ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-04-24 nr. 938

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BLEIZGYS. Kovo 22 diena yra kovo 30 diena (33) • NERIJUS LAURINAVIČIUS. Netikroje kelionėje (5) • VIRGINIJA VITA. Troškimas (4) • -gk-. Sekmadienio postilė (4) • AUGUSTINAS DAINYS. Eilės (13) • RAY C. STEDMAN. Nahumas: šiurpi Dievo rūstybė (118) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (8) • Su tapytoju ALGIMANTU KURU kalbasi Audra Baranauskaitė. Ką skaito Kuras? (18) • BENAS BĖRANTAS. Skrydis per Afriką (5) • AUŠRINĖ ŠIAUDVYTYTĖ. Eilės (10) • SAULIUS VASILIAUSKAS. Kaip nenumirti miegant (9) • IRNA LABOKĖ. Credo (3) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. Kiaulės aukojimas (2) • JONĖ JOMANTAITĖ. Keliauju į Indiją (76) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Ideologinio fronto šabakštynuose (5) • Kitas numeris išeis gegužės 8 d. (44) • ... pasiilgsiu... (568) • ... nedorėliai ... pragmatizmas ... dauginimasis... (611) •

Kaip nenumirti miegant

SAULIUS VASILIAUSKAS

[skaityti komentarus]

Apsičiupinėju, bet nieko neužčiuopiu. Alsuoju, bet deguonis nedega mano plaučiuose. Keisčiausia, kad nėra ir pačių plaučių. Galbūt pagavo organų vagys? Aš – prieš donorystę. Ech, manęs niekas nepaklausė. O ir nežinau, ar galėčiau atsakyti, nes nekalbu. O... kur liežuvis? Balso stygos? Kur kalbos padargų aparatas?.. Nurašė pirma laiko, turbūt. Taip ir maniau, kad nebemoku kalbėti prasmingai. Visgi nenusimenu ir žingsniuoju toliau. Keista, pats sau primenu nepigų magą, kuris žengia be kojų: „Ei, aš skrendu!“ Ir net be sparnų, be jokio paspirties taško. Judu pats, nelyginant angelas, deja – ne baltas. Apskritai neatspindžiu jokios spalvos. Ir atrodau toks joks. Nusigąstu ir nusprendžiu apsidairyti. Aplinkui miestas, žmonės, autobusai ir policijos armijos, saugančios piliečius nuo tų pradžioje minėtų vagių. Apskritai, rodos, esu kažkur Meksikoj, gal Čilėj, svarbiausia – ne Lietuvoj. Tremtis? Ne, Sibiras užšalo praeity, o ateity nieks tavęs netrems. Jei norės, iškart pakas po žemėm, o jei bus pavargę kasti, sudegins iki dulkės. Džiugu, nes neprimenu dulkės, vadinasi, mano duobkasiai nebuvo pavargę. Išvis manęs nieks nekasė, nes virš manęs dar mėlynuoja dangus. Turiu puikią progą pabūti filosofu ir danguje įžvelgti daugiau nei mėlyną, daugiau nei debesis... Žiūriu, stebiu, keista, net ir be akių. Turbūt pastarosios sukurtos sąmonėje sufokusuotiems daiktams stebėti. O dangus? Jis tikras. Jis platesnis, – kaip jūra, kurioje nutariu paskęsti iki kitos pastraipos.

Iš tiesų keista, kad netgi paskęsti iš idėjos negaliu. Reikia kažko imtis, bet galiausiai esu priverstas suvokti, kad neturiu ko skandinti. Neapčiuopiamas, beoris, antimaterinis – aš čia, kažkur, nežinomoj vietovėj pasiklydęs. Ne, ne žmogus. Veikiau tai, kas iš jo liko. O gal tai, kas buvo vertingiausia? Deja, nei aš, nei tu neturime tikslios vertybių skalės, tad ir skundžiamės per išpažintį, kokie mes geri ir kiek mažai mes turim kilnojamojo turto (tai, ką galime pakelti, parodyti). Tik jeigu būčiau kunigas ir klausyčiau tų skundų, priminčiau, kad mes keliame save. Statome ant kojų, nešame per gyvenimą ir siekiame to dangaus, kurį stebėdamas supratau, kad dar ne laikas skęsti. O jeigu ilsėtis, tai tik ant žalmargio debesies.

Bet pakaks. Nėra nei tikslaus laikrodžio, nei laiko. Esu tik aš, vis dar be jokių užčiuopiamų galūnių, tad, patys supraskit, man dar ne metas negaluoti. Reikia kažko imtis, kad suvokčiau, kas aš. Pradėsiu nuo vienatvės baimės, kuri verčia atsakymų ieškoti kitur. Taigi, paklausiu žmogaus – autobuso, šiuo metu vežančio tuštumą, vairuotojo: „Kas aš esu?“ – „Tu man primeni vėžlį“, – išpyškina paklaustasis. Vėžlį? Gal per mažai judu? Ne, turbūt turiu tikslą, bet per lėtai slenku, nukrypdamas į jo periferiją. Pasportuosiu, pastiprinsiu nematomus raumenis ir pradėsiu judėti greičiau, kad aplenkčiau tuščią autobusą.

Keista, bet judu. Ir netgi kojos neryškiai atsiranda (visai ne vėžlio). Matau, kaip formuojasi keturgalviai raumenys. Bet, deja, vis dar noriu tuos raumenis paliesti, kad įsitikinčiau, ar jie tikri. Abejoju ir darau didžiausią klaidą. Akys apraibsta. Akių nėra.

Kur aš? Danguj, pragare ar skaistykloj? Klausiu vėl nesvarbu ko. Bet niekas nežino. Išsigąstu, puolu į neviltį, krentu ir staiga įtikiu. Meldžiuosi be maldaknygės, tiesiai iš savęs – iš tiek, kiek manęs liko. Sakau, kad man dar verta sugrįžti į žmogiškąjį gyvenimą. Argumentuoju, kad dar nieko nepasiekiau, kad dar jaunas ir kvailas. Prašau leisti sugrįžti ir prižadu būti geras, tiesus, ieškantis prasmės. Prižadu mylėti, saugoti, gerbti, jausti atsakomybę. Prižadu kilti aukščiau. Daug aukščiau.

Ir atsibundu... Pasirąžau, numetu šalin didžiulę nebūties baimę ir suprantu, kad esu. Lyg būčiau kitos orientacijos, apsičiupinėju visą save. Jaučiu susiformavusius kojų raumenis, kuriuos, niekieno nedraudžiamas, galiu liesti rankomis. Net plaučiai, tie patys, parduoti ir prarūkyti, toliau degina deguonį ir palaiko gyvastį žmogaus, suabejojusio, bet grįžusio į realų pasaulį. Netgi kalbu! Ir šeima, ir draugai, ir priešai – visi girdi, visi klausosi. Pažvelgiu pro aprasojusį nuo miego langą: vietovė aplinkui – mano miestas, mano tvirtovė, mano erdvė. Autobusai čia pilni keliautojų, bendromis pastangomis numetusių tuštumą į pavasario sniegą, kuris irgi tuoj nubudęs ištirps. O aš, atsipeikėjęs iš sapno anomalijos, einu vykdyti pažadų. Amen.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


158701. am2009-04-29 14:43
tūlas statistinis pilietis paniškai bijojo žūti, traukiniui nuvirtus nuo bėgių, todėl niekada nevažinėjo traukiniais. galiausiai jam plačiai nusišypsojo laimė: ištiško autoavarijoje. nenumirti miegant - jerunda. sunkiausia nenumirti gyvenant

158852. varna2009-05-01 15:52
Reikėtų Šatėnams vieną dieną apsispręsti ir pradėti leisti priedą Šiaurės Atėniukai ar pan. Ten ir dėtų šituos penktokų rašinius (kaip ir visą `tipo` poeziją, nusivylusių trečiokių).

159110. balsas tyruose2009-05-04 12:04
gal kas zino kur dingo rasytojas Rolandas Kausas? Rolaaaaaaaaandaiaiaiaiaiaiaiai!

159302. varna2009-05-05 21:20
Sauliau, geriau pamąstyk kaip neapsišikti miegant. Dieve, kokios nesąmonės...

159344. varnai am2009-05-06 08:30
boston review yra toks rašinys state of the nation.anti-semitism and the economic crisis. gal labiau sudomins

159354. emn :-) 2009-05-06 10:50
sukėtė ,galima pamąstyt , pradžia yra.....

159385. Saulius2009-05-06 15:05
Varna - matau kad tavo "slapyvardis" puikiai atitinka tavo supratimą literatūroje, ypač esė žanre. Tad baik čia rodyti savo snapelį ir skrisk į kitus puslapius, gal kas duonos galeliuką atrėks ;)

159559. ex2009-05-08 14:36
rašyk - skaitysim ...vertinsim

Rodoma versija 27 iš 28 
23:58:33 Jan 16, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba