ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-12-11 nr. 728

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Ukraina tarp Rytų ir Vakarų (26) • LAIMANTAS JONUŠYS. Dar kartą apie Salomėjos Nėries politiką (55) • AIDAS MARČĖNAS. Iš balos (25) • RIČARDAS ŠILEIKA. Keleiviniai (9) • DAINIUS JUOZĖNAS. Grūto parko "pergalė" (54) • Mieli skaitytojai! (29) • HANZ BLUMENBERG. Vilkas ir ėriukas (8) • ROB BRINER, RAY PRITCHARD. Tvarka pirmiausia (5) • GINTAUTAS GRIGAS. Diena be anglų kalbos (26) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (9) • SIGITAS TUTLYS. Eilės (6) • GENDRUTIS MORKŪNAS. Paslaptis (4) • JONAS MIKELINSKAS. Renesansas ar dekadansas? (12) • WILLIAM PFAFF. Europa moka kultūrinio naivumo kainą (15) • SIGITAS PARULSKIS. Neįmanomas sugrįžimas (18) • KĘSTUTIS PULOKAS. Angelų ir demonų vartojimo instrukcija (16) • Su Jono Basanavičiaus premijos laureate IRENA SELIUKAITE kalbasi Juozas Šorys. Sėlė iš Erzvėto (15) • RASA RAMONAITĖ. Naktį (14) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Šis tas apie skraidymus ir košmarus (14) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Leninas ir Donelaitis (38) • L a i š k a i (131) •

Grūto parko "pergalė"

DAINIUS JUOZĖNAS

[skaityti komentarus]


Einame, kur nesam buvę,
Geriam vandenis karčius,
Nesame visai supuvę,
Atmenam senus laikus.

Rimantas Vaicenavičius, 1986

Rinkodaros ataka buvo gerai parengta. Nuėjau į atnaujintą "Ugnies medžioklę su varovais" vejamas ne "ostalgijos" – ačiū Dievui, tokia nesergu – bet smalsumo ir noro tarsi naujomis akimis pažvelgti į šį muzikinį reginį (bandykime pavadinti jį miuziklu). Buvau dar piemuo, kai pamačiau tuometinį Jaunimo teatro spektaklį. Ne kažką ir prisimenu, galų gale tai ne taip svarbu. Skaidrus G. Jautakaitės balso krištolas giliai įsirėžė atmintyje, o "Kregždutės" ir taip lydėjo daugelį mūsų visus tuos 30 metų. Ėjau tarsi patikrinti, ar galima šiame kūrinyje rasti ką nors aktualaus, paslėpto tarp eilučių, metaforiško tąja mums visiems tuomet rūpėta prasme. Juk šis ideologinės priespaudos paženklintas kūrinys privalo turėti ir potekstę, užuominų į tuometines realijas, nors nedrąsaus protesto. Kažkokio plonyčio virptelėjimo, nuo kurio išties rasoja akys, atgyja atmintis, užplūsta šiluma. Tokia pati kaip žiūrint filmą "Niekas nenorėjo mirti" – kai Laimonas Noreika-Aitvaras pašautas ištaria "Tu nežinai, kaip skauda..."

Nieko. Nieko "tokio" nėra. Kūrinio siužetinis karkasas plokščias kaip trys kapeikos. Vyriški personažai – tikri socrealistiniai balvonai: blogasis – patrauklus, stiprus, karjeristas, cinikas, savimyla, nepakeldamas vienatvės prasigeria ir t. t. Gerasis – idealistas, kiek trinktelėtas, doras, nuoširdus, darbštus, iš vaikų namų, proletaras. Veikėjai ir choras melodeklamuoja – jokiais laikais taip nekalbėjo joks jaunas žmogus, tebūnie jis komjaunuolis ar "bitlas". Poetinių metaforų srautas užgožia net dialogus – rečitatyvus tarp muzikinių "gabalų". O nuo vienos frazės net atsilošiau. "Tinkuotojai dabar gerai uždirba", – sako Julius, tiesdamas rublių saują Monikai. Dar galėjo pasigirti, kad laimėjo soclenktynes ir gavo premiją.

Kūrinio herojai, tiesa, nusimeta pionieriškas uniformas ir apsitempia platėjančias kelnes. Tuo užuominos į kontrkultūrą ir baigiasi. Girdime, kad Rolandas paliekamas dirbti sostinės moksliniame institute, o Monika priversta pagal paskyrimą išvykti į tolimą kaimą. Julius tarnauja sovietinėje kariuomenėje, jautriai myli savo tanką ir įgulos vadą. Tarybinio žmogaus gyvenimas nėra lengvas, tai ištisinė kova už gėrį ir taiką, nuolatinis pasiaukojimas dėl šviesesnio rytojaus – todėl visur tampomas virdulys ir pro visur kyšo skurdi kaimo mokytojos buitis. Ir po skylėta valtimi herojai sugula ne dėl to, kad yra "gėlių vaikai", o todėl, kad dirba studentiškame būryje kolūkyje, kur, žinia, buitinės sąlygos "dar reikalauja pagerinimo".

Dar keletas scenų ir galutinai tampa aišku – dalyvauju brandaus socrealistinio kūrinio reanimacijoje. Čia nereikia nieko ieškoti, nes nėra ko ieškoti. Nes nieko ir neturėjo būti. Kūrinio herojai nėra hipiai, nėra ramuviečiai, Monika – ne adorantė, o Julius – ne patarnautojas bažnyčioje. Jo neauklėjo išsikvietęs mokyklos direktorius, jo nemušė ir negrūdo į "voronoką" 1972 metų gegužės 18 dieną, nenukirpo ilgų plaukų, nenuplėšė kelnių "kliošų", neišmetė iš proftechninės, nenugrūdo į psichiatrinę, neleido psichotropinių vaistų, galų gale nenuteisė ir neįkišo į lagerį Mordovijoje. Ką ten – jis net neskambina gitara, o jo džinsai apačioje neišpešioti indėniškais kutais.

"Ugnies medžioklė" – tiesioginis Romo Kalantos susideginimo sukelto jaunimo maišto Kaune rezultatas. Reakcijos vaisius. Įbaugintam jaunimui reikėjo numesti kokį nors kaulą, parodyti, kad Sovietija stipri ir pajėgi kontroliuoti jaunosios kartos sąmonę ir lūkesčius. Egzaltuotas, net isteriškas meilės trikampio siužetas įvilktas į ambicingą ir sudėtingą muzikinę formą.

Charakteringas gitaristo, legendinio "gėlių vaiko" S. Daugirdo liudijimas: "Kalantos susideginimas pridirbo. Visi tada labai nustebo, nes manė, kad aš apsidžiaugsiu, jog Kalanta didvyris, nes visi į jį taip žiūrėjo. O aš pasakiau, kad jis durnas, dabar viskas, nuo rytdienos prasideda mūsų juodos dienos. Taip ir buvo".

Juodos dienos atėjo daugeliui. Bet ne visiems. Kiti Kauno maištą stebėjo pro užuolaidos plyšį, gal net tyliai džiaugėsi, kad ištremiami Jurašai ar kiti drąsios laikysenos intelektualai. Tiesos ir laisvės žodis bei viešas veiksmas iki 1988 metų birželio tapo visuomenės autsaiderių – adorančių, zakristijonų ir scenos techninių darbininkų – privilegija. Tačiau didžioji visuomenės dauguma šiuos dalykus užspaudė giliai savyje. Geriausiu atveju – perkėlė į privačią erdvę. Reikėjo mokytis, uždirbti duoną, kurti, laviruoti tarp įvairialypių kompromisų. Laisvės nišos buvo folkloro, kraštotyros, senamiesčio ar archeologijos paminklų gynimo veikla, privati erdvė, bažnyčių šventoriai, galų gale alkoholis.

Maestro G. Kuprevičius, kurdamas populiariųjų žanrų kūrinius, taip ir neapsisprendė, kas jis yra – "lengvosios" ar "rimtosios" konceptualios muzikos kūrėjas. Pakanka prisiminti neseną operetę "Kipras, Fiodoras ir kiti". Ten, kur H. Kunčius negali susilaikyti neironizavęs, vis viena netikėdamas, kad įmanoma sukurti veikalą, įeisiantį į Lietuvos kultūros istorijos analus, maestro kuria rimtu veidu (pompastiška Antano Smetonos arija, kurioje Prezidentas raito įmantrius pasažus iš "pasakyta–parašyta" raštų citatų). Įtariu, kad tik visiškas miuziklo žanro taisyklių neišmanymas gali pagimdyti tokias situacijas. Štai Salomėja N., išgirdusi jai mestą frazę "Jūs – komunistė?", trenkia skambų antausį. Salė apmiršta ir tikisi iš poetės kokios dramatiškos arijos, na, ne mažiau efektingos kaip Evitos P. "Don’t Cry for Me Argentina". Bet nieko neįvyksta, tyla... Dar juokingesnis dalykas – operetės finalinė scena. Kaip ir priklauso, finalinį "gabalą" atlieka visi herojai. Tai paprastai būna kažkas tokio, ką žiūrovas išėjęs iš teatro nesiliauja niūniavęs, vėliau ši tema tampa chrestomatinė, ją perdirba mamontovai, atlantos ir džordanos. Ir kaip Jūs manote, ką išgirstame? Visi artistai egzaltuotai kylančia ostinato banga skanduoja tarpukario Lietuvos veikėjų vardus: jakš-tas, mai-ro-nis, kal-po-kas, vie-no-žins-kis etc. Išties, išėjęs į kalėdiniu sniegu nuklotą teatro sodelį, nejučiomis pradedi strykčioti nuo kojos ant kojos ir kartoti murmelę, rūpindamasis, kaip čia kurio nors herojaus neužmiršus ir nepraleidus. Priėjęs Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos kampą, šią mantrą nejučia papildai naujais personažais: gi-ra, de-ka-no-zo-vas, zi-ma-nas, ras-la-nas... Kažkokia fantasmagorija. Keisčiausia, kad, regis, ir patys kūrėjai neatsirenka, kurios čia operetės vietos yra "rimtos", o kurios – "prie bajerio".

Ir "Ugnies medžioklėje" tas eklektiškas pretenzingumas stačiai glumina. Vadinamoji "stambioji forma" susideda iš dviejų visiškai priešingų dalių: vienoje duoklė tarsi atiduodama LTSR kompozitorių sąjungai, CK kuratoriams, "aukštajai muzikai", kitoje – lyg ir to laikotarpio popmuzikos tendencijoms, kur inspiracijų ieškoma tiek Brodvėjaus miuzikluose, tiek aštuntojo dešimtmečio roko operose. Brežnevizmo laikų komjaunuoliai nė iš šio, nė iš to pradeda šokti menuetą. Dabartinė lounge ir house karta turėtų manyti, kad šis šokis buvo ypač populiarus tarp tuometinio jaunimo. Juokinga... "Kregždutės" – neabejotinas šedevras, tačiau miuziklą, atrodo, jis pavertė "vienos arijos opera".

Į kairę ir dešinę dalijamuose interviu G. Kuprevičius ir G. Padegimas su pasididžiavimu aiškina, kad beveik niekas "Ugnies medžioklėje" nepakeista. Nebuvo reikalo. Tiesa, miuziklas papildytas viena arija – balade pagal J. Aisčio eilėraštį "Karaliaus šuo". Kam jos reikėjo, taip ir nedrįsta prisipažinti: lyg "Gytis prašė", lyg herojui Rolandui trūko vieno solinio "gabalo". Na, pasirausė stalčiuose ir ištraukė – jei gali sušokti menuetą, gali komsomolcas ir J. Aistį sudainuot... Įsivaizduokit įmitusį jaunuolį E. Presley povyza ir plastika skeliantį 1928 metais parašytą trapų it krištolas J. Aisčio eilėraštį.

Anais laikais visi labai norėjo dainuoti. Kurti, šaukti, protestuoti, išsirėkti, siautėti. Bet nebuvo ką dainuoti... Vadinamieji "autoriai ir atlikėjai" buvo gabūs muzikai, bet menki poetai. O tų dienų poetai, žinia, rašė velniai žino ką. (Kaip dabar paaiškėjo, ir "į stalčių" nieko neparašė.) Buvo tokia superdeficitinė knyga – galima sakyti, dainuojančių lietuvių biblija – 1967 metais "Vagos" išleista antologija "Lietuvių poezija". Ypač pirmasis tomas. Ko reikia gerai trijų gitaros akordų dainai sukurti? Eilėraštis turi būti parašytas anais gerais laikais, neilgas, klasikinio rimavimo ir ketureilis, negali būti jokių sudėtingų ir pernelyg gudrių žodžių ar filosofijų, jokių tiek sovietinių, tiek antisovietinių užuominų, geriausia apie meilę arba gamtą. Vienažindys, net A. Strazdas, Maironis, J. Aistis, A. Miškinis, V. Mykolaitis-Putinas – buvo galima prisirankioti tinkamų jų eilėraščių. Na, dar M. Martinaitis, S. Geda. B. Brazdžionis viešojoje erdvėje buvo "persona non grata", įrašytas į cenzūros indeksą. "Aš čia gyva" galėjo šaukti tik broliai Polikaičiai Čikagoje. Kai pritrūkdavo savų melodijų, tikdavo ir "The Animals" "The House of Rising Sun" pagal Maironio "Trakų pilies" žodžius. Ano meto populiarios melodijos greitai būdavo pritaikomos to laiko aktualijoms. Kraujas stingdavo, kai kažkur susimetus nuskambėdavo pagal vengrų grupės "Omega" 1969 metų "Mergaitę perlų spalvos plaukais":


Ne, ne, laisvės nėra, – sakė Romas Kalanta!
Apsipylęs benzinu, virtęs krūva pelenų...

Tai va, minėtame pirmajame tome buvo ir "Karaliaus šuo". Ši baladė ten pateko gal dėl to, kad Glavlitui joje pasivaideno smetoninės visuomenės kritika – ar koks velnias? Bet ką baladė reiškia šiame komsomoliškame spektaklyje? Kad ji patinka maestro? Tačiau kodėl reikia versti elegiškąjį lietuvių poezijos klasiką vartytis grabe?

Galų gale vis vien – ta pati miuziklo dvilypumo problema. Mediniai dialogai ir muzikinių fragmentų poetinė abrakadabra, absoliutus atotrūkis nuo realybės, tarsi personažai gyventų šešioliktoje sovietinėje respublikoje – Mėnulyje. Pridėjus visą buvusio kino teatro "Pergalė" anturažą, pionierius, bufetavas, lozungą "menas liaudžiai", repeticijų dienomis apačioje vykusius šokius "tem, komu za tridcat’", geriausiai šio reanimuoto bazilisko atmosferą apibūdins tos pačios baladės posmelis:


Markizai, freilinos, baronai,grafai,
Ir daug kareivių, daug tarnų
Karaliui meilinos pas šunio kapą,
Geriausio iš šunų...

Padvėsusio šuns atminimas vis dar gyvas. Jo smarvė žadina sentimentus ir nostalgiją. Šuns alsavimas jaučiasi iš Kėdainių, Minsko ir Donecko. "Atėjau su senais batais", – didžiuodamasis pareiškia Gytis P. Gal per tiek metų ir nusiavęs nebuvo? Senjorams Giedriui ir Gyčiui – atgaiva, "ostalgija", Grūto parko pamėklių sueiga. O kažin, kaip jaučiasi vaidinantis jaunimas, talentingai ir darbščiai atlikęs sudėtingą muzikinį kūrinį?

Kiekvienam atlikėjui maestro atminimui padovanojo sovietinį metalinį rublį. Gerai, kad ne trisdešimt... Būtų... stipendija.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


26372. toto :-) 2004-12-13 03:11
O-lia-liaaaa!
Nustebęs (maloniai), kultūrinio šoko dezorientuotas, net pasijutau paklydęs - dėl visa pikta pasitikrinau ar aš čia ŠA straipsnyje... :)
- Pagarba autoriui. Dėkingas už daugybę mano manymu tikslių pastabėjimų...
Tokia proga priklausytų paploti, ...gaila, inete neįmanoma. :-)
...Belieka ištraukt iš kojinės, išsipirkt adekvačia tų pačių metų valiuta:

Gintarė Jautakaitė ---- 1975, pavasaris

Lyg gaivi atvirumo srovė
Teka
Kvepianti beržo sula,
Teka į lūpas
Saldi medžių tiesa,
Teka į širdį
Žemės tyla...

Surinkus į saują
Skaidrius šaltinius
Vėl atbėgu laukais
Pasivėlinus,
Atvirumo srove
Teku sula
Į tavo delnus
Nuo uogų mėlynus.

26375. IVS2004-12-13 04:15
Man tos trys kapeikos susuko protą. Parašyta, kad 3 kapiekos plokščios, o aš maniau,kad apvalios. Sakyčiau nieko blogo - plokščios ir apvalios, bet kaip tada su Žeme? Plokščia ji ar apvali? Juk negali būti, kad kaip tos trys kapeikos: ir plokščia ir apvali. Tada visus reikėtų sudeginti, nes visi neteisūs. Mes sakydavom "paprastas, kaip trys kapeikos", o čia staiga - plokčias. Visada sakiau, kad rusiška valiuta baisiai nepatikima, intelektualai neturėtų su ja prasidėti.

26390. Kulisų kandis2004-12-13 08:51
Aistringai parašyta. Gaila, kad neaptarti atlikėjai, kad apsiribota miuziklo "ideologiniu" vertinimu. Anot Pekarsko iš "Kultūros", teisingesnių miuziklų, taip sakant, draugai!

26393. zetas2004-12-13 09:00
tik taip parashyta teksta ash galiu skaityti. tik taip parashyta teksta ash noriu skaityti. tik taip parashytas tekstas man patinka. bet man nepatinka kiekviena kuprevichiaus sugrota nata. tiesiog vemti verte jo eseistika. net nezhinau uzh ka jo nekenchiu. lyg ir nebutu del ko. bet kodel tokiu kaip ash alergishku yra begales. kodel zhmogus groja savo rafinuota `elektronika` o mane apima kazhkox keistas noras ji nushauti:) apskritai kuprevichiuje tuno kazhkoks neitiketinas antitalento fenomenas. iki jo man muzika patikdavo nepatikdavo kazhkas zhavedavo kazhkas metams begant keisdavosi bet kad man kuprevichiaus muzika ishshauktu neapykantos priepuolius - net negalejau pagalvoti. visa to laikmechio atmosfera kai naujausi meno vejai buvo ivilkti i egzaltuota padorumo ruba kai buvo kalbama pasveriant kiekviena zhodi mane taip uzhpiso kad ash tiesiu zhingsniu ish muzikinio teatro nuejau i terorizma. kuprevichiaus/juozaichio/shustausko tiesiog stachiai nekenchiu

26398. .2004-12-13 09:11
na, nevyniok į vatą, zetai, sakyk tiesiai kaip ten yra.

26400. zetas2004-12-13 09:26
yra paprastai. vienas kuprevichius yra viso musu kulturinio gyvenimo atspindys. kuriame viskas. ordinai zhodis kurejas ish didzhiosios raides kazhkokia dirbtine nedapista pagarba kazhkokia dirbtinai sukonstruota aura. shiknon visa tai. lietuva viena ish nedaugelio shaliu kurusi/kurianti NEGYVA MENA. lietuva meno dveselienos krashtas. lietuvos menas tai toks saskambis kai man darosi geda buti lietuviu. atsimerkit aplink vieni nekrofilai ir nesibaigiantis filmas zombiai

26401. zetas32004-12-13 09:34
ar kvankteleja meno zhinovai bent vienu zhodeliu pasvarste kas pas mus dedasi. kodel nera lygsvaros. kodel mes neturime normalaus balanso. shtai kas svarbiausia . shtai nuo ko reikia pradeti draugai nekrofilai

26402. li2004-12-13 09:37
"Maestro G. Kuprevičius, kurdamas populiariųjų žanrų kūrinius, taip ir neapsisprendė, kas jis yra – "lengvosios" ar "rimtosios" konceptualios muzikos kūrėjas." manau jis ir neturetu apsispresti , o sis furoras del medziokles tai ziniasklaidos ir tipo nauju zvaigzdziu paiesku rezultatas, cia takskat ne jo problemos. " kergzdutes" man asmenishkai tai klaikiai infantilishkas gabalas. "Bet nebuvo ką dainuoti... Vadinamieji "autoriai ir atlikėjai" buvo gabūs muzikai, bet menki poetai. "geru poetu ir nebutina but siam atvejui ...buvo Simas Babravicius tuo metu , kuris nebijojo pasakyt daug ,bet kam jis dabar reikalingas...

26420. toto2004-12-13 12:42
To: zetas teisingai, zetai, visa tai tiesa. Tas pats dėjos/dedasi su daile, su tapyba, ne kas kita su vadinamąja liaudies muzika vadinamaisiais folkloriniais ansambliais, tokia ir ne kitokia architektūra vakar, šiandien; ne kitkuo, tik savo fatališkumo monstru šiandien įdomi pasauliui supuvusio litvininio teatro fenomenas, ta patį, ne kitokį monstrą simbolizuoja skulptūra, su Grūto parku vietoj Disneilendo, su šikančiu/tapšnojančiu top modeliu - sukąstų Pakso lūpų etalonu; ne kitą, o nevaisingumo ir mirties pegasą kinko litvininė sovietinės mokyklos literatūra...
Visa tai, pavadinčiau, - "kalėdinė monumentika", kurios plotkelę simboliškai dalinsimės ir vėl, jau kelintą eilinį šimtąjį kartą, kasmet, su ta pačia šventa mirties išaukštinimo aura, su tais pačiais mediniais mirčiai besimeldžiančių pagoniškų dievų veidais, ...kaip vergas laisvės praradimą, nuosavo identiteto laidotuvių metines.

Kas kartą vis aiškiau jaučiu - artėja paskutinis kartas. Ir tamstos komentaras - liudijantis ženklas.

26425. Jonelis :-) 2004-12-13 13:03
Šia publikacija "ŠA" ir Gerbiamas Autorius įrašė save visiems laikams į sovietologijos klasiką. Drauge tai liudijimas, kad Juozaičios kvapas iš "ŠA" galutinai išsivadėjo. Sveikinimai!

26429. bitė iš teatro avilio2004-12-13 13:49
Gerbiamam Autoriui derėjo kruopščiau išsiaiškinti Jurašų emigracijos visas aplinkybes ir visus kontekstus - tada sakinį apie juos būtų kitaip formulavęs.

26431. ežeras2004-12-13 13:59
Respect straipsnio autoriui!. Tiesiog -valio! Štai tokie turi būti straipsniai , štai toks atkirtis turi būti ““žmonėms tarybiniams““ ir inteligentams/intelektualams mandarininiams. Laikykis , broli D.J.,-įsivaizduoju koks bus dabar ““partinių rezistentų““ puolimas:)...

26432. nerka2004-12-13 14:00
kietai sukalta. pagaliau po visu ironiku ir postmodernsistu kunciu ir parulskiu "gal taip buvo gal ir ne" "seniai ir netiesa" - tvirtas vyriskas zodis.bravo

26434. pasipiktines skaitytojas :-) 2004-12-13 14:22
Nedaznai paraso, bet ... Paprastai, aiskiai, ir su moraline nuostata - kaip ir turi rasyti inteligentas.

Atgaiva skaityt po to viso meslo apie RuRa, Satrijaus Prunskucio nevykusiu kliedalu su pagasdinimais "bus daugiau", Ozolo paistalu ir impotentisku Gedos vemalu.

Stipriai parasyta: Padvėsusio šuns atminimas vis dar gyvas. Jo smarvė žadina sentimentus ir nostalgiją. Šuns alsavimas jaučiasi iš Kėdainių, Minsko ir Donecko. "Atėjau su senais batais", – didžiuodamasis pareiškia Gytis P. Gal per tiek metų ir nusiavęs nebuvo? BRAVO.

26435. v.p>IVS2004-12-13 14:28
ale gerai čia iškrapštei, iš tiesų paprastas kap 3 kapeikos, o ne plokščias. seniai įtariau, kad esi nepėsčia. autorius kiek persistengė, įsijautė.

26436. Fašistas2004-12-13 14:35
Pagaliau ateina mūsų valanda.

26437. Julius2004-12-13 14:38
Ar neatrodo jums, kad ŠA tampa pačiu skaitomiausiu laikraščiu po VAKARO ŽINIŲ? Tik bijau, kad skaitytojai - tie patys...

26445. ebola2004-12-13 15:26
Visa tai turbut labai idomu, kai eini ziuret tu nesamoniu...bet kai neini, tai pakomentuoti toki apzvalgini nematytu reikalu kritiko rasini - tiesiog neimanoma:P:D

26449. pasipiktines skaitytojas2004-12-13 16:04
Skirta 26436.

o ka, vel bus nebegalima ne ka galvoji, viesai pasakyti, tu raudonskure, i zmogu is tolo panasi siuksle? Iskart apsaukiat fasistais etc. - o juk perspejo 26431. Istikimi padvesusio suns gerbejai, tarnai, ir jo sudo valgytojai...

26453. Juliui2004-12-13 16:34
O ne "Vakaro žinias" tai skaito Just. Marcinkevčius, Viktutė Daujotytė ir kiti paraudoniję išverstaskūriai dvasingi inteligentai, prie kurių mėgini prisiklijuoti? Taip, jie po pagalve skaito senus "Komunistus" ir "Litmenį". Nederk ant "ŠA" ir nelygink ko nereikia su kuo nereikia, nes gali žmonės ir fiziškai susinervinti

26494. Kasparas2004-12-13 20:58
Net Levas Trockis savo rastuose yra siules atskirti mena nuo istorijos, kaip estetine erdve nuo proceso. Kapitalistiniai chunveibinai ir to nebesugeba. O dabar eikit ir griaukit tai kas dar liko is praeities. Ir neuzmirskit vakare pasiimti pinigu, eidami i dar viena kluba. Bukit laimingi kapitalistiniam rezime, mieli pilvazmogiai!

26500. kaltesnė už kalčiausią vėl yra tik tauta ir tik taut2004-12-13 21:10
gerbiamieji - kai prie valdžios pabūna dipukai, po 20 metų pamatai - 30 proc tautos pranyko be pėdsakų, kultūra kažkaip dvokia salstelėjusia dvėsialiena, pranyksta bet koks noras būti lietuviu ir esi prarandęs pas dipuką dirbdamas sveikatą (kaip minimumum dantis ir skrandį), ir svarbiausia - virš savo galvos pamatai bosą RUSĄ, ir kaip supranti ilgam - sakyčiau geležinė taisyklė.
Šlykštu klausyti - kad tauta vėl kalta, ir vėl kalta tauta, ir kalčiausia yra tauta, o kaltesnė už kalčiausią vėl yra tik tauta ir tik tauta.

26515. pasipiktines skaitytojas2004-12-13 22:33
Kasparui

niekas tamstos numyletos praeities griauti nesikesina - p. Juozenas tik labai korektiskai, is savo poziurio tasko, ivertino viena is zemes iskasta ir tarp zmoniu valkiojama dveseliena. Nei cia kapitalizmas, nei mes pilvazmogiai. O tai, kad tamsta neturi pinigu eiti i kluba, matyt, yra ispazistamos ideologijos pasekme :P

26521. varna2004-12-13 23:47
Na ir mėšlą ŠA pradėjo spausdinti. Skaitau ir apima jausmas lyg savo paties komentarus skaityčiau ( o tai toli gražu ne komplimentas ). Autorius visiškas glušas. Tai prasidėjo "juodos dienos" po Kalantos susideginimo ir viena iš tų "juodų" apraiškų yra "Ugnies medžioklė"? Tai Kuprevičius "Kauno maištą stebėjo pro užuolaidos plyšį, gal net tyliai džiaugėsi, kad ištremiami Jurašai..."? Ar jau visai kvaištelėjai, šikniau Juozėne? Žinot, redakcija, šitos vienos publikacijos užtenka, kad gyvenime neprenumeruosiu jūsų laikraščio. Vartykites po savo srutų duobę ir toliau.

26529. senas varnas2004-12-14 01:23
Karkusa, be rupiu komplimentu straipsnio autoriui ir tau iprasto palaiminimo is dangaus(murkdykites visi srutu duobeje, o as leksiu toliau),nieko naujo? Kartojiesi, plunksnuota sliure ...

26542. Kasparas2004-12-14 08:39
Taigi dabar ne socializmas, ir studentiskas saunumas apibudinamas ne pasiekimais, o babkiu leidimu. Vienaip ar kitaip, protingiau mastantis zmogus niekad nesileis mulkinamas setoniskos liberalu ideologijos. Peace on u!

26543. Korra2004-12-14 08:42
Varna, laikykis, šį kartą aš su tavimi. Kažkoks nelaimingo žmogaus straipsniūkštis, nesuveržtas, išsitaršęs į šalis, dar Kalantos susideginimo reikšmė ir faktas beveik kvestionuojami... Nuėjo žmogus pasižmonėti į teatrą ir nerado to, kas, jo nuomone, turėjo būti, todėl švento pasiutimo vedamas pirstelėjo skystoką straipsnelį į ŠA. Nemesk laikraščio, pilkoji, į srutų duobę - juk būna čia labai gerų tekstų - va, pasiskaityk Marčėną, forigzempl.

26552. v.p.2004-12-14 09:41
Kažko komentatoriai primena šūdvabalius. Ten kur gražu, jie neina. o kur randa bent kiek šūdo, susigrūda krūvomis. ir šūdą pakedena, ir tarpusavyje pasispardo.

26554. Arle varnai2004-12-14 09:44
Tai gal suraitykit tokį straipsnį, kad kiti iš koto išgriūtų? Visus kritikuojat, matyt, pats sugebat geriau?

26558. varnas atostogaujantis Kipre2004-12-14 10:16
Korra gundo blizgučiais. Varna skaitanti SATENUS - galetu tapti emblema, ar ne? Arba prekybos zenklu. Apacioje zenklo prierasas -"senos SA kavaleristės pradeda pijarinti..."

26566. Pionierius2004-12-14 11:04
Džiaugiuosi sukėlęs dulkes.

26568. Pionieriui2004-12-14 11:05
Dabar matome, kas matosi joms nusėdus.

26569. Vargšas2004-12-14 11:06
Kur gauti bilietų į tą šlamštą?

26612. krūtas parkas2004-12-14 17:06
Recenzija paveiki kaip ricinos aliejus-visi apsidirbo.

26625. archeo2004-12-14 21:21
Jeigu Padegimui isties is to vargano miuziklo pavyko it is duzenos restauruoti sovietmecio vaza -- jis genijus.

26627. varna2004-12-14 21:24
Arle, ir vėl ta pati istorija. Tai tam, kad kritikuočiau, privalau būti kritiku? Tam, kad galėčiau pareikšti savo nuomonę apie tapybą, turiu tapyti geriau nei dailininkas? tam, kad išreikščiau nepasitenkinimą politikais, turėčiau pats tapti politiku? Na, kas per nesąmonė! Senam varnui impotentui: Nieko naujo, nes šA ir toliau savo giesmelę gieda - tai lakštingalas šaudo, tai varpininkus varpinėse karia. Kartosiuosi ir aš, kol nustos šūdą malti. ( tarp kitko, be galo palengvina mūsų, komentuotojų, darbą. Gali "dėti" tą patį ir teigti - pasirašau po kiekvienu žodžiu).

26628. Korrai nuo varnos ( asmeniškai, tik nebandykit skayti, šikniai)2004-12-14 21:32
Ačiū Korra. Žinai, nuo 12 metų mylimiausios plokštelės ( tos juodos, vanilinės) buvo "Ugnies medžioklė" ir Ganelino "Baltaragio malūnas". Paskutinį kartą Ganeliną klausiau Tel-Avive, mažoje sinagogoje - vos neapsiverkiau iš palaimos. O Giedrių Kuprevičių pažįstu asmeniškai - esu su juo dirbęs teatre. Fantastiškas žmogus. Tarp kitko, prieš kokius gerus metus čia, komentaruose, bandžiau atpasakoti jo "istorija" apie akluosius. Ai... Tokie juozėnai yraligoniai ir dar kartą ligoniai. Aš irgi sergu. Gerais, nuostabiais žmonėmis.

26637. rasa2004-12-14 22:35
tekstas šlykštus kaip ir daugelio mūsų komentarai ar tik nepakeis ŠA savo stiliaus besitaikydami prie liaudies?nemačiau to reginio bet linkus pritart str autoriaus oponentams -NEDIDELIO PROTO ŽMONES PAPRASTAI SMERKIA VISKĄ KAS VIRŠIJA JŲ IŠMANYMĄ...o kad buvo paminėti Kėdainiai -tai patikėk kvaileli ir tu greit oligarchų būsi užčiauptas

26654. prašymas2004-12-15 00:26
Mielas-nemielas Juliau, dar kartą perskaityk savo komentarą, rodos, 26453 ir pažiūrėk savo mamai į akis. Jeigu tu kada nors ją turėjai.

26655. prašymas12004-12-15 00:30
Pardon, ką tik buvo "prašymas" ne Juliui, o tiesiog bevardžiam nelaimingam padarui, pasislėpusiam po numeriu 26453. Atsiprašau, Juliau, už supainiojimą.

26662. toto :-) 2004-12-15 04:57
"Ugnies medžioklės gimimas su vienu varovu"

Neatsiklausęs, net nepasitaręs,
scenarijuj nenumatytas, varovas iš dangaus nukrito.
Jis nepasveikio minios, ganyklos, gyvulių bandos,
kuri tiek metų mito, deklaravo savo šviesų rytą,
ir savo darbui atsidavus griovė savo distrofijos mitą -
iš tuščio nieko niekui kantriai pilstė nieką,
meną, ugnį, žarstė ir medžiojo savo... rublį, kitą;

taigis,
varovas buvo keistas;
be sąžinės gaužimo pripažino įdėtą svarų indėlį
į Grūto parko pergalę nuo pat gimimo akto paskelbimo.

26732. ak!2004-12-15 17:55
Teksto autorius gana laisvamaniškai interpretuoja istorinius faktus ir jų dalyvius. Gal tame laisvume jo jėga? O dėl paties kūrinio -- tai ko norėt. Dar Padegimo režisūroje. Iš nieko nieko ir nebūna.

26810. skaitytoja :-( 2004-12-16 23:23
straipsnis visiskas sh

26814. Bisas2004-12-17 00:44
Padegimu gali džiaugtis cik Alvyrukė markevčiūtė, vargšelė, verdanti jam ir skalbianti, laukianti ir nesulaukianti, kada jis pas ją nuo jų pareis. Ovacijos -- pagyvenusios mergičkos kantrybei!

26841. Visiems2004-12-17 13:32
Parodykit, ką dar be visų užgauliojimų ir nesąmonių mokate daryti, gerbiami skaitytojai?

26851. pasipiktines skaitytojas2004-12-17 16:55
Kulturos ministerija dabar turetu pakeisti Interneto adresa is muza.lt i morda.ru ...

26890. Porgy2004-12-19 19:18
Tegul straipsnio autorius dar kritine knyga ishleidzia.Nelabai supratau,ant nuospaudos uzhmyne kazhkas, ar kaip? Labai jau kazhkodel skaudziai ir jautriai sureaguota....

26891. calavera2004-12-19 19:24
Kaip cia pats nesusidegino,didysis disidentas....P.S.Kaune amzinoji ugnis dega,o shalia jos Kupreviciaus karilionas...dar lig ir nevelu

26897. Janas2004-12-19 23:05
Vaikinui Dievas pagailejo humoro. Nesmerkime.

27255. Kregzdute :-( 2004-12-26 14:30
Vienas vienintelis klausimas: tai ko Jus visi lekiat i Ugnies Medziokle. Kodel jau dabar ispirkti visi bilietai??? Sudo verti jusu komentarai,jei zmones ten eina!

27716. uzjaucianti :-( 2005-01-02 22:37
kazkoks labai piktas ir pagiezingas straipsnis. gal autorius nelaimingas todel, kaqd nerado miuzikle nieko "tokio"? nereikejo ieskoti. viskas pateikta ant lekstutes. bet jei zmogus nejaucia, nieko nepadarysi...

27870. ruonis2005-01-04 16:02
galiu sutikti su uzjauciancia (27716), is tiesu ko gi ieskome "lekstame" siuzete. Sekspyro "Hamletas", juk, savaip pasiziurejus, yra lekstas detektyvas, ir jei jei kas iesko jame tik detektyvo, turi buti nusivyles visa sekspyriada. Maniau, kad "Ugnies medziokle" yra spektaklis apie meile. p. Juozenas bando irodyti, kad tai politinis trileris ar siaubiakas ir barasi, kad neatitinka zanro reikalavimu. Padegimas padare labai gerai, kad savo "produkta", pateike supakaves i sovietine aplinka, juk tokioje ne kiekviena nevadoveline meile turejo teise egzistuoti, o ugnies medziokleje ji tokia ir yra. Anuomet zavejomes, nes gerai supratome potekstes, dabar viskas taip pat zavu, kad tos potekstes nenumire - mes jas suprantame. Turiu galvoje ta sovietines produkcijos karta. Bepigu dabar juoktis ir moralizuoti, kad kupreviciai, salteniai ar padegimai buvo nepakankamai drasus, pagal anuos metus - net labai drasus. Pamenu, kaip anuomet super atrode Kupreviciaus meginimai sukurti roko grupes ir choro sinteze, kaip laisve alsuodavo fortepioniniu improvizaciju vakarai. Toks tad zanro nepasirinkimas, ar netilpimas i socrealizmo remus. Nekalbant jau apie paties maestro ir Padegimo plauku ilgi. p. Juozeno tekstas tikriausiai artimas plagiatui, butent taip, budavo komentuojami spektakliai, ypac negerietiski. Pritariu Joneliui (26425), kad panasu i sovietine lituraturkes kritikos klasika - aptari siuzeta, herojus, muzika - ziureti ir klausyti nebereikia. Pagalvokime, koks buvo sis siuzetas kitu sovietiniu siuzetu kontekste, ir taps aiskiau. Kai kas bando pasiulyti Padegimui pavaziuoti i Baltarusija. Patiems verta pavaziuoti, kad suprastume, kur esame, spektaklis irgi ta rodo. Jeigu jau nostaligos ir buta, tai noras vel isgirsti tai, kas atrode grazu, pasiklausyti muzikos ir pergyventi paprasta, bet ne taip jau ir lengva meile, nesvarstant, keliu kapeiku plokstumo siuzetas tadva buvo... na, siandien vienas heroju butu butinai narkomanas, antras - gejus, Monika vaziuotu uzdarbiauti i Airija, veiksmas vyktu korupcuijos skandalo fone, galiausiai visi herojai taptu musulmonais ar budistais... po dvidesimties metu tai atrodytu leksta, kaip du centai. gerai, kad tas padegimas turi ugnies... ir kad yra medziojanciu ugni, o ne reikalaujanciu gatavo kepsnio...

28034. ignas2005-01-07 18:04
Pasiūlymas - Jei p. Juozėnui trūksta Grūto parko atrakcijų - jų galima susirasti vartant klasikų knygas ir besigrožint soc realistine menine kūrybą. Žiūrint spektaklį vertėtų išankstines ideologines ir asmenines nuostatas palikti kokioje privacioje saugykloje. Nejau sunku išdirsti žiūrovų juoką, skambantį pionierių deklamacijų metu? Kas jie - societmečio absurdo adorantai? Nejau sunku pastebėti kuo nuoširdžiausiai vaidinamą meilės istoriją apie žmones, kurie nori, tačiau nemoka, ar negali, ar bijo mylėti? Kodėl dvidešimtmečiai ploja "sovietmečio monstrams" anot Juozėno? Iš sentimentų Grūto parkui?! Vaje, vaje, p.Juozėnai...matyt, Jums jau vaidenasi.

Rodoma versija 16 iš 17 
7:40:40 Jan 10, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba