ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-10-10 nr. 912

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

HUGO LOETSCHER. Paskutinis babilonietis (15) • SIGITAS GEDA. Eilėraštis su zyle anapus Neries (116) • -gk-. Sekmadienio postilė (42) • Su menotyrininke AGNE NARUŠYTE kalbasi Giedrė Kazlauskaitė. Nuobodulio maras, batų padai, ilgesys (6) • ROLANDAS KAUŠAS. Šis tas apie debesis (159) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (5) • WILLIAM BLAKE. The Fly (56) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Pasiskaitymai tarp lygiadienių (4) • PAULIUS ANDRIUŠKEVIČIUS. Nidos akademijos dienoraštis (2) • E. E. CUMMINGS. Eilės (5) • GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ. Stiliaus medžioklė, (26) • ARŪNAS KAZYS KYNAS. Laiškai iš praeities: verpimo smagratėlių rašmenys (7) • INGRIDA JONUŠIENĖ. Stotis.tranzitas.lt (3) • -pv-. Seimo padegimas (1) • ANA ALEKSANDRAVIČIENĖ. Grasildos kurortai (6) • tie ryšiai dar ilgai ilgai lieka kaip kokios dvasios (535) • 2008 m. spalio 17 d. Nr. 39 (913) turinys (44) •

Kalbančios pelės

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

2006

Birželio 17, šeštadienis

Dar apie Dantę

Jis buvo didysis Europos poezijos maitintojas. Ir Lenkijos, ir Lietuvos.

Pavyzdžiui, netgi Silvestro Valiūno giesmė, buvęs Peterburgo lietuvių studentų himnas „Biruta“ („Ant krašto marės, Palangos miestely...“), ir mano tėvo dainuojama „Žaliajame rūbe vaikščiojo mergaitė, / Ji skynė gėles, dainiau daineles...“ apeliuoja į Dantės provaizdį „Skaistyklos“ XXVIII giesmėje – poeto ir Beatričės susitikimą...

Ką ir kalbėt apie A. Mickevičių, jo Laurą.

Neužmirštamas, žinoma, ir Petrarca.

Poetinių provaizdžių, pirminių modelių ieškojimas guodžia ir mane, be šito tikslo nebūčiau ėmęsis vertimo.

Man dingojasi, kad ir mūsų, ir lenkų poezijos istorija bevertė, jeigu joje nepaisoma šaknų: iš kur ir kaip atėjo, kilo, kas ką tęsė, kuo rėmėsi.

Kaipgi kitaip susivokti? Plepalai yra šnekos apie dabartinę poeziją. Tik prasti karvedžiai nesirūpina užnugariu.

Pseudointelektualizmas

Arba apie knygų žmones. Pamaniau, kad tai labiausiai limpa emigracinei mūsų rašliavai. Koks nors čia garbstomas A. N.-N. tėra tipiško mokytumo auka.

Po 50 metų pamatęs savo gimtąsias vietas tesugebėjo palyginti su devintuoju pragaro ratu (tose vietose stovėjo ferma ar angaras...). Jokios realios pagavos.

Žmonės tiesiog nemato, nenori matyti (ir nesugeba fiksuoti) realybės.

Regis, atrofuojasi ir visi jų lytėjimo, regos, klausos organai... Nereflektuoja.

Ilgą laiką mes neturėjome intelektualų, o pamatę juos – nesupratom. Šitie „gyvūnai“ yra įvairių veislių, rūšių ir porūšių.

Dar apie modelius

Beveik neverta abejoti, kad koks nors Šventojo Upelio įvaizdis, Darželis (sodas) – Vienažindžio, Baranausko – irgi turi savo „archeologiją“. Iš gelmenų, iš vidurinių amžių poezijos, perėjęs kone visą Europą, prasibrovė į mūsų kraštus.

Kas iš Šv. Rašto, kas iš prosenių burnų. Išskaityta, nugirsta, nusiklausyta, perkurta, sulietuvinta.

Vertimo džiaugsmas

Didelio kūrinio vertimas yra toji laboratorija, kur žmogų kartais apima džiugesys, virpėjimas. Tarsi būtum padaręs atradimą.

Lingvistinis atradimas, poetinis – eina išvien, išvien su visais atradimais.

Pažinimo džiugulys, užstojantis šviesą. Trumpoji šventė sieloj!

Šeštadienio reziumė

Iš ilgo pašnekesio su P.:

– Tai žinai, Sigitėli, toks gyvenimas.

– Na taip, toks gyvenimas.

– O gyvenimas – vieni pergyvenimai...

– Gerai pridėjai, ypač tas „per“ pataiso reikalą.

Gyvenimo kaip „kietos medžiagos“ nėr, ištirpsta, pereina į lakią materiją.

Birželio 18, sekmadienis

Intelektualiniai teroristai

Tokių dabar gal ir mažiau pasitaiko, bet andainykštį Aleksį iš tiesų būtų galima prie jų priskirti.

Man regis, didelis mitas buvo, neva jis „moka daug kalbų“.

Jo mokėjimas visur buvo apytikris, bet jis buvo išsigudrinęs terorizuoti mažiau apsišvietusius.

Antai užsipuolė a. a. Joną Graičiūną, kaip šis drįso pavadinti savo rinkinį „Hipokrenės versme“. Neva antrasis jo sandas tą patį reiškia – šaltinis.

Betgi: „Skaistyklos“ XXIX giesmėj, paties A. Ch. verstoj, minimi nuo Helikono kalno du šaltiniai – Hipokrenė ir Aganipė... Komentarai paties Aleksio.

Valganti moteris

Maža, kūninga. Kelionėje į Graikiją penkias paras taip smagiai valgė, kad... nė vienos suknios negali užsisegti. Sagos išlaksto!

Nutarė lįsti į kombinezoną. Nebetelpa!

– Gyvatė, ką man daryt!

Vyrai sako:

– Gulk ant lovos...

– O jūs man ką darysit?..

– Nieko, pilvas pasislinks aukštyn, tada užsegsim, t. y. uždarysim užtrauką...

– O kas ta užtrauka?

– Amerikos lietuviai taip vadina užtrauktuką...

– Ne, geriau jau eisiu su chalatu!

Du likimai

Šiemet – balandžio ir birželio pradžiose – du žemaičiai raseiniškiai M. Martinaitis ir J. Aputis atšventė savo 70-mečius...

J. Apučio vakare – jis pats bandė prisiminti, kada juodu susipažinę... Marcelijus priminė, kad 1945-aisiais, kai Kamajai buvo sudeginti, juodu su tėvu elgetavę 20 kilometrų spinduliu. Tarp Kamajų ir Balčių.

– Man rodos, – sako M., – buvom užklydę ir į Balčius. Kas duodavo kokią bulvę, kas grūdų, kas lašinių...

– Aha, atsimenu, – pajuokavo J. A., – buvo toks, iš visų pats kūdžiausias...

P. S. Ne vienas rašytojas išėjęs iš elgetyno, kumetyno, skurdžių vaikai. Man regis, ponvaikių – mažiau ir nebūtinai gabūs.

Prezidentų likimai

Prieškarinis Estijos prezidentas po 1940 metų okupacijos su šeima išgabentas į Ufą. Kalėjęs iki 1959-ųjų. Kurį laiką gyveno tėviškėje, paskui vėl areštuotas ir uždarytas į psichoneurologijos ligoninę, iš ten išgabentas nežinoma kryptimi. Tik 1988 metais du buvę enkavėdistai atskleidė jo mirties aplinkybes.

Vienoje iš šiaurės Rusijos ligoninių jis mirė ir buvo palaidotas. Jį prižiūrėjusi gydytoja surado ir ligos kortelę. Neva psichozė... Vienintelis tos psichozės požymis (diagnozė kortelėje) – naktimis kalbėdavęs estiškai... Palaikai surasti Tverėje.

Birželio 19, pirmadienis

Įstatymų absurdas

Lenkijos Konstitucija pabrėžia, kad viskas, kas guli žemėje, yra valstybės nuosavybė...

Toje pat šalyje yra 60 000 neteisėtų lobių ieškotojų, t. y. neregistruotų. Visuotinė manija ką nors iškasti.

Betgi: vabzdžiai, kurmiai, rupūžės, numirėliai – valstybės nuosavybė!

Keista, kodėl nenusavinta tai, kas ore ir vandenyje.

Užmaršumo išteisinimas

Jeigu žmogus neužsimirštų, jeigu žmonės neužmirštų realybės košmaro, menas nebūtų įmanomas.

Kūrybai privaloma bent nedidelė džiaugsmo dozė.

Nėra nei poezijos, nei muzikos ten, kur traukiami dantys. Skausmas yra bukas.

Kizu – japonų kalba reiškia „žaizda“, „tai, kas gelia“. Dokumentinis filmas apie tai, kaip japonai Mandžiūrijoje 1939 metais kūrė (ir išbandė) bakteriologinį ginklą, t. y. veisė maro bacilas, jomis užkrėsdavo žiurkes, šitas užleisdami maru užkrėstų žmonių blusomis... Siaubingi kadrai ir pasakojimai apie 10 000 bandymams pasmerktų žmonių. Apie bombas, kuriose 100 000 blusų... Jas mėtydavo ant stepėse geležinėmis grandinėmis prirakintų belaisvių...

– Žmonės neišmano ir niekada neišmanys, kas buvo daroma per šitą karą, – sako senutėlis mokslininkas. – Kodėl mūsų nenuteisė?

Jeigu žmonės nebūtų užmiršę II pasaulinio?

Tie, kurie gimė po karo, norėjo gyventi, gyvenančiam priklauso lašas meilės, džiaugsmo. Vienu skausmu, kančios ir siaubo suvokimu gyvas nebūsi.

Mirties ir gyvybės paradoksas.

Mirtis yra viena užmarštis, gyvenimas – kita. Viena išjungia kitą.

Birželio 20, antradienis

Po vakarykščios

Šv. Kryžiaus namų salikė buvo pilnutėlė. Po skaitymų (...) priminė 1970 metus. „Ledyną baltą kaukaspenį“ bedeklamuojant salėje kilo baisus triukšmas... Labiausiai piktinosi orios damos. Joms antrino a. a. Antanas M. ir mano kurso draugas.

Panaši reakcija ištiko ir B. Kutavičiaus oratoriją (pagal šiuos žodžius), 1970 metais atliktą anuometinėje Filharmonijoje.

Regis, esu rašęs, kad liaudies kompozitorius J. Švedas desperatiškai šaukė:

– Kas durnas? Ar aš, ar Geda su Kutavičium?

Baigiant paskutinę giesmę įkyriai suskambo mano „mobiliakas“. Jolanta R. iš „Krontos“ susijaudinusi pranešė, kad ką tik mirė Martynas Vainilaitis. Ėjo 73-iuosius.

Vasaros karščiai pjauna širdininkus. Prieš savaitę dar parašiau rekomendaciją (Kultūros ir sporto rėmimo fondui) jo naujajai poemų knygai „Margaspalvė uodega“. Kas žinojo, kad gyventi buvo likusi trumpa uodegėlė...

Dar Dante

„Skaistykla“, XXIX g.

Ten, kur Dante vaizduoja „keturis žvėris“, t. y. išvardija keturias evangelijas. Jo pedantiškumas toks didelis, o humoras toks subtilus, kad gali pasiusti!

Pavyzdžiui, išsisuka neva negalįs visko pavaizduoti, geriau pasklaidykit Ezekielį, ten jis gerai aprašo (pasako, kas gerai...), klysta tik vienoj vietoj.

Cituoju:


        Jo lakštuose jie šitaip apsigaurę,
                tik jis dėl vieno daikto apsiriko, –
                kai švento Jono posparnes skaičiuoja.

Ne veltui vadino save „geometru“!

„Dieviškosios...“ vertimas

Man regis, tokių kūrinių vertimas labiau primena kokio nors muzikinio kūrinio (pavyzdžiui, simfonijos) atlikimą. Vertėjas privalo skaityti „iš natų“ ir – interpretuoti.

Kartu jis ir orkestro dirigentas, ir režisierius, ir vadas, ir admirolas!

Nėra vienos Bacho ar Beethoveno interpretacijos.

Be to, negali būti kanoninio vertimo. Meninio vertimo požiūriu: didžiausia chaltūra yra kanoniniai šventraščių vertimai... Kolektyvinė selekcija, priverčiamieji darbai.

Teisingumas Lietuvoje

Prisimenu knygą apie cenzūros siautėjimą Lietuvoj... Kai man paskambino jos sudarytojas, taip ir išrėžiau:

– Taigi pats ir cenzūravai...

Supyko žmogus.

Paskui – sovietinės poezijos antologija. Šiandien sužinojau, kad ją sudarinėjo pats raudoniausias poetas Lietuvoj – A. Dr. Savo, žinoma, nė vieno eilėraščio nei apie Leniną, nei apie šlovingąją SSKP – neįdėjo. Ir savo draugužių. Sudėjo tuos, kurie parašė kokį nusususį posmą besigelbėdami. Ačiū bent, kad pagailėjo P. Širvio. Mokykloje turėjome dainuoti jo „Partija mūsų šalies vairininkas, / Mūs ateitis ir jėga...“

Birželio 26, pirmadienis

Iš Joninių prie Nemuno įsiminiau tik didelį žaliai auksuotą grambuolį ir išblukusias vaikystės gėles (augusias pievoj prie ežero) – šviesrausves, pražilusias, rožines... Regis, vadinome papartėliais...

Perlytoj laikraščio skiautėj perskaičiau iš Johno Lennono:

„Kai atskridome į Ameriką, visi lindėjo superstose Bermudose su šukuosenomis à la jūrininkas iš Bostono ir įtvarais dantyse.

Moterys ten atrodė kaip karvės iš ketvirtojo dešimtmečio. Niekas nežinojo, kaip rengtis tame džiazavime. Kas per suknista rasė? Žmonės (amerikonai!) atrodė pasibaisėtinai. Tai mes su rolingstonais žinojome, kas madinga.“

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


135256. Taigi2008-10-16 20:48
Laikykis Sigitai. Gal reik pagalbos?

135308. Ana :-) 2008-10-17 10:33
Visada skaitau šį autorių su dideliu susidomėjimu. Sėkmės jam kūryboje.

135563. As2008-10-19 23:55
Durnas!

135568. to Taigi2008-10-20 02:35
Gal gali atsedeti 3 (tris) metus ?

135602. s.s. :-) 2008-10-20 14:02
Partizanas Nykstukas: Stiprybes,Sigitai.Gal atsivers dar kitokios erdves.

Rodoma versija 25 iš 25 
7:38:20 Jan 10, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba