ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-09-29 nr. 863

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ROLANDAS KAUŠAS. Tėvas ir sūnus (53) • PETRAS RAKŠTIKAS. Genys kala tylą (6) • AUGUSTINAS DAINYS. Aprūdijęs erškėtrožės žiedas (4) • -js-. Sekmadienio postilė (1) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (2) • JONAS GRIGAS. Šviesos paslaptys (4) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Telšių teatro energetika (4) • SIGITAS GEDA. Žydėjo mėlynos cikorijos (15) • SIMON REES. Mergaičių kultūra stambiu planu (109) • IEVA GUDMONAITĖ. Varnų valgymo apeigos (1) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (3) • LAIMANTAS JONUŠYS. Susitelkusi tamsa (5) • CRAIG BROWN. Viena sakai, o motina mintyVYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ. Pilininko Šereikos žemėje (7) • LEVUTIS MALINAUSKAS. Mūsų žmonės (1) • RAULAS VAN GAURAS. Poema apie Katiną (86) • nėra čia nė menkiausio zacepo (351) • 2007 m. spalio 13 d. Nr. 38 (864) turinys (15) •

Sekmadienio postilė

-js-

[skaityti komentarus]

XXVII eilinis sekmadienis (Lk 17, 5–10)

  • Apaštalai prašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą.“ O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: „Išsirauk ir pasisodink jūroje“, – tai jis paklausytų jūsų.“

    „Kas iš jūsų, turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko sako: „Tuojau sėsk prie stalo“? Argi nesako: „Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi...“? Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta? Taip ir jūs, atlikę visa, kas buvo pavesta, sakykite: „Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti.“


Nesustiprinto tikėjimo tarnai

Amžiną atilsį Tėvas Stanislovas mėgdavo pasigriebti tas Evangelijos eilutes savo pamokymams. Kai tik pasipainiodavo koks bažnyčios erelis, žiūrėk, jau ir cituoja: „Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti.“ Nepopuliarūs, vėliavoms netinkantys Jėzaus žodžiai. Ir nuoseklumo galima pasigesti. Tai broliais jis mus vadina, tai draugais ir mokiniais, tai drožia, kad esame tik tarnai ar dar blogiau – samdiniai. Pabandyk susigaudyti, kada kuo jaustis šalia jo. Visko po truputį, pagal situaciją? Gal tąsyk ir Viešpats visoks, glostantis ir daužantis, nuolankus avinėlis ir aukos tykantis liūtas?

Jei liepiama mums vadintis nenaudingais tarnais – vadinasi, Dievo karalystėje yra įsakymai ir komandos, kasdienis triūsas ir aklas klusnumas šeimininkui. Kas pasirašytų už tokį Bažnyčios statusą? Dėl to ir netrūksta erelių. Maža kas ko yra prikalbėjęs, šiaip sau, dėl gražumo ar iš reikalo. Evangelija tikrai daug dažniau leidžia mums išpūsti krūtines negu kad lenkia prie žemės ir murdo dulkėse. Atimk tą saldų pojūtį, kad esi Jėzui ypatingas, nepakeičiamas, nusipelnęs jo draugiško mirktelėjimo, ir kas jau čia puls priklausyti tik jam. Bažnyčią padeda auginti visokio išaukštinimo, apdovanojimo pažadai, o ne kvietimas tapti nenaudingu tarnu.

Ko galėjo tikėtis pats Jėzus, metęs tokią frazę? Tikrai ne džiaugsmingų katučių. Apaštalams vaidensis ir vaidensis garbingi postai Dievo karalystėje. Petras, tituluotas Uola, nė už ką neatsisakys savo antpečių. Net pranešimai apie mokytojo laukiantį kryžių neprivers jų pasijusti mažų ir nereikšmingų. Bet Jėzus nepanikuos, nekels aliarmo. Regės jų atsivertimo valandą? Pasikliaus tuo, kad Dvasia viską primins ir visko išmokys, kai ateis metas?

Apie tai, kad esame toli nuo Viešpaties siūlyto modelio, galima kalbėti be sustojimo. Demaskuoti vieną po kito bažnytinius ponus, kuriems buvo liepta tapti tarnais. Garsiai ilgėtis krikščionybės, kuri spindėtų visų savo išpažinėjų kuklumu ir pasiaukojimu. Kam nors tikrai pavyksta kuo švariausiai, be klaidų sugiedoti Dievo tarno giesmę. Bažnyčia jiems stato altorius. Pasaulis juos pastebi, myli. Kartais myli ir tada, kai blefuoja. O kitiems tenka paklydimai ir susipainiojimai, visai ne tai, ko linki Evangelija. Kažkas nuolat turi šaukti, kad Viešpats paliko tarnaujančią, ne karaliaujančią tautą. Bet didybės nuodėmė gula ant visų pečių. Ją Kristus velka kartu su mumis kaip ir kiekvieną kitą mūsų nuodėmę. Tie, kas iki gyvenimo galo nepasiduos jo mokinių mažumui ir silpnumui, vis tiek bus numesti nuo savo sostų. Dažniausiai pasiduodama. „Atlikę visa, kas jums buvo pavesta“, – tai žodžiai apie saulėlydį. Apie galutinį savęs įvertinimą belaukiant kiaurai skrodžiančio žvilgsnio. Ten mūsų akivaizdus nuogumas ir nesugriaunama tiesa apie nenaudingus tarnus.

Bažnyčia, besidalijanti privilegijas ir apdovanojimus, tik trumpą istorijos tarpsnį gali rodytis klestinti, nepajudinama, teisi. Viešpats randa būdų, kaip ją grąžinti prie jos tikrojo pašaukimo. Net tariamų pralaimėjimų ir praradimų kaina. Žiūrėdamas į griuvėsiais virtusias andai didingas šventoves ar vienuolynus, negali išvengti įtarimo, kad visa tai su Viešpaties žinia, su jo palaiminimu, idant kitoje vietoje būtų pradedama nuo minties apie save apiplėšusį Dievo tarną Jėzų ir tokius pat jo sekėjus.

Bet Evangelija nesiliaus sakiusi, kad Dievo karalystė – tai kantrybės laukas. Toks kvietimas ir išbandymas, o ne varžybos, kas katram parašys įmantresnį nuosprendį dangaus Teisėjo vardu. Pirmiausia todėl, kad pati tikėjimo prigimtis to reikalauja. Joks šilkmedis mums paliepus neišsiraus ir nepasisodins jūroje. Gal tai vėl priskirti tik vaizdingam kalbėjimui? Šalia turėtų būti vaizdingas patarimas, kaip užsiauginti tą visagalį tikėjimo grūdelį. Jėzus tylėjo. Apaštalai, likę vieni, ko gero, pamėgino pažaisti su medžiais ar kalnais. Niekas nejudėjo ir nesikilnojo. Labiausiai būtų reikėję išrauti kryžių ir tėkšti jį kuo toliau. Bet ir tam neužteko tikėjimo. Kryžius liko. Ir visi kiti dalykai, kurie, rodos, liudija, kad mūsų tikėjimas per silpnas.

Toliau – kaip kas nori ir sugeba. Jei klausysime Evangelijos sufleravimo, laimi nenaudingi tarnai, neišdrįsę prašyti sau ko nors daugiau. Jie vienąsyk išgirs, kad buvo draugai ir broliai tam, kuris tyčia visko neteko.

Ak, ir dabar išlindo apdovanojimų viltis! Juk laimėti danguje ir žemėje lemta tik jam. Tik jo nauda liks tarnams. Tokia, kokios jis norės.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


98862. po palme2007-10-13 19:18
aisku, kad samdiniui dekojama. Bet kam dekojama. Gal anais laikais buvo kitaip. Paseno, vadinas, tekstas.

Rodoma versija 22 iš 22 
7:39:15 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba