ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-08-07 nr. 711

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ANDRIUS MARTINKUS. Asinchronizmai (44) • DAINIUS JUOZĖNAS. Istorijos pabaiga (117) • LAIMANTAS JONUŠYS. Fono įspūdis (9) • JOY DAVIDMAN. Rankų darbo dievai (39) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (6) • AUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. Bridget Riley septyniais punktais (1) • TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. Eilėraščiai (15) • JEKATERINA LAVRINEC. Rašantis kūnas ir intertekstualumo spąstai (26) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. Gyvatė ir gyvybė: folkloro klodų archetipas (9) • VYTAUTAS IKAMAS. Gyvačių karalius su karčiais ir rainu vainiku (6) • MICHAIL ZOŠČENKO. Baisus pasaulis (11) •

Gyvačių karalius su karčiais ir rainu vainiku

VYTAUTAS IKAMAS

[skaityti komentarus]

Kalbama, kad Vyžių kaimo apylinkėse yra gyvačių karalystė. Nenuostabu, nes jų ten būta ir anksčiau, yra ir dabar: juk šiauriau kaimo dunkso Ažvinčių sengirė, netoli ir Minčios giria, Varniškių pusėje – Stapiejokų raistas. Gyvačių ten būta (kai kas kalba, kad ir dabar netrūksta) ypatingų – su karčiais, kartais su karūna ant galvos. Jei pasiteirautumėte apie tai Angelės Lazauskienės ir Laimos Musteikienės, dviejų puikių šių vietovių dainininkių ir pasakotojų, – jos patvirtintų mano žodžius.

Ir kitame nuostabios gamtos kampelyje – Labanoro girioje – kai ko panašaus atsitikdavo. Ir ten žmonės matė gyvačių karalių. Ir ne keli – daugelis. Leonoros Valiukienės, gyvenančios Pašiekščiuose, senelė gyvačių karalių mačiusi prie Aiseto ežero, netoli gimtojo Šnieriškių kaimo. Pati Leonora jį, didelį didelį, su keistai rainu vainiku ant galvos, regėjo netoli Paluknio. Beje, kalbama, kad gyvačių karalius yra labai greitas – bet ką pavys.

Keliaudamas po Lietuvą apie karūnuotąjį gyvačių karalių girdėjau ir Subartonyse, Vinco Krėvės gimtinėje. Kaip čia dabar – ar tų gyvačių karalių yra daugybė, ar tas vienas vienintelis sugeba taip greitai šliaužioti po nemenkas savąsias valdas? O užpraeitą vasarą Senųjų Trakų Kęstučio vidurinės mokyklos jaunieji keliautojai ne tik matė, bet ir sugavę grožėjosi mažu ir labai simpatišku žalčiuku... Su karūnėle ant galvos...

Žmonės papasakoja daugybę atsitikimų apie gyvates: kaip jos įkirsdavo žmogui ar gyvuliui. Minėtos Leonoros Valiukienės vyras dar vaikystėje ganydamas gyvulius matė, kaip staiga avinėlis pašoko į viršų. Pribėgęs arčiau pamatė, kad avinėlis jau begaištąs, o netoli nuo jo į šoną šliaužė didelė gyvatė.

Labanoro girioje šnekama, kad kartą per šimtą metų nuo gyvatės įkandimo miršta žmogus. Būtinai, ir nesvarbu, ar tą dieną jis bus visaip gydomas, slaugomas.

Nebent padėtų užkalbėjimai. Pelanių šeimos moterys prie Peršokšnų ežero mokėdavo daug užkalbėjimų, tarp kitų ir nuo gyvatės įkandimo. Pavyzdžiui: "Eik prie Saulės, tegu atsitraukia tinimas!" Paskui reikia tris kartus sukalbėti "Sveika, Marija". Padeda. Gyvates nuo įgėlimo užkalbėti gerai sekdavosi Jokūbui Giruckui iš kito Labanoro girios kaimelio – Pašiekščio I. Antai kai Valiukams išpampo karvė, Jokūbas ją su druska užkalbėjo. Įgeltoji karvė greitai pasveiko, tarsi ranka kas baisųjį pampsmą būtų nuėmęs. Šio užkalbėtojo galia buvo tikrai didelė – kartą, šieno kupetoje pamatęs gyvatę, ją užkalbėjo. Ir piktoji kirmėlė nugaišo.

Užkalbėtojai, žadėtojai vis dėlto negalį gyvatės mušti. Jei taip darytų – jų galia pradingtų. Jokūbas Giruckas tvirtindavo, kad užkalbėti galįs tik vyriausias arba jauniausias šeimos narys, kiti tokios dvasios galios neturį.

Savaip nuo gyvačių įkandimo gynėsi Pelakauskų šeima. Jų sodyba yra netoli nuostabaus Stirnių ežero, pietiniame Labanoro girios pakraštyje. Uršulė Pelakauskienė kiekvieną pavasarį savo kiemą apšlaksto pašventintu vandeniu. Gyvatės pas Pelakauskus neatšliaužia, nors šiaip girioje jų apstu – perdien ne vieną išvysi.

Baigdamas pasakojimus noriu pradžiuginti medžiotojus. Jei norite taikliai šaudyti, reikia per šautuvo vamzdį pervaryti gyvatę. Tikrai padės. Tokių tikėjimų, paprastų žmonių patyrimų girdėjau Labanoro girios kaimuose. Jų gamtovaizdžiai nepakartojami, ir vietiniai žmonės tiki, kad jų kaimynystėje gyvenąs gyvačių karalius.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


20340. Klausimėlis2004-08-09 11:19
O per šautuvo vamzdį varyti reikia karūnuotą gyvatę (tokią ir aš mačiau) ar paprastą?

20368. Rasa2004-08-09 17:36
Pro kurį galą varyti: ar nuo buožės pusės, ar iš kito galo? Va turiu jau karūnuotąją, raitosi bjaurybė, nenori lįsti į vamzdį

20416. varna2004-08-10 17:46
O jei turiu dvivamzdį, tai galima tą pačią gyvatę pervaryti ar reikia skirtingas? O ta su karūna neužstrigs?

20559. Vilma2004-08-13 00:17
Aš ir dabar tikiu, kad Gyvačių Karalius gyvena...jį sutikau Žemaitijos miškuose...kažkas nepaprasto ...

20561. Vilma:) :-) 2004-08-13 00:19
Labai patiko, tik norėčiau paklausti, ar gerb, VYtautas matė kada nors Tą karūnuotąjį...?

Rodoma versija 28 iš 28 
7:47:16 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba