Priraišioti vieversiai

Irano atsakas JAV

Dėl urano sodrinimo JAV grasina Iranui karu. Atsakas skamba gana smagiai:
negalima ant šachmatų lentos statyti bokso ringo,
jeigu viena šalis statys ten boksininką, tai ir kitoj atsiras boksininkas,
jeigu šalys sės prie šachmatų lentos, tuomet galima ieškoti sprendimo.

Vasario 22, ketvirtadienis

Moterys apie vyrus

Joms malonu matyti vyrą, dirbantį „moteriškus darbus“ – valantį namus, džiaustantį skalbinius, verdantį valgį... Man visi tie darbai yra smagūs. Aš jų nesigėdinu, bet moterys, matyt, taip išsivaduoja iš per ilgai jas slėgusio „maskulinizmo“. Ar čia joms malonu tai, kad vyras jas gali pavaduoti?

Tikriausiai beviltiška net svajoti, kad viena lytis suprastų kitą. Galgi užtenka bent to, kad šiaip taip susistyguoja?

Rusai apie moteris

Du, smagiai patraukę, ima vienas kitą už atlapų:

– Ar tu savo Marusia patenkintas?

– Ne.

– Kodėl?

– Filosofiškai nepatenkintas.

– Jeigu filosofiškai, tai ir aš savo Marusia nepatenkintas.

Vasario 23, penktadienis

Iš knygų mugės

Ką besakytum, o ispanai vis vien daro stebuklus. Pačia problematika. Antai rašytojas, neturintis net 30, suformulavo:

– Mane traukia (vaizduoti) būseną, kai žmogus peržengia gėrio ir blogio ribas.

Aišku, kad jau seniai po Nietzschės, bet tai, kas jį „traukia“, nėra nei banalu, nei nereikšminga. XXI amžius yra peržengęs šias ribas.

Plg.: senovės egiptiečių valdovas (prieš Tutanchamoną) atsisakęs senųjų dievų, – jau tada žmonės buvo suvokę, kad dievai irgi turi keistis.

Vasario 24, šeštadienis

Maitvanagiai

Nemaniau, kad jų tiek daug. Tyko, laukia jūsų (ir mano) nuosilpio valandos. Puls tada, kai būsite ištiktas ligos ar nelaimės.

Iš knygų mugės

Marinina, bene 32 detektyvinių romanų autorė. Ją atsikvietė „Jotema“, leidžianti jos knygas, išverstas į lietuvių kalbą. Sako:

– Nusikaltimas, pats nusikaltimas yra banalus. Aš sugalvoju sudėtingas peripetijas.

Ji turi teisę, penkiolika metų dirbo kriminalistikos institute. Dabar tik rašo. Kaip moteris „negalinti praeiti pro gražių rūbų vitrinas“.

Turi vadybininką, kilusį iš Vilniaus. Kasryt važiuoja į kabinetą, užsidaro ir rašo – dirba po aštuonias valandas.

Vasario 26, pirmadienis

Ir viskas pildos:
Žemė jau nešildo,
Viena zylutė atnešė man paštą –
Kiekvienas velka savo vargo naštą.
O kam jinai bus nunešta?
Janka Kupala, ar žinojai tą!
Palaidokit mane senoj Gudų šaly,
Kai sengirės ir skroblai bus – žali.

Josephas Ratzingeris,

naujasis popiežius, parėmęs Turkiją šios byloje su ES. Kodėl jis taip padarė? Gal vaidino, o gal... Man čia visai tiktų A. Martinkaus nuomonė, kurios neiškenčiu nepacitavęs:

„Bet gal Benedikto XVI pareiškimas atspindėjo kai ką gilesnio – suvokimą, kad islamas nėra didesnis Kristaus priešas už civilizaciją, kuri Kristų kiša į stiklainį su myžalais“ (turimas omeny vieno fotomenininko darbas, demonstruotas, beje, ir Kaune).

Sąmokslai

Šiandien buvau nesąmoningas, t. y. netyčinis liudininkas, kaip vienam savaitrašty buvo atmestas mane ginantis J. U. straipsnis. Redaktorius pasakė, kad „mes vieningi su savo kolegomis“. T. y. su tuo savaitraščiu, kuris atmetė prieš tai (V. L. užgauliojimai, nukreipti į mane).

Regis, tai primena anuos laikus, kai „Lit. ir meno“ vyr. redaktorius, kagėbistas nuo jaunumės, reikalavo: jeigu straipsnį atmeta vienas laikraštis, bematant turi būti informuojami kiti.

Muškite, kol nudvės!

Tylioji religija

Žmonės dar galėtų išsigelbėti. Visos religijos, žinia, jau paseno. Liko gyvas tik žmogiškojo solidarumo jausmas. Jeigu liko. Viltis, kad vienas kitam galim (ir turim) padėti.

Kam visos pasakos, mitai, vaizdiniai iš mirties ir pomirtės pasaulių? Užtenka kelių suvokimų. Pirmiausia to, kad, net silpni ir netobuli būdami, kartais nekęsdami vienas kito, vis dėlto turim padėti.

SMS

Pagal tave: ten, kur reikia vinies, galima kalti b.

Profai

Turiu omeny žudikus su uniformomis. Vidurnaktį jie ateina – skustom galvom, plačiais žandikauliais, kreivom kojom. Sėda už ilgo stalo, išsitraukia revolverius. Remiasi alkūnėmis ir spigina veizolus. Įsmeigę areštuotam žmogui į veidą.

Būtų leista – šaudytų net nemirktelėję. Nusikaltėliai iš prigimties.

Paguoda

Šiandien galop sutvarkiau dvi savo knygas. Norėčiau atiduoti į leidyklas, kol... nepražuvo! „Priraišioti vieversiai“ (74 eil. suaugusiesiems) ir „Neringos pavasarėliai“ (116 eil. vaikams).

Dantės „Skaistyklos“ ir „Rojaus“ vertimai liko išneštam kompe... Per plauką nedingo ir „Pragaras“. Dvejų metų kasdienis triūsas. Būna ir taip. Kasdienybėje nėra pagailos – niekam. Jokiems žmogaus darbams. Yra troškimas – pinigų.

Kas yra tauta

Galgi apie ją geriausiai yra pasakę prancūzai: tauta yra svajonių bendruomenė.

Siekiamybė, įvairių (kilme savo) žmonių visuma.

Lietuviams belieka plėsti savo atmintį, pervertinti daugybę nuostatų.

Valstybinio gyvenimo logika – stengtis, kad kuo daugiau žmonių priklausytų visuomenei.

Dar iš knygų mugės

Suomių rašytojas apie tai, kad jo krašte vis labiau įsigali „jaunystės kultas“. Dėl to prarandami žmonės, turintys neįkainojamą patirtį. Laimė, kad rašytojai nėra vertinami pagal amžių.

Lietuvai, regis, tas irgi aktualu.

Aktorius, kuris pamėgdžioja

Algirdą Mykolą (su labai ilgu obliumi):

– O dabar užsiimsim tautodroža!

Vasario 27, antradienis

Atrūgos

Šiandien buvau apklaustas Naujojoj Vilnioj – teismo ekspertizės poskyris. Teiravosi net ir to, kodėl netarnavau sovietinėj armijoj.

Taigi atsirūgs man net ir tai, kas buvo baisiais sovietizmo laikais prieš 45 metus ar daugiau... Už ką buvau pašalintas iš darbo gūdžiais 1975–1976 metais...

Sakau:

– Už antisovietines pažiūras.

Pamačiau dideles akis.

– Nenustebkite, kai ką už tai prievarta pagydė!

(...) prasitarė, kad čia mano aprašomų „personažų“ skundai. Tai jau ne mėšliukas, kaip rašo Tata, o tikras šūdas.

Kartojasi ir Tėvo, ir Senelio likimas, tik ligos – iš Motinos.

Nelaimės dienomis

Užuojautos ir supratimo sulauksite ne iš ten ir ne iš tų, iš kur(ių) tikėjotės.

Kad ir kaip būtų keista, tolimi, dažnai kitos tautos žmonės yra krikščioniškesni nei saviškiai. Nesitikėkite pagalbos iš tų, kurie čia pat – kaimynai, bendradarbiai...

Vasario 28, trečiadienis

Iš „Testamentų“

Pagaliau aš numirsiu kalėjime,
Ir nebus ten žolės anei brolio,
Ir karste aš sugrįšiu namolio,
Negirdėsiu medžių šlamėjimo.

Nereikės jokių knygų nei raštų,
Iškeliausiu iš žemės ir krašto,
Ir nebus ten vandens, alkoholio,
Bus daug smėlio
Ir molio gurvuolių.

Nereikės man nei duonos, nei cukraus,
Ir nebus ten jokios parduotuvės,
Prižiūrėtojų kiauliški snukiai
Prasišieps:

– Ne, tokio čia nebuvo!

Nerono upė

O galėtų būti, skamba visai panašiai. Įdomiausia, kaip ją sukausto... Šiemet irgi bandė, atsilaikė iki vasario pabaigos, o vakar iki pietų buvo pilnut pilnutėlė... ižo.

Atrodė, spustels šaltis ir tas ižas virs į ledą. Kur tau! Pasipurtė su vėju ir popiet – jau laisva! Plaukia paskiros, pasklidos lytys. Krante – suversti ledai, nuolaužos, nuoplaišos. Charono darbas? Galingai atrodo.

Gimęs išgyventi

Man patinka šis žodžių junginys. Kad ir kas nutiktų, norėčiau būti tarp tų, su tais, kurie gimę iškęsti – panieką, garbę, nedarbą, išdavystę. Daugybę (jei ne visas) netektis.

Ar tikrai tas įmanoma?

Bent jau iki sąmonės praradimo.

Nemigos naktį

Jausmas tas pats, teisingiau, skausmas, slėgis tas pats kaip 2004 metų rugpjūčio 18-ąją, kai sužinojau, kad G. gyventi liko trys savaitės... Sėdėjau prie jos ir ūmai pajutau, kad galvą ima juosti ir spausti geležinis lankas.

– Turiu nueiti ir (...)

– Neik, Sigitai, – tarė ji nusilpusiu balsu, – nedaryk taip...

– Bet aš neištversiu...

Ir išėjau. Parėjęs neradau jos. Buvo jau išvežta į Santariškes.

Aplankėme su U. gelsvai rudenėjančią dieną. Palatoje buvo gal septynetas mirčiai pasmerktų moterų.

Kekšiai ir kekšės

Jų apstu komerciniuos leidiniuos ir televizijose. Už pinigus jie gali padaryti bet ką – apšmeižti, nuplėšti garbę, išsityčioti... Dažnai tai iškrypėliai ir iškrypėlės, keršijantys už savo nevykusius gyvenimus. Jiems nėra nieko švento, jokių vertybių. Įžūlūs, atgrasūs iki beprotybės.

Kasdienybės žudikai (-ės). Puola kaip šakalai. Amžius prasidėjo kekšystės ženkluose. Visuotinės, be jokių stabdžių.

– Susprogdyt juos visus, – tarmiškai taria raudanti moteris.