ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-03-21 nr. 886

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

STEFAN ZWEIG. Šventasis spiečius (15) • SAULIUS ŠERMUKŠNIS. Mirties karaokė (106) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Eilėraštis (38) • -kp-. Sekmadienio postilė (39) • GENOVAITĖ BONČKUTĖ. Sala Atlanto vandenyne (6) • Šimto poetų šimtas eilių (3) • EGLĖ ALEKNAITĖ. Religinis sinkretizmas – smerkti ar bandyti suprasti? (16) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (17) • ADOMAS PŪRAS. Birželį ir vėl bus braškių (6) • Iš leidyklos „Alma littera“ spaudai rengiamos EDŽIO JURČIO (fotografija) ir ELVYROS KUČINSKAITĖS (poetiniai tekstai) knygos. Tyla iš gervių plunksnų (21) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (10) • Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos mokytojų, visa širdimi remiančių streiką ir nuoširdžiai vedančių pamokas, pozicija (13) • RENATA ŠERELYTĖ. Metafizinės atskirties istorija (8) • GINAS ŽIEMYS. Auksinis mergės plaukas (97) • HAKIM BEY (8) • su Prisikelimu ir... labanakt (346) • gerai, nesikalbėkime (334) • 2008 m. balandžio 4 d. Nr. 13 (887) turinys (3) •

Verba de verbis

CASTOR&POLLUX

[skaityti komentarus]

Pragaras Dantei ir mums

Dantė Aligjeris. Dieviškoji komedija. Pragaras. Poezija. Iš italų k. vertė Sigitas Geda. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007.

Dizainas – Alfonsas Žvilius

Kadaise, dar mokykloj, buvome pripratę prie kito šios knygos vertimo, kurio pirmoji strofa yra tokia: „Gyvenimo nuėjęs pusę kelio, aš atsidūriau miško tankmėje, pametęs tiesų pėdsaką takelio.“ Dabar gi ji skamba kitaip, neva patobulintai: „Per vidurį gyvenimo kelionės, aš pakliuvau į baisiai tamsią girią, ir pamečiau aš tiesų kelią. Žmonės.“ Pirmasis vertimas – Aleksio Churgino, antrasis – Sigito Gedos. Neaišku, kuo buvo prastas senesnis. Tiesiog kartų konfliktas.

Mes gi neužsiimsime filologiniais svarstymais, nieko neinterpretuosime. Šiame pasaulyje nuo Dantės laikų žmonės sukūrė tiek „Pragaro“ inscenizacijų, kad ir mums nebelieka nieko daugiau, kaip tik sukišti į tą pragarą visą pasaulį. Perfrazuojant Marxą: „Jūs ilgai interpretavote „Pragarą“, betgi reikia jį sukurti!“ Taigi, apsimetėliai satanistai C&P jums rekomenduoja naują pragarą, pragarą, kuriame jau seniai visi tūnote:


        Pirmam rate pagonys sielvartauja –
        Inteligentai, lankstęsi bet kam,
        Juos ir toliau likimas prievartauja.

        Antrajam – seksualinių geismų vergai,
        Spektaklio pornografijos žiūrovai –
        Jiems lupa odą, o jie spokso it žiopliai.

        Trečiam – bulimijos vergai, suriję
        Žemės išteklius visus,
        Todėl čionai juos anoreksija kankina.

        Ketvirtas ratas – tai vartotojų sritis,
        Norėjo viską šiam pasaulyje turėti,
        Dabar galės plačiai užmerkt akis.

        Penktajame – piktieji susirinkę,
        Įniršdavo ant kritikų jie greit,
        Todėl dabar toliau jiems vaidytis pritinka.

        Šeštam – eretikai, vien gėrį jie
        Ir blogį matė kelyje pasaulio,
        Todėl ir liko degti pragare.

        Septintas skirtas spekuliantams,
        Vagims ir bankininkams įžūliems –
        Kuriems dėl pinigų kankintis lemta.

        Aštuntas ratas – kritikų vieta,
        Jie kritikavo taip, kaip valdžiai reikia,
        Propagandistai nykūs irgi čia,

        Taip pat politikai ir žurnalistai,
        Garbingi klubai, sotūs pokylių veidai
        Jau nužengė į Hado karalystę.

        Kariaunos, permirkę krauju,
        Vadai, kalti dėl tūkstančių gyvybių,
        Į peklą žengia pergalės žingsniu.

        Ir pagaliau devintas ratas –
        Tiems, kurie sukūrė pragarus visus.
        O mes laimingi, mito jūsų atsikratę.

        Tebus pašlovintas žmogus!


Varliasnukis 2 triuškina Japoniją

Asuka Fujimori. Mikrokosmas, arba Sogos teorema. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Liucija Černiuvienė. V.: Tyto alba, 2007.

Viršelio dailininkė Birutė Černiauskienė


        – Mama, visur pilna kraujo.
        – Tačiau šalis stabili.
        (p. 248)


Tokius įžūlius knygų rinkodarininkus kaip Frédéricas Beigbederis ir šios knygos autorius reikėtų iškart siųsti velniop. Abu – jauni prancūzai, pijaro žvaigždūnai, vienas po kito atgabenti į didžiausią Lietuvos knygų turgų didžiausio Lietuvoje literatūrinių žvaigždžių gaminimo fabriko – leidyklos „Tyto alba“. Pirmasis jų, kaip teigia lietuviška geltonoji spauda, nori tapatintis su seksualiniu gigantu („F. Beigbederis: Lietuvoje mano vardas yra orgazmo sinonimas“, Lietuvos rytas, 2006.VI.22), o antrasis čionai atvykęs trokšta viešai prarasti nekaltybę – persiplėšti literatūrinių pseudonimų hymen („Prancūzų rašytojas chameleono kaukę nusiplėšė tik Lietuvoje“, Lietuvos rytas, 2008.II.25). Abu mūsuose sukėlė viešųjų ryšių inspiruotą pseudofurorą ir išvyko tęsti turnė į kitas rinkas – staipytis kitose knygų verslo šou scenose ir mėgautis trumpalaike paraliteratūrine šlove.

Abu šie autoriai – beveik identiški, tarp jų galima atrasti vos pusantro skirtumo. Pirmoji skirtybė: F. Beigbederio rašliavos yra absoliutus niekalas (skaitykite C&P vertinimą „Išpindėjusio varliasnukio užrašai“, Šiaurės Atėnai, 2006.III.10), o... Varliasnukio 2 (knygos autorius vis dar slepia savo vardą, tad paprastumo dėlei pavadinkime jį, pavyzdžiui, šitaip) užrašai pretenduoja į visai pusėtinos literatūros vardą. Antroji (nežymi) skirtybė: F. Beigbederis reklamuoja savo pavardę atvirai ir tiesmukai, o Varliasnukis 2 šiam reikalui pasitelkia postmodernistinio pijaro priemones. Atvirai sakant, prieš knygų mugę puoselėjau nedidukę slaptą viltį, kad šis autorius bus panašus į C&P ir savo literatūriniais pseudonimais (Asuka Fujimori, Thomasas Taddeusas) pratęs garbingas dadaistų bei neoistų tradicijas ir kovos prieš meno „supopsinimą“ bei popžvaigždžių kultą. Deja, nieko panašaus neįvyko. Varliasnukis 2 pasisvaidė tuščiomis idėjomis – „XX amžiuje pats autorius ir jo asmenybė buvo svarbesni už kūrinį“, „Laikas sulaužyti šiuos rėmus“, „Kūrinys gali egzistuoti ir be autoriaus“ – ir puolė fotografuotis bei dalyti autografus. Ir, aišku, išėjo visiškai priešingai, nei jis stengėsi deklaruoti – žiniasklaida pasičiupo jį patį, o ne kūrinį ir ėmė tiražuoti jo atvaizdą, o ne menines idėjas. Taigi buki knygų vartotojai buvo dar kartą gražiai suvystyti: jie gavo ne nuostabų Marcelio Duchamp’o plagiatą, o nykią Ernesto Hemingwayaus parodiją – dar vieną plastikinę literatūrinę lėlę.

Kadangi, kaip jau minėjau, Varliasnukis 2 rašo pusėtiną literatūrą, tai būtų nuodėmė pakartoti korporacinės žiniasklaidos strategiją ir nuošalėje palikti pačią knygą.

Pirmas įspūdis: „Mikrokosmas“ parašytas tipinio japonų andergraundo rašytojo, pretenduojančio į mainstreamą. Nepriekaištingi natūralaus žiaurumo vaizdai, malonūs sadistinių kankinimų fragmentai ir uždegančios nimfomaniško sekso scenos – viskas vaizduojama rytietiškų paslapčių ir žavesio kupiname senovės Japonijos fone. (Avangardistai Shuji Terayama, Shinya Tsukamoto arba net „popsinis“ Takashi Miike pagal šį romaną tikrai susuktų (arba būtų susukę) japonų kinematografui būdingą smurtinį filmuką.) Bet tokios mintys kyla tik skaitant pirmuosius 30 puslapių. Vėliau romanas įgyja gana standartinius vakarietiškos istorinės epopėjos bruožus, tad likusius 300 puslapių tenka skaityti kažką panašaus į sumodernintą V. Hugo. Panašumų yra, bet šis romanas nepalyginti geresnis už kokius nors vargingus „Vargdienius“.

Romane meistriškai manipuliuojama žiūros rakursais į dvi, atrodo, tokias skirtingas, bet kartu ir beveik identiškas epochas: išsigimėlišką VII amžiaus Japonijos imperatoriaus dvarą ir dar labiau išsigimusią militaristinę prieškario Japonijos visuomenę. Pagrindinis veikėjas kilmingos giminės palikuonis Hitošis Soga deramai pratęsia savo šalies valdančiojo klano tradicijas – tampa pabaisa kaip ir jo protėviai. Suimtas Hitošis – pasaulinio garso logikos profesorius – nė nemano neigti savo kaltę. Taip, per 24 metus jis žvėriškai nukankino 647 mergaites, kurioms tebuvo 10–12 metų. 34 puslapiuose autorius vardija nužudytų mergaičių istorijas ir jų kankinimo būdus. (Tuo autorius šiek tiek panašus į knygos herojų, kuris kankino niekuo dėtus Dievo sutvėrimus ištisomis savaitėmis.)

Kodėl žudė pasaulio galingųjų palikuonis? „Hitošis ilgai jiems kalbėjo apie savo kosmologiją, apie nerealius pasaulius, apie pernelyg didelį kvantų skaičių ir transcendentinius budas. Jis jiems papasakojo vieną dieną užgimęs pilname pasaulyje ir pabudęs tuščiame“ (p. 287). Tas pabudimas „tuščiame pasaulyje“ – bene vienintelis aiškesnis žudiko logikos ir motyvacijos paaiškinimas. Autorius, kaip dabar madinga, neduoda tikslaus ir vienareikšmio atsakymo. Atseit susigalvokit patys. Visą romano fabulos seką ir herojaus elgesio evoliuciją galima bandyti aiškinti froidistiškai – psichinėmis anomalijomis, seksualiniais nusivylimais ir pan. Tačiau šiuo atveju tai būtų per daug banali ir tiesmuka interpretacija. Dviejų epochų susiejimas per tiesioginį kraujo ryšį mums kužda kitą sprendimą – tokie žudikai buvo visa Sogų giminė. Visais laikais jie vienaip ar kitaip žudė, vieni – atviriau, kiti – subtiliau. Sogų dinastijos valdovai sadistiškai naikino žmones visiškai atvirai, na, o šiais laikais reikia truputėlį pasisaugoti ir susikurti šiokią tokią priedangą.

„Tuščias pasaulis“, kuriame pabunda knygos herojus, – tai pasaulis, kurį per ilgus šimtmečius sukūrė jo seneliai ir proseneliai. Tai pasaulis, kuriame viešpatauja pati griežčiausia hierarchija, pats brutaliausias militarizmas, pats šiurkščiausias patriarchatas, pati ištvirkėliškiausia moralė ir pati bjauriausia prievartos sistema. Autorius sako, kad tas pasaulis – tai šintoizmo, samurajų, sakūrų, kamikadzių ir kompiuterių Japonija, kuri romano pabaigoje patiria visai logišką bausmę – virš Hirosimos sprogus atominei bombai žūsta 100 tūkstančių žmonių, tarp jų ir Hitošis Soga.

Ir nė kiek negaila Hitošio. Negaila jo artimųjų. Negaila jo pažįstamų ir nepažįstamų. Negaila japonų. Negaila to tuščio jų pasaulio. Negaila Japonijos. Negaila, ir tiek.

Kita vertus, šio romano problematika ganėtinai universali (kaip dabar madinga sakyti – globali), todėl Japonija čia niekuo dėta. Prancūzas Varliasnukis 2 galėjo lengvai pakeisti kai kuriuos vardus, datas, faktus ir parašyti romaną apie, pavyzdžiui, Ameriką. Arba, pavyzdžiui, Lietuvą. Šintoizmą pakeitę sukrikščioninta pagonybe, samurajus – LDK kunigaikščiais, sakūras – vyšniomis, kamikadzes – partizanais, o kompiuterius – žagrėmis, gausime kuo tiksliausią dabartinės Lietuvos vaizdą su ta pačia hierarchija, militarizmu, patriarchatu etc. Vaizdą tos Lietuvos, kurios irgi nė truputėlio negaila.

P. S. Orientalistikos centro lektorius Arūnas Gelūnas per knygų mugę krimtosi: „Ši knyga yra tikras skandalas. O dar didesnis skandalas yra tai, kad knygos išleidimą parėmė japonų fondas (Japan Foundation).“ Manau, pagrįstai.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


113063. AišV2008-03-26 22:53
-- žiūriu myli jis tą suknistą ir supistą Lietuvėlę. Bet kam "svetimų prisirišimai" /kažkokia mIrusieji anarchistinieji/libertaristinieji/diktatūrinieji(pasiobraznoje) štampai.

113477. bri2008-03-31 06:02
Iš kur ta mada "sakura" rašyti su ū?

113488. Vardenis Pavardenis :-) 2008-03-31 12:17
iš kur tas prastas įprotis skaityti prastą literatūrą

113512. Vardenoliubui Pavardenslavskiui2008-03-31 23:18
iš kur tas keistas įprotis būti komunistu?

113578. Vyručiams2008-04-02 11:22
Vyručiai, kastruotieji nuo poliucijų, šis jūsų puslapėlis demonstruoja begėdišką triušystę pasakyti tiesą apie S. Gedos Dantės "Pragaro" vertimą. Arba čia jūs nieko neišmanote (tada ir nereklamuokite knygos), arba bijote Gedos, tirtančiomis kinkomis sudrėbėte kažkokį tauzaliuką, kad tik nekliudytumėte dieduko pabaisiuko. Bo senelis su lazdute išdaužys jūsų galveles arba kiekvienam po peiliuką į pašonę pavarys? Vertimas prastesnis už Churgino, kontekstas vertėjui neaiškus, kai kuriomis vietomis tiesiog nuvažiuoja lankomis, ir gan toli, kad vėliau grįžti prie originalo nebeįmanoma. Reikia vieną kartą atvirai pasakyti, kad VERTĖJAS Geda yra pervertėjas iš rusų kalbos. Jokių kitų kalbų šis vertėjas nemoka! Nei prancūzų, nei italų, o juo labiau hebrajų, kuo jis mėgsta pasigirti. Net beveik gimtosios lenkų nemoka, su lenkais nesusikalba. Įdomu būtų panagrinėti, kas ir kodėl sukūrė Gedos mitą.

113710. na,2008-04-04 00:00
kaip tik cituotoji pradžia gal Churginui labiau pavyko, o Gedai gal orumas neleido kopijuoti. Vis dėlto Churgino interpretuojamas Dantė (kaip ir Šekspyras) kažkodėl atrodo naivūs mažamečiai.

113749. urok2008-04-04 15:08
man tas vaikiškumas ten ir žaviausias ;D

113766. gal ir žavu,2008-04-04 16:55
bet tai Churgino vaikiškumas, o ne Dantės ir ne Šekspyro. O aš mėgčiau skaityti lietuviškai pastaruosius...

113776. nepavyks2008-04-04 18:16
Dar ilgai nepavyks Dantę ir Šekspyrą skaityti lietuviškai, nes šiuos autorius yr uzurpavęs Lietuvoj Geda. Jau apsiskelbė, kad išvertė Šekspyro Meilės sonetus, greit pervers Jonyno vertimus. Žodžiu, matysit ką geresnio kaip savo ausis. Nebent dėdulė kojeles užverstų.

113788. einu 2008-04-05 01:43
pasižiūrėsiu į savo ausis dideliame veidrodyje. Gal ir ką geresnio pamatysiu...

Rodoma versija 22 iš 23 
7:59:22 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba