ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-02-20 nr. 929

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ELIAS CANETTI. Moteris už grotų. Asilo džiugesys (16) • -er-. Šventos karvės (6) • -vt-. Sekmadienio postilė (15) • MARIUS PLEČKAITIS. Būtų netiesa sakyti (4) • BERNHARD KAISER. Romos katalikybė (276) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (40) • RENATA DUBINSKAITĖ. Įprasti kultūrų skirtumai ir neįprasti fantazijų pasauliai („Bendrasis kodas“ ŠMC) (5) • JURGITA BUTKYTĖ. EilėsRIMAS DRIEŽIS. Didžiuotis ar gėdytis? (2) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (2) • BRONĖ STUNDŽIENĖ. Kodėl ir ko Norberto Vėliaus eita per Lietuvą? (8) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Prie svirno (5) • MICHAEL MILLER. Ar laisvosios rinkos kapitalizmas mirė? (30) • ROLANDAS KAUŠAS. Apie gražiausia, ką turim, arba Laimingi sūpuoklių nutikimai (141) • iš kelionių žmonės negrįžta, grįžta jau visai kiti žmonės (627) • 2009 m. vasario 27 d. Nr. 8 (930) turinys (5) •

Ar laisvosios rinkos kapitalizmas mirė?

MICHAEL MILLER

[skaityti komentarus]

Ar prieš dvidešimt metų – kai griuvo Berlyno siena ir šventėme socializmo mirtį – kas būtų įsivaizdavęs, kad kapitalizmas bus šitaip smarkiai puolamas? Pranešama, kad Vestminsterio kardinolas Cormackas Murphy O’Connoras yra pareiškęs, jog 2008-ieji – kapitalizmo mirties metai.

Tad ką mums visų šių krizių, melagysčių ir valdžios kišimosi akivaizdoje manyti apie kapitalizmą, jeigu net kai kurie tradiciniai rinkų rėmėjai ima pritarti subsidijų skyrimui?

Prieš atsakant į šį klausimą, svarbu paminėti, kad „kapitalizmas“ yra marksistinis terminas. Jis kuria įspūdį, tarsi rinka būtų kokia miglota jėga. Šitoks nuasmenintas suvokimas gali mus paskatinti manyti, kad dėl visų negerovių derėtų kaltinti rinkas, užuot panagrinėjus sunkiau diagnozuojamas priežastis.

Popiežius Jonas Paulius II vietoj pastarojo termino buvo linkęs vartoti sąvokas „rinkos ekonomika“, „verslo ekonomika“ ir „laisvoji ekonomika“. Tokiu būdu jis parodė, kad rinkos yra žmonių tarpusavio santykiais pagrįsti tinklai. Šitaip atskleidžiamas moralinis rinkų pamatas.

Rinkos yra bendra milijonų individų veikla. Kitaip tariant, rinkos nėra vien kažkokie Volstrito vyrukai; rinkos – tai mes visi. Kaip ir bet kokia žmogaus veikla, rinkos gali žlugti. Jei pernelyg susitelkiame į pelną ir manome, kad kainos gali tik augti, anksčiau ar vėliau tikrovė mus pamoko – taip nutiko sprogus Tulpių burbului 1637 m., „Dot.com“ burbului 2000 m. ar būstų paskolų burbului pastaruoju metu.

Vis dėlto, nors būta nemažai nesėkmių, laisvosios rinkos labiau nei bet kuri kita sistema iš skurdo pakėlė daugybę žmonių ir padėjo sukurti klestėjimą ir taiką.

Šiomis finansinės sumaišties dienomis dažnai girdime kritikus kalbant apie reguliavimo nebuvimą arba „nežabotą kapitalizmą“. Tačiau pamėginkit įvardinti bent vieną valstybę, kurioje nebūtų jokio reguliavimo. Juk tam, kad rinkos veiktų sėkmingai, būtinas pamatas, kuris remiasi įstatymo viršenybe, sandorių laikymusi ir užtikrintomis nuosavybės teisėmis.

Taigi tikrasis klausimas yra tai, kokio pobūdžio reguliavimą ir kokio lygio valstybės kišimąsi turėtume pasirinkti.

Daugybę šios krizės veiksnių kaip tik ir lėmė pernelyg didelis valdžios kišimasis. Federaliniai reguliuotojai reikalavo, kad bankai teiktų paskolas klientams, kurie jų nepajėgia grąžinti; Federalinio rezervo manipuliavimas pinigų pasiūla sukėlė gyvenamųjų būstų nuomos bumą, o politikų žadamos subsidijos paskatino neatsakingą elgesį.

Kokia daugybė mūsų iš godumo, besotiškumo ar puikybės pasinaudojome kreditinėmis kortelėmis, kad įsigytume daiktų, kurie mums nereikalingi arba kurių negalėtume sau leisti? O kaipgi Volstrito bankininkai, neprotingai rizikavę savo klientų pinigais? Jei žmonės neturi tvirto moralinio pamato, rinkos negali veikti sėkmingai.

Tačiau ir vėl girdime raginimus didinti reguliavimą ir valdžios kišimąsi.

Ėmęsi pernelyg reguliuoti, vis didesnę rinkų galią sutelksime vis siauresniame rate. Tokia praktika veda į visokiausią blogį ir korupciją. Socialistinės ekonomikos, karteliai, oligarchijos ir profesinių sąjungų kontroliuojamos industrijos sukelia stagnaciją ir kuria korupcijos prielaidas. Bergždžia viltis, kad reguliavimas viską sutvarkys.

Lygiai taip pat naivu manyti, kad pakanka vien tik rinkų. Mūsų valstybės kūrėjai mus mokė, kad be dorybės politinė laisvė nebus ilgalaikė. Lygiai tas pats pasakytina apie ekonominę laisvę. O be ekonominės laisvės neįmanoma ir politinė laisvė. Kaip ir laisvė, rinka privalo būti morali, kitaip ji negalės egzistuoti.


„The Detroit News“, 2009.I.27

Vertė Kęstutis Pulokas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


151516. Jonas2009-02-24 18:50
Kapitalizmas nemirė. Tik stebuklingai lazdelei mostelėjus, krito naftos kainos, krito kompanijų kapitalas, bankai pradėjo atšaukinėti kreditus, pasibaigė praktiškai bet koks kreditavimas, verslas nustojo pirkti metalų produkciją. Oligarchai ėmė suprasti, kad jie jau nebe oligarchai. Žlugo fondų rinka, iškilo daugybė problemų su metalurgijos, automobilių, statybų, chemijos ir kitų kompanijų produkcijos realizavimu. Tokiais pranešimais mirga pasaulio naujienų eilutės. Fondų rinkos žlugo per kelias dienas. Bankai prarado daug klientų pinigų, kuriais lošė rinkoje. Akcijas parduoti žemesnėmis kainomis reiškė pripažinti milžiniškus nuostolius ir atimti iš savęs viltį tikėti, kad čia tik atsitiktinis kritimas, ir po savaitės kainos vėl pakils ir viskas susitvarkys. Ir visi ėmė laukti kainų grįžimo. O jos krito. Dėl viso šito bankai pritrūko pinigų, jie nebegali taip, kaip anksčiau dalinti paskolų, nes nėra pinigų. Vakarų bankai dėl problemų savo šalyse pradeda atšaukinėti kitų šalių bankams ir kompanijoms išduotus kreditus, o tai dar labiau apsunkino padėtį. Bankams ir stambioms kompanijoms išmušė apokalipsės laikas. Šiame ekonominiame pasaulio makete, kuris buvo sukurtas per paskutinius dešimtmečius, be paskolų dirbti negalėjo nė viena stambi įmonė, nė vienas bankas. Paskolos iš Vakarų buvo lengvai prieinamos, o palūkanos verslui labai mažos. Valstybės ėmė gelbėti skęstančius oligarchus, jų bankus, jų kompanijas, siūlo paskolas strategiškai svarbių valstybei kompanijų gelbėjimui. Akcijų kainos krenta, naftos kainos - irgi krenta, produkcijos realizavimo rinkos mažėja. Taip įvyks globalusis nuosavybės perdalinimas, kuris ir yra vienas iš pagrindinių etapo, kuris sąlyginai vadinamas „valdoma griūtimi“, tikslų. Žinoma, daug verslo pirmiausiai pereis į valstybės rankas, o paskui iš valstybės pereis tiems, kam reikia. Doleris bus stiprus iki to laiko, kol oligarchams ir kitoms kompanijoms reikės grąžinti kreditus doleriais, kol juo nebus atsiskaityta su tais, iš kurių valstybė ne atims verslą, o jį nupirks. Stiprų dolerį grąžinti daug sudėtingiau. Štai kada prasidės pats įdomiausias ir tikrai pavojingiausias etapas. Paprastiems žmonėms, turintiems nedideles santaupas, bei smulkiems ir vidutiniams verslininkams dabar vykstantys globalūs procesai gali padaryti griaunančią įtaką. Vyksta globalus nuosavybės perdalijimas, formuojasi nauja pasaulio konfigūracija su naujais jėgos centrais. Nors pagrindinis perskirstymo tikslas yra stambiausios kompanijos, bankai, įmonės, o ne smulkusis ir vidutinis verslas, bet smūgiai kirs visiems, ir jų reikia saugotis, suspėti nuo jų išsisukti ar nors kiek galima susilpninti. Kaip žiūrėti į šitą krizę? Sunku pasakyti vienareikšmiškai. Stipresni ir protingesni plėšrūnai suvalgys silpnesnius ir ne tokius protingus. Toliau bus neišvengiamybė - seks dolerio defoltas. Tai neišvengiama bet kuriuo atveju, nes FRS dolerio perprodukcija yra labai protinga, gigantiškos apimties ir užmojų, bet vis dėlto tik piramidė. Ši piramidė jau atitarnavo savo, atnešė savo kūrėjams pasakiškus pelnus, ir, iš vienos pusės, jos išsaugoti neįmanoma, o iš kitos - nėra prasmės. Reikia pereiti prie naujos pinigų uždirbimo schemos. Perėjimas prie naujos pasaulinės sistemos, neatsisakius pasaulinės valiutos – dolerio - neįmanomas. Pasaulyje nėra tiek prekių ir turto, kiek prispausdinta dolerių. Nėra nė vieno įvykių eigos varianto, kurį įgyvendinus Amerika sugebėtų atsisakyti dolerio defolto. Todėl dolerio atsisakymas turi įvyki, kad ir ką bekalbėtų visokie ekspertai ir analitikai. Klausimas tik tame, kaip tai įvyks, nes tai labai rimtas įvykis, ir labai visiems pavojingas, tame tarpe ir dolerių piramidės organizatoriams. Juk daugelis, viską praradę, ims galvoti, o kas gi įvyko, kur dingo santaupos ir kas dėl to kaltas? Pats stipriausias ėjimas šitai problemai išspręsti, pasirenkant saugiausią sau variantą - tai defolto vykdymas sukeliant karą. Po to sakytų - jūs gi matėte, mes darėme viską, skyrėme 800 mlrd. JAV dolerių fondų rinkai palaikyti, ir rinka netgi reagavo į mūsų veiksmus. Mes nusprendėme reformuoti Pasaulio valiutos fondą ir Pasaulio banką, labiau kontroliuoti pagrindinius krizės kaltininkus - per daug gobšius bankininkus, ir dar daug ką padarėme, kad iš naujo nudažytume pasaulinės finansų sistemos fasadą. Žmonija turi reikalą su genialia, neįtikėtinai stipria žmonių grupe, sumodeliavusia tą pasaulio struktūrą, kurioje mes gyvename. Ji gali būti ir žiauri. Giružis,2009-01-23.

151563. e 2009-02-25 07:54
Tiesiog reikia rūpintis dviem dalykais - laisve ir morale. Aišku, tik nuoširdžiai.

151576. h-h to e :-) 2009-02-25 10:05
Ar tai imanoma centralizuotoje kulturos sistemoje(beveik centralizuotoje)? Lietuvos kulturoje rinkos ekonomika, net nekvepia. Turime unikalu reishkini:ekonomika rinkoje, o morale rupinasi ish esmes valstybe. Na, kokie rezultatai?

151604. e - kokie rezultatai?2009-02-25 13:05
O kokių norėtumėte po 50 metų centralizuoto sovietinio demoralizavimo? Tulpinius, prichvatizatorius, mandarininius intelektualus išugdė sovietmetis. Net Zuokulas mokėsi sovietinėje, melu grįstoje, mokykloje.

151689. archyvaras2009-02-25 17:24
Reikia bendros vieningos pasaulinės valiutos, naujos, ne dolerio ir ne euro...

151808. e2009-02-26 07:49
Utopija didesnė už omnikratiją ir komunizmą kartų sudėjus.

151817. rama2009-02-26 09:04
teisingai rašai Giruži . kam gi reikia labanorskas pušis į švedišką tulikų popierių perdirbinėt ? geriau kokių nors tugrikų prispausdinkim vietoj dolcų , ir problemų kaip nebuvę .

151822. toto2009-02-26 09:32
„Giružis“ yra šūdlaikraštis, o Jonas yra Grigas. Beje, etatinio Acton Institute sapaliotojo Michael`o Miller`io artikulas „The End Of Capitalism?“ vargiai papuošė „The Detroit News“ puslapius. Bent jau nėra jokių tokį faktą ar prielaidą liudijančių požymių.

151830. rama2009-02-26 10:17
bet į SA tai prasimušė . dabar apie kapitalizmą viską viską žinom . ir suprantam .

151836. uno 2 toto2009-02-26 10:37
o kuo tamstai Aktono institutas nepatinka? kad turi tvirtą vertybinį pamatą?

151845. archyvaras2009-02-26 11:14
Būtent - vertybinį pamatą. Bet totaliai/ globaliai ekonomikai ne vertybinių, juolab moralinių pamatų reikia, o pinigų ir žaliavų...

151850. totui2009-02-26 11:55
Gaila, kad teršiate internetinę aplinką ir tautos kultūrą, ŠA ir kitus laikraščius vadindamas šūdlaikraščiais. Taip tamsta tik pasirodai esąs šūdvabalis (šūde sėdintis pseudoskaitytojas). Net jei tamstos laikraščiai yra tik "Komjaunimo tiesa" ir "Tiesa", pakeitę pavadinimus, bet ne ideologiją, turėtum susitaikyti, kad Lietuva yra kita, kad jaunimas nenori ir neturi mokytis tamstos žargono ir leksikos, kad inteligentams rūpi žmogaus būties klausimai, o ne kapstytis tamstos šūde. pakeitę pavadinimus, bet ne ideologiją,

151852. vėl totui2009-02-26 11:58
151850. totui 2009-02-26 11:55 Gaila, kad teršiate internetinę aplinką ir tautos kultūrą, ŠA ir kitus laikraščius vadindamas šūdlaikraščiais. Taip tamsta tik pasirodai esąs šūdvabalis (šūde sėdintis pseudoskaitytojas). Net jei tamstos laikraščiai yra tik "Komjaunimo tiesa" ir "Tiesa", pakeitę pavadinimus, bet ne ideologiją, turėtum susitaikyti, kad Lietuva yra kita, kad jaunimas nenori ir neturi mokytis tamstos žargono ir leksikos, kad inteligentams rūpi žmogaus būties klausimai, o ne kapstytis tamstos šūde.

151855. archyvaras2009-02-26 12:06
Tikrai, reikia argumentų. minčių, idėjų ( kad ir mažų), o ne šūdų ir aklų lozungų.

151857. toto2009-02-26 12:25
Oho! ...„inteligentams rūpi žmogaus būties klausimai, o ne kapstytis tamstos šūde“. Tai bent inteligentas! Ai, nereikėjo, Jonai - matėsi ir taip, kokį paveldėtą genofondą atstovauji. Apsivalyk lūpas.

151861. genofondas2009-02-26 13:35
na na, kas čia manimi nepatenkintas?

151897. varna2009-02-26 16:28
Jonai, neturi ką veikti - vėl svetimus straipsnius plagijuoji? Nesiblaškyk, ruoškis teismui, pseudo-"intiligėnte".

151926. krankt2009-02-26 17:34
straipsnio autorius yra visiskas debilas: markso veikalu aiskiai neskaites, o sapalioja apie marksizma, pliurpia nesamones apie valdzios kisimasi ir reguliavima, o net nezino, kad federalinis rezervas nera valstybine istaiga, nezino, kad falsyvas trumpalaikes paskolas, kurios daugiausiai bedos ir pridare, pradejo aferistai kalifornijoje, o aferistu vadas, krumas junioras dar paskatino volstryto mafija "paivairinti" paskolu asortimenta, sukelti laikina ekonomini bumeli, kad visi uzmirstu irake isleistus milijardus ir del to sugriauta biudzeta. o satenai tokias nesamones lietuviams pateikineja.nx.

151940. 2 krankt2009-02-26 18:34
sergat kairumu?

151944. krankt 2009-02-26 18:53
o jus ka - nuo desinumo nepasveikes? :)

151947. e - vėl svetimus straipsnius plagijuoji?2009-02-26 19:29
Bent savo plagijuotum, Jonai .

151948. e - krankt2009-02-26 19:32
Sąmokslo teorijas pumpuoji. Na na...

151962. krankt > e2009-02-26 22:00
hezau, nejau busi nuo manes paranoja apsikretes? :O

151974. e - krankt2009-02-27 07:32
Na, aš dar nenusiskiedžiu iki Bušų, kurie gali `sukelti laikina ekonomini bumeli,`.

152030. rytų diversija2009-02-27 11:20
šiaip jau modernusis "laukinis kapitalizmas" yra tipiškas rytų produktas, po Berlyno sienos griuvimo sėkmingai permestas į Vakarus.

152200. krankt > e2009-02-27 17:48
kazkuria savaite ziurejau dokumentini apie nt burbula. zurnalistas klausia paskolu "erelio", tai ar tamsta nezinojote, kuo viskas uzsibaigs? juk esate ekspertas sitoje srityje. juk kuo gali baigtis laikinos paskolos ?( 5 ar 7 metams su besikeicianciom palukanom) na, pirmais metais zmogelis tukstanti ar du i menesi dar gali moketi, bet kitais metais bankas jau reikalauja keturiu ar sesiu tukstanciu, taigi is kur tokie pinigai, kai mazai kas algas tokias gauna. paskolu "erelis" tyli akis nudelbes, kazka lemena apie negalvojima tuomet. ir ko cia tokio paprasto dalyko nenumatyti? jei bankai ir tokiau butu eme mazesnius procentus, tai ir krizes nebutu buve, bet tokias minas supakavo su patikimom paskolom, pavadino "securities" ir isigundrino net parduoti svedijos valdzios institucijoms kaip patikimas "melzimo karves". cia ir prasidejo. o apkaltino vargsa eilini zmogeli gobsumu. cia tai jau tikrai atpazistamas stilius: patys musa, patys rekia. :(

152210. mie2009-02-27 20:45
o eilinis zmogelis negalvojo?

152221. krankt > mie2009-02-27 22:48
pati savo akimis maciau, kaip suktai "sukomponuotos" buvo tos laikinos paskolos, kam ne kam, o eiliniam zmogeliui tikrai galejo susisukti galvoje nuo ju terminologijos. daug zmoniu nebegalejo moketi milzinisku palukanu dar ir todel, kad prarado darbus. ka jau cia pasakoti, kiskio p numyletinis krumas nuostabiai paseimininkavo, dabar niekas nebenuobodziaus, sita purva valydamas. baisiausia tai, kad kaltieji liko ne tik kad nenubausti, bet buvo dar ir apdovanoti. negalvojes eilinis zmogelis prarado darba ir namus, o galvojes-negalvojes aferistas dar buvo paremtas mokesciu moketoju pinigeliais. is bet kurio darbo uz tokio masto nusikaltimus ne tik kad isspirtu lauk, bet dar ir i kalejima pasodintu. :(

152439. Mag2009-03-02 00:24
finansai mire, ir neaisku kaip cia bus, ar kapitalizmas jais paseks ar ne.

152443. krankt2009-03-02 01:46
hezau, zmones, ar jus kada girdejote, kad gobsumas kojas pakratytu?! taigi ir numires kaip koks frankenstainas aplinkui vaikscios ir baubs. :(

Rodoma versija 28 iš 28 
7:52:55 Jan 10, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba