ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-09-29 nr. 863

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ROLANDAS KAUŠAS. Tėvas ir sūnus (53) • PETRAS RAKŠTIKAS. Genys kala tylą (6) • AUGUSTINAS DAINYS. Aprūdijęs erškėtrožės žiedas (4) • -js-. Sekmadienio postilė (1) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (2) • JONAS GRIGAS. Šviesos paslaptys (4) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Telšių teatro energetika (4) • SIGITAS GEDA. Žydėjo mėlynos cikorijos (15) • SIMON REES. Mergaičių kultūra stambiu planu (109) • IEVA GUDMONAITĖ. Varnų valgymo apeigos (1) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (3) • LAIMANTAS JONUŠYS. Susitelkusi tamsa (5) • CRAIG BROWN. Viena sakai, o motina mintyVYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ. Pilininko Šereikos žemėje (7) • LEVUTIS MALINAUSKAS. Mūsų žmonės (1) • RAULAS VAN GAURAS. Poema apie Katiną (86) • nėra čia nė menkiausio zacepo (351) • 2007 m. spalio 13 d. Nr. 38 (864) turinys (15) •

Telšių teatro energetika

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija

Telšių Žemaitės dramos teatras rugsėjo viduryje minėjo pirmojo lietuviško spektaklio šiame mieste šimtmetį. Į šventę, kurią drąsiai galima vadinti forumu, suvažiavo aibė kritikų, Kultūros ministerijos valdininkų, keletas aktorių ir režisierių, vienas teatras iš Belgijos. Be pranešimų, vyko kūrybinės laboratorijos, ekskursijos, vakaronės, buvo rodomi spektakliai. Teatro fojė atidengtas biustas režisieriui Romualdui Juknevičiui (1906–1963), kuris tuoj po karo kelerius metus čia dirbo ir įrodė, kad kūrėjo talentas ištrina ribą tarp mėgėjų ir profesionalų teatro.

Teatrologė Irena Aleksaitė priekaištavo, kad Nacionalinis dramos teatras dėl nepaaiškinamų priežasčių užmiršo paminėti Juknevičiaus (A. Olekos-Žilinsko ir V. Mejerholdo mokinio) jubiliejų. Ištremtas iš sostinės į provinciją, šis režisierius pademonstravo, kad nesvarbu kur, svarbu – išvis dirbti. O viso teatro likimas dažnai priklauso nuo vieno vienintelio žmogaus. Teatrologė Irena Veisaitė kalbėjo apie dabartinį gyvenimą, kuris yra dramatiškesnis už bet kokį teatrą, apie užsienio teatrų trupes, kuriose profesionalai ir mėgėjai vis dažniau dirba kartu. Menotyrininkas Helmutas Šabasevičius stebėjosi, kodėl į tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį vis nesugebame pasikviesti telšiškių „Aglijos“.

Kalbėdama apie unikalų mažo miestelio Skapiškio teatrą režisierė Vita Vadoklytė prisiminė, kaip pati vieta padiktavo, ką ji čia turinti daryti. Režisierius Gytis Padegimas apgailestavo, kad dabar buitis trina būtį, o žmogų, kuris tik vartoja, greitai ir patį buitis suvartoja. Teatras, kaip ir bažnyčia, egzistuoja tam, kad susiėję žmonės kurtų energiją. Aktorius Valentinas Masalskis teigė, kad politiko ir menininko cinizmas nūnai susilygino – tik menininkui jis neatleistinas. Svarbu, kokį teatrą paliksime po savęs – „projektų“, atsitiktinių žmonių sambūrių, teatrėlius?

Trijose laboratorijose, kurios vyko puikiai įrengtame verslo inkubatoriuje, Telšių dramos studijų dalyviai kartojo teatrinę abėcėlę, kiekvieno iš mokytojų pateikiamą vis kitaip. Audringiems jaunimo užsiėmimams tiktų vienas iš daugybės Masalskio motto: ne aš sukūriau personažus, jie mane sukūrė.

Belgų spektaklis „Kryžiuočiai“ (rež. Marcelis Cremeris) įstrigo į atmintį kaip racionalus, bet drauge įkvėptai trupės turbūt ne vieną šimtą kartų suvaidintas spektaklis apie karą ir sužalotą atmintį. Kol režisierius sugeba išsaugoti savo trupės, savo namų ant ratų mikroklimatą, tol ir žiaurus psichologinis seansas ant scenos pavyksta.

Choreografės ir šokėjos Loretos Juodkaitės „Salamandros sapnas“ (rež. V. Masalskis) – ne tik antgamtiniais fiziniais sugebėjimais apdovanoto žmogaus darbo rezultatas, bet, norisi tikėti, ir mėginanti įsikūnyti žmogaus siela. Šokėjos siekimų kartelė pakelta labai aukštai, būsimiems jos magijos seansams neužteks vien išskirtinės technikos, kaskart kaip tai mitinei salamandrai jai reikės iš naujo atsiauginti galūnes.

Į forumo programą taip pat buvo įtrauktas spektaklis „Nuolankioji“ (pagal F. Dostojevskį, rež. V. Masalskis), įtvirtinęs priešingą nei kituose spektakliuose sutramdytos aktorinės prigimties polių.

Žinoma, labiausiai visiems knietėjo išvysti šeimininkų, jaunimo studijos „Aglija“, spektaklį „Trys mylinčios“ (rež. Laima Adomaitienė), sukurtą pagal Žemaitės komediją. Literatūrologės Viktorijos Daujotytės, iškviestos į sceną, „momentinis“ komentaras tapo savotišku antruoju spektaklio veiksmu. Profesorė įtikino, kad Žemaitė tikrai nebūtų įžeista, pamačiusi savo kūrinį, virstantį tragedija; režisierė leido atitekėti pamatinei energijai iš Žemaitės kūrybos; susitikome su gyvu tekstu, kuris gali transformuotis ir virsti netgi tokiu dramatišku; tekstas yra redukuotas, paliktos tik signalinės frazės, bet mes ir taip mokame šitą tekstą; visa energija sklinda iš kūno, įsukamo ir sūkuringo; o juk ir Žemaitės žemiškasis pasaulis buvo kosminis, paradoksalu, bet tos pačios prigimties kaip ir Čiurlionio...

Mūsų dramos teatras ir mūsų literatūra (tuo labiau klasikinė) buvo ir yra sunkiai susisiekiantys indai. „Trys mylinčios“ gerokai tuos indus sukrato, ir Žemaitė „prasitęsia“ su stebėtina energetika ir magnetizmu. Studijinis „Aglijos“ kolektyvas (kaip čia neprisiminsi legendinio studijinio Panevėžio teatro patirties) dirba išties azartiškai, kryptingai, progresyviai (vilniečiai yra matę jo „Raudonkepuraitę”).

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


98672. snobė2007-10-11 17:28
Ar tikrai Telšiuose gimsta unikalus teatras? Ar tai tikrai ne proginė kalba? Jeigu tikrai ne proginė, įdomu būtų susipažinti...

98787. plungiškis2007-10-12 11:47
Negimsta Telšiuose joks unikalus teatras. Sjėzdas, kuris čia J. Visockaitės aprašytas, tikrai unikalus įvykis Telšiuose. O kai įsisisuks kasdienybės pilkuma...

98851. ingrida :-( 2007-10-13 13:40
Plungiški, ar negėda taip meluoti? Teatras Telšiuose ne gimsta - jis jau gimė, jis auga, ieško, mokosi.

98861. po palme2007-10-13 19:15
daug geru Visockaites pastebejimu, kurie tiktu bet kokiam tekste

Rodoma versija 22 iš 22 
7:39:13 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba