ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-01-24 nr. 685

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Laikinieji dariniai (15) • VYGANTAS VAREIKIS. Kapitalo Capital* (20) • DEBORA VAARANDI. Turdus musicus* (7) • MERRILL JOAN GERBER. Mano savižudybės (79) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Europinė studija (12) • ANTANAS SEREDA. Raitas šventasis (1) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (18) • SIMONA MAKSELIENĖ. Egzaltacijos sutramdymas (28) • JURGIS KUNČINAS. Aprašytas gyvenimas (6) • KĘSTUTIS PULOKAS. Baltijos jūroje esama Alandų salų (15) • DAINIUS ELERTAS. Klaipėdos sakralinio kraštovaizdžio kaita (1945–1977) (6) • SAULIUS MACAITIS. "Svetimi"ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Autobuse (28) • JONAS SERAPINAS. Mano (10) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXIV) (5) • mano laiškas jums (70) •

Europinė studija

GINTARAS BERESNEVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
G. Fernandes. Miręs Kristus

Tojana Račiūnaitė. Vizijos ir atvaizdai. Basųjų karmelitų palikimas. V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. 288 p.

Gal tai knyga apie Lietuvos ir Europos karmelitus, gal apie vaizdo ir vizijos santykį, gal apie Vilniaus šv. Teresės bažnyčią, gal apie baroką Lietuvoje; čia viskas paliesta, apimta ir pateikta iš autorės žiūros taško; kiek pavojingas ėjimas, nes galima lengvai nuklysti į lankas, bet autorė turi stebėtiną kompetenciją šioje srityje. T. y. šiose srityse. Jos kompetencija leidžia kalbėti ir apie karmelitų dvasingumą, ir apie dailę – vienodai profesionaliai, su išmanymu ir patraukliai.

Šv. Kryžiaus Jonas ir šv. Teresė mano buvo skaitomi dar sovietmečiu, lenkiški leidimai (lenkų karmelitų inspiruoti) buvo stiprus dvasinės atramos taškas, ypač šv. Jono samprotavimai apie didžiąsias meilės sutemas, naktį, kurią turi pereiti siela, Karmelio kalno vizijos. Žinojau, jog karmelitų Lietuvoje būta, tik maniau, kad jie čia tepasirodė kaip trumpalaikė kultūrinė marginalija, nelabai palikdami pėdsakų. Pasirodo, pėdsakų jie paliko. Įtariu, jie ir taip barokiškame lietuvių mentalitete įspaudė papildomas barokines žymes.

Nuo pradžių matyti, kaip Karmelio vienuolija, savo dvasingumo tradiciją kildinanti iš paties pranašo Elijo ir siejama su konkrečiu ir dvasiškai suprantamu Karmelio kalnu, į Lietuvą atnešė specifinį europietišką ir konkrečiai itališką "dvasingumo stilių". Europai Lietuva priklausė netgi vadinamojo politinio nuosmukio laikotarpiu; ir Abiejų Tautų Respublikoje bent jau dvasiniai dalykai įsispausdavo išsyk ir (beveik) be tarpininkų. Ispaniškas ir itališkas pamaldumas artimi. Kaip pažymi autorė, "šv. Teresės raštai, kaip ir pirmieji basųjų karmelitų misionieriai, mūsų kraštus pasiekė per Italiją. Raštijos kelią atkartojo ir architektūra bei dailė – Šv. Teresės bažnyčia statyta pagal Romos Santa Maria della Scala pavyzdinį modelį, o freskos tapytos remiantis romietiškaisiais raižinių ciklais" (p. 8). Italija, anų amžių kultūros etalonas, Lietuvai buvo ranka pasiekiama, ir Ispanijoje įkvėptas judėjimas atsirito per Europą iki Lietuvos labai greitai, anksčiau jėzuitai, o baroko laikotarpiu karmelitai įleido čia savo šaknis aibėje vienuolynų. Didžioji jų dalis, deja, sugriuvę arba paversti cerkvėmis, arba išvis išnykę be pėdsakų, ypač stovėję dabartinėje Baltarusijoje ir pan. Bet Lietuvoje karmelitai paliko pėdsaką. Visų pirma tai Šv. Teresės bažnyčia Vilniuje, bet, ko gero, ne vien architektūra.

Tojana Račiūnaitė savo studijoje stengiasi ne tik nustatyti autorius ir aprašyti paveikslus, kas plačiajai publikai ir kultūros istorijai nėra pritrenkiančiai įdomu; ji meno istoriją regi kaip organišką dvasios istorijos dalį ir veikiau krypsta prie mentalitetų istorijos. "Mentalitetų istorijoje nyksta disciplinų ribos ir griežtų metodų dominavimas, o istorinio smalsumo objektu tampa ne tik kūriniai, bet ir vien sąmonėje egzistavę vaizdiniai, jausmai, taip pat socialinių santykių bei vertybių sistemos. Toks susitelkimas į visuomenės ar jos dalies gyvensenos ir mąstysenos sritis gali istoriškai pagrįsti meno reiškinio kilmę ir prasmingumą jo aplinkoje" (p. 17).

iliustracija
Pirmieji basųjų karmelitų misionieriai

Orientuojamasi ne į paviršių, o į gelmę, tačiau iš jos paviršius matosi kitaip – kaip prasmingas laukas. Kad ir pamokslai, kuriuos matome kaip tekstus, retai pajudinančius ką sąmonėje. Kalbėdama apie karmelitų pamokslininkus XVII–XVIII a. barokiniame Vilniuje autorė randa tikrai įspūdingas scenas, ne tik atsispindinčias Jėzaus kruviną ir negailestingą mirtį vaizduojančiuose paveiksluose, bet ir atskleidžiančias gyvą "publikos reakciją". Plg.: "Dievo bausmės, Paskutinio teismo tema laidotuvių pamoksluose nuskamba kaip dramatiškiausia moralo kulminacija: "Su vieninteliu Dievo akies mirktelėjimu, su vieninteliu Jo valios krustelėjimu sudrebės žemė ir praris nuodėmingus žmones, o vietomis ir ištisus miestus ar nuodėmėmis apkrėstas provincijas". Galima įsivaizduoti, kaip grėsmingai ir jaudinančiai Paskutinio teismo ir pragaro temos skambėdavo kapinėse prie atviro karsto arba jau sutemus blausiai apšviestoje žvakėmis bažnyčioje, kurioje "ceremonijos dalyviai kartais balsu suvaitodavo, sušukdavo: "Pasigailėk!", "Pagalbos!", kartais suaimanuodavo ar net apalpdavo, ir pamokslininkai turėdavo pertraukti pamokslą, kad nuramintų minią" (p. 79).

Gyvas vaizdas – ir išsyk mes perimti barokinės jausenos. Tokių žavių įžvalgų mūsų kultūros istorijoje maža. Čia galima regėti, tiesiog regėti realybės vaizdą.

Karmelitų vienuolijos užsiėmė ir karitatyvine, ir misijine veikla, ir išlaikydavo studentus (tarkime, medicinos). Pati karmelitų regula buvo griežta, be to, kandidatus atsijodavo ir gana griežti išankstiniai reikalavimai. Įdomiai nuskamba vienas iš jų – jau vienuolyne vyresnysis per egzaminą turėdavo išsiaiškinti ne tik tai, ar kandidatas nėra užsispyręs ir ar turi pakankamos vienuolyno gyvenimui ištvermės, bet pirmiausia tai, ar jis "nėra melancholikas" (p. 70). Mat manyta, jog melancholija – tai velnio darbas, ir melancholikų vengta visoje Europoje. Iki romantizmo, kai triumfavo melancholikai, ir iki mūsų depresijų buvo toloka.

Įdomus karmelitų "paprastumo" dailėje poreikis. Tačiau tas paprastumas labai savitas. Vienas karmelitiškojo meno ir drauge pamaldumo įsikūnijimų – šv. Kryžiaus Jono "Nukryžiuotojo" piešinys. Tai mažas ovalus paveikslėlis, vaizduojantis Kristaus kančios ir nužeminimo apogėjų (p. 126). Nukryžiuotasis paveikslėlyje pavaizduotas... iš viršaus. Galvoju, kur matyta? Žinoma – tai Salvadoro Dalķ Jėzus ant kryžiaus, pavaizduotas tarsi žvelgiant iš viršaus. Štai iš kur siurrealizmas semiasi šio bei to? Ir apskritai, ar nebūtų siurrealizmas baroko tąsa XX a.?

T. Račiūnaitės knyga greičiau vadintina veikalu. Galingas darbas, aibė iliustracijų, palyginimų, puikiai perteiktas barokinis mentalitetas, Lietuvos karmelitų ir apskritai barokinės dailės europinis kontekstas – žvilgsnis į epochą toks motyvuotas ir stiprus, kad leidžia basųjų karmelitų palikimą pamatyti tarsi transliuojamą interneto kamera. Tiesiogiai. Live.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


11830. Gerbejas2004-01-25 16:02
Beresnevicius labai blogas ra6ytojas

11877. Kitas kažkieno Gerbėjas2004-01-26 11:18
Ir ypač jį lyginant su Račiūnaite. ar ne?

11893. ++++2004-01-26 18:25
"knyga greičiau vadintina veikalu"pritariu

11910. Eugenijus :-) 2004-01-27 11:26
Gerbejas ir kt.

11936. Dalia2004-01-27 15:51
UZ Beresnevičių geresnio rašytojo Lietuvoje tikrai nera.

11970. dgjdujksd2004-01-28 08:48
Man tai, keista, kad sovietmečiu G.Beresnevičius nežinojo, jog Lietuvoje, konkrečiau - Vilniuje - būta karmelitų. Toks įspūdis, kad iki T.Račiūnaitės knygos jis apskritai nieko nežinojo apie Šv.Teresės bažnyčią. Bet gal toks reklaminis triukas... O rašytojas gal ir gali, bet ši recenzija - pavyzdys, kad nespecialistai negali rašyti jūiems svetimos srities recenzijų. Na, kad ir toks miglotas teiginys, jog "anksčiau jėzuitai, o baroko laikotarpiu karmelitai įleido čia savo šaknis aibėje vienuolynų". Kas per laikotarpis, tas berokas. Tai kokios to baroko chronologinės ribos? Siurrealizmo ir baroko paralelių išvedimas - vidurinės mokyklos lygio. Atradimas - kad Dali, sėmėsi įkvėpimo iš baroko. Bet tai juk aišku visiems, kas bent labiau domisi daile. Siurrealizmas - baroko tąsa, naivu ir tiek.

11974. berichius2004-01-28 10:03
gerbiamasis dgjir tt matosi neteko matyti nei sv,jono mineto piesinelio, kuris nekeltu abejoniu del mineto palyginimo, na o recenzijos autorius bene nusimano religijotyros klausimais , jbarokas neturi tiksliu chronologiniu datu iki

11977. 88882004-01-28 10:43
blogiausia komentuoti komentarus , jauchiasi veikalas net ne pavartytas, komentatoriai arba myli beresnevichiu arba ne, chia jau sena s.a. liga.linkiu pasveikti... .Minimas opusas solidus, gal vietomis maketo problemu esti, bet tai jau leidyklos problema.

12017. dgjdujksd2004-01-29 08:21
Klausykit, Račiūnaitės knygą tikrai pavarčiau. prisipažinsiu, kad žodis žodin jos neperskaičiau. Studija tikrai gera. Bet komentuoju ne ją, o G.B. Recenziją - paviršutinišką ir labai menką tokiam veikalui. Dar kartą kartoju - šventas naivumas sieti siurrealizmą su baroku ir daryti iš to atradimą. Visuose vadovėliuose tai rašoma. Čia tas pats, kas aiškinti - kad kubizmas - gotikos tąsa, o ekspresionizmas - romanikos. G.B. - kietas religijotyrininkas, ypač kai studijuoja pagonybę ar rašo vadovėlius apie pasaulio religijas. Bet kam jam lįsti ne į savo daržą? Tik dėl honoraro? negi redakcija negalėjo specialisto tam reikalui pasamdyti?

12022. berichius2004-01-29 10:12
belieka dghd recenzija rimtesne parashyti, redakcija matyt turi savo politika. su malonumu paskaitychiau

12091. varna2004-01-31 16:27
Dabar žinau - jei nori sudirbti kokią nors knygą - pasikviesk Beresnevičių recenzentu. Atbaidys skaitytoją kaip mat.

12111. MK :-( 2004-02-01 11:53
Pritariu varnai - silpna recenzija ir tiek. Beresnevičius tampa universalu ir taip išsklaido savo geras mintis

Rodoma versija 24 iš 25 
23:58:52 Jan 16, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba