Negi iki šiol nepastebėjai, bevardi, kad sisteminis mūsų kalbinyko vištakumas įkvepia toto viešai dalintis mintimis? :)
Iš ko tu sprendi, kad aš pykstu? - Greičiau jau coliukė, - kažikokio ten pirdolio skundžiasi neišgėrusi.
Na, jei rimčiau, tai mane stebina čia praslystančių karštakošių dūšelių šaltakraujiškumas šarlataniškiems paistalams. Ne tik šitiems. Gal taip pasireiškia postsovietinis kultūrinis mentalitetas, gal tai asocialaus nihilisto indiferentiškumas, gal tiesiog toks individo prisitaikymas prie beprasmės aplinkos poveikio, asimiliacija... Bendrai, koks skirtumas.
Štai šiuo apsireiškimu -lj- išpūtė du burbulus. Abiejuose vaikiškas noras susireikšminti. Pirmu pirstelėjimu - pareiškiant, kad tie kiti, gal(!) mokantys anglų kalbą, nežino, jog kalbinykas žino, kad lietuviškai tai¹ vadinama egzemplioriais. - Fui. Juokiausi iki ašarų :))). Pasirodo, pagonys lietuviai dar iki Lietuvos Krikšto leido knygas, o anglai vėliau susigalvojo jas dauginti ir nuo tada poligrafines kopijas skaičiuoja lietuviškais mato vienetais (egzemplioriais)!
Antrasis šūvis buvo šautas į šokiruoti turėjusią asociaciją su subine. Kurtiems buvo išaiškinta, kad nors „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ši („pasturgalio“) reikšmė yra tik trečia, vistiek knygos galinį viršelį reikia vadinti užpakaliniu. Taip ir norisi žmogui... netrukdyt ;-).
Nors iš kito galo žiūrint, jei apie tai kalba, net ir tuos tikruosius užpakalius mes iš pagarbos [?] vadiname galais :).
Galiausiai gi viskas mūsų gyvenime turi pradžias, pabaigas, t.y. galus, ne užpakalius. Mūsų trobos turi savo fasadus - priekius, šonus, galus³, o dvigubos jų - tokius net po du; mūsų trobesiai turi galines sienas, langus, duris; su draugais kraustomės į autobuso galą, su vaikais - į priekį, o įsitaisę galiniame traukinio vagone ant galinės sėdynės, nesijaučiame kalbinyko užpakaly (kaip užpečky, užkrosny, užanty), nors ir ant savo subinės (teatleidžia...); ir knygą tankiai imame tyrinėti nuo galo, ne nuo užpakalio. Ir niekam nekaista. Keista? :))). Man, pvz., natūralu, kad sveiko proto lietuviai intuityviai teisingai skiria ir skirtingai įvardina ir užpakaly savęs esančius objektus, ir baigtinių objektų dalis.
¹ exemplar a:[...] b:[...], c: a copy of a book or writing -- Etymology: Middle English, from Latin, from exemplum example -- Date:15th century -- Meriam-Webster`s Dictionary
² užpakalis 1. vieta, esanti už ko nors ar gale 2.[...] ir t.t.
³ galas 1. baigiamoji ilgesnio daikto dalis 2.[...] 5. pabaiga 6.[...]
|
ATĖNAI
Lietuva internete
