ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-08-07 nr. 711

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ANDRIUS MARTINKUS. Asinchronizmai (44) • DAINIUS JUOZĖNAS. Istorijos pabaiga (117) • LAIMANTAS JONUŠYS. Fono įspūdis (9) • JOY DAVIDMAN. Rankų darbo dievai (39) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (6) • AUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. Bridget Riley septyniais punktais (1) • TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. Eilėraščiai (15) • JEKATERINA LAVRINEC. Rašantis kūnas ir intertekstualumo spąstai (26) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. Gyvatė ir gyvybė: folkloro klodų archetipas (9) • VYTAUTAS IKAMAS. Gyvačių karalius su karčiais ir rainu vainiku (6) • MICHAIL ZOŠČENKO. Baisus pasaulis (11) •

Vis toji Amerika

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 705

Apie Aleksejaus Parščikovo eiles

Pažadėjau dar pavasarį išversti jų Druskininkų poezijos rudeniui. Gavau visą pluoštą eilių ir jo džiugesius.

Dabar nėr kur trauktis, įnikau verst. Jis tik patvirtino mano patirtį iš vėlyvojo J. Brodskio vertimų.

Brodskis šiuo – paskutiniu savo gyvenimo laikotarpiu atvėrė naujų takų, "prakirto girią" naujoms paieškoms.

Tik vėlyvasis J. B. yra iš tikrųjų laisvas – kalba, poetika, minties poslinkiai.

Šitai pajuto jaunesnieji iš rusų poetų.

Parščikovas eina dar toliau. J. B. bijojo irealybės ir, tiesą sakant, tam tikros poetinės mistikos.

Jaunesnieji – be jokių baimių.

Su tam tikra "beprotybės doze". Aštresni, radikalesni.

Jie iš esmės atmetė ir tradicinę simboliką. Jiems "nėr Dievo", simboliu gali būti Nafta, Vinis, Aerotrasos. Tuotarp Konfucijus, Ceilonas, Puškinas rašomi iš mažųjų ir atsiduria mažyčių daiktelių vietoje.

Visa tai sugrąžino mane prie minties, kurios aš anksčiau bijojau. Esu formulavęs, bet gal nelabai aiškiai ir ne iki galo.

Tokia mokykla (veikusi mus): Cz. Miłoszas, J. Brodskis (kas norit, pridurkit ir Tomą Venclovą) pernelyg akcentavo sveiką protą, asmenybę, ideologiją, sąmoningumą, gramatiką ir dar dešimt dalykų. Iš visų naujausioji poezija sėkmingai išbėga.

Tik dėl vienos priežasties – poezija, pati didžiausioji, keisčiausioji, stebuklingoji, su niekuo nesiskaito.

Gaudyk vėją laukuos, nutverk erelį už sparno!

Kalbėk apie Kristų kaip nukryžiuotą žvirblelį.

Apie moterį kaip apie skraidančią katę.

Iš esmės grįžtama kad ir prie Apollinaire’o patirties.

Arba: ieškoma naujo nesąmoningumo. Savos religijos.

Liepos 22, pirmadienis

Dvi tokios sesės Žvirblytės, plačiom strėnom ir tik su triusikėliais.

Vos tik aš išeinu šienaut, tuojau ir prisistato. Trumpai kirptos, raudonskruostės.

Timpt timpt, suėmusios už spenio – neva karves melžia...

Močia irgi, tarsi Žemaitė ant ežios, netoli Viktorijos kolionijų...

Žvirblytės:

– Kad jas velnias tas karves, traukyk už spenio per tokius karščius!

Močia:

– Nesiplūsk, vaikeli, turėsi dar ir jautį pamelžt.

Ir žvilgt žvilgt į mane. Lygu jaučias būčia.

– Nesulaukimas mano galvos, kad aš jautį melžtau, – dzūkuodama atrėžia Žvirblytė.

Paukščiai yra patys seksualiausi padarai po saule. Gal todėl, kad žuvų mes nematom?

Iš ryto, apie 6-ą – šarka:

– Zrr-dzrrr...

Volungė:

– Ievū-a-ievū-a...

Maždaug:

– Ne tau mane išdulkinti, Šarkinai!

Iš Parščikovo

(Pasitraukiau) į punktualiųjų paukščių kraštą, išskrendančių kalnų švieson...

Paukščiai visados punktualūs.

Svarbiausia – laiku išskristi – čia aš.

Mėlyngurklės, musinukės etc.

Zylės, kurios yra bėglės... Žmonės, kurie bėgliai. Iš prigimties, iš pašaukimo, iš nedoros.

•

Tai, kas nepadoru

Per laidotuves. Bobos susirinko, ir – įsivaizduokite žmogų, kuris taip kalba:

– Bobų priėjo, bobų daug prisirinko, visos tokios išturškos, nė vienai jau negalėčiau nieko įvaisyti...

Liepos 23, antradienis

Tiems, kurie muša, atsikrato, žudo savo vaikus Lietuvoje, gerai būtų pakišti frazę po nosimi – K. s. 152 (151).

...neužmušinėkite savo vaikų iš skurdo. Mes išmaitinsime juos ir jus...

(Mes – taria Viešpats.)

Iš tikrųjų žiauraus elgesio su vaikais priežastis ne skurdas, o absoliuti neviltis, tikėjimo stygius.

Apie šventraščius

Jie visi buvo duoti užbaigimui to, kuris kūrė gėrį, ir išaiškinimui visų daiktų...

Tai ką gi darome mes? Žmonės sau, šventraščiai sau.

...ir kelvedystei, ir kaip mielaširdingumas.

Arba: ir kelvedystei, ir mielaširdystei.

Pandemija ir procerkoidai

Kas tatai būtų?

Visaliaudinis epidemijos užkratas bei kaspinuočių lervos.

Tataiga! Senis, kuris marma, kartoja tuos žodžius sau po nosim Druskininkų gelžkelio stotyje, jau išardytoje, apžėlusioje klevais, tebedvokiančioje mazutu ir fekalijom. Kurortininkai tebetraukia čia, reikalo spiriami.

Senis buvo atnešęs parduoti: du česnakus, penkis maišelius rūsyje išlaikytų krienų. Krienai per tą laiką virto beveik džiūvėsiais. Kaip ir jo bobos vystantysis kūnas.

Kyšo du kapliu iš burnos

Pandemija ir procerkoidai... Užtat rusų cerkvytė šviežiai nudažyta.. Uspaskichas pamačijo, ir čia pridėjo rankelę.

Liūdnosios patirtys

Norom nenorom turiu užrašyti, kad visos Schreibende Frauen, kurias pažinojau (vienas geriau, kitas blogiau), gyvenime buvo egzaltuotos kvaišės.

Čia kaip su alkoholija: moterys prasigeria greičiau. Jeigu geria.

Saugokitės rašančių moterų! Tai išvengsite daugelio rūpesčių gyvenime.

Prietarai

Praleiskite šešiolika vasarų ten, kur apleisti sodai, seni šuliniai, lūžtančios tvoros, seni, apsamanoję alksniai ir t. t.

Ir – vieną įvakarį, netyčia išėję į kiemą, išgirdę daugybę jums nepažįstamų paukščių, jų sparnų lapsėjimą (saulė bus ryškiai geltona, slinks linkui laidos), pajusite, kad čia pilna DVASIŲ. Tas jausmas yra svaigus, šiurpus ir džiaugsmingas vienu metu.

Ypatingoj tyloj. Visa tai yra jūsų tėvų ir protėvių. Visa tai esate jūs.

Tikėjimas yra atsidavimas, pasikliova, tikima tada, kai gali pasakyti:

– Aš gyvenu su jumis! Aš pasitikiu jumis. Mes esame išvien.

Esu nuo jūsų priklausomas, o jūs mane mylite. Tai kas, kad baisu naktimis.

Liepos 24, trečiadienis

Prieš didvyrius ir herojiškumą

Viešpats skiria kiekvienai sielai tik pakeliamą naštą. Tik tai, kas įmanu pakelti.

Neaimanuokite ir nesigraužkite dėl didelių darbų. Nesielvartaukit kitam naštos nepadėjęs... Jis pats ją paneš.

Paneškite savo! To gana žmogui.

Iš konclagerių anekdotų

Vienas viršininkas buvo įsigudrinęs krėsti tokius pokštus su žydais: atveda iš geto žmogų ir sako:

– Jeigu atspėsi, kuri mano akis dirbtinė, išeisi gyvas, jeigu ne, keliausi ten (rodo į naikinimo fabriko kaminus).

Taip daug žydų iškeliavo pro kaminą. Galop atvedė labai gudrų žydą. Klausimas tas pats:

– Kuri mano akis dirbtinė?

– Kairioji, – nemirksėdamas pasakė žmogus.

– Iš kur žinai? – nustebo viršininkas.

– Ji labai geranoriška, – atšovė žydas.

Pastabos, atsidūsėjimai prieš temstant

Ir pernai, ir šiemet, kiek spėjome apvažiuoti Dzūkiją – girios, miškai, balos, sulūžusios sodybos – tikros šmėklos išbadytom akim...

Kraštas paliktas tyliai išmirti.

Geltonieji bijūnai sodybvietėse, keli seni žmonės, sėdintys kieme ant išnešto ilgasuolio.

Nėr jaunimo, nėr vaikų. Nėr galvijų. O kam čia jų reikėtų.

Vienos kapinės giriose. Ne per toliausia nuo Paliepio girininkijos du gražūs akmenys su iškaltom raidėm:

"Kitam bloga darysi ir tau taip atsitiks..."

Paskui trys aptverti kapai, viskas užlieta cementine, jau pajuodijusia danga. Trys skylės, kuriose jau didoki ąžuolai.

Kada tai galėjo būti? Galgi po karo?

Liūdnumas neapsakomas. Niūrus nykulys, dulkės, miestelių klaikas.

Iš kur tiek gyvybės būta po anų karų ir nelaimių?

•

Česius, visądien meškeriojęs Nemune, ties piliakalniu, parnešė vieną sausašonę. Nėr liesesnės žuvies pasaulyje.

– Bent katinas apsidžiaugė! Savaitė davė man ženklus: "Eik parnešt žuvies!"

•

Tris takus per žolę žmogus išmini vasarą: į šulinį, į girią, į būdelę... Gražu pažiūrėt.

•

Laiko ir amžinybės energiją gniaužiantys akmenys. Mūsų skleidžiami impulsai per silpni, kad jie mus užfiksuotų. Mes neegzistuojame jiems. Jie veikia mus iki pagaugų.

Liepos 25, ketvirtadienis

Česiaus melnyčia

Iš tiesų tai vėjinis malūnėlis kurmiams baidyti.

Iš cukinijų ir kopūstų. Bet jis labai gerai padarytas – iš metalo. Čerškia ir čerškia.

Net man grybus išbaidė!

Anksčiau pievoje dygdavo tiek šampinjonų – pievagrybių.

Jeigu kurmiai bijo, kodėl grybai ne?

Mes netylėsime.

Pavyzdžiui, krienai išvaiko iš patvorių dilgėles. Tikra tiesa.

Liepos 26, penktadienis

"Šventa Ona, rudens žmona, / atnešk duonos ir agurkų, / ištrauk bonką iš pridurkų..."

Šiandien – Onos... Čia nėr nė vienos. Visos išmirusios, tos, kur negimusios – ką gali duoti?

Tepalieka vyrus ramybėje!

Liepos 27, šeštadienis

Tautos apie kalbas

Vokietis, išgirdęs kalbantį jo kalba, ims taisyti.

Anglas apsimes negirdįs jūsų klaidų.

Prancūzas – po kurio laiko ims jus ignoruoti.

Italas – puls darkyti savo kalbą panašiai, kaip darote jūs.

Vienas surusėjęs ukrainietis Suomijoje 1987 metais, pasiklausęs mano rusų kalbos, niekinamai paklausė:

– Kas jums dėstė rusų kalbą universitete?

Nusiramino, kai pasakiau:

– Zacharian, Armėnijos žydė...

Lenkai, 1968 metais bastantis po Lenkiją, mandagiai pasiūlydavo:

– Ar jums nebūtų lengviau kalbėti rusiškai?

Latviai traukiniuos ar kavinukėse:

– O kad mes taip mokėtume lietuviškai!

Buvo atvejų, kai žmonės pašokdavo iš džiaugsmo, girdėdami, kad bent šiek tiek gaudaisi jų kalboje.

Tikriausiai tokie esame ir mes, lietuviai. Tiesa, parašęs keletą posakių jidiš, pamačiau išplėstas žydų akis.

Ėmė rašyti man tokius pat raštelius. Šiaip ar taip, tai yra giluminiai charakterio dalykai:

– Ak, tu turi tokį patį raktelį?!

– Ak, mes turime kažką bendra!

– Ak, tu gretiniesi prie mano lobio!

– Kas toks esi? Iš kur?

Orjanas, švedas iš Malmės miesto, pamatęs mano ranka švediškai surašytą laišką, išsinešė į kitą kambarį, ilgai tyrinėjo, paskui grįžęs sako: "Radau tik dvi smulkias klaidas..."

Viena jų buvo švedų diakritinis o, dedamas ant a; kita irgi – a, sulieta su pusiau a, pusiau o.

Kiek atsimenu.

Geriausios kalbos yra tos, kurias išmoksti ir pamiršti.

Užkeikimas nuo nereikalingo žmogaus

Einu aš, Dievo tarnas, nuo vartų ligi kitų, lygiu lauku, iš priekio lekia septynetas dvasių: visos įširdusios, visos pajuodusios, visos laukinės. Eikite jūs, piktosios dvasios, visos įširdusios, visos pajuodusios ir visos laukinės, pas nereikalingus žmones, laikykite juos pririšusios, kad aš, Dievo tarnas, likčiau sveikas, būčiau stiprus ir neįveikiamas ir visuos keliuos, vieškeliuos, lygiam lauke, žalioj lankoj, gūdžiam miške, savo namuos ir svetimuos. Žodis mano tvirtas yra, per amžių amžius. Amen.

•

Ačiū Dievui! Įsisteigė!

Ir aš norėčiau dalyvauti – tarptautinėje galvos skausmų federacijoje.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


20350. pasipiktines skaitytojas2004-08-09 14:34
Nu jau tas Gedá... Ir Yiddish moka, ir svenskai be klaidu raso, tik va vis ta "a, sulieta su pusiau a, pusiau o", kazkaip nesiseka - matyt, ir svedu kalbos bus koks zydas mokes, kas gi daugiau. Patarsiu, kaip parasyti, kad galvos skausmas daugiau nekankintu : "( . )"

Lenkai jau buvo beveik i taska pataike, tai ir as paklausiu: ar nebutu Jums lengviau visai nerasyti? O gal mums cia krienu pasodinus? :)))

20363. Rasa2004-08-09 17:15
O Dzievulėliau! Jau taip šnekėti tik ponas baronas von Műnhauzen (man regis, čia padariau diakritinę klaidelę, atleisk man, gote!) mokėjo. Na o dėl moterų, jos tikrai turėtų pagauti autorių bei poetą ir ką nors padaryti už jų niekinimą, ypačiai tos rašančiosios. Aš tai nieko, aš mažai rašau, atleidžiu…

20406. kam2004-08-10 15:18
Keista opinija pas Algirdą nori ir tiek.Ir kam mums reikėjo rodyti iškelti Kernavę.Ką mes darom kad visad šudina pusė visad veržias į viršų

20465. Anjolė2004-08-11 15:09
Schreibende Frauen? Ei, jūs, Sontag, Morrison ir kitos - nekelkite rūpesčių Sigitui

20518. kitoks2004-08-12 09:59
Visai kitoks autorius, kai kalba per tv. Ar verta galvoti apie Nobelį?

20556. po palme :-) 2004-08-12 23:35
galas zino kur ta riba tarp genialumo ir beprotybes. Bet man vistiek patinka.

Rodoma versija 28 iš 28 
7:47:16 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba