ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-01-24 nr. 685

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Laikinieji dariniai (15) • VYGANTAS VAREIKIS. Kapitalo Capital* (20) • DEBORA VAARANDI. Turdus musicus* (7) • MERRILL JOAN GERBER. Mano savižudybės (79) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Europinė studija (12) • ANTANAS SEREDA. Raitas šventasis (1) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (18) • SIMONA MAKSELIENĖ. Egzaltacijos sutramdymas (28) • JURGIS KUNČINAS. Aprašytas gyvenimas (6) • KĘSTUTIS PULOKAS. Baltijos jūroje esama Alandų salų (15) • DAINIUS ELERTAS. Klaipėdos sakralinio kraštovaizdžio kaita (1945–1977) (6) • SAULIUS MACAITIS. "Svetimi"ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Autobuse (28) • JONAS SERAPINAS. Mano (10) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXIV) (5) • mano laiškas jums (70) •

"Svetimi"

SAULIUS MACAITIS

[skaityti komentarus]

Nors 1961 metų filmo "Svetimi" pavadinimas turėjo apibendrinti ano meto lietuvių visuomenėje tebeegzistavusį socialinį susiskaidymą (žinia, kai visus kitaminčius išnaikins, išauš raudonas komunizmo rytas, ir toks pavadinimas nebeturės prasmės, visi bus tik broliai ir draugai!), vis dėlto žiūrovams filmas liko "svetimas". Filmą, kurio socialinis užtaisas lindo kaip yla iš maišo, žiūrėjo gana abejingai ir anuomet, o ar jis pasirodys kuo nors įdomesnis šiandien – irgi abejotina. Nebent paties laiko sukeistomis prasmėmis.

Scenarijų parašė Antanas Jonynas ir Juozas Požėra, bet visa sunki kūrinio struktūra beveik nesiskiria nuo Juozo Baltušio įkvėptos kino novelės "Mums nebereikia", kuria kino almanache "Gyvieji didvyriai" prieš metus buvo debiutavęs jaunas režisierius, "literatūriškiausio" rusų režisieriaus ir pedagogo Sergejaus Gerasimovo auklėtinis Marijonas Giedrys, dabar ėmęsis "Svetimų". Tiesiog Baltušio gabiau, gyviau parašyti dialogai, ryškios buities detalės, bet jaunajam kūrėjui besparnis socialinis (tegul ne visai "socialistinis") realizmas pasirodė pats artimiausias. Net keista – filmas jauno žmogaus, o susidaro įspūdis, kad jį statė senis...

Didaktinį kūrinio pamušalą pirmiausia demonstruoja filmo pagrindinio herojaus pavardė. Vilkišius – tai jau charakteristika. Beje, herojaus duktė, komjaunuolė Irena, susidėjusi su kolchozine jaunimo brigada, ekrane nė karto nepavadinama Vilkišiūte, nors jos abejingumas (iš esmės – išdavystė) dramatiškam tėvo likimui kaip tik artimesnis grobuoniškai logikai.

Vilkišius – atsėdėjęs gulaguose. Jau čia nepaisoma logikos, pataikaujant "socialistiniam" humanizmui, lyg toks apskritai būtų egzistavęs: visi žinome, kad žmonės, kovoje su raudonųjų valdžia panaudoję ginklą, iš tremčių nebegrįžo, jokios veidmainiškos sovietinės amnestijos jiems negaliojo.

Bet filmo autoriams reikia "socialistinės" ir "buržuazinės" moralės sankirtų, tad logika gali ir užsičiaupti. Vilkišius grįžta namo tyliai, piktai ir ryžtingai (tuo tarpu ankstyvojo lietuvių kino personažo Ignoto grįžimą lydėjo kominterninės fanfaros). Nors "Svetimų" autoriai net grimu, išoriniu niekad nesiskutančio pikčiurnos portretu bando sukelti žiūrovo antipatiją, taip neatsitinka. Nežinau, ar kūrėjai iš tikrųjų nuoširdžiai norėjo išaukštinti kolchozų santvarką, drauge pasmerkdami individualistų "vilkišių" kastą. Jeigu taip ir buvo, tai jie padarė didžiulę klaidą, pagrindiniam vaidmeniui pasikviesdami įžymųjį panevėžietį Bronių Babkauską.

B. Babkauskas – iš tų retų aktorių, kurie kaip niekas kitas jaučia personažo tiesą ir melą, prieš pastarąjį kovodami savaip, lyg ir nepastebimomis detalėmis. Jo Vilkišius – seniai susiformavęs žmogus, herojaus individualizmas turi labai lietuvišką atspalvį, jam, aišku, ir negali būti malonu, kad, tėvui viešint sibiruose, duktė Irena (Gražina Balandytė) prisigaudė pompastiškų raudonųjų idėjų. Tai žmogus "nuo žagrės" – stiprus ir nuoseklus, savo principų niekada neišduosiantis, jis permato to dukros dievinamo jaunimėlio paviršutiniškumą, neatsparumą propagandai, kartais net šiurkštokai pajuokaudamas su kokiu "agituojančiu" pienburniu: "O pas mergas jau vaikštai?"

Gaila, kad pagrindinis filmo konfliktas perteikiamas daugiausia literatūrinėmis, kartais – teatrinėmis priemonėmis, ir gal tik medžioklės scenoje, kur Vilkišius iš neužtaisyto šautuvo taikosi į pagrindinį Irenos idėjinį įkvėpėją brigadininką Doveiką (Stasys Petronaitis – puikus teatro aktorius, bet lietuvių kine dėl perdėm "teigiamos" išorės jam, deja, atitekdavo beveik vien rezonierių vaidmenys), prabyla M. Giedrio VGIK’e studijuotos kino formos: čia jau raiškesnė operatorių Algirdo Aramino ir Roberto Verbos plastika, savitas montažas. Tuo tarpu už kadro skambantis Irenos komentaras-monologas – tik aptaki grynai literatūrinė forma, kuria bandoma kažką paaiškinti neva nieko nesuprantančiam žiūrovui. O paskutiniai Irenos žodžiai, kuriais ji palydi iš sodybos vis dėlto išgyvendintą Vilkišių, suskamba kaip naivus lemenimas. Maždaug: ir kurgi jis dėsis – juk visur gyvena žmonės...

Toks Vilkišius, kokį suvaidino B. Babkauskas ir dėl kurio vieno šiandien verta pažiūrėti filmą, manau, nepražuvo. O jauniesiems filmo herojams, kurie, pasidabinę kvailomis šypsenomis, ekrane neva sunkiai dirba, lydimi patetiškos Juozo Indros muzikos, oi, kaip toli iki jo patirties. Tai dėl jų, dėl Irenos ateities galima ūbauti, nes dauguma tokių jaunuolių išaugs bedvasiais sovietiniais funkcionieriais.

"Svetimi" – tikrai drama, bet ne visai tokia, kokios 1961 metais iš tikrųjų vyko. Jaunimo "pergalės" – santykinės ar tiesiog juokingos. Stiprus žmogus prarado dukterį. Duktė antrąsyk prarado tėvą, ir tai, turint galvoje nuolankų Irenos charakterį, bene dar tragiškesnis praradimas. Ačiū sovietų valdžiai. Taip "Svetimi" man atrodo iš mūsų dienų perspektyvos.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 24 iš 25 
23:58:57 Jan 16, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba