "Keturių vėjų" žurnalo pirmąjį numerį, rašė: "Naujasai Menas jau Lietuvoj prasidėjo. [...] Sveikinam kaipo meno revoliucininką, kuris iš pelėsių ir prietarų balos nori įvesti meną į gyvenimą, kuris nori pasakyti drąsų, laisvą kūrybos žodį". Pirmos Borutos knygos "A-lo!" eilėraščiai daug kuo binkiški; apie Kazio Binkio rinkinį "100 pavasarių" jaunasis poetas atsiliepia labai entuziastiškai, bet netrukus randa kitoniškų poetinių pamokų (rusų ir vokiečių naujoji literatūra, ekspresionizmo, dar vėliau konstruktyvizmo teorija ir praktika), – tai sustiprina Borutos nepriklausomą laikyseną ir savarankiškus estetinius sprendimus.

Laiškuose iš Vienos jaunasis politinis emigrantas ir poetas vis dažniau prabyla apie trokštamą rašytojo profesionalo darbą, kuo kritiškiausiai vertina Lietuvos literatūrinį gyvenimą ir apsnūdusį keturvėjininkų sąjūdį. Antai jaunystės draugui Antanui Venclovai 1926 m. kovo 20 d. rašo: "4 vėjai", sakai, išeis? Tuščia pasaka, broli. "4 v." seniai gyvas lavonas, ir jo tokie vyrai, kaip Petrėnas ir Binkis ir Ko, neatgaivins. Galėjom atgaivinti mes, jaunieji, bet nebuvo nei pas vieną tikro noro". Ir Boruta jau kuria savus gigantiškus projektus, originalius sumanymus bei planus, kaip parvažiavęs suburs "drąsių bernų kompaniją", kad galėtų Lietuvoje sukelti gerą triukšmą. Siūlo, ko, jo nuomone, labiausiai esamu momentu reikėtų: "1) Kaune atidengti poetiškojo žodžio dirbtuvę, 2) pradėti daryti literatūros mitingai (!), 3) išleist bernišką žurnalą". Be to, žada pateikti revoliucinę literatūros ideologiją, kuri būsianti išdėstyta jo knygoje "Literatūra klumpėse" (apie tą knygą-manifestą nemaža aiškino, bet jos taip ir neparašė; yra tik rankraščio fragmentai). Įspūdingiausi jaunojo Borutos raginimai galvoti apie visą lietuvių literatūrą ir jos vystymą, kurti "plačią rašytojišką organizaciją su visom prideramom įmonėm", neleisti rašytojams iškrikti.

Ką iš tikrųjų Borutai pasisekė padaryti lietuvių literatūros labui? Išreklamavo vėtrą, viesulą ir kaimo berną – savitus revoliucinės stichijos įvaizdžius. Padėjo įsigalėti ekspresionizmo poetikai. Įtvirtino tikro vyriškumo dominavimą. Įdiegė avangardistinę aktyvizmo programą. Inspiravo žurnalo "Trečias frontas" atsiradimą.

Borutos kūrybos modernėjimo kelias – nuo "Keturių vėjų" iki "Trečio fronto" – literatūrologų nesyk nagrinėtas. Aptarta, kaip poetas, atmetęs vieną sąjūdį, organizavo kitą. Bet, pasirodo, tas kelias sudėtingesnis, negu būtų galima manyti. Ir dažnai cituojamus kategoriškus Borutos nuosprendžius (pavyzdžiui, apie "Keturis vėjus" kaip "gyvą lavoną" ir pan.) derėtų vertinti atsargiau – jie momento nuotaikos padiktuoti.

Štai vienas dokumentas. Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas įdomus aptariamojo laikotarpio Borutos laiškas Binkiui. Jis rodo tikresnį Borutos kelią nuo "Keturių vėjų" į naujus ieškojimus ir kartu paryškina dviejų žymių lietuvių avangardistų tarpusavio santykius. Šis eksponatas į Kauną yra atkeliavęs iš anksčiau Vilniuje buvusio Rašytojų memorialinio muziejaus, o kol keliavo iš miesto į miestą, liko neįtrauktas į Borutos "Raštus", nežinomas, nepublikuotas. Laiškas tikrai vertas dėmesio.

Jis rašytas keturvėjininkams surengus "poezo koncertą" per Lietuvos radiją (1926 m. gruodžio 9 d.). Ir radijas anuomet dar buvo naujiena, ir poezijos valandėlė – pati pirmoji, tad Boruta džiaugiasi, kad literatūros broliai "sujudėjo". Tiki, kad galės dirbti kartu, ir siūlo naujus darbo pagrindus (futurizmas paseno!), naują revoliucinę literatūros ideologiją. Įdomus dalykas – "skitiškumo teorija", jo perimta iš rusų literatūros kritiko, publicisto ir mąstytojo Ivanovo-Razumniko. Boruta jį nesyk yra citavęs, parafrazavęs, kai ką išvertęs iš jo darbų ir publikavęs. Klajokliška, stichiška "skito" pasaulėjauta (plg. Ivanovui-Razumnikui artimų A. Bloko, A. Belo ir kt. autorių kūrybą) – tai dvasios maksimalizmas, amžino revoliucingumo polėkis, bekompromisė panieka miesčioniui.

Įdomi šiame laiške dviejų lietuvių poetų akistata: kupinas energijos ir "skitiškos" dvasios 21 metų Boruta, rėžiantis tiesų ir atvirą žodį, ir – gerokai vyresnis, jau pritilęs išdidus "maestro" Binkis. Nežinome, ar Binkis atsiliepė ir ką galėjo atsakyti laiško autoriui. Pritarti (ar paneigti), kad lietuvių poezijoje – tik trys geri vardai?..

O po metų kitų įvyko jau gerokai didesnė Borutos konfrontacija su keturvėjininkais. Ir jokio bendro darbo nebebuvo tikimasi. O kai 1930 m. pradžioje Boruta džiaugsis pirmojo "Trečio fronto" numerio pasirodymu, tai žurnalo bendradarbiui Jonui Šimkui tuoj parašys: "4 v." turbūt sprogsta iš piktumo. [...] Mes esam jėga". Atsiribodami nuo keturvėjininkų, kaip svarbiausią dalyką jie buvo iškėlę naujos epochos kūrėjo visuomeninį angažuotumą.


1926.XII.12
Viena

Mielas!

Visa širdžia sveikinu "Keturius Vėjus", pučiančius iš Kauno Radio Stoties. Iš džiaugsmo norėjau net telegramą sveikinimo pasiųsti, bet jau buvo pervėlu, todėl užėjęs į pirmą Keler’į [aludę – D. S.] išgėriau visų literatūros brolių garbei.

Sveikinu ir sveikink visus vėjiškus brolius. Aš labai nekantriai laukiau, kada sujudėsime. Ir visi iš sykio. Einant kiekvienam savo keliu – iškriksime, bet ne iškrikime bėda, bėda, kad nesusigiedosime ir jokio vėjo nelaimingoj Lietuvoj nepakelsime ir – ko gero – sulauksime liūdno Kiršų, Sruogų likimo. Reiškia, ne literatūrą darysime, bet už būtas ir nebūtas nuodėmes metavosime ir nugrimsime į miesčionišką balą. Tai būtų daugiau negu liūdna. Tačiau suprasi mano džiaugsmą, kada aš perskaičiau Kauno kronikoj, kad "Ket. Vėjai" šneka iš radio stoties, – reiškia, gyvi esame, reiškia – turime dar valios gyventi.

O jeigu taip, galime skelbti visuotiną meno mobilizaciją ir organizuotai imti vieną po kitos meno pozicijas. Net prie dabartinių jėgų, kokias mes turime, galime daug padaryti ir visiems nelaimingiems sutvėrimams lietuvių literatūroje galime duoti atostogų. O visus, kas dar šiek tiek gyvas ir rodo noro dirbti, – reikėtų paimti į savo būrį. Aplamai "Ketur. Vėjus" gal reikėtų ir naujai organizuoti, ir ant naujų pagrindų atsistoti. Futurizmas, mielas literatūros Broli, dabar jau устаревшая дрянь. Viso, kas galima iš jo pasiimti, tai keletas darbo principų, o visas, kaip literatūriška ideologija, reikia padėti į archyvą. Reikia surasti kas nors naujo! Ir būtinai reikia. Antraip – nelaimingai tūpčiosime vienoje vietoje. Todėl, jei ne visai naujos ideologijos reikalingi, tai bent sintezio kelių revoliucinių literatūros ideologijų. Aš pats rengiuosi atsistoti diametrališkai priešingai futurizmo mašinizmui ir ruošiu tuo reikalu brošiūrą "Literatūra klumpėse". Gaila, kad mes iki šiol niekados kaip reikiant tuo reikalu neišsišnekėjome. O šnekėti reikia. Aš jaučiu šį tą giminingo mano statomosios literatūros ideologijos ir Tavosios. Ar nebus mudviejų ideologijų persikirtimo taškas – ā ńźčōńņāå, Ivanovo-Razumniko prasme. Su Ivanovu-Razumniku galima daug kur nesutikti ir atmesti daugelį jo literatūros principų, bet – skitiškumo teorija man priimtina. Skito neramų švilpesį aš girdžiu ir Tavo eilėraščiuose.

Tačiau tai maža. Reikia pajusti ir lietuviška žemė po savo kojom. Žinia, aš labai tolimas nuo tautiškųjų meno spekuliacijų, o ypač tokių žioplų kaip Lietuvoje, tačiau tas dar nereiškia, kad nereikia ieškoti savo aplinkumoj atsispyrimo taško. Reikia, ko gero, ieškoti tų, nuo kurių būtų galima pradėti statybą lietuviškos literatūros. Visas romantiškas-patriotiškas lietuvių liter. periodas galima išbraukti. Tai tuščia vieta. Aš sustoju ties trimis vardais – ties Strazdu, Donelaičiu ir Vienožinskiu. Žinia, čia ilga kalba, bet, jei verta lietuvių poetui pažiūrėti lietuvių literatūros istorijos, tai – bent šitų vardų.

Ką gi konkrečiai atgimusiems "K. V." aš siūlau? – Siūlau labai mažai: – 1) sujungti savo pagairėje visas gyvas literatūriškas jėgas, – 2) ieškoti naujos literatūriškai revoliucinės meno ideologijos, – 3) rasti atsispyrimo tašką lietuvių literatūroje ir – 4) pradėti organizuotą literatūros statybą. Tai bus visi mano siūlymai ir linkėjimai naujai pučiantiems "K. Vėjams". Manau, kad tai ir Tau, ir visiems kitiems literatūros broliams bus priimtina.

Broliškai sveikinu –

Jūsų Kazys Boruta

P. S. – Aš aplamai labai mažai žinau, kas dabar darosi Lietuvoje, todėl būsiu labai dėkingas, jei rasi reikalo man rašyti, adresas nuolatinis toks: Wien I, Universität.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


147521. goda :-) 2009-01-21 17:38
Mano teta yra Dalia Striogaitė. Aš taip pat Striogaitė. Labai myliu ir džiaugiusi savo senelio sese!!!

Rodoma versija 28 iš 28 
0:00:24 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba