ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-12-11 nr. 728

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Ukraina tarp Rytų ir Vakarų (26) • LAIMANTAS JONUŠYS. Dar kartą apie Salomėjos Nėries politiką (55) • AIDAS MARČĖNAS. Iš balos (25) • RIČARDAS ŠILEIKA. Keleiviniai (9) • DAINIUS JUOZĖNAS. Grūto parko "pergalė" (54) • Mieli skaitytojai! (29) • HANZ BLUMENBERG. Vilkas ir ėriukas (8) • ROB BRINER, RAY PRITCHARD. Tvarka pirmiausia (5) • GINTAUTAS GRIGAS. Diena be anglų kalbos (26) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (9) • SIGITAS TUTLYS. Eilės (6) • GENDRUTIS MORKŪNAS. Paslaptis (4) • JONAS MIKELINSKAS. Renesansas ar dekadansas? (12) • WILLIAM PFAFF. Europa moka kultūrinio naivumo kainą (15) • SIGITAS PARULSKIS. Neįmanomas sugrįžimas (18) • KĘSTUTIS PULOKAS. Angelų ir demonų vartojimo instrukcija (16) • Su Jono Basanavičiaus premijos laureate IRENA SELIUKAITE kalbasi Juozas Šorys. Sėlė iš Erzvėto (15) • RASA RAMONAITĖ. Naktį (14) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Šis tas apie skraidymus ir košmarus (14) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Leninas ir Donelaitis (38) • L a i š k a i (131) •

Šis tas apie skraidymus ir košmarus

AUDRA BARANAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

…Kažkoks vyras vietoj šuns į kiemą išsivedė arklį. Arklys du kartus man mėgino įspirti...

…Dantų gydytojo kabinete prakiuro prietaisas, ir į orą ėmė švirkšti baimės lašeliai...

…Nepažįstamas vienkiemis. Mano glėbyje – žavus kūdikis. Pro šalį rieda tuščias automobilis. Kol dešine ranka stengiuosi jį prilaikyti, kūdikis pakimba galva žemyn…

…Iš kažkur po vonia atsirado žiurkė. Būtinai turiu ją nudobti. Užmynusi bandau sutraiškyti koja. Ką dariau vėliau, geriau nerašysiu (prieš miegą žiūrėjau pietų korėjiečių ir kinų filmą ,,Karys")…

…Turgaus aikštė. Guliu ant labai siauro medinio suolelio. Ant kito suolo guli Šurna (aktorius, kurio gyvenime asmeniškai nepažįstu). Jis kažko irzliai klausia. Neatsakau. Tik jaučiu – žemyn slysta baltai apvilkta mano antklodė, o perdrėkęs asfaltas apačioje dvokia nuorūkomis ir žuvimi…

Ir taip epizodas po epizodo... Ir tai tik maža dalis to, kas man šiąnakt prisisapnavo. Šiaip juk ramiai gyvenu, tai kodėl mane ištisai persekioja žindomi kūdikiai, apšnerkšti tualetai, purvinas tamsus vanduo...

Mano sapnuose nebėra nieko vaiskaus. Be to, naktimis niekada neskraidau. Tiesą sakant, skraidžiau, bet kažkaip paknopstom, beveik stačiomis ir vis palubėm, palubėm. Paprastai tvankiose sporto salėse, na, dar kartais teatruose ir muziejuose, nors manęs niekada nežavėjo gipsiniai lubų lipdiniai...

Ir visai kitaip skraido mano mama. Pradžioje ji pakildavo iki palubės, paskui sapnuose išmoko sklęsti virš medžių ir virš kalvų, dar vėliau lėktuvo aukštyje planiruodavo virš debesies... Ji man sako: ,,Tai paprasta, kodėl negali? Tereikia pėdomis vos vos atsispirti nuo žemės..."

O gal negaliu sapnuose skraidyti dėl to, kad, maža būdama, nutraukdavau musėms sparnus... Man patikdavo jų bejėgiškas ropinėjimas ir tai, kad jos virsdavo visai kitais vabalais. Be to, šitaip patvarkytas muses įmesdavau vorams į tinklus ir smalsiai stebėdavau, kaip tie kibūs padarai jas doroja...

Būdama kaime sparnus nuraudavau ir bimbalams. Paprastai reikėdavo pasigauti po du, tada jų uodegas sugnybdavau metaliniais plaukų segtukais. Kitą galą (segtukų, ne vabalų) belikdavo plastilinu prilipdyti prie tuščio degtukų dėžutės stalčiuko, ir šis tapdavo traukiama ,,karieta". Aišku, kartais "karališkoji pora" – du pusbrolio iš medžio išdrožti šachmatų pėstininkai – ne itin oriai išdribdavo ant grindų, nes ,,žirgai" nei iš šio, nei iš to... užrisnodavo ant užuolaidos.

Sykį apie tai papasakojau vienam pažįstamui. Pamaniau, žiauroka, bet, žvelgiant vaiko akimis, gana sumanu. Jis tik dėbtelėjo į mane ir pasakė: ,,A, čia niekis... Aš sparnų nenutraukdavau. Pačius vabalus aprišdavau siūlu ir paleisdavau skristi... Na, ir būdavo: eini sau keliu, bimbalų nesimato, tik abiejose rankose styro po siūlą, kurio galas prasmegęs kažkur danguje..."

Aš taip pat jau seniai niekam neplėšau sparnų... Bet ir skraidantys sapnuose paprastai jų neturi. Dažniausiai jie sklendžia rankas prispaudę prie šonų arba ištiesę į priekį ir vien valios pastangomis kyla aukštyn...

Ir nuo žemės, net jei turi patirties, pasirodo, sunku atsiplėšti: kai kurie tik atsispiria, bet kitiems reikia pašokti ir labai labai įsitempti. Net žinau, jog sapne kažkas tyčia erzino bjaurų ir piktą šunį, kad paskui vien iš baimės galėtų pakilti...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


26427. squirrel :-) 2004-12-13 13:26
o ar kas nors netraukė vaikystėj musėms sparnų?..

26457. obaobaoba2004-12-13 16:49
neblogai, varyk toliau

26477. Rožinis2004-12-13 19:11
Sparnus traukė daugelis, tik ne visi tai pateikia me-e-e-no vietoj. Čia kaip duoti uostyti panaudotą "olwais"

26487. si2004-12-13 20:39
Spnuose skraidyti ypatingų pastangų tikrai nereikia, bet gal kas žinote, kaip atskirti, kad jau nebemiegi? Ar tai, kad jau nebepaskrendi ir yra tas vienintelis ženklas?

26571. itale2004-12-14 11:16
Ar kada sraidet su kuprine ant peciu ar su sunkiais maisais rankose? Kai prislegia problemos ir prarandi tinkama poziuri i jas, tada uzsidedi lyg ta nesuli sau ant kupros ir gravitacija tampa stipri kaip niekad. Bet juk tu nori skristi?!.

26580. v.p.2004-12-14 12:08
su kuprine ant pečių neskraidžiau, reikės pabandyti. o šiaip esu skridęs visai neseniai. teisingai. pastangų kaip ir nereikia, tik truputį susikaupti. ve. galvojau, kad čia mano vieno išradimas. dar esu šokinėjęs iš penkto aukšto. nuo to laiko galvoju, kad jei pratinčiausi po pėdą aukščiau, tai gal išmokčiau nušokti ir nuo penkiaaukščio stogo? bet nėra laiko. žinau kodėl sapne galima skristi, bet negalima pabėgti - kartą tai mano manymu nevykusiai bandė aiškinti vienas psichiatras. Manyčiau - norint bėgti, turi susitraukti raumenys, iš smegenų signalai eina tai tikri, bet jei susitrauktų, tai atsibustum, nebent kas sugeba miegoti ir spardytis. sykį esu rėkęs. sapne privažiavo mašina kažkas pagriebė mane ir ėmė nešti, ir supratau, kad vienintelis būdas - rėkti. nuo rėkimo truputį pabudau, užtai sapnas išsisklaidė. ryte klausiau kitų, ar ko negirdėjo, sakė, žviegiau kaip skerdžiamas.

26585. dalgis2004-12-14 12:51
o aš sapnuoju, žiūriu draugeliai gale lauko eina, o aš kad švilpiu jiems (sustokit chebra), tuomet serzantas kaip spyre iš kerzo į galvą, nuo to laiko ir neturiu jos.

26588. itale2004-12-14 13:00
Dalgis-> Tau, kaip ir si (26487), reikia atsakymo i ta pati klausima: kur dar sapnas,o kur jau nebesapnuoji... :)

26608. v.p.2004-12-14 16:54
ko gero, čia geriausias tekstas. esu sapnavęs kad iš balos ištraukiu savo mirusį tėvą, kad bučiuojuosi su giltine (bet ji kitokio pavidalo nei paprastai piešiama (kažkoks mėsa aplipęs kaulas), esu sapnavęs savę mirusį, t. y. savo vėlę ir kad seno kareivio vėlė liep[ė man grįžti, jo paklausiau, atsibudau (apykaklė veržė kaklą) ir bijojau užmigti. sapnavau į virvę besivejančias vėles ir jų dainą :arčiau mirties arčiau mirties (sapnuojant skambėjo labai įspūdingai, o atsibudus ne). ir nesakyčiau, kad tie mano sapnai buvo niūrūs. jų apšviestas vaikščiodavau euforijoje visą savaitę. Gaila neužsirašiau. tiksliau užsirašiau kai ką, bet nežinau kur. košmarai, kai dėkoji dievui kad tai buvo tik sapnas, daug arčiau realybės.

26619. itale2004-12-14 18:33
O as saves mirusios dar nesapnavau. Gal todel, kad netikiu pomirtiniu gyvenimu, o gal todel, kad dar nespejau.

26632. varna2004-12-14 22:12
Patylėsiu. Nors.. Kodėl? Ne, patylėsiu. Bet taip knieti. Klausyk, varna, patylėk, nes nesvarbu, kad tokio šūdo jau dvidešimt metų neskaitei. Ką, būtinai savo debilišką nuomonę apie kiekvieną debilišką straipsniūkštį dabar reikši? Matai. Patylėjai, nutylėjai ir taip lengva ant širdies pasidarė.

26669. v.p.2004-12-15 09:06
Italei: gal tu netiki kad mirsi aš irgi netikiu. bet gražiausi sapnai ateina kai kurį laiką nematai televizoriaus,spėju kai trūksta vaizdų, smegenys pradeda juos patys gaminti. varnai: be reikalo tu taip. vaikystės prisiminimai, kai nuoširdūs visada gražūs, o gražiausia prisiminti tai ko nedarei. aš netyrinėjau musių traukydamas sparnus. kūdikystėj (neprisimenu, bet esu apie save girdėjęs) esu nagu nulupęs kelioms varlėms odas. dabar varles labai gerbiu. aišku neatsipirksiu. vėl italei: matai, netikiu, kad aš eisiu į dangų, o mano nukankintos varlės ir kiti gyvuliai ne. aš atsisakau tuo tikėti.

26686. itale2004-12-15 11:53
v.p.-> Jus uz tokius darbus katalikai i pragara siustu.Jusu laime,kad pragaro nera.Pasilikit zemej,juk rojus cia buvo.

26777. rūpintojėlis2004-12-16 14:33
vieną dieną viskas baigės/ mergos, pinigai, alus/ atsisėdau ir galvoju,/ kas toliau bus.

Rodoma versija 16 iš 17 
7:40:38 Jan 10, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba