ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-12-24 nr. 730

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

MASAOKA SHIKI. 25 haiku (58) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Jau eina. Arba šoka (3) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Šventosios nakties pokalbiai tvartelyje (4) • Filosofė Jūratė Baranova kalbasi su rašytoja VANDA JUKNAITE. Už žodžių (27) • ELIAS CANETTI. Trys novelės (4) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (23) • TOTORĖ SONATA. Neišsiųsti el. laiškai (3) • AURELIJA JUODYTĖ. Ar mane girdi?VITALIJA BIGUZAITĖ. Televizijai atminti, arba Pasidaryk pats (8) • DALIA STRIOGAITĖ. Kaip Kazys Boruta lietuvių literatūrą kreipė į modernizmą (1) • SIGITAS PARULSKIS. Antipatiškas pašto demonas (24) • ARŪNAS VAICEKAUSKAS. Kalėdų čigonautojai (5) • LAIMANTAS JONUŠYS. Mano beribė savimeilė (205) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Leninas ir Donelaitis (16) • L a i š k a i (427) •

Televizijai atminti, arba Pasidaryk pats

VITALIJA BIGUZAITĖ

[skaityti komentarus]

Šiemet sueina ketveri metai, kai žydrasis ekranas mano namuose žybtelėjo, spragtelėjo ir užgeso amžinai. Kaip tik prieš pačias Kalėdas. Kai penkiasdešimtą kartą buvo galima pasižiūrėti "Vieną namuose". O "Vienas namuose" – mano mėgstamiausias filmas per Kalėdas. Atvykęs televizorių taisytojas pasakė trumpai: "Senukui amen". Ir štai jau ketveri metai be televizijos. Jeigu kas pasako: "Negaliu be televizoriaus", gūžtelėju pečiais ir atsakau: "O aš per ketverius metus nė karto nepasigedau nei žinių berniuko, nei Mildažytės, nei "TV panelės" konkurso". Bet patikėkite, svarbias naujienas – apie Pakso nuvertimą, Beslano įvykius – tikrai kas nors praneša: kaimynė, visu garsu "Hyper Maximoje" kalbantis radijas, laikraštis, atsitiktinai numestas dantų gydytojo priimamajame. Man vienos informacijos apie įvykį per savaitę gana. Visa kita – tik to paties įvykio interpretacijos.

Tokių kaip aš, iš veido nepažįstančių naujosios kadencijos Seimo narių, nežinančių, kas pasisavino milijoną, kaip paskutinėje laidoje buvo apsirengusi Nomeda ir ką veikia labdaringa miesto mero žmona – nedaug. Bet man ramu. Nereikia piktintis prastomis laidomis ir filmus pertraukiančia įkyria reklama. Išjungti televizorių – pati geriausia investicija į savą gyvenimą. Po truputį atpranti apskritai kuo nors piktintis, pradedi pozityviau vertinti pasaulį ir žmones.

Ir namie reikalai ima taisytis. Vaikas pradeda geriau mokytis, perskaito pirmąją knygą (dvyliktoje klasėje), o ir kiti šeimos nariai susiranda naujų pomėgių, nes ilgais vakarais nėra kas veikti: užsirašo į gitaros pamokas, pantomimos studiją, jogą, ima piešti, karpyti, užsiima origamiu, muzikuoja ir muziką įrašinėja, studijuoja, kaip pagerinti atmintį, kaip pačiam pasidaryti norimą daiktą, kaip gražiai atrodyti bei sveikai gyventi, pradeda ignoruoti "Hyper Maximą".

Tačiau tokia apgailėtina mūsų padėtis dieną naktį nedavė ramybės giminaičiams ir draugams. Ir štai vieną gražią rudens pavakarę dėdė Vytas jau stovėjo už durų, apglėbęs milžinišką dėžę, – netrukus naudotas nespalvoto vaizdo televizorius stovėjo virtuvėje ir spigino į mus savo gražuolėmis ir seimūnais. Bet lygiai po dviejų mėnesių ir trijų savaičių ir šis karktelėjo, padrebėjęs giliai atsiduso ir nusibaigė.

Netrukus mane pradėjo pjauti keistas ilgesys, vos juntamas alkis, pagaliau net badas: pasiutusiai ėmė trūkti siužeto. Juk kiekvieną dieną iš TV ekrano gaudavau įvykių kupiną pasakojimą. Pamėginau siužetinę abstinenciją numaldyti žiūrėdama filmus per specialią kompiuterinę programą. Aštuonis kartus žiūrėjau "8 moteris" su garsiausiomis prancūzų kino žvaigždėmis (kitų filmų tuo metu neturėjome).

Žiūrint aštuntą kartą pasidarė visiškai aišku, kad atradau paprasčiausią detektyvo receptą: veikėjų turi būti ne mažiau kaip aštuoni. Visus juos reikia įkurdinti tokioje vietoje, iš kurios nepaspruksi: užpustytame kaimo name, laive, plaukiančiame į Pietų Afrikos Respubliką, saloje netoli Didžiosios Britanijos (Kuršių nerijoje, Trakų pilyje ir pan.).

Įvyksta šiurpi žmogžudystė. Įtariami visi. Svarbu, kad personažai būtų įvairių socialinių sluoksnių atstovai (geriau respektabilūs, nes graži išorė dažniausiai slepia didžiausias ydas). Veikėjų nesunkiai galima rasti ir mūsų periodikoje. Pasirinkite keletą leidinių – "Lietuvos rytą", "Jis ir ji", "Akistatą" ir pan. – ir išsikirpkite (nusikopijuokite) aštuonis pasakojimus apie aštuonis skirtingus žmones.

Pavyzdžiui: "Neseniai vykusioje Londono mados savaitėje Varlytė Kvarksytė buvo pavadinta pirmo ryškumo žvaigžde – dėl jos pešėsi garsiausi britų drabužių modeliuotojai. Pasirodo, manekenė kilusi iš Lietuvos"; "Ilgai merdėjęs laivas-restoranas, kuriame naktimis vykdavo triukšmingi Kauno bohemos pasilinksminimai, nugrimzdo į Nemuno dugną"; "Į Vilnių gastrolių atvyksta jaunas, jau pradedantis garsėti pianistas iš Japonijos"; "Nemune rastas lavonas su smaugimo žymėmis ant kaklo" ir t. t.

Kas tarp šių veikėjų bendro? Nieko. Bet jūs turite surasti, kuo jie susiję. Geriausia, kad pianistą ir manekenę, kuri jau spėjo grįžti iš Londono, sietų ką tik užsimezgusi meilė. Jau senutė Agatha Christie žinojo, kad kiekvienas gerai suregztas detektyvas turi būti pagrįstas melodrama. Įtariama žavingoji dama ir uolus jos garbintojas. Manoma, kad nusikaltimas padarytas iš aistros. Bet taip niekada nebūna. Nusikaltimas visados padaromas dėl naudos ir išskaičiavimo.

Policininkai bus kvaili, visaip trukdys tyrimą ir pasirodys (arba nepasirodys visai) tik tada, kai byla bus išnarpliota ir nusikaltėlis demaskuotas. Pirmąjį trečdalį pasakojimo veikėjus po vieną įvedate į sceną. Kiekvienas atrodo įtartinas. Įdomiausia, kad ir pats nežinote, kas kaltininkas ir kuo visa tai baigsis! Tačiau dėl to jums dar įdomiau rašyti, o skaitytojui sekti jūsų minties vingius.

Tuščius tarpus užpildykite valgymu. Jūsų pagrindiniai veikėjai (pvz., detektyvas ir jo romantiška padėjėja) turi dažnai ir daug valgyti, eidami iš vieno restorano į kitą. Patiekalus aprašykite labai preciziškai. Paminėkite ir tai, kad padavėjas, priėjęs prie staliuko, svarstė, ar gaus arbatpinigių. Žinoma, jei rašysite, kad veikėjai šlamštė vieną picą po kitos, veiksmą gali tekti perkelti į Italiją. Rašykite maždaug taip: "Jis atsargiai šakute pasmeigė grybuką ir ėmė įtariai nagrinėti, kas po juo..."

Ir kuo toliau rašote, tuo labiau tarsi šachmatininkui jums darosi gaila atiduoti savo figūras, juolab kad ir skaitytojas galbūt susitapatino bent su viena iš jų. Todėl vieną po kito stengiatės pateisinti savo veikėjus. Galiausiai mėgausitės vedžiodamas skaitytoją už nosies ir patirsite malonumą piešdamas visą galeriją socialinių portretų – garbaus teisininko, Seimo nario, burtininkės, dantų gydytojo, dailės salono ir kt. – bei atskleisdamas tikrąjį jų veidą, juk šiaip gyvenime tokia proga gali ir nepasitaikyti.

Nesvarbu, kad dabar pasakojimo atomazga kaip ant delno. Skaitytojas taip išsekintas nesibaigiančių intrigų, kad jį pradžiugins bet kokia pabaiga.

Žinoma, būtų gerai turėti dar vieną profesiją, pvz., kriminalisto arba psichoanalitiko. Nes jums prireiks šių sričių išmanymo. O jeigu jūsų tyrimų sritis – seksualiniai iškrypimai, galite rašyti trilerį, kuris šiaip jau labai panašus į detektyvą, tik pagardintas seksualinės prievartos scenomis, ilgomis automobilių gaudynėmis ir paskutinėmis žūtbūtinėmis grumtynėmis apleistoje gamykloje ar laivų statykloje. Ir visai nebūtina puikuotis intelektiniais pasažais ar demonstruoti erudiciją; tarsi būtumėte Jurga Ivanauskaitė. Pakaks vienos frazės iš Homero "Odisėjos", kaip padarė Elise Title "Grandininėje reakcijoje". Ji knygą užbaigė taip: "Nemirtingieji dievai atėjo pažiūrėti surakintų Afroditės ir jos meilužio. Apstulbintas įstabaus netgi tokios pažemintos Afroditės grožio, Apolonas klausia jauną dievą: "Ar yra toks pavojus, kuris įstengtų numalšinti geismą Afroditei?" Jaunas dievas karštai atsako: "Mano karaliau, nesvarbu, kiek grandinių mus kaustytų ar kaip pasmerktų nemirtingieji dievai, jei tik galėčiau, aš mylėčiausi su ja". Išklausę jį, dievai ima kvatotis ir priverčia apgautąjį kalvį Hefaistą nenoriai išlaisvinti žmoną ir jos meilužį. Pasijutusi laisva, Afroditė skrenda į savo šventyklą Patose. Čia gracijos išmaudo meilės deivę, patepa ambrozijos aliejais, kurių aromatas atsklinda pas nemariuosius dievus..." Toks tekstas įrodytų, kad jūsų išsilavinimas siekia net senovės Graikiją, jūs žinote, kad ištvirkaudavo net dievai, o ką jau kalbėti apie jūsų veikėjus kas antroje scenoje. Nieko nepadarysi, sekso vaizdeliai knygas padaro skaitomiausias.

Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų be televizijos!

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


27409. Rūta2004-12-27 17:59
perskaičiau.ai:((

27412. po palme2004-12-27 18:05
Jau ir taip satenu tik tris gabaliukus galesiu skaityti. Jeigu dar televizorius dingtu is mano palociu, is kur teisybe suzinociau.

27437. IVS2004-12-28 04:47
Bet Čia irgi trūksta vieno komentaro. Matyt neoerotines smegenis kažkas už_ _so.

27567. Rūta2004-12-29 11:45
po visų šventimų, ėjimų ir bėgimų visur man tai labai patiks pagulėti prie tv per naujametį ir pažiūrėti kokį koncertą. geras daiktas yra televizorius. Guli sau abuojas ir tik virškini ramiai. kartais tik to ir reikia.

27628. varna2004-12-30 13:39
Kaip negabu ir buka visa tai. Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų be Vitalijos Biguzaitės!

27641. rg2004-12-30 18:44
tikrai kad nelabai nelabai man sitas tekstas..

27645. jovita2004-12-30 19:33
geras tonas yra paniekinti Hypermaxima, Akropoli tipo. Kazi kur brangi autore apsipirkineja? Gal bega i baltarusija? Kodel gerai kad vaikas ignoruoja Hypermaxima, koks cia pasiekimas? Hypermaxima yra tikrai parduotuve o ne velnio bastionas ar spastai nekaltoms vaiku sieloms. Nereikia jos sia prasme fetisizuoti. Tuo labiau Hypermaxima neturi nieko bendra su televizorium. Keistas budas apsaugoti vaikus nuo pasaulio blogio. Maximos savininkai labai gerai dirba savo darba. Jeigu taip pat gerai dirbtu profsajungos, ten nebutu imanomas vergu darbas.

Rodoma versija 28 iš 28 
0:00:23 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba