ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-12-05 nr. 919

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Japonijos užkariavimas (44) • KRISTINA BLOCKYTĖ. Nuogų ikonų epocha (25) • -gk-. Sekmadienio postilė (9) • MARINA CVETAJEVA. Eilės (5) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. „Scanoramos“ štilis (68) • Su psichologijos profesoriumi RAFAŁU KRZYSZTOFU OHME kalbasi Pawełas Wrabecas. Viliotiniai vartotojui (4) • SIGITAS GEDA. Žalieji pergamentai (78) • MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ. Mona Liza su kindersiurprizu (8) • PETRAS REPŠYS. Apie Audrių ir jo paveikslus (4) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (2) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Minčių aritmija lietuviškai (4) • PETRAS KAZICKAS. Pogrindinė gyvulininkystė Vilniuje (14) • RŪTA JAKUTYTĖ. Tavo rytojaus dienoraštis (1) • AKVILĖ ŽILIONYTĖ. Slapti ryšiai su dievais (3) • JAMES THURBER. Naktis, kai užgriuvo lova (2) • GILBONĖ. Kiekvienas savaip (18) • čia yra labai rimtas reikalas, kurį mažai kas supranta (703) • 2008 m. gruodžio 12 d. Nr. 46 (920) turinys (10) •

Naktis, kai užgriuvo lova

JAMES THURBER

[skaityti komentarus]

Mano jaunystės Kolambuse, Ohajuje, kulminacija, ko gero, buvo naktis, kai lova užgriuvo tėvą. Šį įvykį geriau pasakoti (nebent, kaip sako kai kurie draugai, būtum jį girdėjęs penkis šešis kartus) nei aprašyti, mat tikrai reikėtų vartyti baldus, trankyti duris ir loti šunimi, norint sukurti tinkamą ir tikrovišką aplinką tai – tenka pripažinti – šiek tiek neįtikėtinai istorijai. Vis dėlto ji tikra.

Tai nutiko tada, kai tėvas vieną naktį nusprendė miegoti mansardoje – nuošaliai, kur galėtų pamąstyti. Motina labai priešinosi tokiam sumanymui, mat ten, sakė ji, sena medinė lova esanti išklibusi ir, jei lūžtų, sunki galvūgalio lenta užvirstų tėvui ant galvos ir jį užmuštų. Tačiau jo atkalbėti nepavyko, penkiolika po dešimtos tėvas užvėrė už savęs pastogės duris ir užlipo siaurais įvijais laiptais. Vėliau, jam lipant į lovą, girdėjome nelaimę pranašaujančius girgždesius. Paprastai toje mansardos lovoje miegodavo senelis, kai būdavo su mumis, bet prieš kelias dienas jis buvo pradingęs. (Dažniausiai tokiais atvejais jo nebūdavo šešias ar aštuonias dienas, grįždavo bambėdamas, bjaurios nuotaikos ir pranešdavo, kad federacijai vadovauja bukagalvių šutvė, o Potomako armijai sekėsi ne ką geriau nei girtai muzikonto bobai.)

Tąkart pas mus viešėjo nervingas mano pirmos eilės pusbrolis Brigsas Bylas; jis buvo įsitikinęs, kad užmigęs liausis kvėpuoti. Nuojauta jam kuždėjo, kad jei naktį kas valandą nebus pakeltas, gali uždusti ir mirti. Paprastai jis nusistatydavo žadintuvą, kuris iki ryto kas kiek laiko sučirkšdavo, bet aš įtikinau jį to nedaryti. Jis miegojo mano kambaryje, tad pasakiau jam, kad labai jautriai miegu ir jei kas mano kambaryje nustoja kvėpavęs, tuoj pat pabundu. Pirmą naktį jis mane išbandė – taip ir tikėjausi: kai pradėjau lygiai šnopuoti, jis patikėjo, kad užmigau, ir sulaikė kvėpavimą. Bet aš nemiegojau ir šūktelėjau jam. Regis, jis šiek tiek nusiramino, bet atsargumo dėlei pasistatė lovos galvūgalyje ant stalelio stiklinę kamparo spirito. Jei vis dėlto jį prikelčiau, kai jau bus benusibaigiąs, sakė jis, pauostysiąs kamparo, to itin stipraus gaiviklio. Brigsas nebuvo vienintelis giminėje turintis keistenybių. Senąją tetą Melisą Byl (kuri mokėjo švilpti kaip vyras, įsikišusi į burną du pirštus) kamavo nuojauta, kad jai lemta mirti Pietų Aukštutinėje gatvėje, mat ji ir gimusi, ir susituokusi Pietų Aukštutinėje gatvėje. Kita jo teta – Sara Šouf – visuomet guldavo su baime, kad įsilauš vagis ir įkišęs pro durų apačią vamzdelį prileis chloroformo. Kad išvengtų šios pragaišties – mat anestetikai jai kėlė didesnę baimę nei namų turto netektis – ji visuomet dailiai sukraudavo pinigus, sidabrinius įrankius ir kitas vertybes prie miegamojo durų ir pridėdavo raštelį: „Tai viskas, ką turiu. Prašau pasiimti ir nenaudoti chloroformo, nes tai viskas, ką turiu.“ Teta Greisė Šouf taip pat labai bijojo plėšikų, bet su šia baime kovojo narsiau. Ji buvo įsitikinusi, kad jau keturiasdešimt metų vagys kasnakt įsigauna į jos namus. Tai, kad niekas nedingsta – anoks įrodymas, jog taip nėra. Ji tvirtino, kad dar nespėjusius nieko paimti plėšikus nubaido mėtydama į koridorių batus. Eidama miegoti suversdavo prie lovos – kad galėtų mikliai pačiupti – visus batus, kuriuos rasdavo namuose. Išjungusi šviesą jau po penkių minučių atsisėsdavo lovoje ir šūkteldavo: „Klausyk!“ Jos vyras, kuris jau 1903 m. išmoko į tai nekreipti dėmesio, kietai miegodavo arba apsimesdavo, kad kietai miega. Šiaip ar taip, jis neatsiliepdavo tuskinamas ir tampomas, tad ji tuojau keldavosi, nutipendavo prie durų ir pravėrusi jas paleisdavo vieną batą koridoriumi į vieną pusę, kitą – į kitą. Kai kada išsvaidydavo visus batus, kai kada – tik kelias poras.

Tačiau nuklydau nuo nepaprastųjų įvykių, vykusių tą naktį, kai lova užgriuvo tėvą. Pusiaunaktį visi buvome sugulę. Svarbu žinoti, kaip buvo išdėstyti kambariai ir kas kur nakvojo, kad būtų suprantama, kas vėliau nutiko. Viršutiniame kambaryje (kaip tik po mansardos miegamuoju, kur miegojo tėvas) buvo mano motina ir brolis Hermanas, kuris per miegus kartais dainuodavo, dažniausiai „Žygiuojant per Džordžiją“ arba „Pirmyn, kariai krikščionys“. Mudu su Brigsu Bylu miegojome gretimame kambaryje. Mano brolis Rojus buvo priešiniame kambaryje – mūsų kambarius skyrė koridorius. Bulterjeras Reksas miegojo koridoriuje.

Aš miegojau sudedamojoje lovelėje, tokioje, kurioje išsiteksi ir patogiai išsimiegosi tik išskleidęs abi puses, paprastai jos karo tarsi sulenkiami stalviršiai. Pavojinga verstis pernelyg arti krašto, nes ji gali apvirsti ir su didžiausiu trenksmu užgriūti ant miegančiojo. Tiesą sakant, kaip tik tai ir nutiko apie antrą valandą nakties. (Motina, vėliau prisimindama šį nutikimą, pirmoji apie jį pasakė: „Tą naktį, kai lova užgriuvo jūsų tėvą.“)

Kadangi visuomet miegu kietai ir sunkiai prabundu (Brigsui melavau), iš pradžių nesuvokiau, kad nusiritau ant grindų, o metalinė lovelė užvirto šiltai apklodama ir neužgaudama, nes apvožė mane lyg skliautas. Todėl nepabudau, tik brėkštelėjo sąmonės kraštelis, ir vėl nugrimzdau į miegą. Tačiau nuo bildesio beregint pakirdo motina gretimame kambaryje ir kaipmat padarė išvadą, kad ko labiausiai bijojo, tas ir įvyko – ten, viršuje, didelė medinė lova užvirto tėvą. Todėl ji suriko:

– Einam pas vargšą tėvą!

Šis riksmas, o ne virstančios lovelės bildesys pažadino Hermaną, miegojusį tame pačiame kambaryje kaip ir ji. Jis pamanė, kad mamai kažkodėl prasidėjo isterija.

– Tu sveika, mama! – ramindamas ją sušuko jis.

Jie šaukė per kits kitą gal dešimt sekundžių:

– Einam pas vargšą tėvą!

Ir:

– Tu sveika!

Dėl to pabudo Brigsas. Tuo metu aš jau neaiškiai suvokiau, kas vyksta, bet dar nesupratau, kad guliu po lova, o ne joje. Brigsas, pabudęs jiems baimingai rėkaujant, netruko sumoti, kad dūsta, o mes visi mėginam „jį gaivalioti“. Tyliai sudejavęs, jis stvėrė kamparo stiklinę galvūgalyje ir, užuot įkvėpęs, visą užsivertė ant savęs. Kambarys padvoko kamparu.

– Ah, agh, – springo Brigsas lyg skęsdamas, nes aitraus spirito šliūksnis iš tiesų vos jo neuždusino.

Šokęs iš lovos apgraibomis ėmė ieškoti atviro lango, bet pataikė prie to, kuris buvo uždarytas, tad ranka išdaužė stiklą – išgirdau, kaip jis dūžta ir žvangėdamas byra į skersgatvį. Štai tada, mėgindamas atsikelti, patyriau nesuprantamą jausmą – lovą virš savęs! Tad dar mieguistas pamaniau, kad visas triukšmas keliamas karštligiškai mėginant gelbėti mane iš kažkokios neapsakomai pavojingos padėties.

– Ištraukit mane iš čia! – subliuvau. – Ištraukit mane!

Regis, buvau apimtas košmariško įsitikinimo, kad esu palaidotas šachtoje.

– Ghah, – gaudė kvapą murkdydamasis kampare Brigsas.

Tuo metu motina, vis dar šaukdama – su šaukiančiu Hermanu iš paskos – mėgino atidaryti pastogės duris, ji norėjo lipti viršun ir ištraukti tėvo kūną iš nuolaužų. Tačiau durys užsitrenkė ir nepasidavė. Karštligiškai bandydama jas atplėšti, motina kėlė dar didesnį bildesį ir sumaištį. Rojus ir šuo pakirdo, vienas šaukdamas klausinėjo, kas atsitiko, kitas lojo.

Tėvas, būdamas atokiausiai ir už visus kiečiausiai įmingantis, prabudo nuo daužymo į mansardos duris. Jis pamanė, kad name kilo gaisras.

– Ateinu, ateinu! – vangiai sudejavo jis mieguistu balsu – dar praėjo kiek laiko, kol jis visai atsibudo.

Motinai, vis dar įsitikinusiai, kad tėvas guli po užvirtusia lova, tas „Ateinu!“ nuskambėjo kaip graudus nuolankumas žmogaus, kuris rengiasi susitikti su Kūrėju.

– Jis miršta! – sukliko ji.

– Aš sveikas! – suriko ramindamas ją Brigsas. – Aš sveikas! – Jis vis dar manė, kad tai jo akistata su mirtimi išgąsdino motiną.

Pagaliau suradau savo kambaryje šviesos jungiklį, atidariau duris, ir mudu su Brigsu prisidėjome prie kitų ties pastogės durimis. Šuo, niekada nemėgęs Brigso, šoko ant jo manydamas, kad tas ir yra visos sumaišties kaltininkas, tad Rojui teko jį stverti ir laikyti. Išgirdome, kaip tėvas viršuje ropščiasi iš lovos. Galingai truktelėjęs Rojus atplėšė pastogės duris, ir tėvas nulipo laiptais žemyn – mieguistas ir suirzęs, bet sveikas ir gyvas. Motina, pamačiusi jį, apsiašarojo. Reksas ėmė kaukti.

– Kas, dėl Dievo, čia darosi? – paklausė tėvas.

Visas įvykis galiausiai buvo sudėliotas tarsi milžiniška dėlionė. Tėvas slampinėdamas basas persišaldė, bet tai buvo vienintelė bloga pasekmė.

– Džiaugiuosi, – pasakė motina, kuri visada visa kur įžvelgdavo gera, – kad čia nebuvo jūsų senelio.


Iš: James Thurber. My Life and Hard Times. New York: Harper Perennial, 1999 (pirmą kartą publikuota 1933 m.)

Vertė Goda Sodeikaitė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


141533. uuu2008-12-11 11:10
paranoia rulez

141534. r2008-12-11 11:12
vat kaip buna,kai vieni kitais be perstojo rupinas

Rodoma versija 30 iš 31 
7:54:07 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba