2006
Dar iš T. R.
Iš J. W. Goethės jis ištraukė, kad neapoliečiai tiki, jog Rojus yra jų nuosavybė, ir yra labai liūdnos nuomonės apie Šiaurės šalis: nuolatos sninga, medinės trobos, baisus nemokšiškumas...
Sempre neve, case di legno, gran ignoranza.
Gruodžio 18, pirmadienis
Beveik kalėdinės istorijos
2-ajame troleibuse išlipant Sapiegos stotelėje į mane keistai sužiuro moteris su eglišake.
– Ko nematėt? – norėjau paklausti ir susigūžęs dūlinau gatve.
– Sigitai, – pasivijo eglišakė.
Grįžtelėjau su maišeliu per petį.
– Nepažįsti?
Dabar įsižiūrėjau.
– Ne, – prisipažinau.
– Sigita, iš germanistų. Tu mane apgynei, kai apvagino vasaros darbų stovykloj...
– O kaip ten buvo?
– Mano atverstam lagamine gulėjo kažkokia segė. Pilnas kambarys buvo lagaminų...
– Matot, mane mokykloj buvo neteisingai apvaginę. Labai bjaurus jausmas...
– Taip. Svarstė komjaunimas, aš parašiau laišką: „Svarstykit kaip žmonės, o ne kaip komjaunuoliai...“ Jie sutriko, o jūs sakot: „Atsiprašykit!“ ir išėjot.
– Pažinojau kunigą, kuris metė seminariją, kai jį apvagino. Dabar tikras kunigas...
Taip ir išsiskyrėm. Po amžinatvės metų – nepažinau eglišakės.
Kas išdavė Jurą A.
Dabar, kai minimas 1926 metų perversmas... Mano pusbrolis istorikas Liudas T. prisiminė 1992, 1993-iuosius. Kada rinkimus laimėjo kairieji, atėjo kairiųjų prezidentas. Dalis Kauno savanorių išėjo į miškus. Dešiniosios jėgos, stovėjusios už nugaros (užkulisiuos), žaidė joms būdingą žaidimą ir – išdavė.
Greit bus 15 metų, kai J. A. byla nenagrinėjama, tikrieji nusikaltėliai dangstomi. Betgi žmonės juos žino!
Apie kalbų mokėjimą
„Pragaro“ XXVI giesmė, kur Vergilijus ir Dante nori pasikalbėti su Diomedo ir Odisėjo vėlėmis.
73–76 eilutės: „Betgi jie, kaip graikai, tylės, o gal bandys ir išsiginti.“
Čia Vergilijus. Sen. komentatoriai teigia, kad Vergilijus mokėjo graikiškai, o Dante – jau ne.
Kiti paprasčiausiai mano, kad čia pabrėžiamas graikų atšiaurumas, apskritai – nenoras kalbėti, tylus būdas.
Gruodžio 19, trečiadienis
Apie pasiaukojimą
Prieš septynerius metus apie tą istoriją tam tikras žmonių ratas žinojo. Jaunas televizijos operatorius nukrito iš... septinto aukšto. Geriau gal – „nuo septynaukščio stogo“. Regis, užlipo taisyti antenos... Per stebuklą liko gyvas. Tačiau – kas po to? Tėvas prisipažino, kad jam slaugymas – per sunki pareiga. Neatlaikys... Aukojosi sesuo ir – išslaugė. Ištraukė iš mirties nagų. Kokias ribas tekdavo peržengti, žino tik ji pati. Pavyzdžiui, kur nors viešoje vietoje neįgaliam prireikdavo... sysio.
– Iš pradžių, – sako, – nežinojau, ką daryti. Paskui ryžausi nieko nepaisyti. Ištraukdavau gaidį ir... numyždindavau. Prie visų akių.
Nieko neatsitiko.
Kodėl ryžosi kelių ar keliolikos metų beprotiškam vargui? Pasiaukojimo priežastys kartais nežinomos.
Kai viena moteris ilgai slaugiusi savo vyrą „atsitokėjo“ ir susiėmė už galvos („Kam aš taip dariau?“), vyras šaltai pasakė:
– Ar aš tavęs prašiau?
Šiaip jau slaugymo pradžioje žmogus (normalus) turi nugalėti tam tikrą išgąstį.
Nei šis, nei tas – nuo Taurakalnio
Mada, ūkiskaityba,
gyvenimo raida, –
mačiau aš daug vedybų.
Skyrybas? Kai kada...
Gruodžio 20, trečiadienis
Tai, ką mums sunku suprasti
Kai JAV kariuomenės vyresnybė vieną Irako provinciją tvarkyti perdavė patiems irakiečiams, jų kariai suprato, kad čia palaikyti tvarką bus nelengva. Irako kariai drąsino save tokiu būdu – kandžiojo galvas varlėms ir kapojo uodegas triušiams...
Gruodžio 21, ketvirtadienis
Rektorius ir jo sūnus
Turiu galvoje dailininką Viktorą Vizgirdą. Nacių okupacijos metais jis buvo dabartinės Dailės akademijos rektorius. Vokiečiai norėjo uždaryti akademiją, tada V. V. (pasakojo sūnus Rimtautas) nuėjo į Vilniaus komendantūrą ir pakvietė: „Gal atsirastų kareivių, norinčių pasimokyti piešimo? Užuot be užsiėmimo šlaistęsi gatvėmis?“
Žinoma, kad atsirado... Iš pradžių 2–3... V. V. „nebuvo durnas“ – pasamdė labai gražias pozuotojas. Kuris kareivis nenorės piešti nuogos moters?.. Tėvas sakęs, kad buvo keletas labai gerų piešėjų, deja, naciai netruko perprasti reikalą.
Beje, Amerikoj V. V. iki gyvenimo galo nepramoko angliškai, nors Rimtautą leido į anglišką mokyklą.
Pats R. sako, kad lietuviai yra aukštos kultūros, tik nevertina patys savęs.
– Latviai vis sako, kad jie už mus geresni, velnią ten geresni! Mes geresni...
Vizgirdų šeima Lietuvoje kasmet skiria 10 000 litų jauniems akademijos studentams.
– Kas daugiau turi, privalo remti tą, kuris neturi. Labai paprasta filosofija.
Lietuvoje žmonės siekią valdžios, kad sutvarkytų savo verslo reikalus, JAV – dėl garbės arba tam, kad padėtų savo tautai.
– Kam tu leidi tokius pinigus rinkimams į Seimą, – paklausiau vieną pažįstamą (R.).
– Pakliuvęs tenai, atsiimsiu daugiau...
EBSW bylos slinktys
Susivienijimas (rinkęs iš žmonių pinigus) apiplėšė 15 000 gyventojų. Vien Petrikas pasigrobęs apie 80 milijonų. Grupuotė pasiglemžusi apie 320 milijonų. Valstybei padaryta žalos daugiau nei per 1 milijardą... 1996–2002 metais į šį apiplėšimą įsimaišę (ar įmaišyti) net 4 generaliniai prokurorai, daugybė teisėjų, advokatų. Neminint ministrų ir „aukščiausių galvų“.
Tai naujausi komisijos duomenys. Kalėdinė dovanėlė kraštui – iš visų partijų...
Kiek galima plėšti? Kol „plėšiasi“!..
Vaizduotė
Apie mergaitę, (tariamai) šokančią ir dainuojančią vasaros lietuje po vaivorykštės peršviestu medžiu.
Ji tokia laiminga, kad žada parašyti po laišką ant kiekvieno medžio lapo... Taip medis tampa Gyvybės medžiu. Mergaitė ir jos laiškai – Gyvenimo tema.
Kai kuriose banalybėse esama „vaivorykštinių užuominų“.
Laiškų rašymas (nesvarbu – kur, kaip) virsta prisipažinimu, atsivėrimu, noru ką nors svarbaus pranešti sau ir kitiems. Gyvenimo versmės.
Politika ir daržininkystė
Šiandien pasitikslinau, kad Vespasianas, Romos imperatorius, pirmasis sugalvojo mokestį už viešuosius tualetus (tegu žmoneliai nemęža ant prezidentūrų!). Sugėdintas sūnaus Tito, pabarškino jam prieš nosį kapšelį, pilną monetų:
– Pinigai nesmirdi!
Paskui buvo kitos reformos, nepatikusios romiečiams. Vespasianas atsisakė sosto, išvažiavo iš Romos ir pradėjo... auginti daržoves.
Nusiminę romiečiai atsiuntė delegaciją, prašydami, kad Vespasianas grįžtų. Šis išklausė ir tarė:
– Geriau eime pažiūrėti, kokius gražius kopūstus šią vasarą man pasisekė išauginti!
Prieš Kalėdas I
Koks jaukumas, kada namuose už tavo kambario sienos miega kuris nors iš tavo vaikų! Ne vien šuo... Koks jaukumas turėdavo aplankyti mūsų tėvus ir senelius, kai dideliuos jų namuos sumigdavo visa šeimyna!
Visai kitas miegas. Jokio nerimo, kertančio tavo šaknis.
Iš pašaknių.
Prisiminimai iš Kremliaus
M. Gorbačiovas 1988-aisiais, rėkiantis lietuvių deputatams:
– Jūs neišeisite iš SSRS. Jūs ne laukiniai, jūs civilizuota tauta, jūs negalite sugriauti Sąjungos...
Dabar man įdomu tik viena: kas ką buvo okupavęs, kurie laukiniai, o kurie civilizuoti buvo tame Stalino „bordelyje“.
Koks, beje, permainingas pasaulis! Netrukus pats rėksnys tapo nebeegzistuojančios valstybės prezidentu. Kaip dabar kalba per televiziją vienas susenęs jo padėjėjas:
– Mes tiek kartų kėlėme taures už tautų draugystę, o iš tikrųjų nieko apie jas nežinojome (tautas tose respublikose)...
Gruodžio 23, šeštadienis
Prieš Kalėdas II
Norėčiau tokio dievulio, kuris išspręstų mano mažą rūpestėlį. Per didelį dievulį man sunku mąstyti.
Geriau apie elektros atspindžius Neryje – iš visų langų, visų fabrikų.
Geriau apie gluosnį, kuris apšviečiamas iš apačios, t. y. tų šviesų, to spindėjimo, kurį atplukdo vanduo.
Gluosnis pilnas džiugesio, rodos, norėtų išsinerti iš savo kailio. Palauk, palauk!
Šviesa – šviesgeltonė, visa sulūžinėjusi, burba po nosim:
– Tam šviesk, ten pašviesk, o pačiai man kas lieka?!
Kalėdų dovanėlės
Šįryt visa Lietuva sužinojo, kad prezidentūroje didžiausią galią turi Božena Krasovskaja, diriguojanti visam „dvarelio chorui“, o ir pačiam Ekscelencijai. Ji jau seniai praminta Rasputina... Studijavusi (šiek tiek) vaikų pedagogiką ir psichologiją. Dirbusi (šiek tiek) vaikų darželyje. Ekscelencijai 80, Rasputinai 37-eri.
Kaip žinoma, p. Adamkai savo vaikų neturėję. Božena turi net įgaliojimą tvarkyti prezidento asmeninę sąskaitą banke. Šiek tiek pravėrusi duris, pro siaurą plyšelį stebi visus įeinančius... Pakliūsi ar ne pas Ekscelenciją – priklauso nuo jos.
Taigi daugelis šalies dalykų priklauso nuo šitos kerštingos moterėlės įgeidžių!
Tema komedijai – po Hanibalo Lekterio (Th. Harriso romanas, kurio herojus – aristokratų palikuonis – žmogėdra iš Lietuvos).
Kalėdinės viltys
Tikėkime, kad tauta atsikratys vieno Erodo po kito. Tikėkime, kad žmogus atgaus savo gyvenimo motyvaciją – gyvens savo žemei ir savo tautai, o ne svetimiems ir visiems.
16 nepriklausomybės metų buvo šlykščios manipuliacijos atgyvenusiomis senienomis. Senių, taip pat ir spėjusių pavirsti šlykštukais atžalų.
Vyrų ir moterų.
Graikų poveikis
Per televiziją rodomas daugiaserijinis filmas „Eurazija“. Pirmoji dalis buvo apie Aleksandrą Makedonietį, didįjį karvedį, kurio mokytojas buvo ne kas kitas, o Aristotelis. Dvidešimt dvejų karvedys patraukė į Rytus, sumušė galingiausias to meto imperijų armijas, įkūrė gal 60 miestų. Jį vedė troškimas išplėsti senovės graikų civilizaciją. Ta proga įsišnekom ir su pulkininku Jonu (...), kuris septynetą metų praleido Afganistane, Baktrijoje. Jis ir sako:
– Šių baktrų yra apie porą milijonų. Jie save laiko Makedoniečio palikuonimis, nors iš kitų skiriasi nebent ūgiu, veido bruožais ir akių spalva. Pačioj karo pradžioj (1979 metais) jų vyresnieji pasakė: „Mes nenorim turėti nieko bendra su šituo karu. Mus geriau apeikit, jeigu paliesit, bus labai blogai...“
Taip ir klostėsi šioje teritorijoje dalykai per visą užsitęsusį karą. Graikų kolonistų palikuonys turi savo gyvenimo ir karo strategiją. Žinoma, išsišokėlių visur atsiranda.
ATĖNAI
Lietuva internete
