ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-11-13 nr. 724

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Apie unikalųjį medžio skulptorių Stanislovą Riaubą su liaudies menininkais JUSTINU ir REGINA JONUŠAIS kalbasi Juozas Šorys. Riaubelis (36) • LAIMANTAS JONUŠYS. Diemedžiu tebežydinti poezija (101) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Šiukšlynų žmonės – klestinčios visuomenės gėlės (15) • VIRGINIJA GALUBICKAITĖ. Epilogas (5) • Su Vilniuje viešėjusiu GÜNTERIU KRÄMERIU kalbasi Jolanta Kryževičienė. Stora Brunhilda – juokinga (14) • Mieli skaitytojai! (12) • Lietuvių P. E. N. centras kviečia (3) • MICHAEL LAITMAN. Dvasia ir kūnas (48) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (13) • ALESSANDRO BARICCO. Budmeno sindromas (27) • SIGITAS GEDA. Pasaka apie laiko dukružę (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Didysis maištas ar didysis mitas? (17) • AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Romantiškosios lietuvių teatro dvasios beieškant (6) • VALENTINAS SVENTICKAS. Kapitalistinis realizmas ateina! (6) • JUOZAS RIMAS. Ar reikalingas Liudas Truikys Lietuvos operai? (6) • ANDRIUS ŠIUŠA. Apie įžymiųjų žmonių gyvenimą (10) • LAIŠKAI (52) •

Stora Brunhilda – juokinga

Su Vilniuje viešėjusiu GÜNTERIU KRÄMERIU kalbasi Jolanta Kryževičienė

[skaityti komentarus]

Nacionaliniame operos ir baleto teatre pirmąją sezono premjerą – prancūzų kompozitoriaus J. F. Halévy operą "Žydė" – pastatė vienas žymiausių šiuolaikinių operos režisierių Günteris Krämeris, pirmą kartą kūręs ir spektaklio scenografiją. Režisierius bendradarbiauja su daugeliu garsiausių pasaulio festivalių, yra dirbęs Berlyno, Kelno, Paryžiaus, Tokijo, Niujorko operos teatruose. Su Vilniuje viešėjusiu GÜNTERIU KRÄMERIU kalbėjosi Jolanta Kryževičienė.
___________________

– Jūs dirbote daugelyje žymiausių operos teatrų. O šiuo metu kuriate spektaklį palyginti mažame teatre Vilniuje, kur nėra pasaulinio garso žvaigždžių. Kokios priežastys lėmė tokį pasirinkimą? Ar matėte čia kokių nors intriguojančių momentų?

– "Žydę" esu statęs Vienos valstybės operoje (Staatsoper) ir "Metropolitan" operoje Niujorke. Jei pavyks, ketinu netrukus statyti Berlyne. Kiekvieną kartą galvodamas apie naują spektaklį noriu rasti ir naują koncepciją. Vienoje "Žydę" kūriau vykstant rinkimams, kai į Austrijos vyriausybę atėjo ultradešinioji partija. Meno žmonės turėjo ko nors imtis prieš šią partiją, toks buvo ir mano tikslas. Operą kūriau pasitelkęs ironiją ir sarkazmą, nerimaudamas dėl naujos Austrijos teisėtvarkos. Praėjo penkeri metai, dabar noriu kurti naują koncepciją, kuri ne tokia ironiška ir nebesusieta su Austrija. Vilniuje akcentuoju holokausto tamsą ir neviltį, jo žiaurumus. Nes jūsų sostinė XX amžiuje buvo antroji Jeruzalė. (Dėl vokiečių kaltės beveik kiekvienas miestas patyrė, kas yra holokaustas.) Deja, tai yra ideali vieta, kur šią operą galima statyti naujai. Tai yra politinė vieta, kurios aš ieškojau ir kurią radau.

– Ar šie nauji akcentai buvo priežastis, kodėl statote naują spektaklį, o ne perkeliate jau pastatytą? Mes turėjome nemažai užsienio režisierių, kurie savo spektaklius tiesiog perkelia iš vienos scenos į kitą.

– Tai nuobodu. Aš to nemėgstu. Jau atlikto darbo kartojimas režisieriui yra nuobodybė ir iš principo – tik pinigų darymas. Dėl to nebūtinai turėjau vykti į Vilnių. Todėl tokių "perkėlimų" niekada nedarau.

Kita vertus, operoje, kaip ir visame mene, viskas labai greitai keičiasi. Kas prieš penkerius metus buvo fantastiška, šiandien yra beviltiškai pasenę. Kartoti senienas yra labai kenksminga kiekvieno sielai ir asmenybei. Ne, pastatymui visada ieškau naujų akcentų ir idealaus miesto. Vilnius su savo kadaise didelio žydų miesto kontekstu akimirksniu man tapo tinkamiausia vieta "Žydės" pastatymui. Tel Avive esu įgyvendinęs tam tikrą Vienos spektaklio variantą, tačiau čia nenoriu kartotis, noriu kurti naują pastatymą. Situacija pasaulyje keičiasi. Vis daugiau ir daugiau dešiniųjų partijų ateina į parlamentus. Vokietijoje neseniai vyko regioniniai rinkimai ir Saksonijoje 0,9 procento persvara laimėjo Nacionalsocialistų partija. Tai yra įspėjimas mums, vokiečiams. Mums, europiečiams. Panašių apraiškų yra Prancūzijoje, Olandijoje. Dėl socialinių sunkumų iškyla vis daugiau dešiniųjų partijų ir mes, menininkai, turime į tai reaguoti. Tai, ką šiuo metu darome Vilniuje, manau, yra labai svarbu ir būtina. Tačiau aš čia dirbu tik vieną akimirką...

– Tačiau kaip pasirenkate, vieną ar kitą operą statysite? Kas lemia – politinės aktualijos, kompozitoriai, kurių kūrybos dar nestatėte, geri solistai, naujos temos?

– Viskas kartu. Kadangi galiu rinktis, stengiuosi susieti konkrečius miestus su konkrečiais kūriniais. Tai įdomu. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį Stambule statysiu spektaklį apie Prancūzų revoliuciją. Turkijoje šiuo metu demokratinės ir fundamentalistinės idėjos labai veikia vienos kitas, apie tai ir noriu kalbėti. Taip pat labai džiaugiuosi, kad gimtajame Mozarto mieste Zalcburge kompozitoriaus 215-osioms mirties metinėms statysiu ne "Užburtą fleitą", o sudėtingą ir didelę operą "Mitridada". Žodžiu, kiekvienoje vietoje noriu rasti priežastį, o ne užsidirbti pinigų. O priežastis visada viena – kurti meną.

– Tuomet norėčiau paklausti apie Vilniuje kuriamą operą "Žydė". Jūs jau keletą savaičių bendraujate su mūsų solistais, dirigentais, pagaliau scenos darbininkais. Ar jums įdomu čia dirbti?

– Tai yra nauja, neatrasta žemė jūsų žmonėms ir kartu man. Noriu šią operą statyti pagal visus tarptautinius standartus. Nors solistai gana greitai suvokė mano darbo būdą, inscenizacijos metodus, tačiau pradžioje viskas vyko gana sunkiai. Pas jus dar gajos tradicijos vaidinti operą rusišku stiliumi: sustingus stovėti prie rampos, daryti kvailus judesius ir dainuoti.

– Tiesiog geras koncertas...

– Taip, savotiškas kostiuminis koncertas. Be abejonės, to šiandien jau neįmanoma daryti, tai yra juokinga. Jau net Rusijoje, Sankt Peterburge, bandoma kurti modernų teatrą, nes toks XIX amžiaus menas šiandien nebepriimamas. Šalia naujų technologijos pasiekimų, šalia televizijos senoji opera, jeigu ji daroma taip kvailai ir primityviai, atrodo juokinga. Kai žmonės stovi nejudėdami ir nori tik gražiai atrodyti.

Taigi pradžia buvo sunki, bet tikiu, kad šita neatrasta šalis bus vis geriau ir geriau suvokiama. Būtų gražu, jeigu ir toliau judėtumėte šia kryptimi. Ne tik mano, bet ir kitų režisierių darbuose. Nes matau, kad yra žmonių noras išmokti naujų dalykų ir įgyvendinti naujus metodus.

– Vadinasi, mes turime labai pasenusias operos tradicijas?

– Tai turime ir Vienoje, ir ten vis dar pasirodo tokie "koncertiniai" pastatymai. Mes turime labai daug muzikos vertinimo kriterijų, bet kur kas mažiau režisūros. Aš daug kartų dirbau Vienoje, tačiau vis reikia įrodinėti, kad naujas mąstymo būdas operoje yra būtinas. Opera nėra XIX amžiaus muziejus. Muzika yra jausminga, bet ne juokinga. Tačiau kai stora Brunhilda stovi ir nejudėdama dainuoja – yra juokinga. Šios tradicijos nėra geros ir šiuolaikiniam menui pavojingos. Čia daugiau reakcingumo nei tradiciškumo.

– Tuomet norėčiau klausti apskritai apie operos meno tendencijas. Kaip keičiasi opera ir kas šiame judėjime jums patinka labiausiai?

– Dabar kyla labai didelis judėjimas, kai solistės badauja, kad įgautų normalų svorį, normalias formas. Šiandien jau kalbame ne vien apie puikų balsą, bet ir apie solisto asmenybę, išvaizdą. Storos dainininkės jau neturėtų rodytis operos scenoje. Nes čia turime matyti tai, ką norime matyti. O jeigu devyniolikmetė Izolda atrodo kaip sena kiaulė, atleiskite man už šiurkštumą, to negali būti. Anksčiau buvo galima visiems klausytojams užmerkti akis, jeigu dainininkas turi ypatingą balsą. Tačiau po meilės gėrimo scenos eina bučinio scena, ir kai tai daro tavo močiutės amžiaus moteris – negali žiūrėti.

Apskritai operoje daug kas keičiasi, atsiranda daug moderno. Nors nemanau, kad visas modernumas yra įdomus, ypač kai daromi beprasmiški scenovaizdžiai ir kuriami beprasmiški kostiumai. Juk opera savo esme yra emocionalus menas. Dramos spektaklyje Hamleto monologas mane informuoja, o muzika kelia, audrina jausmus. Solistams ir publikai. Jausmai – tai žmogaus atgimimas, jo dvasinis judėjimas. Todėl labai svarbu, kad scenoje stovintys žmonės nebūtų vien kostiumuotos linksmos figūros. Turi būti dvasios paieška ir tobulas jos pavaizdavimas. Tik tuomet muzikos priemonėmis galima pajudinti labai stiprius žmogaus jausmus. Tos reakcingos XIX amžiaus tradicijos, apie kurias kalbėjome, labai ilgai slopino šį judėjimą. O ir publika, sutikite, labai mielai žiūri tradicinius dalykus – gal kiek nuobodu, bet patogu, nes nereikia galvoti. Tačiau padėtis iš esmės keičiasi. Aš džiaugiuosi, kad ir jūs keičiatės, ir esu laimingas, galėdamas padėti.

– Ar mes matysime tokį judėjimą ir Vilniaus spektaklyje?

– Taip. Tačiau aš nekalbu apie kokias nors provokacijas. Tai man nuobodu. Tai matysis iš to, kaip solistai kurs žmogiškąsias savybes, kurios mus žiūrovų salėje arba džiugina, arba baimina, tačiau, svarbiausia, jas jaučiame.

– Jūs šiek tiek pasakojote, kaip renkatės vieną ar kitą pastatymą. Kokios idėjos jums buvo svarbios šį kartą, statant Vilniuje "Žydę"?

– Pirmiausia tai, kad rasizmas, fundamentalizmas yra labai stipri neigiama jėga pasaulyje. Demokratija mus išmokė, kad rasizmas yra kažkas siaubingo ir tai negali pasikartoti. Tačiau daug kur jį galime jausti. Be abejonės, per vieną vakarą šių problemų neišspręsime, tačiau noriu, kad publika, skambant puikiai muzikai, pradėtų galvoti apie tą siaubą, kuris vis dar egzistuoja pasaulyje ir legalizuojasi naujais pavidalais. Noriu tai parodyti pasitelkdamas operos meno išraiškos priemones.

– Tuomet linkiu geros premjeros ir galbūt Vilniuje jus matome ne paskutinį kartą?

– Miestas iš tikrųjų labai gražus. Sutarties pasirašyti atvykau žiemą, mačiau jį baltą su puikiais baroko statiniais. Dabar gelsvas ir rausvas rudeninis miestas yra nepaprastai puikus.

– O planuose, ko gero, Niujorkas, Paryžius, Tokijas...

– Taip, turiu didelių planų. Netrukus "Turandot" statysiu Kelne, Vokietijoje, paskui Amerikoje, Spoleto festivalyje, statysiu "Don Žuaną". Ten man specialiai atidavė pastatą, kurį galėjau ištuštinti. Viską – ir žiūrovų salę, ir orkestro duobę, ir sceną. Ir pats kuriu šiame teatre landšaftą, kuriame publika galės būti kartu su atlikėjais. Dar vienas didelis projektas – jau minėjau, Zalcburgo festivalyje statysiu "Mitridadą", pirmą garsią Mozarto operą. Paskui mano mėgstamas Strausso "Žydrasis Dunojus", vėliau Beethoveno "Fidelijus" Bonoje ir taip toliau.


Parengta pagal pokalbį, transliuotą

LR laidoje "Kultūros savaitė"

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


24320. "Kultūros savaitės" gerbėja2004-11-15 09:38
Įdomus pokalbis. O pavadinimas - prastas, veikiau tiktų kokiam "Gyvenimo būdui" ar "Vakaro žinioms". Esu liekna, bet man nemalonu skaityti pavadinimą ir nejauku dėl apkūnių moterų, kurios jį skaitydamos turbūt susigužia. Režisierius storą Brunhildą paminėjo kaip pavyzdį, o jūs akcentuojate lyg straipsnio moto. Beje, jei pati būtumėte stambi, garantuoju, kad šitaip pokalbio nepavadintumėte. Jūsų laida ir taip populiari, pigaus šokiravimo galėtumėte vengti.

24373. hm2004-11-15 21:09
Kad storos violetos ir pasene izoldos ir yra pats smagiausias momentas operoje. Vis tik opera tera naujaturciu vulgarus menas, kartais turejes pretenziju i kazka daugiau.

24431. jaunuolis :-) 2004-11-16 22:36
Aš dėl to ir įsivaizduoju, kad apie meilę kalbėti galima pradėti, kai tau jau per penkiasdešimt ir esi labai storas:-) O iš esmės opera savo atsiradimo laikais atliko tą patį vaidmenį, kurį dabar atlieka šou verslas ir panaši popsa:/

24447. IVS2004-11-17 09:03
Koks pasiputes ir savim patenkintas tas Giunteris Grasas. Ir vis kartoja, kad ne del pinigu. Matyt, kad jie jam is galvos neiseina ;) O po visa svieta trankosi turbut todel, kad antra karta jo niekas matyti nebenori. Nors man patiko, kad taip astriai apie tas senas ir storas. Kitaip ju nuo scenos nenuvarysi. Nors kai kuda ir durna, o dar cypia kaip pvz. Ausra Cicenaite arba Renee Fleming - tai irgi nieko gero. Montserrat Caballe ir Jessye Norman scenoje tiesiog siaubas, o irasuose - saldainis.

24511. Anjolė >IVS2004-11-18 09:32
Tarp kitko, Giunteris Grassas neturi nieko bendra su jokios operos, juolab "Žydė", pastatymu. Matyt, buvote jį susitikusi kur nors teatre, kad teigiate, jog jis laksto po visą pasaulį? Na, šįkart jūsų komentaras - ir dar su tokiu aplombu parašytas - tikrai iš koto verčiantis.

24562. IVS2004-11-19 07:27
Oops! Atsiprasau. Gunteris Grassas "Skardinio Bugnelio" autorius cia isivele is pasamones. Turejau galvoje sita Giunteri Krameri.

24592. varna2004-11-19 19:46
Aš irgi visas storas ( kaip kiaulės ) bobas išvyčiau į madagaskarą. O dar geriau: įkurčiau tokioms poniutėms konclagerius. Ir nuodyčiau jas ten dujomis. Nes "tikras inteligentas", anot Giunterio, labai susurūpinęs dešiniųjų stiprėjimu Europoje. O kovoti su dešineisiais tos storos kiaulės tikrai nepadeda. Ir visokie žemaūgiai solistai nepadeda. O šlubiai? Įsivaizduojat, šlubas solistas? Siaubas. Sušaudyti nedelsiant. O jei lūpos negražios? O kreiva nosis? O ilgos rankos? O trumpos kojos? O jei žvairas? Šaudyti. Visus. Juk dešinieji tik to ir telaukia, kad scenoje koks išsigimėlis pasirodys. Ačiū, Giunteri. Atvėrei man akis. Dabar suprtau, kas yra tikrasis menas. kas yra OPERA. Juk operą eina ŽIŪRĖTI. Giunteri, išgama tu supistas, dėkok Dievui, kad nesutikau tavęs gatvėje.

24604. it.2004-11-19 22:23
Ir kas is taves isaugs...

24629. Nikvami Vambozi 2004-11-20 02:47
iš Tavęs jau dabar šūdas išaugo - nori, kad iš varnos daugiau bus - reikia pasistengti

24630. IVS2004-11-20 05:20
To: Varna, o zinai as kartais taip nevalingai vis pagalvoju, o juk savo gyvuliu veisle zmogus taip rupinasi... Arkliu, sunu, net kiauliu o ir visokiu bulviu ir geliu. O zmoniu? Et, visokie, bet kokie - visi geri. Ar tikrai? Vis daugiau pasigirsta nuomoniu, kad girtuokliams nereiketu leisti daugintis. O gal Hitleris buvo truputi teisus? Tik gaila, kad buti truputi teisiu tas pats, kaip truputi nescia :( Nemanau, kad atitikciau veislinio zmogaus kriterijus pati, bet ta mintis karts nuo karto neduoda ramybes.

24645. varna2004-11-20 19:12
IVS, visai protas pavažiavo? "O gal Hitleris buvo truputi teisus?" O gal pradėsim matuoti vyrus pagal pimpalo ilgumą, o moteris pagal papų didumą? Tu apie tai?

24650. IVS2004-11-20 22:06
Ne apie tai. Bet koks nors mentaliteto kriterijus galetu buti. Nagi, pirmiasuiai reiketu susitarti, kas zmoguje svarbiausia. As tikrai nemanau, kad tai butu papai ir pimpiai.

24658. varna2004-11-21 10:25
Tu apie desimt patarimu?

24673. IVS2004-11-21 20:18
10 patarimu gal ir tiktu, bet jame aiskaiai truksta vieno ar dvieju: "Nenusisnekek" ir "Nemintyk blogu minciu" ar panasiai.

Rodoma versija 26 iš 26 
7:38:18 Jan 10, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba