ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-01-24 nr. 685

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Laikinieji dariniai (15) • VYGANTAS VAREIKIS. Kapitalo Capital* (20) • DEBORA VAARANDI. Turdus musicus* (7) • MERRILL JOAN GERBER. Mano savižudybės (79) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Europinė studija (12) • ANTANAS SEREDA. Raitas šventasis (1) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (18) • SIMONA MAKSELIENĖ. Egzaltacijos sutramdymas (28) • JURGIS KUNČINAS. Aprašytas gyvenimas (6) • KĘSTUTIS PULOKAS. Baltijos jūroje esama Alandų salų (15) • DAINIUS ELERTAS. Klaipėdos sakralinio kraštovaizdžio kaita (1945–1977) (6) • SAULIUS MACAITIS. "Svetimi"ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Autobuse (28) • JONAS SERAPINAS. Mano (10) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXIV) (5) • mano laiškas jums (70) •

Raitas šventasis

ANTANAS SEREDA

[skaityti komentarus]

Šv. Kazimiero gyvenimo ir kulto istorijos šaltiniai. Sudarė, vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė M. Čiurinskas. V.: Aidai, 2003. 301 p.

Šventąjį Kazimierą šiandien tapatiname su Kazimierinėmis ir Kaziuko muge; kur jau pasidėsime, mes tokie, ir papročiai tokie, kokie mes. Be kita ko, sunku apie Kazimierą ką nors daugiau žinoti – mums prieš akis iškyla nuo tikėjimo paklaikęs šventas jaunuolis, svetimas mūsų dienoms, stereotipams ir idealams. Ši knyga tikrai ilgai laukta. Joje ne tik originalo kalba (lotynų ir šiek tiek kitomis) perteikiami "solidūs" karalaičio gyvenimo aprašymai, bet ir menkiausi fragmentai iš politinių, istorinių, hagiografinių raštų, kurie čia pat išverčiami ir komentuojami. Šventasis Kazimieras atgyja ir tampa tikra – netikėta figūra.

Žinoma, garsusis stebuklas prie Dauguvos. Jo yra keli aprašymai. Tarkime, Bernardo Wapowskio kronika aprašo 1518 m. epizodą, kai septyni tūkstančiai maskvėnų raitelių įsirengė stovyklą prie Polocko ir mėgino jėga ar išdavystės būdu užimti šią lietuvių valdą. O lietuvių ir lenkų pajėgoms (2000 vyrų), vadovaujamoms Goštauto ir Jono Boratinskio, lenkų raitelių vado, niekaip nevyko persikelti per Dauguvą ir priartėti prie Polocko – milžiniška upė buvo laikoma neperbrendama. Beieškant brastos, pasirodė prakilnios išvaizdos jaunuolis, jojantis ant puikaus žirgo. Pakvietęs joti paskui, jis perbrido brastą ir kitame upės krante pranyko. Visa raitija persikėlė per upę ir, žygiuodama kautynių rikiuote, užpuolė maskvėnus, o šie po trumpo aršaus pasipriešinimo pabėgo. Tas "stebuklas prie Dauguvos" išsyk buvo priskirtas Kazimierui, karaliaus Žygimanto broliui (p. 71–72). Tačiau ne tik brastos epizodas čia įdomus. Ta pati istorija apie Polocką primenama "Šv. Kazimiero apsireiškimuose, įvykusiuose 1654 m." Tik šįsyk savo priesaika karalaičio apsireiškimą paliudija jau pačių maskvėnų vadas Polocko vaivada Šeremetas, dėl šio įvykio tikrumo prisiekę jo liudininkai, dalyvavę Šeremeto vedamos Maskvos armijos žygyje į Polocką. Prie miesto vartų jį pasitikęs baltais drabužiais vilkintis jaunikaitis, raitas ant balto žirgo, ir perspėjęs dėl taikos sutarties sulaužymo. Šeremetas, manydamas, kad tai vienas įžūlaujančių polockiečių, įsakė jį suimti, bet jaunikaitis dingo. Kitą sykį pasirodė jau Polocke, drausdamas griauti katalikiškas šventenybes. Perspėjęs vėl dingo. Mėginta išsiaiškinti, kas tai per vaizdinys, lyginta su Polocko ir Lietuvos globėjais, bet niekas matyto vaizdo neatitiko. Galiausiai buvo prieita prie išvados, kad tai karalaitis Kazimieras, ir Šeremetas išsyk sutiko: "Mūsų rašytojai taip pat pasakojo, kad [Kazimieras] visuomet mums buvo griežtas, kai tik Lietuva atsidurdavo pavojuje. Neabejoju, kad dabar taip pat jį būsiu matęs" (p. 288).

Yra ir paties Kazimiero korespondencijos, bylojančios apie jo buklų protą, valstybinį mąstymą ir rūpinimąsi ne tik religiniais, bet ir kariniais bei ekonominiais dalykais. Legendos liejasi viena ant kitos – štai Kazimieras atsiunčia gandrą, vykstant jo garbei skirtai procesijai, čia jis kovoja, čia jis rūpinasi šventenybių saugumu. Trumpai tariant, tiek jo valstybinė veikla, sprendžiant iš laiškų ir dokumentų, tiek hagiografijose atsispindinti stebuklų pritvinkusi ir viltį suteikianti veikla gerokai pranoksta pamaldaus jaunikaičio, suklupusio maldoje prie Katedros durų, įvaizdį. Kazimieras ir legendose, ir faktiškai buvo kitoks; jo pamaldumas ir askezė nekelia abejonių, tačiau jo figūra yra nepaprastai talpi. Apskritai pasakyčiau – raitelis ant balto žirgo primena Vytį, gandras – paslaptingą lietuvių paukštį, atskrendantį iš dausų, t. y. šv. Kazimieras sutelkia savo povyzoje daug daugiau, nei atrodo. Ir netgi Kaziuko mugę, perdėm etnografišką šventę. Ir tai, žinoma, dar ne viskas. O lietuvių ir Lietuvos patronas jis buvo ir tebėra. Prisiminkime jį šiais juodumos laikais.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


22838. Emi`juzzzzza2004-10-13 17:24
as darau straipsni apie kazimira (tiksliau apie kaziuko muge) man shis straipsnis tikrai praverte!! :D

Rodoma versija 24 iš 25 
23:58:56 Jan 16, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba