ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-12-11 nr. 728

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Ukraina tarp Rytų ir Vakarų (26) • LAIMANTAS JONUŠYS. Dar kartą apie Salomėjos Nėries politiką (55) • AIDAS MARČĖNAS. Iš balos (25) • RIČARDAS ŠILEIKA. Keleiviniai (9) • DAINIUS JUOZĖNAS. Grūto parko "pergalė" (54) • Mieli skaitytojai! (29) • HANZ BLUMENBERG. Vilkas ir ėriukas (8) • ROB BRINER, RAY PRITCHARD. Tvarka pirmiausia (5) • GINTAUTAS GRIGAS. Diena be anglų kalbos (26) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (9) • SIGITAS TUTLYS. Eilės (6) • GENDRUTIS MORKŪNAS. Paslaptis (4) • JONAS MIKELINSKAS. Renesansas ar dekadansas? (12) • WILLIAM PFAFF. Europa moka kultūrinio naivumo kainą (15) • SIGITAS PARULSKIS. Neįmanomas sugrįžimas (18) • KĘSTUTIS PULOKAS. Angelų ir demonų vartojimo instrukcija (16) • Su Jono Basanavičiaus premijos laureate IRENA SELIUKAITE kalbasi Juozas Šorys. Sėlė iš Erzvėto (15) • RASA RAMONAITĖ. Naktį (14) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Šis tas apie skraidymus ir košmarus (14) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Leninas ir Donelaitis (38) • L a i š k a i (131) •

Ukraina tarp Rytų ir Vakarų

[skaityti komentarus]

iliustracija
Svetlana Kijaško. Dniepropetrovskas. 2004.XI.24

Kijevo Nepriklausomybės aikštei būdingi visi Brežnevo valdymo pabaigos architektūriniai bruožai, bet ten vyraujanti atmosfera primena 1989 m. Prahą. Jaunuolių minios būriuojasi aplink staliukus, linkstančius nuo kandidato į Ukrainos prezidentus Viktoro Juščenkos agitacinės medžiagos svorio. Panašus vilties, nekantrumo ir blogos nuojautos mišinys labai primena nuotaikas, kurios buvo persmelkusios "Solidarność" laikų Lenkiją. Rusijos apžvalgininkai politinės padėties Ukrainoje raidą dažnai lygina su 1996 m. įvykiais Rusijoje, kai visuomenė buvo pasidalijusi į nesutaikomas Boriso Jelcino ir Genadijaus Ziuganovo šalininkų stovyklas.

1991 m. paskubomis sukurtas Ukrainos valstybingumas šiandien susiduria su sudėtingomis problemomis, kurios pamažu kaupėsi ir brendo. Ar gali būti sukurtas ukrainiečių tautinis valstybingumas? Kas yra ukrainiečių tauta? Kokie pagrindiniai jos orientyrai? Per dešimt su trupučiu posovietinės Ukrainos gyvavimo metų aiškiai atsakyti į šiuos klausimus nepavyko. Visą šį laiką Ukrainą valdė ne valstybės mechanizmas, ne prezidentas, o klanai, kurie susiformavo finansinių-ekonominių grupuočių pagrindu. Už puošnaus ukrainiečių valstybingumo fasado brendo keletas "valstybių valstybėje".

Ilgą laiką Ukrainos politinis elitas laviravo tarp Rusijos ir Vakarų, vadovaudamasis patarle: "Glaudus veršis dvi karves žinda". Tačiau "valdžios partija", vadovaujama Leonido Kučmos, nesugebėjo arba nenorėjo rasti visiems priimtino įpėdinio, kuris būtų tęsęs esamą politiką – "ir maniškiams, ir taviškiams". Būtent tokia pagrindinė šiandieninės priešpriešos priežastis. Pozityvaus kompromiso tarp Rytų ir Vakarų galimybės atrodo minimalios. Aišku, ideologiškai stipresnis V. Juščenka. Jį remia Vakarai, jo pozicijos sostinėje (o juk visos revoliucijos vyksta sostinėse) gerokai stipresnės, o šalininkai labai aistringi. Jie taip pat remiasi daugiau ar mažiau aiškia nacionaline idėja, kurios Viktorą Janukovičių remiantys Naujosios Rusijos "atkilėliai" apskritai neturi.

Prezidento rinkimų kampanija nuo pat pradžių vyko aukščiausia gaida, nes iš esmės tai buvo pasirinkimas tarp dviejų civilizacijų. V. Juščenka, būdamas Nacionalinio banko prezidentu, įvedė dabartinę Ukrainos valiutą, o tapęs premjeru vertė Ukrainos oligarchus mokėti mokesčius, kovojo su korupcija, rėmė šalies užsienio politikos savarankiškumą, Ukrainos integraciją į ES ir NATO. Bet šalies rytuose šis politikas itin nepopuliarus – jis kaltinamas per dvejus vadovavimo vyriausybei metus atvedęs įmones prie bankroto slenksčio, nuskurdinęs gyventojus, dvejus metus nemokėjęs šachtininkams atlyginimų ir t. t.

V. Janukovičius, kaip politikas sukurtas Donecko mafijos, – kontroliuojančios didelę dalį nacionalinio produkto, ypač pramoniniuose rytuose, – keletą metų praleido kalėjime už užpuolimą ir plėšikavimą. Jis siekia integruoti Ukrainą į Rusijos dominuojamą bendrą ekonominę erdvę, teigdamas, kad tai nekliudo integracijai į Europos struktūras. Šalies vakaruose laikomas banditu, atiduosiančiu šalį į Maskvos rankas, rytuose jis garbinamas kaip gelbėtojas – tai jis užtikrinęs įmonėms užsakymus iš Rusijos, pagaliau pradėjęs mokėti atlyginimus šachtininkams, įvedęs elektrą gyvenvietėse ir apskritai pradėjęs traukti iš skurdo rytinės Ukrainos gyventojus.

Akivaizdu, kad bet kokiu atveju nei vienas, nei kitas visos Ukrainos prezidentu netaps. V. Janukovičiui ir nereikia kelti sau tokios užduoties. Jam netgi paranku palaikyti valstybės skilimą, gaunant kiek galima daugiau naudos. V. Janukovičiui labai svarbu provokuoti priešininkus imtis aktyvių neteisėtų veiksmų, kurie sumažintų jų šalininkų Europoje gretas.

Šiandieninės priešpriešos kontekste Ukrainos valstybės vientisumo (bent jau realaus) išsaugojimas jau neatrodo tikras dalykas, nors skilimas būtų precedento neturintis atvejis posovietinėje istorijoje. Bet ne tai svarbu. Čia svarbesnis kitas klausimas: kas, bent jau nominaliai, tokiu atveju atstovautų "valstybingumui", o kas taptų "atskalūnais separatistais"? Rytai ar Vakarai? Kas nuo ko atsiskirs, ir jei atsiskirs, tai kaip – atvirai ar užmaskuota forma? Tai yra pagrindiniai klausimai, kurie neretai nutylimi politologinėse analizėse.

Be to, gilindamasis į politologinius įvykių Ukrainoje komentarus ir lygindamas ekspertų konceptus su "mokslo neragavusiųjų" liudijimais, anksčiau ar vėliau pradedi jausti kažkokį intelektualinį disonansą. Susidaro įspūdis, kad geopolitinėse, ekonominėse ir panašiose studijose (neretai labai nuodugniose) praleidžiamas esminis dalykas, be kurio neįmanoma suvokti padėties Ukrainoje. Į galvą ateina Kanto žodžiai, kad skirtingi žmogaus gebėjimai turi būti pritaikomi skirtingose srityse. Protas – blogas pagalbininkas ten, kur reikia pasitelkti estetinį gebėjimą suprasti. Moderno konceptai, kurie iki šiol persmelkia politologijos (ir bet kurį kitą) mokslą, trukdo mums suprasti, kad vadinamosios aksominės revoliucijos pirmiausia yra estetinis projektas. Suprasti, kad žmonės daugiausia renkasi ne vienus ar kitus politikus arba jų "programas", o gyvenimo būdą. O gyvenimo būdo pasirinkimas – tai estetinis pasirinkimas.

Netgi rusų kalbos klausimas, Ukrainoje įgijęs tokį stiprų politinį atspalvį – tai irgi iš esmės estetinis klausimas. Sunku nepastebėti, kaip ukrainiečių kalbos poetika skiriasi nuo šiuolaikinės rusų kalbos poetikos. V. Janukovičius niekada nebūtų pasakęs kaip V. Juščenka, kad jo šalininkai skuba į Kijevą "jaučiais" ("ķą āīėąõ"). Šis beveik froidistinis apsirikimas parodo patriarchališką, kaimišką, folklorinę ukrainiečių kalbos "pasąmonę". Dar ne taip seniai, pavyzdžiui, Charkove ukrainiečių kalba buvo laikoma "kaimiška". Esmė ne kalbos mokėjimas. Žmonės gali puikiai mokėti literatūrinę ukrainiečių kalbą (jei gerai jos mokėsi mokykloje), bet juos erzina, pavyzdžiui, tai, kad vaikai kalba ukrainietiškai. Jiems svetima ukrainiečių kalbos poetika, nes svetima už jos slypinti gyvenimo būdo estetika (kurios vienas iš elementų yra ir aiškiai niekinamas požiūris į "maskolius"); jie visiškai tolerantiški šios estetikos atžvilgiu, bet savo gyvenimo "ukrainizavimą" (ir dar galiciškojo nacionalizmo dvasia) vertina kaip prievartą.

Estetinis pasirinkimas, daromas vadovaujantis jausmais, žinoma, nėra racionalus pasirinkimas – tai pasirinkimas ne iš dviejų daugiau ar mažiau realių baigčių, o iš to, ko žmogus trokšta. Tu trokšti, kad tavo gamykla gautų užsakymų iš Rusijos ar kad Ukraina vis dėlto taptų tikra europietiška valstybe? Kas per klausimas tikram ukrainiečiui!..

Ir štai – valstybinės politinės institucijos atsitraukia į antrąjį planą, tampa dekoracijomis, kurių fone vyksta grandiozinis oranžinis karnavalas. Aukščiausiosios Rados bandymas surengti savo benefisą su balsavimo buhalterija ir apelsinine komunija, palyginti su juo, atrodo blankiai ir nuobodžiai. Kur ten Radai iki šviesomis užlietos aikštės su milžiniška žmonių minia ir didžiuliu ekranu, su scena, kurioje aistringas politikų kalbas keičia ne mažiau aistringos popstabų dainos!

Oranžinės spalvos (karštesnių nebūna!), iki šiol plačiai naudotos tik kelininkų, gausa; šimtai palapinių sostinės centre; apelsininės žmonių upės ir sūkuriai; šimtai tūkstančių balsų, skanduojančių vieną vardą... ne, ne vardą, o Vardą!.. Kai per televizorių matai būrius vyrų, būgnijančių tuščias degalų statines, supranti, kad karnavalo metafora čia raktinė.

Michailas Bachtinas puikiai išanalizavo paradoksalią karnavalo logiką, kuri atšaukia veikiančius įstatymus, apverčia egzistuojančią socialinę hierarchiją ir pačią "daiktų tvarką". Galima tik stebėtis, kaip taikliai opozicija vadovaujasi šia logika, pradėjusi nuo to, kad pasiskelbė opozicija egzistuojančiam politiniam režimui ar kursui, ir baigusi valdžios institucijų veiklos blokavimu. Visi karnavalo elementai ir momentai atrado sau vietą Kijevo įvykiuose.

Šventiškas tvarkos suardymas, suvokiamas ne tik kaip išsivadavimas iš įkyrėjusių darbų, bet ir kaip tarp žmonių egzistuojančių ribų pašalinimas (senovėje pasibaigdavęs masinėmis orgijomis), sukuria ekstazinius efektus. Pojūtis, kad esi mes dalelė, depersonalizacija siejasi su nepaprastos laisvės ir džiaugsmo jausmu. Karnavalas vertingas, nes jis yra ypatinga, šventiška gyvenimo forma, kartkartėmis tiesiog būtina žmogui. Kitaip tariant, karnavalas – veiksmo kūnas, tai yra toks veiksmas, kurio motyvas – pats veiksmo atlikimas. Todėl visi tikslai ir visos prasmės jo atžvilgiu yra išoriški ir gali būti įvairiausi. Pavyzdžiui, jauni žmonės, viena vertus, suvokia įvykius Kijeve kaip nesibaigiančią linksmą nepaklusnumo šventę, kita vertus, didžiuojasi dalyvaują istoriniuose įvykiuose, ir suaugusieji į juos pagaliau žiūri rimtai. Iš visų pusių besipilantys perspėjimai nepralieti "nė lašo kraujo" yra savotiški ritualiniai užkeikimai, kad nebūtų peržengti "tarytum žaidimo" (ir tuo pat metu "ne žaidimo") rėmai, kad žiauri realybė nesugriautų šios oranžinės šventės ir įspūdžio, jog "nieko ypatinga nevyksta".

Tarp "išorinių" karnavalinio veiksmo prasmių yra keletas archetipinių (ir todėl ypač galingų), kylančių iš tūkstantmečių ūkuose paskendusių laikų, kai pirmykštis pasaulis švęsdavo Naujuosius metus. Vieną iš šių prasmių išsamiai išnagrinėjo René Girard’as, kitą – Mirchea Eliade.

Pasak Girard’o koncepcijos, visi ritualai pagrįsti ypatinga situacija, kada bendruomenės krizė, joje susikaupęs susvetimėjimas ir pyktis, frustracija, "visų karas su visais" įveikiami bendra prievarta specialaus objekto – aukos atžvilgiu. Bendra prievarta, suvienydama žmones, tampa atkuriančia prievarta – veiksmu, apvalančiu bendruomenę nuo nuodėmių ir atkuriančiu joje tvarką. Yra pavojus, kad Ukrainoje tokia auka gali tapti ne tik V. Janukovičius ir jo Donecko klanas, bet ir rytinės dalies gyventojai. Tačiau tokių veiksmų atveju "atkuriantis mechanizmas" nesuveiks ir vargu ar atves Ukrainą į vienybę.

Pasak Eliadės ir kitų tyrinėtojų, Naujųjų metų prasmė – tai bandymas pradėti laiką iš naujo. Tai bandymas atšaukti realią istoriją, kurią mitopoetinė sąmonė suvokia kaip dievo ar kultūrinio herojaus nustatytos pirmapradės Tikrosios Tvarkos iškreipimą, ir iš naujo atkurti pasaulio Kūrimo iš Chaoso momentą (todėl šventė paprastai ir prasideda nuo "chaoso" vaidinimo – visų socialinių taisyklių atšaukimo). Ukrainiečių nacionalinė etninė sąmonė taip pat trokšta sunaikinti nesibaigiančią Ukrainos priespaudą, kad pradėtų viską iš naujo. Todėl teisūs tie studentai, kurie teigia atvykę į Kijevą dalyvauti istoriniame įvykyje. Ir neatsitiktinai ukrainietiškojo karnavalo scenarijuje taip akivaizdžiai matomos meninės istorinės reminiscencijos ir aliuzijos į didžiąsias praeities revoliucijas.

Iš tiesų dabartiniai Ukrainos įvykiai turi visus šansus tapti "istorijos pradžia" – bet kieno istorijos? Štai koks klausimas. Apskritai sugrįžimas į išeities tašką leidžia įgyvendinti ne vieną, o daugelį projektų. Vakarų ukrainiečiai nori atsikratyti visko, kas rusiška ir sovietiška, o rytų ukrainiečiai ir Krymo gyventojai gali panorėti atmesti posovietinę istoriją ir sukurti savą Ukrainą kitokiais pagrindais. Už oranžinių spalvų jūros grėsmingai šmėkščioja pilietinio karo šmėkla, kuri tikrai nedera su Nepriklausomybės aikštėje vykstančios šventės nuotaika.


Pagal R. Sikorskio ("The Spectator"), L. Byzovo, V. Nikitajevo ("Russkij žurnal") ir S. Gamovos ("Novyje izvestija") straipsnius parengė Vitalijus Šarkovas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


26394. troy :-( 2004-12-13 09:03
Russkij zhurnal ir Novyje izvestija - tai šovinistinės pakraipos prokremliški leidiniai. Ir kodėl Šatėnai perspausdina straipsnius iš jų? nesigaudo politikoje? kas atneša p[rimas to ir spausdina?

26396. kelininkas2004-12-13 09:09
Siekis munipuliuoti skaitytoju, gerbiamasis, ir estetinis projektas?.. "Mes žiūrėjom bet nematėm. O ten buvo tai ir štai. Ten ne čia. Ten štai." / Charmsas "Nedabar"

26403. jonas2004-12-13 09:42
Straipsnio apacioje demonstratyviai surasyti saltiniai ir pavadinimas pirmame puslapyje- signalas redakcijai.

26408. zetas2004-12-13 10:27
atenu citata>>>Už oranžinių spalvų jūros grėsmingai šmėkščioja pilietinio karo šmėkla, kuri tikrai nedera su Nepriklausomybės aikštėje vykstančios šventės nuotaika. ....................... 1988 vremia. jo mes labai sunerime... ir musu darbo kolektyvas pareikalavo kad valdzhia sutramdytu tuos oportunistinius atskalunus...pasirasho visas atenu kolektyvas

26421. jonasr.2004-12-13 12:50
Tai ka turejo padaryti redakcijos kolektyvas pries idedami straipsni i pirma "S.A" puslapi: Svetlana Gamova anksciau "Novyje Izvestija" rasiusi apie Lietuvos rinkimus. Citatos is jos straipsnio: "...Kada Lietuvoje vire aistros del prezidento ( R. Pakso ) nusalinimo is pareigu, Uspaskicho partija buvo vienintele partija, islaikiusi distancija siam linco teismui. Kalbama, kad tai irgi palankiai atsiliepe teigiamam Darbo partijos ivaizdziui...". " ...( Uspaskicho ) fenomenas tame, jog islikdamas rusu, mokanciu dainuoti igimtas dainas ir uzkasti agurkais degtine, jis sugebejo naturaliai isipaisyti nauja europini konteksta..." ( " Kedainio grafo fenomenas "/ Novyje Izvestija 10.12 ). Vladimiras Nikitajevas, " Rusu zurnalo " bendradarbis, savo straipsnyje (is kurio i Satenus Sarkovas "permete" ir M. Bachtin`o , R.Girard’o ir M.Eliade`s teoriju taikymus Ukrainos ivykiams nagrineti) raso : " ... Pasiruosimas karnavalui - apverciant daiktu tvarka - prasidejo jau tuo metu, kai Juscenkos salininkai uz aksioma prieme teze , jog saziningais gali buti tik tokie rinkimai, kuriuose nugales JU KANDIDATAS. Rinkimu rezultatu nepripazinima ir savavaliska pasisalinima is teisinio- istatyminio lauko, faktiskai - antikonstitucinio persversmo bandyma, jie ( Juscenkos salininkai ) pateikia kaip kova su " valstybiniu perversmu ", kuri norejo igyvendinti " Kucmos - Janukoviciaus gauja ". ( " Karnavalo laikas " / Rusu zurnalas 11.29) "Spectator" zurnalisto Redek Sikorski aiskus, suprantamas ir objektyvus komentaras Ukrainos ivykiams. Taciau is sio komentaro cituojamos istraukos Sarkovo straipsnio kontekste igyja kiek kitokia minties sklaida. Idomu, koks tikslas mesineti straipsnius ir is atrinktu gabaliuku farsiruoti "netradicini" patiekala Satenu skaitytojams? http://www.inosmi.ru/text/translation/214577.html http://www.russ.ru/culture/20041129_nik.html http://www.newizv.ru/news/?id_news=13137&date=2004-10-12

26422. bajoras :-( 2004-12-13 12:59
ar tik nepakankamai finansuojami Šatėnai nutarė tokius straipsnius dėdami kiek prisidurti prie savo atlyginimo paimdami pinigus iš Trečiosios Romos valdžios? Ką gi vėl baisėsis redaktorės anonimais, anonimai baisėsis redaktorių tinginyste - o Lietuva kam rūpės?

26471. oblia2004-12-13 18:21
oi moralistai... Va jai, nu dar priskirkit kokios politinės pakraipos turi būti šatėnai. gal iš viso tegul būna politinis laikraštuklas. dėl manęs tegul spausdina kuo įvairesnius straipsnius.

26484. rasa :-) 2004-12-13 20:22
tai ko verkiat kad sumazins sio meslo?

26488. Nikvami Vambozi2004-12-13 20:39
Vyrai, nesuprantu - Janušenko tai tipo ukrainietiškas Paxas (teisingumas, demokratija, antiklanizmas ... ir kitos nesąmonės), bent taip pasijunti paskaitęs laisvąją užienio spaudą. Nes lietuvišką ir rusišką beveik neįmanoma - be ŠA - toks primityvus makaronų kabinimas, kad net jau nebejuokinga.

26489. Kasparas2004-12-13 20:48
Paskaitykit sestadienio Respublikoj cituojama solidaus britu laikrascio The Guardian istrauka. Masine psichoze, kurios paveikti musu vadovai skelbia nebe Saltaji, o tikra Treciaji pasaulini kara Rusijai, tikrai nekelia susizavejimo niekuo isskyrus demokratinio flango viesuosius rysius. Gal mes tam ir atejom i NATO, kad butume prie sios organizacijos duru priristi sarginiai sunys? Ka nors darykim su savo savigarba.

26496. jou-jou to oblia2004-12-13 21:00
Vistik, nori to ar ne , kiekvienas spaudos ar int.leidinys turi, ar bent privalo tureti, savo redakcijos politika. Tarkim, jei imtu ant taves kas gruzinti arba pilti pamazgas ant tavo ar tavo draugo galvos? Nuleistum akeles ir atsidustum:" oblia..." Mazdaug, pilkit, seskai, pasaulyje ir taip stinga ivairoves. Ar pasipriesintum: "O-blia- blia?!!" O tai jau politika. Pikta ne todel, kad Satenai ispausdino straipsni, o todel, kad pirmame puslapyje. Nebutina dirbti zurnalistikoje, kad situos dalykus suprastum. jou-jou

26497. Mirstantis Popiezius2004-12-13 21:01
Geras straipsnis. Saltiniai geri. Kartais reikia spauzdinti straipsnius, kuriuos skaitytojams reiketu skaityti neatsizvelginat i savo norus ir uzgaidas. O kas domisi aktualijomis Ukrainoje, tikrai naudokites saltiniais ir komentaruose nurodytais interneto puslapiais.

26502. treciasis brolis ir paskutinis2004-12-13 21:14
Koki kara Rusijai, kokie vadovai? Pirma - karas kitam dienrasciui, paskui- zydams, dabar - jau Treciasis karas. Rusijai!!! Kasparai, tik ne dabar. Darysim, darysim, mazuli, tik ne siandien...

26504. Kasparas2004-12-13 21:18
Tai kad musu politikai jau labai to nori. Bet tie ju troskimai labai greit tampa amsejimu:)

26634. varna2004-12-14 22:21
O man Christmas labiau patinka. For weak and for strong... and what we have done? Lia, lia liaaaa... Tarnavau Ukrainoje. Vakarų ir rytų Ukrainos pasienyje. Nei tie, nei anie manęs nesužavėjo. Tegu kapstosi. Kai išsikapstys, kaip mes, tada ir džiaugsimes. O dabar? Pinigų dalybos ir tiek, tik kad žymiau mažiau civilizuotai etc.

26661. Tau, for You Nikvami Vambozzi2004-12-15 04:20
velnias, vietoj vietinių sektantų "Paxxxą laauk" - atsiras "varną lauk". ar kaaaaaaas? may be, - o šiaip Linkiu Šv. Kalėdų vvarnai ir ebolai ir laba labai xx`ui ir toto ir dar jam tipo Tau gerbiamasai

26698. pacientas2004-12-15 13:39
Gerbiu Varną už įžvalgumą.

26706. psichiatras2004-12-15 14:23
gerbiu savo pacienta, jog pastebejo ir ivertino varnos izvalgas.

26709. pacientas -psichiatrui2004-12-15 14:40
ačiū už savo įžvalgas.Poryt iš tiesų einu gydytis nuo alkoholizmo. Tiesiog būsiu nuoširdus, nemeluosiu net internete, kur mes esam nelabai tikri ir nuoširdūs, kur vyrauja gyvenime nerealizuotos ambicijos ir ketinimai

26712. psichiatras2004-12-15 15:01
Gydymo metu siulau neskaityti ir neklausyti(!) jokiu komentaru. Nes aplinkui - visi nenuosirdus, isskyrus jus pati.Stprybes!

26754. ai ai ai2004-12-16 09:21
"Kokie turtingi mes buvome susikibę už rankų Baltijos kely, ir koke stiprūs buvome eilėse prie geresnio gyvenimo. Ir kokie vargšai palikome, kai šiandien už mus turtinga Europa, o už mus stipri - NATO." susigraudinau užkliuvęs už savo paties rašliavos.

26853. silke2004-12-17 18:08
Paaiškinu: "parengė Vitalijus Šarkovas"

26859. toto2004-12-17 20:36
karnavalo metafora čia raktinė - super! Ir gyvenimas musa raktu, a ne, ponai Atenieciai?

26861. čeburekas :-) 2004-12-17 23:59
aš tai už CHaholų laisvę, nes turbūt norfoj siemačkos atpigs, tai galėsiu turguj Sient-Džordžo cigarečių daugiau nusipirkt

Rodoma versija 16 iš 17 
7:40:28 Jan 10, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba