ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-11-20 nr. 965

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Konstantinopolis, tabu ir Brodskis (13) • KAZIMIERZ BRAKONIECKI. Tėvynė (66) • KAZIMIERZ BRAKONIECKI. Ateologinis traktatas (1) • -gk-. Sekmadienio postilė (6) • Su BIRUTE KULNYTE kalbasi Juozas Šorys. Pirmoji iš muziejininkų luomo (4) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Iš pokario nutikimų (8) • SIGITAS GEDA. Vasara šešėlių tinklą tiesia... (11) • LAIMA KREIVYTĖ. Sapnų monumentai (11) • STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. Eilės (8) • SILKĖ. Jaustis šviežia skerdiena (48) • TAUTVYDAS MIEŽINIS. Tabakas ir kulkos. Domas (6) • DAINA OPOLSKAITĖ. Žiedūnė, Robertas ir kt. (8) • Pokalbis su MARINA TARKOVSKAJA. Arsenijaus duktė, Andrejaus sesuo, Michailo motina (2) • JONAS KIRILIAUSKAS. Literatūros salonas krizės metu (6) • ŽYDRŪNAS DRUNGILAS. Šimtas terabaitų (4) • PRENUMERATA (17) • tikroves reikia bijoti (405) •

Sekmadienio postilė

-gk-

[skaityti komentarus]


                  XXXIV eilinis sekmadienis (Dan 7, 13–14)


                  Vis stebėdamas nakties regėjimus, mačiau
                  tarsi žmogaus sūnų, ateinantį dangaus debesimis.
                  Jis priėjo prie Amžinojo,
                  ir buvo jam pristatytas.
                  Jam buvo duota valdžia ir garbė, ir karalystė,
                  idant jam tarnautų
                  visų kalbų tautos ir gentys.
                  Jo valdžia yra amžina valdžia, tverianti amžinai,
                  jo karalystė niekad nebus sunaikinta.

Atspėti sekmadienį

„Iš ko atspėti, kad sekmadienis?“ – atskriejo bičiulio SMS. Mat sekmadieniais mudu kartais siuntinėjam vienas kitam jo mėgstamą O. Baliukonės eilutę – Atspėk, kad šiandien sekmadienis. Primityviai kalbant, sekmadieniai jam yra darbo diena per amžius. „Iš radijo“, – ūkiškai patariau. Nes pati paprastai atspėju sekmadienį iš Radijo teatro arba mišių transliacijos, dar iš „Literatūros akiračių“ ir „Po lyros ženklu“. O per televizorių – „Mis Marpl“, kuri taria: „Man labai reikia verpalų.“ Man irgi jų labai prisireikia, todėl valandėlę ramiai ir be prasmės mezgu: sekmadienis.

Kai turėjau pabaigti bakalaurą, vis užsukdavau Arkikatedroj į Tremtinių koplyčią. Ten melsdavausi, naiviai tapatindamasi turbūt su tais, kuriuos ištrėmė, kankino, bet nepalaužė. Tremtinys yra ir Senojo Testamento Danielius. Kažkuo panaši į Apokalipsę jo knyga: istorijos paveikslas, žvėrių metaforomis vaizduojantis skirtingas karalystes ir valdovus. Ištraukos iniciacija labai paprasta, daug kartų girdėta evangelijose. Apeliuojama į iškilmingumą, visagalystę, amžinybę, valdžią, saugumą. Danieliaus pranašystė primena sapną, ypač regėjimo rakursas (iš kur regėtojui matyti, kas dedasi virš debesų, aprėpiant dar ir visas tautas bei gentis?), grįstas kolektyvinės pasąmonės vaizdiniais.

Neseniai važiavau troleibusu, ir įlipo kvailiukės paauglės: prisidegė cigaretes, ėmė maivytis ir fotografuotis, kvailioti. Galvojau, kad tokia pati kvaiša buvau tokiame amžiuje. Nesąmoningai provokuodavau vyresniuosius. Reikėjo, matyt, kad kažkas kreiptų dėmesį, piktintųsi, juokingai bartų, moralizuotų. Vakaruose (o gal ir Rytuose kai kur) turbūt nėra tokios socialinės prarajos tarp jaunimo ir senimo: bent jau kiek esu važinėjusi viešuoju transportu, krito į akis kartų solidarumas. Norėdama geriau suprasti jaunimą, Rašytnamyje tądien specialiai nusipirkau moksleivių žurnalą „Pašvaistė“: bet kad anas toks jau visas pionieriškas, pozityvus, be spardymosi ir šiaušimosi prieš vyresniąją kartą. Be jokios pastangos, kad pagarba ir mandagumas nevirstų padlaižiavimu, kurio tiek daug aplinkui. Kaip blogai yra ką nors adoruot, suvokiau. Rašyti iš to kursinius, bakalaurinius, magistrinius ir disertacijas. Pats pražūtingiausias kelias. Reiktų rinktis tai, ką mažiausiai supranti ir pateisini – tada išliksi kiek įmanoma objektyvi. O jei ne – būsi pasmerkta tik cituoti, ir labai nuspėjamai. Beveik neturėsi savų minčių, nors stulbinamai operatyviai panaudosi kokią kultūrinę klišę, ir dar originalo kalba. Velniop.

Niekad nebesijaučiu tremtinė; nei iš namų, nei iš praėjusio laiko, nei iš proto. Nebevaikštau į tą koplyčią melstis. Neskaitau Danieliaus knygos savo malonumui, bet gal dar sulauksiu tokio sekmadienio. Ne vien kunigai moka juos atspėti. Važiavau vėl troleibusu, ir dvi moksleivės šnekėjosi kultūringa, sklandžia lietuvių kalba. Netyčia klausiausi jų pasakojimo; apie kažką paprasto, su mokyklinėmis realijomis. Man tai buvo šventadieniškas regėjimas ir iš dangaus atsklidusi pranašystė, kad žmogus suauga tada, kai jam jokių sunkumų nekelia bendravimas su paviršutiniškais žmonėmis ir savo paties banalumo imitavimas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


175750. varna2009-11-28 12:39
Kokia tuščia ir bergždžia rašliava. Rašančioji bodisi savimi, aplinkiniais, rašymu... Bet "reikia" - juk daugiau kaip keverzoti nieko nemoka, o ir kam reikia - mokėti kažką? Juk prarijai, iššikai, užmiršai.

175760. mie - varnai2009-11-28 13:13
raminkis.

175821. klitka2009-11-29 08:57
manau, idejas G.K. ima kaip niekur nieko is kitu, ir lb. menkai esmes cia del to. pilstymas is tuscio i kiaura.

175871. vik :-( 2009-11-30 06:35
O Siaures atenai pasikeite... Net zandikaulis atvipo perskaicius toki straipsni Atenuose. Gerbiamoji rasytoja, zmogus suauga tada, kai pradeda suvokti atsakomybe uz savo poelgius, zbitkas ir savo rasliava.

175893. test :-( 2009-11-30 12:04
jk

Rodoma versija 26 iš 26 
7:48:56 Jan 10, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba