ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-08-09 nr. 663

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DETLEV SCHÖTTKER, DURS GRÜNBEIN. Su matuokliu prie bedugnės (21) • LAIMANTAS JONUŠYS. Apie Vilnių ir absentą (3) • VYTAUTAS ŠERYS. Į Užupį važiuoja šiukšlininkas (2) • VYTAUTAS P. BLOŽĖ (2) • ALIS BALBIERIUS. Laukti (11) • ANDRIUS MARTINKUS. Principai, kompleksai ir baimė (18) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (1) • RENATA DUBINSKAITĖ. Šešis kartus gražu ir aštuonis kartus ironiška (28) • VYTAUTAS LANDSBERGIS. George’as Washingtonas tuštinasi į kibirą (60) • PETRAS DUMBLIAUSKAS. "Į Laisvę" fondo studijų savaitė AlytujeMAKSAS KEMPINSKIS. Poetas Nr. 1, arba Atodūsis atlikus darbą (57) • EGLĖ ALEKNAITĖ. Metalinė pagonybė (17) • PAULIUS NORMANTAS. Ką atsimename apie žynius, vaidilutes, vaidilas, krivius? (8) • "7 meno dienų" kino ir TV apžvalgininką JONĄ ŪBĮ kalbina Antanas Lapė. Mano televizorius (15) • Korektūros klaida (1) • Laiškas el. bendruomenei (30) •

Metalinė pagonybė

EGLĖ ALEKNAITĖ

[skaityti komentarus]

Religija gyva tiktai būdama lanksti ir nuolat atsinaujindama. Bet kurioje tradicijoje yra pripažįstamas žmogiškasis indėlis į ją – tai ir yra keitimosi pagrindas. Kalbant apie lietuvių pagonybės tąsos galimybę dažniausiai akcentuojamas šaltinių trūkumas – pernelyg mažai žinome apie pačią doktriną; mitologija per daug sumišusi su krikščioniškaisiais įvaizdžiais; trūksta žinių apie kultą, praktikas; tradicijos raida nutraukta epochoje, kuri radikaliai skiriasi nuo dabartinės, ir t. t. Į tai baltiškosios pagonybės (ar kaip kitaip ji būtų vadinama) atgaivinimo šalininkai atsako: svarbiausia yra religijos esmė, kuri toli gražu neišnyko, o toliau sėkmingai gyvavo ir buvo puoselėjama paprastų liaudies žmonių, todėl net XIX a. pabaigos – XX a. pradžios tautosaka ir etnologiniai duomenys gali būti naudojami kaip autoritetingi šaltiniai; svarbiausia ne fiksuoti duomenys ("ne knyginė religija!"), o gyvuojanti tradicija ir t. t. Paliekant nuošaly teorinius klausimus (ar baltiškoji pagonybė buvo religija; kokią tradiciją geriausiai išreiškia sinkretiškasis liaudies tikėjimas ir pan.), reikia konstatuoti, kad baltiškoji pagonybė kažkokiu pavidalu dabar toliau sėkmingai vystosi.

Pripažinus tokį reiškinį, reikia pasakyti, kad jam, bent jau Lietuvoje, skiriama per mažai dėmesio. O panagrinėti tikrai būtų ką: ir tapatumą išlikusioms žinioms apie senąją pagonybę, jos raidos etapų traktavimą, jos grupių ir jų keliamų vertybių įvairumą ir t. t. – ne tik kolizijas Seime dėl pripažinimo tradicine religija. Tad nepretenduodama į rimtą dabartinės lietuviškosios pagonybės studiją, bet vis dėlto bandydama užpildyti šią spragą siūlau apžvelgti vieną iš šiuolaikinių pagonių grupių – pagonis, labiausiai save išreiškiančius alternatyvia muzika: metalu, pagoniškuoju metalu, folkmetalu ir pan.

Grupė

Šiuolaikinėje lietuvių pagonybėje ryškėja bene keturios pagrindinės grupės: gana negausus būrelis visapusiškai ir stipriai išgyvenančių pasirinktąjį tikėjimą, tikrai itin religingų žmonių (nors sunkiai galima rasti tai, kas apibrėžtų jų bendrą tikėjimą); patriotizmo veikiami "istorikai", savo tikėjimą motyvuojantys lietuvybe; "žalieji" – bene labiausiai į New Age kosmopolitiškumą linkę žmonės, pagonybėje randantys išaukštintą meilę ir pagarbą gamtai; "metalistai" – daugiausia jauni 15–25 metų žmonės, klausantys sunkiojo roko, metalo. Kiekviena grupė savo tikėjime akcentuoja skirtingus dalykus, pasirinktus dievus, vertybes, pomirtinio gyvenimo sampratą ir t. t. Bene daugiausiai raštiškai fiksuotų sampratų yra iš ketvirtosios grupės – neretai metalo besiklausantys žmonės yra ir kūrėjai, savo mintis išreiškiantys ir dainų tekstuose. Tad remdamasi dviejų pagoniškojo metalo grupių Poccolus ir Ha Lela dainų tekstais pabandysiu paanalizuoti, koks yra "metalinių pagonių" tikėjimas.

Praeitis, dabartis ir karas

Tekstuose iš karto išryškėja geros, garbingos praeities ir blogos dabarties perskyra. Tiesa, retai kur aptiksi romantiškai maironiškų vaizdų apie dūmojančius senolius, užtenka tik paslaptingos praeities ženklo. Praeitis pernelyg gerai jaučiama, todėl ją aprašinėti nebūtina, užtenka pasakyti: "O kunigaikšti liūdesio ir nevilties, / Nešk mano skausmą į prarastą šalį, / Atgimstančias vizijas iš praeities. / Kraujo lietus pamirštos didybės, / Tai liūdnos ašaros žemės gelmių" (Poccolus, "Ugnis kyla virš Ąžuolų").

Kituose tekstuose apie praeities didybę tiesiogiai nekalbama, kokia ji didinga ir galinga, galima suprasti iš to, kad būtent jos prasiveržimas į ateitį taip trokštamu karu, krauju, prakeikimu ir kitokiu naikinimu yra vienintelis ryšys tarp šių dviejų laiko dimensijų: "Saulę juodą prikelk, / Mėnulį, sniegynų valdovą / Liepsną gyvatę paleisk! [...] Karo ragą speigu tujen pūski: / "Aš gimiau! Plieną man grūdink!" (Ha Lela, "Pabudimas") Karas yra pagrindą suteikianti idėja; jo ilgimasi ir jis yra misija, dalyvavimas jame sukelia vienintelę teigiamą emociją: "Toliuos ugnys dega, karo ragas kviečia – / Tuoj pamiklinsim kardus" (Ha Lela, "Išjojo bernelis..."). Karinė mitologizuota leksika šiuose tekstuose bene geriausiai ištobulinta ir reiškiama su didžiausiu entuziazmu.

Tad praeitis suvokiama kaip šlovingų karų laikai, o tekstų autorių idealas – šlovingasis karys, būdingesnis skandinavams, besitaikantis patekti į Odino kariauną. Tokia samprata veikia ir tekstų autorių (ir bene visos šios neopagonių grupės) praktikas – kario ar bent stipraus, į karį panašaus vyro idealas, vyriški užsiėmimai (kartais besaikis alaus gėrimas, domėjimasis senaisiais ginklais ar net jų darymas, beveik išimtinai senųjų lietuvių liaudies karo dainų dainavimas ir pan.). Akcentuojamos patriarchalinės vertybės ir patricentriškumas; merginos šiose grupėse aiškių funkcijų neturi.

Simbolika

Tekstų autoriai mėgaujasi Požemių šalies, Tamsos valdovo, Nebūties, Nežinomybės, Mirties, Tamsos, Chaoso simboliais. Jie ne tik persveria baltiškąją simboliką, bet ir sudaro pagrindą, į kurį bandoma įtraukti baltiškosios pasaulėžiūros ženklus. Senoji praeitis įkurdinama tamsos, šešėlių, požemių pasaulyje, kurio proveržis reiškia ne gyvybės gaivinimą, sklaidą ir užtikrinimą, o tos pačios tamsos ir pragaro sėjamą mirtį, karą be ateities: dažniausiai po energingo kvietimo į abstraktų mūšį ("O galingasis Tamsos Valdove, / Kuris savo galybei neturi vardo. / Šaltas, tamsus ir nešantis mirtį, / Kviesk savo tarnus, kad atliktų savo pareigą") išreiškiamas mistinis noras grįžti į tą tamsos karalystę – Nebūtį ("O tu ateik, Tamsos Valdove, / Apgaubtas savo paslaptimi. / Nunešk mane į savo Gelmę / Kur liksiu vienas su Mirtim", Poccolus, "Begeyte Peccole").

Šie vaizdiniai rodo neopagonių grupių artimumą satanistams plačiąja prasme, čia minima mirtis, tamsa, naikinimas ir pan. Pabrėžiamas ne idėjinis karas dėl kokių nors vertybių, o karas kaip vertybė pati savaime, po jo kariui naikintojui šiame pasaulyje nebėra kas veikti, belieka grįžti į tamsą, mirtį, nebūtį. Šis vertybinis primatas kelia fundamentalių abejonių dėl šių tekstų pagoniškumo, kad ir kaip plačiai jį suprastume. Ypač tai krinta į akis todėl, kad krikščionybė neretai yra kaltinama iš harmoningo gėrio ir blogio santykio pašalinusi blogį; pagoniškoji pasaulėžiūra šią harmoniją teigia su abiem nariais. Tad kur šiuose tekstuose yra bent truputėlis gėrio?

Vienatvė

Taip pat visuose tekstuose pastebima subjekto vienatvė. Pagonybei bendruomenės sąvoka tikrai nesvetima, tuo tarpu šiuose tekstuose nėra ne tik bendruomenės, bet ir jokio kito žmogaus. Pabundančio ano pasaulio ženklų laukimas, veikimas ir grįžimas į Nebūtį – visur matome vienišą subjektą: "Aš matau dagančias akis, / Deive Gabija, saugok Ugnies Kelyje" (Poccolus, "Pakol dega laužai"); "Ir ta jėga, kuri drebino žemę, / Tebūna mano galybės jėga, / Tegu griaudžia žaibai, aš jau einu, / Su vėju ir ugnimi..." (Poccolus, "Ugnis kyla virš Ąžuolų"); "Mano pily dega laužai, / Aš tariu užkeikimą. [...] Užges žiburys, tiesiu rankas / Į bundančią galią tamsybės. [...] Tai bus mano triumfo valanda" (Poccolus, "Tai bus mano triumfo valanda"); "O tu ateik, Tamsos Valdove, / apgaubtas savo paslaptimi. / Nunešk mane į savo Gelmę / Kur liksiu vienas su Mirtim" (Poccolus, "Begeyte Peccole"). Skausmingai vienišas, triumfą pasiekiantis per naikinimą, tačiau pasmerktas ir save sunaikinti – toks yra šių tekstų subjektas.

Dievai

Gabija. Ha Lelos tekstas "Šokis... Septyni ratai" – gana abstraktus, įtraukiantis kosmologiškąją simboliką, pirmapradžio laiko sampratą. Deivės vardo forma "Gabija Gabijėla" kartojama kaip priegiesmis ir nors sakinių struktūroje atitinka kreipinį, tekste ima skambėti kaip priežodis – taip tekstas struktūruojamas, ima panašėti į sutartinę, o reikšminis kreipinys tampa "Ugnie"; "Gabija Gabijėla" tampa nuoroda į senovę ar į fonetinį šventumo reflektavimą.

Kokiame kontekste kreipiamasi į Gabiją-Ugnį? Ugnies prašoma vesti į mitinę vietovę, "kur pasibaigia devynios upės / ir kur prasideda jūra", "kur leidžiasi saulė, / kur kyla mėnulis" ir pan. Čia taip pat žaidžiama su loginiais antonimais – tai vieta, kur "niekas neišnyksta ir viskas išnyksta"; "Tavo karštos ir šaltos rankos, / sniegas ir ledas, / kraujas ir ugnis", galų gale – "viskas ir niekas". Taip iš mitologiškesnių pereinama į grynesnius kultūrinius simbolius, kurių ryšius su kontekstu kuo toliau, tuo sunkiau atsekti.

Panašiai iš namų židinio centro į kosmoso platybes Gabiją perkelia ir Poccolus – tekste "Pakol dega laužai", turinčiame aiškią misijos laukimo nuotaiką ("Tyla... Pasigirsta pelėdos riksmas, / Tai – ženklas"; "Deive Gabija, saugok Ugnies Kelyje"), Gabijos prašoma globoti atliekantįjį misiją – esantįjį Ugnies kelyje, kuris toli gražu nesusijęs su namais, stabiliuoju centru, jaukumu ir tvarka, o remiantis kontekstu – su karu, ėjimu į pasaulio pakraštį, Nieku.

Koks ryšys tarp rekonstruojamos baltų Gabijos, jos funkcijų ir teksto siužeto ar situacijos? Gabija išliko kaip ugnies, tačiau gana specifiškos – židinio ugnies – deivė. Ji yra šventumo, esančio namuose, židinyje, reiškėja. Tai šventumas, išreiškiantis tvarką, atitinkančią pasaulio kosmologiją su centru, esančiu namų židinyje, o ne nesuvokiamą, pavojingą, dar nesutvarkytą pasaulio paribių chaosą, įgalinantį priešybių koegzistavimą. Gabijos, "sutvarkyto" ugnies prado reiškėjos, įtraukimas į taip masinantį paribių chaosą nesiderina su tradicine jos samprata – tai nauja jos interpretacija, atskleidžianti naujas, kitokias interpretatoriams aktualias idėjas ir sampratas.

Tradicija ir kaita

Peržvelgus šiuos tekstus lieka neatsakytas klausimas, ar galima atgaivinti pagoniškąją tradiciją. Ar galima juos laikyti pagoniškosios pasaulėžiūros išraiška? Ar negatyvusis, "satanistiškasis" pradas juose neviršija reikšminio pagoniškųjų simbolių svorio? Ar tokią radikalią transformaciją dar galima laikyti ankstesnės tradicijos seka?

Kita vertus, būtų galima padaryti ir kitą išvadą: išlikę baltiškosios pasaulėžiūros šaltiniai gali būti įvairiai interpretuojami, iškeliamos naujos aktualios idėjos. Net jei šie tekstai rodo suaktualintą jėgos idėją, taip pat tai gali reikšti, kad paskutinis žemdirbiškasis baltų pagonybės raidos etapas nėra kliūtis ją atgaivinti šiuolaikinėje miesto kultūroje. Pagoniškoji pasaulėžiūra ir šiuolaikiniam žmogui atsiveria kaip universali erdvė.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


5522. virusas2003-08-11 10:13
Seniai reikėjo panašių straipsnių, kol kas jų pertekliaus nesijaučia, o daugelis panašiom temom retai teprabylančių autorių pasirodo kaip visiški diletantai, švelniai tariant. Aišku, galėjo autorė ir daugiau grupių apžvelgti, pvz. Zpoan Vtenz, Obtest, Angis ir daug kitų. T. p. jei jau kalbam apie baltus, o ne vien lietuvius, tai ir su latviais palygint galima buvo (pvz. kokiais Skyforger). Nors apskritai turbūt visoj Šiaurės Europoj labai daug kas bendra būtų... Ir dar vieną kategoriją pamiršo autorė pamineti - eksperimentinės muzikos sceną, nors ji daugeliu atžvilgių labai artimai susijusi su metaline (Anubi, Trolis&The Giberlingers, Spanxti, Girnų Giesmės ir t.t.). Daugelį pastarųjų galima rasti tinklapy: www.dangus.net

5523. hipis :-) 2003-08-11 10:43
siaip maloniai skaitesi straipsnis ... tikrai maloniai ... taciau gal reikejo maziau war metal klausyt arba atskiest su gerb. viruso zemiau paminetom grupem, speju tuomet nebutu rasta tiek daug sasaju su satanizmu ... na cia tik ideja ..

5525. Birutė :-) 2003-08-11 10:49
Straipsnis neblogas, tačiau remiantis tik dviejų grupių kūryba rašyti tokią plačią analitinę apžvalgą - per daug drąsu ir ne visai korektiška. Straipsnis iš tiesų būtų žymiai "gilesnis", jei būtų išanalizuota ne tik kitų lietuvių grupių, kurių tekstuose randama pagoniškojo tikėjimo tematikos, kūryba, bet ji palyginama ir su latviu grupėmis. Beje, yra grupių, kurios apdainuoja prūsų gyvenimą ir tikėjimą - nuo jų irgi nereikėtų nusigręžti. Manau, kad reikėtų šio straipsnio tęsinio, kuris būtų brandesnis.

5606. ne-Birute2003-08-12 13:26
Birute, uhu, pagilinti analize - ir spausdint straipsni Toporovo rinkiniuose, o ne SA. O tema kabinanti. Aciu uz straipsni. Berods, siais metais, ar anu pabaigoj SA dar paskelbe folkloristini straipsni apie langus. Taip pat velniskai patiko.

5639. Rokas S.2003-08-13 12:37
Isties, pasiremta pasenusia medziaga (metaliniu grupiu, isleidusiu savo darbus apie 1994 m., tekstais). Kur dabar populiariausia pagonisko metalo grupe OBTEST? Tai butu atleistina, jei ne per toli ispletotos isvados... Autore, matosi, kazka zino ir apie tas patriarchalines kariu bendruomenes, taciau ju placiau neanalizuoja. POCCOLUS - jau vien is pavadinimo turetu buti aisku, kad cia didele vieta skiriama pozemio pasauliui. Turbut ir satanizmo itakos siuose tekstuose esama, bet gal isvados butu stipresnes, jei butu pasinaudota ir interviu su jais zinuose. As, pavyzdziui, skaiciau tokia Muniaus minti, jog gyvenime butina lipti per kitu galvas bet kokia kaina - argi tai ne bloga iliustracija satanizmo tema? Siaip analize nera prasta ir tema idomi. P.S. idomu, kaip atskirti itin religingus zmones ir patriotizmo veikiamus "istorikus" (kas yra sie?).

5642. deadman2003-08-13 14:08
kodel kiek neklausiau, niex nevaro i juodaragi ?

5645. rikis2003-08-13 14:35
Egle,suteik žodi ir bus pateikta visos pagonybes paslaptys.Rikis

5650. Rokas / S.2003-08-13 15:35
Beje, atsiprasau, minetos grupes issileide turbut pora metu veliau. Bet vistiek - senas reikalas.

5830. Birutė2003-08-19 09:07
Tema gera, bet vis tiek daryti kategoriškų išvadų, kurios dar turi ir subjektyvumo, nepatartina. Kategoriškumo nebūna netgi rimtuose analitiniuose straipsniuose, kurie remiasi daugeliu šaltinių ir, atrodo, viską objektyviai pagrindžia. Beje, čia užsiminta apie baltiškosios pagonybės sąsają su skandinavų mitologija, būtų labai įdomu, jei tai neabsiribotų vienu sakiniu. Ir jeigu jau kalbama apie baltiškąją pagonybę, tai ji ne vien lietuvių. Kas dėl grupių/projektų, tai šiandien turim ne tik OBTEST, bet ir UGNĖLAKĮ, ŽALVARINĮ, EUDINE SEYTHE, ANDAJĄ, gal dar kitų grupių.

5927. s2 :-) 2003-08-22 17:49
is vienos puses as su daug kuo sutinku. war-metal susiburimai niekad nedainuos apie harmonija su gamta ar apie kurima. musu proteviai (neapsivercia organas sakyt "pagonys") IMHO buvo tiesmuki daugelyje situaciju. jei sukurei valstybe/tvarka, dar kazkoki objekta pagal savo tiesiogine nuoziura, tai kodel gi ir neapgynus to objekto tiesiogiai: pasipriesinimu naujovems, karu, krauju, a? kodel (kai musu protevius aplinkinis pasaulis bande sugniuzdyt ilga laika. pasauliui, beje, pavyko) dalis musu, apzvelge lyrikos/kt. kurybos praeiti ir dabarti regi satanizma? gal sakykim, regim mes naikinima ne fundamentalu, o turinti visai naturalias priezastis. MES GINAM teise gyvent. gi naikinimo procese "pagonys" nebuvo subjektu. jie - objektas, darantis atsaka i naikinima. veidrodis. as suprantu, kur link lenkia autore. sveikinu ja, pastebejus ta tendencija. taciau pratesiu savo minti: atejo svetima kultura, o mes parodem jai veidrodi: tuo paciu uz ta pati. pvz.: katalikybe uz sitai iskart pagonybe_ patogu paverst satanos generatorium. tai - naturalu ir viskas OK. butu neblogai isigilint daugiau i ta straipsni ir dar syki perzvelgt visus mano matytus satanizmo apibrezimus. vienok darysiu tai tikrai veliau. po MJR. ne vienas komentatorius minejo kitas grupes. gaila, is mano girdetu grupiu ismetus WAR-related kuryba lieka absoliutus nulis pagonisku muzikiniu susiburimu. ka padarysi, tikiuosi, tokias grupes uz mane apzvelgs kiti post-lietuviai ar post-baltai :) dekui skaiciusiems VISI I JUORADAGI ! *VARAAAAAAAAAAAAAAA* !!!

5936. And :-( 2003-08-22 23:27
Straipsnio tema įdomi, bet derėtų kalbėti ne apie pagonybę, bet apie naujuosius `New Age` tikėjimus bei jų santykį su metalu.

>Paliekant nuošaly teorinius klausimus (...), reikia konstatuoti, kad baltiškoji pagonybė kažkokiu pavidalu dabar toliau sėkmingai vystosi.

Šitas teiginys tiesog stulbina. Na, jei jau autorė teorinius klausimus palieka nuošaly, tada tenka konstatuoti kad visas straipsnis suręstas ant iš piršto išlaužtos tezės. Beje straipsnio pabaigoje autorė pati sau prieštarauja:

>Peržvelgus šiuos tekstus lieka neatsakytas klausimas, ar galima atgaivinti pagoniškąją tradiciją.

Kam ją gaivinti, jei ji toliau sėkmingai vystosi?
__________________________
Dėkui Birutei už ferrum.lt pateiktą nuorodą į šį straipsnį.


6080. ewc2003-08-31 14:03
eikt jus, nesiparinkt, nera cia jokiu kategorisku isvadu..

19789. Aurelija :-( 2004-07-21 19:39
tenka sutikti su And ishvada - skaitant visa straipsni susidaro ispudis, jog jis ish tiesu ish pirshto lauzhtas. Visu pirma susidaro ispudis jog autore menkai teishmano metalo muzika ir kultura apskritai, taigi meginimas paaishkinti dainose aptinkamus ivaizdzius nezhinant kulturinio konteksto atrodo gana juokingu. Metalo muzikoje apskritai vargu ar pavyktu rasti daug gyvybe/geri propaguojanciu teiginiu, o karo ir tamsos ivaizdziai laikytini dominuojanchiais. antra, autore neskiria satanistiniu ivaizdiu nuo nihilistiniu. Satanizmas turi savo gana apibrezhta ideologija, kuri nagrinejamu grupiu tekstuose nepasireishkia.

28277. nusiwyleeeeeeeeeeeeeeeeeees :-( 2005-01-11 16:06
ash che tikejaws surast medzhgos paie ugny bet....... deja grrrrrrrrrrrrrr gausiu dabar 2 ! ish lytoo blet

33085. pagonis achuienas2005-04-20 18:20
nu qu cia galima ir pridurti... kazkoks meslas ir tiek

126976. Pagonis2008-08-06 19:38
Straipsnio idėja gal ir gera, bet straipsnis kvailas. Panelė išnagrinėjusi tamsaus metalo atlikėjų lyriką bando ieškoti atsakymų ar įmanoma atgaivinti tikėjimą. Panele, nueik į biblioteką ir pasiimk knygų su sakmėm (N. Vėliaus rinkinius) arba pasigilink į kokią Eglę žalčių karalienę. Tikėjimas niekur nedingo, etnologai iki šiol renka sakmes, o ritualai ir kalendorinės apeigos iki šiol praktikuojamos visuose folkloro ansambliuose. Metalas su pagonybe nieko bendro neturi, papraščiausiai dauguma metalistų domisi istorija, o pagoniška filosofija natūraliai yra ikvėpimo šaltinis tokiai muzikai. Btw. Velnio idėjos krikščioniškoje šėtono simbolikoje irgi iš pagonybės (Faunas, Panas, Velnias ir kt...)

Rodoma versija 30 iš 31 
7:47:49 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba