ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-01-24 nr. 685

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Laikinieji dariniai (15) • VYGANTAS VAREIKIS. Kapitalo Capital* (20) • DEBORA VAARANDI. Turdus musicus* (7) • MERRILL JOAN GERBER. Mano savižudybės (79) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Europinė studija (12) • ANTANAS SEREDA. Raitas šventasis (1) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (18) • SIMONA MAKSELIENĖ. Egzaltacijos sutramdymas (28) • JURGIS KUNČINAS. Aprašytas gyvenimas (6) • KĘSTUTIS PULOKAS. Baltijos jūroje esama Alandų salų (15) • DAINIUS ELERTAS. Klaipėdos sakralinio kraštovaizdžio kaita (1945–1977) (6) • SAULIUS MACAITIS. "Svetimi"ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Autobuse (28) • JONAS SERAPINAS. Mano (10) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXIV) (5) • mano laiškas jums (70) •

Kapitalo Capital*

VYGANTAS VAREIKIS

[skaityti komentarus]

Kitados Aristotelis rašė, jog miestas turi būti suprojektuotas taip, kad jo piliečiai jaustųsi saugūs ir laimingi. Kad būtų pasiektas antrasis tikslas, miestų statyba turi būti ne tik techninis, bet ir estetinis uždavinys.

Kas atsitiktų, jeigu iš Vilniaus panoramos išnyktų tokie sovietinių ar posovietinių laikų architektūros šedevrai kaip Sporto rūmai, Seimo ir Vyriausybės pastatai, Lenino premija įvertintos Lazdynų dėžutės ar stikliniai kompleksai Ukmergės plente? Ogi nieko. Tačiau, matyt, daug kas pasigestų kad ir menkutės bažnytėlės Užupyje ar XIX amžiaus statinio kur nors Jono Basanavičiaus gatvėje.

Vaikščiojant po Vilnių kyla klausimas, kodėl tokios stalininės dovanos kaip Rygoje stovintys Mokslininkų rūmai, "Pergalės" kino teatras Vilniuje ar Varšuvos centre įsikūręs Pałac Kultury i Nauki šiandien estetiniu požiūriu yra mielesni kūriniai negu betoninės dėžutės kitame Neries krante arba naujieji bunkeriai Mindaugo gatvėje. Ne taip seniai Jurgis Kunčinas rašė apie vogtą Vilnių. Estetiniu požiūriu jis ir toliau sėkmingai vagiamas: pilkomis beviltiško betono konstrukcijomis uždaromi perėjimai, egzistavę čia šimtmečiais, Gedimino prospekte atsiranda platūs stiklo langai, plastikinėmis reklamomis maitojamas senamiestis, kurį ims ir išbrauks iš UNESCO sąrašo, kėlusio tokį pasididžiavimą.

Lietuvoje yra miestų, tokių kaip Klaipėda, kuriuose dėl karo padarytų žaizdų mažai ką galima sugadinti. Parašiau ir pagalvojau, kad esu neteisus. Šiandienos lietuvių architektai ir jų kūriniai įrodo, kad galima. Tikrai dar labiau galima. Lemia ne architekto skonis, bet užsakovo pinigai, leidžiantys jam diktuoti pastato tūrį ir matmenis.

Polinkis į funkcionalizmą ir estetikos degradavimas, prasidėję dar XIX amžiaus pabaigoje suklestėjus kapitalizmui, Lietuvoje šiandien įgauna vis didesnį pagreitį. Mėgdžiojama tai, ko neverta mėgdžioti. Naujasis paminklas, išdygęs Mindaugo karūnavimo metinių proga, savo tūriu ir povyza primena Habsburgų statulas, tik kad pastarosios buvo pastatytos prieš šimtą metų. Ir nors apie kai kurias jų buvo galima pasakyti, kad skulptorius pranoko savo laiką, net neabejoju, jog laikas įveiks šiandienos skulptorių ir architektų kūrinius. Kaip jau įvyko Nidoje ant Parnidžio kopos, kur nuvirtęs akmeninis saulės laikrodis, išraižytas runomis, tiktai pačiam autoriui suprantamomis, yra paminklas ne ars longa, bet ars brevis.

Lietuvių skulptorius monumentalistus veikia sunki kaip ir jų kūriniai tradicija – tiek Donelaitis, tiek Vytautas, tiek Herkus Mantas, tiek Mažvydas yra panašūs. Jokio naujo netradicinio kūrybinio proveržio. Jeigu jau Mažvydas – tai su knyga, jeigu jau Vytautas arba Mantas – tai su ginklu... Ir ne kitaip. Tiesa, vėl apsirikau. Mindaugas sėdi be ginklo, su regalijomis, kurių tada vargu ar galėjo turėti, tauriu veidu, tarsi iš to paties pavadinimo spektaklio pagal Justino Marcinkevičiaus dramą. Bet jeigu tikėtume metraščiais, tai jis buvo tų laikų Sadamas Huseinas – išžudė brolius ir giminaičius, kad galėtų pats vienas valdyti.

Frankas Gehry sukūrė neįtikėtino stiliaus Walto Disneyaus koncertų salę Los Andžele. Šis miestas visada buvo moderniojo Amerikos meno ir architektūros centras, tai Kalifornijos gyvenimo būdo dalis, moderniosios muzikos širdis, kuri patiko ir Arnoldui Schönbergui, ir Igoriui Stravinskiui. Amerikos miestai buvo kuriami kaip modernūs kūriniai, o tokios europinės sostinės kaip Viena ar Paryžius patyrė drastiškas architektūrines intervencijas. Tačiau tai pasaulinės sostinės, tuo tarpu Vilnius yra įsikomponavęs į tokių Vidurio ir rytų Europos miestų kaip Praha ar Krokuva tarpą. Dabar jis virsta trečiarūšių architektūrinių atliekų krūva. Tam pačiam pasaulinio garso kūrėjui Gehry po jo pirmojo projekto Prahoje buvo pasiūlyta patobulinti savo statinį: "Klausyk, Frankai, čia vis dėlto Praha..." Ir jis priderino statinį prie senojo miesto aplinkos. Vilniuje niekas net necyptelėtų.

XIX amžiaus viduryje stiklas ir betonas įkvėpė Prancūzijos imperatorių Napoleoną III pradėti Paryžiaus rekonstrukciją. Tada architektai susidūrė su nemažu intelektualų, jaučiančių tuštumą nugriovus ištisus miesto rajonus, pasipriešinimu. Rašytojas Edmond’as de Goncourt’as sielvartavo: "Mano Paryžius, Paryžius, kuriame aš gimiau, pasitraukia. [...] Aš svetimas tam, kas ateina, tiems naujiems bulvarams be posūkių, be perspektyvos pokyčių, įgrūstiems į tiesias griežtas linijas, kuriose nebeliko Balzaco pasaulio kvapo, miestui, kuris verčia mąstyti apie būsimą Amerikos Babiloną". Konservatyvus apžvalgininkas Louis Veuillot rašė, kad "Paryžius tapo miestu be praeities, pilnu neprisimenančių protų, bejausmių širdžių, vienišų sielų, miestu, perkrautu mobilios žmogiškųjų dulkių masės".

Kur šiandien Vilniaus intelektualai, protestuojantys prieš naikinančio kūrimo beprotybę? Skaičiau, kaip vienas garbus menotyrininkas neišdrįso parodyti Vilniaus dangoraižių nuotraukų Atėnuose susirinkusiems senamiesčių išsaugojimo forumo dalyviams.

XIX amžiuje Paryžiaus rekonstrukcijos autoriai negalvojo apie vien paryžiečiams skirtą miestą. Jie planavo perkurti Paryžių ne kaip paryžiečių, o kaip "visų prancūzų miestą", sukurti metropolį. Šiuos planus jie siejo su valstybinės centralizacijos tradicija, kuri ir paaiškina, kodėl pagrindinis asmuo mieste buvo ne meras, o prefektas. Vilnius šiandien tampa centralizuotos ir biurokratizuotos Lietuvos metropoliu, o ne vilniečių miestu. Ir kaip biurokratinis administracinis centras jis praras tą dalį paprastumo ir žavesio, kurį turi Praha (nors ir yra sostinė) ar Krokuva (kuri, ačiū Dievui, yra toliau nuo Varšuvos).

Carlas E. Schorske knygoje "Fin-de-sičcle. Viena" aprašo, kaip ilgainiui Vienoje keitėsi architektūrinio pastato paskirtis. Iš pradžių butai užgožė po jais esančias kontoras, vizualiai įtraukdami jas į savo fasadą. Komercinėms reikmėms buvo neleista užvaldyti gyvenamųjų kvartalų ar nustelbti socialinį reprezentacijos šėlsmą, kurį tenkinant ir buvo suprojektuoti tie pastatai. Vėliau kontorinį stilių architektas Otto Wagneris pritaikė gyvenamajam būstui – kontoros pradėjo atrodyti kaip gyvenamieji pastatai, o ne atvirkščiai. Tarsi masinės "chruščiovkės", kurių pirmame aukšte įsikūręs gastronomas nuo penkto aukšto butų skyrėsi tik didesniais langais. Argi ne tokie pastatai šiandien dygsta sostinėje? Valdžia rodo pasitikėjimą privačiu verslu, kad gautų norimus finansinius rezultatus, taigi veikiau skatina nei riboja spekuliacijas nekilnojamuoju turtu.

Vilnius pučiasi ir plečiasi dėl to, kad jame nusėda didžioji tiesioginių valstybės investicijų dalis ir dar Vyriausybės rezervo fondo pinigai. Tačiau ir sostinės įnašas į valstybės biudžetą yra didžiausias. Kas gali įsivaizduoti "Radisson SAS" ar "Marriot" viešbutį Telšiuose ar Marijampolėje?

Tačiau, palyginti su kitais miestais, disproporcija yra pernelyg akivaizdi. Vien kultūriniams objektams praeitais metais buvo skirtos didžiulės sumos: apie 3 milijonai skirti Operos ir baleto teatro rekonstrukcijai, tiek pat Vingio parko estrados rekonstrukcijai, dar – Karaliaus Mindaugo tiltas, kainavęs apie 30 milijonų litų, kaip ir Gedimino prospekto rekonstrukcija, dar Nacionalinės bibliotekos priestatas, ką ir kalbėti apie aplinkkelius ir kitus valstybės remiamus investicinius projektus, kurie sukasi apie Vilniaus miestą. Ir visa tai daroma prisidengiant šventu Lietuvos istorijos simbolių išsaugojimo, Dainų šventės, Mindaugo jubiliejaus reikalu. O Kaunas niekaip neišprašo keturių milijonų Prisikėlimo bažnyčiai užbaigti.

Planavimo specialistai teigia, kad sostinė yra politinis ir kultūrinis centras, siekiantis dominuoti ir valdyti didesnę teritoriją, palaikyti socialinę hierarchiją ir vienyti gyventojus bendra tradicija. Metropolis yra visai kas kita. Jis neturi centro, jis nesiekia išsaugoti tradicijos ir ją keičia; taip Niujorke po trijų mėnesių nebegali surasti tos pačios, atrodo, ką tik buvusios kavinės. Metropolis pasirengęs pokyčiams, tai cirkuliacinė vieta, kur atvykėliai suranda savo socialiai determinuotą kryptį. Vilnius visada buvo jauki sostinė, tačiau šiandien kuriamas akumuliacinius Vilniaus ir Kauno dvimiesčio planus puoselėjantis metropolis su aplinkkeliais, verslo ir administraciniais centrais bei dangoraižiais. Lietuviškasis metropolis, kuriame kitus miesto garsus užgožia banknotų šiugždėjimas Gedimino prospekte.

_________________

* Sostinė (angl.).

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


11815. Artūras iš Vilniaus2004-01-25 02:16
Aš žinau, čia toks tipiškas rubikon klikos (na socialisto abišalos specialiai padovanotos monopolinės teisės skurdinti Vilniaus gyventojus) skonis. Jie neišlenda iš pirčių - šis keistas įprotis yra kažkoks paslaptingas (man labai sunku paaiškinti net visko mačiusiems amerikiečiams) besitęsiantis nuo sniečkaus laikų.

O dėl pinigų tai nesinervuok - šiais laikais jie nedaro nieko daugiau kaip placdarmą barškinti keturiolikmetes (kaip kažkas šiuose komentaruose pasiskundė). Vilnius išlošė daug tuo kad turėjo pakankamai įgudusį laisvąjį verslą dar griškevičiaus laikais ir nepasidavė eiliniams propagandiniams triukams, kad reikia atiduoti savo ir savo vaikų ateitį kažkokiems lygesniems, tipo motieka lubys vainauskas ar dar koks komuniaga. Vilniečiai turi stiprų imunitetą demagogams. Tiesa dabar kai jie visi susivienijo (pagal principą - visų miestų komunistai vienykitės) ir persikraustė į Vilnių, jam iškilo didelis pavojus ir Jūs gerbiamieji provincialai su savo dar neiškrikusią pilietinę sąmonę turite mums vilniečiams padėti. Ypatingai žiaurūs ir aziatiškai gudrūs yra Kauno turtuoliai(zoologiškai nemėgstantys konkurencijos, laisvos spaudos, ir kitų vakarietiškų išmonių), kurie kaip amarai perėjo iš Kauno į Vilnių. Pažiūrėkit ką jie padarė su Kaunu per tokį trumpą laiką - Čingis chanas jiems suteiktų kapitono laipsnius už nuopelnus.

11818. ekraniets2004-01-25 11:03
Ko cia autorius verkslena? Tokia musu istorija. Nieko tikrai tikro, del ivairiu priezasciu nesukureme, buvome amzini nevykeliai, neturime rysio su praeitimi(kai sisioji Sienoje ant kokios nors sienos, zinai, kad ja pastate pries 800 metu italas,tas pats Gianfracno, o ne lenkas, rusas, sulenkejes lietuvis, ar totorius, kaip cia). Ir tas pats sostines senamiestis itrauktas i Unesco pavelda visai ne del architekturiniu vertybiu:)))Todel nieko geresnio per visa musu istorija,ziurint kas vyksta dabar, nematau. p.s. Tik man geda, kad musu sostine neturi futbolo stadiono:)

11825. LL :-( 2004-01-25 14:48
Gėda autoriui: nė vienos originalios idėjos ar įžvalgos. "Teisingi", bet nuvalkioti rypavimai. Mano draugelis M.F. sakė: dirbti - reiškia mąstyti kitaip nei esi papratęs. sunkus tai darbas. Taigi za rabotu, Vareiki, raz dva - vziali.

11831. Fantazijosss2004-01-25 16:23
Jo, reikėjo Mindaugą pavaizduoti kruvinu snukiu, putomis ant lūpų ir šalmu su ragais, primynusį koja nužudytą brolį, arba aprėdyti kaip transvestitą, ir būtinai mažytį tokį, nykštukinio dydžio paminkliuką padaryt...

11839. Isjungtas radijas2004-01-25 18:15
Jeigu nelyginti, tuomet nera nei "taip" nei "kitaip", tiesiog "yra". Kas gali buti originaliau uz tai, kas yra siuo metu? Ir kas yra neoriginaliau uz "nebuvima"? Autorius pateikia daugybe detaliu, o pats tarytum islieka abejingas ir joms, ir Vilniui, kalba tarytum zmogus is salies. Ko truksta? Isiucio, verzlumo, neabejingumo, kurie vestu prie teksta jungiancios minties, ir kazkur isvestu. Truksta asmenines pozicijos, truksta realaus "buvimo"

11855. kava2004-01-25 23:56
Butent – capital – man labiausiai patiko! Amerikonizuokimes, lietuviai ir ypac vilnieciai, kuo greiciau, dar neuztenka Forum Palace (cia bobutes ir klausia:`vaikeli, nenugirdau – kokios peles?`), Plaza-CocaCola (truksta tik siaudelio), New Orleans (kurio pavadinima, matyt, is patriotiskumo, TV taria pusiau lietuviskai)ir kt. – rasykim viska tik in english – va, tada jau mes busime tikrai EU ir pasauly, pinigai liete liesis, o turistai jausis kaip namie… (Bet jei lygiai kaip namie – tai ko jie cia vaziuos?) Ir tegu dygsta tie `dangoraiziai` kitoje Neries puseje, kad tik nebutu daugiau tokiu Guliveriu, kaip naujasis kazkoks hotel Gedimino pr. ar `stiliovi` namai Zveryne

11904. praeivis2004-01-27 09:28
Labai gerai parasytas, taciau anti-istoriskas, t.y. truputi senamadiskas, tekstas. Gal tokias temas reiktu su kandziu humoru?

11907. irute2004-01-27 10:41
Matete litvinu intelectuala "su kandziu" humoru? Oglasite spisok!

11980. lietuvis2004-01-28 11:03
Labai geras ir teisingas straipsnis. Ačiū autoriui.

11996. Dėdė Vania Pavlovičius-Krėvė :-( 2004-01-28 16:23
Esama teisybės rašinėlyje, bet iš esmės - tai tik infantiliški padejavimai. Na o Shorskes komentarai apie Oto W., tikrai labai laisvai (o tiesa sakant- ir klaidingai, nes be ryšio)atpasakoti

12057. er2004-01-29 21:05
Skaiciau ir nervinausi - toks tas Vareikis abuojas ir dar vaidina esteta-teisuoli. Is kokio meslo islindes, jei tamstai nieko nereiskia sovietiniai sedevrai, a? Tokiam tik griaut ir priesintis visam kam, kas nauja? Konkreciau kalbeti reikia, be to noreti kazko idomaus - Lietuvos architektura Vilniuje jau gali pateikti idomiu projektu pasaulio kontekste, tad projektuokim tai ir skirkim konkrecia suma.

12060. varna2004-01-29 21:30
Apsivėmiau iki pat ausų, skaitydamas šito "degrado" ir ( ne kabutėse!) debilo straipsnį. Kada "stikliniai kompleksai Ukmergės plente" gavo Lenino premija? "Polinkis į funkcionalizmą ir estetikos degradavimas, prasidėję dar XIX amžiaus pabaigoje suklestėjus kapitalizmui" - sic! "XIX amžiaus viduryje stiklas ir betonas įkvėpė Prancūzijos imperatorių Napoleoną III pradėti Paryžiaus rekonstrukciją" - oho hoo! Dieve tu mano! Ir iš kur šitas autorius (!) prietranka išsigimdė? Otto Wagneris statė "chruščiovkes"? O gal autoriui mentalinė impotencija pažeidė smegenis ir jis nusprendė, kad `debilizmai liejasi laisvai"? Tegu susikiša savo minteles...

12062. varna p.s.2004-01-29 21:38
Klausyk, vareikiūkšti, gal iškastum kokią duobutę sau - 20x50 cm?. Tau pakaktų. Pasilaidotum išdidžiai ir su maršu. Turkų. Iš po Mocarto rankos. Kad betonai ir stiklai 19 amžiuje nebesisapnuotų? Klausyk, kvaily, esi kada matęs Namą?

12063. varna p.p.s.2004-01-29 21:45
"tiek Donelaitis, tiek Vytautas, tiek Herkus Mantas, tiek Mažvydas yra panašūs". Taip, kvaily, visi genialūs žmonės yra panašūs. O Tu nesi panašus į juos. Labiau panašus į kiaulę. Skerdžiamą kiaulę, jei nori, kad patikslinčiau. Nes žviegi...

12079. PR. :-( 2004-01-30 13:41
Kaip matau iš paskutiniųjų komentarų "Š.A" skaito vien intelektualai. Tao ne "Delfio" runkeliai. Malonu.

12084. lietuvis - varnai2004-01-30 15:48
Varna, esi visiškai neteisi ir nesupratai autoriaus, bet man patinka tavo minčių eiga :)))

12102. Visvaldas Mazonas :-( 2004-01-31 23:37
Na taip anti-septiniai Vareikio straipsniai nuo dabar jau ir S.A. Kazkaip nestebina manes ta Vareikio nostalgija mistinei praeiciai. Skamba kaip pasmerkto myriop intelektualo dienorastis. Ko, tiesa, nesupratau, tai ar Pergales kinoteatras yra geriau uz Lazdinu kompleksus? Mano manymu ir tas ir tas yra gryniausias sudu pyragas.

12104. naujavilniškis tuteišis :-( 2004-02-01 00:18
o man darosi škada vareikio, kurį ir varnos, ir vištos kapoja, nespėjusio paminavoti to po tauro medžioklės ar naktigonės slogučių neprasiblaiviusio kunigaikščių tėvo, kuinu vedino, su rykštele žąsis po Giedymino plecių varinėjančio. Kas sudarkė Šventaragio slėnį, Kinijos granitu užklodamas? Kas Vilnios senvagėje kurmarausį Mindauguui iškėlė ir dar jam vaivorykštės lieptą Lietuvon permetė? Kas laukia Lukiškių aikštės? Giedraičių gatvės su Palevičiaus daržais? šv. Stepono ūlyčios? Halės turgaus? Perestrojka, matj rodnaja... Užbaigs ją nebent Uspaskis, nes lietuviai tik rietis temoka.

24086. P.S.2004-11-10 10:35
;DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDd

29494. Lina :-) 2005-01-31 23:31
Problema isties aktuali, taciau joje slypi didele doze zmogiskojo egoizmo. Visu pirma, tokios architekturos kurimas (stiklas plius metalines konstrukcijos) kainuoja kur kas pigiau ir uzima kur kas maziau laiko nei normalaus pastato statybos, todel greit uzpildomas paklausios kvadraturos poreikis. Visiskai nesusimastoma apie busima pastato islaikyma, pradedant nuo estetines isvaizdos (tukstantiniu langu plovimas ir t.t.)Sioks toks problemos sprendimas galimas: nuostabus pavizdys yra Paryziaus miestas, kur "modernusis miestas" (La Defense) yra atskira Paryziaus dalis, kur gana meistriskai panaudotos karkaso, stiklo ir betono kompozicijos. Kodel gi nepasimokius is kitu?

Rodoma versija 24 iš 25 
23:58:51 Jan 16, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba