ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-04-24 nr. 938

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BLEIZGYS. Kovo 22 diena yra kovo 30 diena (33) • NERIJUS LAURINAVIČIUS. Netikroje kelionėje (5) • VIRGINIJA VITA. Troškimas (4) • -gk-. Sekmadienio postilė (4) • AUGUSTINAS DAINYS. Eilės (13) • RAY C. STEDMAN. Nahumas: šiurpi Dievo rūstybė (118) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (8) • Su tapytoju ALGIMANTU KURU kalbasi Audra Baranauskaitė. Ką skaito Kuras? (18) • BENAS BĖRANTAS. Skrydis per Afriką (5) • AUŠRINĖ ŠIAUDVYTYTĖ. Eilės (10) • SAULIUS VASILIAUSKAS. Kaip nenumirti miegant (9) • IRNA LABOKĖ. Credo (3) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. Kiaulės aukojimas (2) • JONĖ JOMANTAITĖ. Keliauju į Indiją (76) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Ideologinio fronto šabakštynuose (5) • Kitas numeris išeis gegužės 8 d. (44) • ... pasiilgsiu... (568) • ... nedorėliai ... pragmatizmas ... dauginimasis... (611) •

Eilės

AUŠRINĖ ŠIAUDVYTYTĖ

[skaityti komentarus]


Praeičiai

                    Švinta jau
                    delnu uždek žvakes
                    kambario tyluma gaiviai kutena
                    ir nieko nėra dvasių tuštumoj
                    liejasi mintimis sienos išbadėjusios
                    Bunda jau
                    esmė pakyla vėl kvatojanti
                    žvilgsniu kutenami delnai paspringsta
                    pavasariu gyvenimas daigais pražysta
                    bet ruduo nurimsta – miršta laikas
                    Ir merkiasi
                    kas upėmis čiurlena
                    į požemius sraunių kvapų
                    pradingsta skauduliai meilingi žingsniai
                    traukiniu gėlėtu į svetimus namus


Akmens puodelis

                    Įkvėptas akmens puodelio
                    žodis įbrido į upę
                    kur paukščiai vėjais nešami
                    sūpuoja senuosius kelius
                    ir lekia pūkais ligi kito
                    pavasario prašviesti prasmybės
                    dainomis palietusiai mamai
                    šypsenos skausmui užgydyti
                    švelnumu blakstienos dar kvepia
                    kito ir kito ne vieno akimis
                    o, mano skaidrus liūdesy
                    vien ruduo akmenimis puodelyje
                    sušildo rankas ir mintis apvytusias
                    prasmenga kur lyjant bedvasiu lietumi
                    pradėtas takas mezgimais laikinumo
                    upėmis į eilinį krantą verkimo
                    pabaigai kur vietos nėra praradimui


Pamestas laikas

                    Kvailystės nerimtai rimtumu kvepia
                    didybės plaukais mesta plunksna
                    į akis padabinusiu sidabru
                    piešia sparnus kartu į nebūtį
                    kur karti arbata citrinomis kvepia
                    nors skausmo neliko akys dega
                    užteptos aliejumi saulėgrąžos laukai
                    gražūs susivėlę nors ir nekrikštyti
                    juodomis akimis vaikai į tylą
                    vilku apsimetęs laikas ateina


Praskeltos vaivorykštės

                    Praskeltom vaivorykštėm
                    pinasi vaikų riksmai
                    kur vietos nėra keliui
                    kur šypsenos nuskurę belūpės
                    tik tupi varnai vandeny
                    cigarečių pakeliai laiške užsilikę
                    jis laukia sekundės garsams
                    bejuokės vilionės klaidina žingsnius
                    prie namo laiškai išsidarkę
                    vaikų nebėra palėpėje guli
                    bežodė tyla vaivorykštėm plaukia
                    besparnis juokiasi mūzų įkvėptas:
                    ramybės nerasi: pavasaris – Dievui
                    ganysimės vaivorykštėm
                    užmirštom pievom


Užmirštam prisiminimui

                    Dalinkimės sapnais
                    laikinais prisiminimais
                    apie ratus suktus
                    mintimis į Dievą
                    tylūs pokalbiai
                    skaudžiai duria lapui
                    atsiveri rašalu į duris
                    atveri banalumo vartus
                    ir pastangos užmigti
                    vaisių nekrauna
                    net obels šakos neatsiunčia
                    tiesiai iš buvusio kaimo
                    laikyto namais
                    tuščių prisiminimų
                    šią akimirką akys miega
                    pakelsi į grindis
                    trakštelsi laikui buvusiam

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


158679. pristigote eiliu?2009-04-29 09:58
?

158695. katė2009-04-29 12:56
Nusileisk,dangau, ant žemės.

158721. kur matete siaudini vini?2009-04-29 16:43
kur>

158741. begemotas2009-04-29 20:35
rašyk, Aušrine, rašyk

158744. il2009-04-29 20:50
svarbiausia - pradėti. šaunuolė.

158765. varna2009-04-30 08:56
Svarbiausia - laiku nustoti.

159065. latras2009-05-03 17:09
... o sustojus - gerti!

159109. balsas tyruose2009-05-04 12:03
gal kas zino kur dingo rasytojas Rolandas Kausas? Rolaaaaaaaaandaiaiaiaiaiaiaiai!

159315. fa2009-05-05 21:48
patiko :) svarbi nuojauta jausmo, plevenancio ore.

170914. mažoji :-) 2009-09-23 17:45
nu super! ;] ką čia ir bepridursi.. ;]

Rodoma versija 27 iš 28 
23:58:32 Jan 16, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba