ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-02-20 nr. 929

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ELIAS CANETTI. Moteris už grotų. Asilo džiugesys (16) • -er-. Šventos karvės (6) • -vt-. Sekmadienio postilė (15) • MARIUS PLEČKAITIS. Būtų netiesa sakyti (4) • BERNHARD KAISER. Romos katalikybė (276) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (40) • RENATA DUBINSKAITĖ. Įprasti kultūrų skirtumai ir neįprasti fantazijų pasauliai („Bendrasis kodas“ ŠMC) (5) • JURGITA BUTKYTĖ. EilėsRIMAS DRIEŽIS. Didžiuotis ar gėdytis? (2) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (2) • BRONĖ STUNDŽIENĖ. Kodėl ir ko Norberto Vėliaus eita per Lietuvą? (8) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Prie svirno (5) • MICHAEL MILLER. Ar laisvosios rinkos kapitalizmas mirė? (30) • ROLANDAS KAUŠAS. Apie gražiausia, ką turim, arba Laimingi sūpuoklių nutikimai (141) • iš kelionių žmonės negrįžta, grįžta jau visai kiti žmonės (627) • 2009 m. vasario 27 d. Nr. 8 (930) turinys (5) •

Šventos karvės

-er-

[skaityti komentarus]

Dešimtasis skaitymo ir apsipirkimo turgus siūlė neapžvelgiamus knygų kalnus – pigiau, nei galėjote svajoti! Jei jus piktina žmonių spūstys prie šventos literatūros karvės, jei per keturias dienas nesugebate susirasti, kur išleisti pinigus, jei jūsų nedomina Coelho, Grishamas, hariai poteriai ir daugybė autorių, kurių nesate girdėję, tai čia jau jūsų problema.

Viena linksmiausių mugės vietų – vaikų salė. Milžiniškos žirafos piešimas su K. Kasparavičium, kaligrafijos užsiėmimai, knygos gamyba ir – mano asmeninis favoritas – Vytautas Gendvilas su Brailio rašto pamokomis, visas keturias dienas apsuptas nemažėjančio vaikų būrio. Gailėkitės visi suaugusieji, nepabandę išsispausdinti meilės laiško.

Profesorius Vytautas Landsbergis linksmai kikeno kalbėdamas apie įspūdingai išleistą knygą „Mr. Fluxus: kolektyvinis Jurgio Mačiūno (1931–1978) portretas“, apie būtinybę veikti ką nors įdomaus, apie žaidimą ir pramaniūgiškumą. Lietuviai pasirodė labai ištvermingi ir vakarietiški, nes per fliuksišką lipnios juostos, grandinių, butelių ir puodų koncertą iš salės beveik niekas neišėjo.

Jei esate šviesus žmogus, dar labiau nušviesėsite paskaitęs Vytauto Landsbergio jaunesniojo sudarytą „Baltąją knygą“. Jungtinės Lietuvos intelektualų pajėgos čia kuria optimistinį, bet ne rožinį, su rūpesčiu, bet be pykčio tėvynės vaizdą. Landsbergiuko mylimos pasakos įvedamos į rimtą politinį žaidimą, svarstant apie Lietuvą po šimto metų – ne kokia bus, o kokią norėtume matyti. Knygą bandyta per Kalėdas padovanoti Seimo nariams, bet tai buvo palaikyta kyšiu.

Jei jus persekioja tamsesnės mintys, galbūt iš jų išsivaduoti padės profesionalus klasifikuotojas J. L. Borgesas, inventorizavęs įvairių šalių ir epochų žmonijos siaubus „Pramanytų būtybių knygoje“. Čia rasite pačių įvairiausių košmarų, kokių net neįsivaizdavote, kad galima susapnuoti. Tačiau civilizuotas protas (ir vertėjo Lino Rybelio komentarai) vis tiek triumfuos.

Kažkada ant vieno Amerikos kalnelio „Santaros-Šviesos“ konferencijoje sėdėjo Arvydas Šliogeris. Mato: atvažiuoja mašina, iš jos iššoka berniokas, pribėga prie bagažinės, atidaro, o ten – pilna prigrūsta kilniųjų gėrimų. Taip Šliogeris susipažino su Algiu Mickūnu... Dabar jie dviese išleido knygą „Filosofijos likimas“, kuri turėtų sudominti visus nepabūgusius prustiškų sakinių, besitęsiančių per tris puslapius, ir kolegų liaupsinamo Šliogerio supergenialumo.

Johno Irvingo mugėje sulaukėme pernai. Orphanas Pamukas ir Maldyvuose dabar besikaitinantis Frédéricas Beigbederis galbūt atvyks kitąmet. O šiemet Vilniuje apsilankė seksualaus balso teisės profesorius iš Argentinos Alfredo Abarca (tiesa, jis rašo aštraus siužeto trilerius), rusas-prancūzas Andrei Makine’as, kuris turbūt kuria kažką labai rimto ir solidaus kaip ir jis pats. Goncourt’ų premija Makine’as per daug nesididžiuoja, nes „finansiškai ji visiškai neįdomi“. Ir – taip, jis supranta rusiškai.

Iš Islandijos atvykęs Björk dainų tekstų autorius Sjónas į avangardistą, kuriuo kitados buvo, panašus tik iš akinių rėmelių. Savo ekspresija jį visiškai užgožė mūsiškis RoRa, pavadinęs romaną „Baldras, Šešėlio sūnus“ (vertėja R. Baranauskienė) viena keisčiausių paskutiniu metu skaitytų knygų ir palyginęs su Hemingwayaus „Seniu ir jūra“. Islandiškai ir lietuviškai skaitytoje ištraukoje pastorius nudobia kalbančią lapę, prieš tai su ja padiskutavęs religijos ir elektros klausimais. Galiausiai žmogus virsta žvėrimi. Anot Sjóno, kažkuo dievai dabar nori paversti ir Islandiją. Jis prisipažino jaučiąs tam tikrą palengvėjimą, nes Islandijai nebereikia apsimetinėti ta kultūrine ir ekonomine utopija, kokia ją laikė visas pasaulis, grįžtama prie savo šaknų. Negana to, per krizę ir knygų pardavimas išaugo.

Populiariausias iš gyvųjų lietuvių rašytojų (na, gerai, po Justino Marcinkevičiaus, kuris tris valandas dalijo autografus) jau antrus metus iš eilės pristatė savo epinį-neistorinį romaną „Murmanti siena“. Pasiskundė supratęs, kad prastą pavadinimą knygai išrinko. Vadintųsi „Kaip pataisyti dantis be skausmo“ ar bent jau „Vaitojanti siena“, būtų romanas populiariausių dešimtukuose.

Nunarinęs galvą ir trindamas akis Sigitas Parulskis kalbėjo apie romane svarbią atmintį: „Šneku kaip buvęs postmodernistas, o dabar... ant klasikos slenksčio stovintis autorius. Tai tiek apie atmintį. Kai atsiminsiu, dar ką nors pasakysiu.“ Prisipažino, kad jį užbūrė XX amžiaus pradžia, paprasti žmonės. „Jie buvo gyvi, velniai rautų!“ – šaukė autorius.

Kaip iš rašto šnekantis ir linksmesnis nei paprastai, jis sulaukė pritariamo publikos linksėjimo ir kikenimo iš gausių sąmojų.

Dėl publikos reakcijos su Parulskiu galėjo varžytis tik Algimantas Čekuolis: jūrininkas, rašytojas, politikas, oratorius, žurnalistas, „geras vyras, mylintis panas“ ir – „nevadinkit manęs ponu, aš tik švariai apsirengęs“. Sausakimšoje salėje jis pristatė „Pokalbius su Algimantu Čekuoliu“. Šilčiausiame mugės susitikime buvo aptarta ir krizė, ir beribės galimybės šiais laikais būti inteligentu, ir karalienė Elžbieta („Ką ten su ja pabendrausi, ji gi plastmasinė manekenė yra, priėjo, nagai aplupinėti, pati nervinasi, nes visais klausimais draudžiama pasisakyti“), ir didžiuliai Čekuolio apdorojami informacijos kiekiai, ir stebuklingi „Gimtojo krašto“ tiražai. O namie, pasirodo, savaitės praeina, kai jis žodžio neprataria, nes juk skaityti reikia.

Ne toks malonus buvo Kęstučio Navako knygų pristatymas. 25 iš 45 minučių „eterio“ užėmė leidėjai L. Varanavičienė ir V. Sventickas, kurie, matyt, nusprendė, kad Navakas, sužinojęs, jog tapo „Metų knygos“ laureatu, nebus pajėgus žodžio ištarti. Nepaisydami piktokų rašytojo replikų ir traukymo pečiais, vyksmo vedėjai perskaitė po penkias nuobodžias tezes apie šalia sėdinčiojo kūrybą ir pasaulėžiūrą.

Galų gale, paklaustas, kaip jaučiasi tapęs nugalėtoju, „Dviejų lagaminų sniego“ autorius pareiškė: „Jaučiuosi kaip perrištas tautinėm juostom, o man virš galvos kabo skaičius 75.“

Vėlų vakarą eilių paskaityta iš Aido Marčėno sudarytos poezijos apie Vilnių rinktinės „Iš Vilniaus į Vilnių“. Renginį su lietuviškos poezijos žiedais vėl, bet daug sėkmingiau, vedė V. Sventickas. Beje, rinktinė simboliškai pradedama a. a. Kazio Bradūno eilėraščiu. Marčėnas savo kūrybos neįdėjo, užtat pareiškė, kad tai geriausia jo knyga.

„Neregėtos Lietuvos“ albumais, diplomais ir savo knygų recenzijomis buvo apdovanoti geriausių knygų vaikams (K. Kasparavičius), paaugliams (debiutantė E. Milaševičiūtė) ir suaugusiesiems (K. Navakas) autoriai. Už taisyklingą kalbą pagerbti tik V. V. Landsbergis ir K. Kasparavičius.

Ryškiau už juos sužibėjo pirmą kartą rinkta Metų skaitytoja: šeštokė Dalė iš Kupiškio rajono laimėjo literatūrinę viktoriną ir parašė vieną įdomiausių rašinių tema „Kodėl skaitydamas gerą knygą nesijaučiu šiam pasauliui svetimas“. Citata iš jo: „Mano pusbrolis Tautvydas (mes mokomės vienoje klasėje) sako, kad Dalė knygas skaito todėl, kad gyvena vienkiemyje ir neturi draugų. Iš dalies jis teisus.“

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


151515. Cho cho :-) 2009-02-24 18:42
O kuom ji Metų skaitytoja: kad rašinį parašė, kad šeštokė, kad daug skaito, ar, kad vienkiemyje gyvena?

151541. AišV2009-02-24 23:21
džiugu ,kad, esama ne šventų karvių.

151620. mexican2009-02-25 14:14
Cho Cho> Ko gero todel, kad parse viena geriausiu (kriterijus organizatoriai pasilieka sau) rasiniu. O gal nuosirdziausia. Pirmoji pastraipa is tikruju visokeriopai atspindejo siu metu muges ivaizdi.

151702. mexican2009-02-25 18:12
* parase

151839. Cho cho2009-02-26 10:54
O gal galima kur nors tą rašinį paskaityti?

151904. mexican2009-02-26 16:38
Ir pati labai noreciau :)

Rodoma versija 28 iš 28 
7:52:55 Jan 10, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba