ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-11-13 nr. 724

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Apie unikalųjį medžio skulptorių Stanislovą Riaubą su liaudies menininkais JUSTINU ir REGINA JONUŠAIS kalbasi Juozas Šorys. Riaubelis (36) • LAIMANTAS JONUŠYS. Diemedžiu tebežydinti poezija (101) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Šiukšlynų žmonės – klestinčios visuomenės gėlės (15) • VIRGINIJA GALUBICKAITĖ. Epilogas (5) • Su Vilniuje viešėjusiu GÜNTERIU KRÄMERIU kalbasi Jolanta Kryževičienė. Stora Brunhilda – juokinga (14) • Mieli skaitytojai! (12) • Lietuvių P. E. N. centras kviečia (3) • MICHAEL LAITMAN. Dvasia ir kūnas (48) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (13) • ALESSANDRO BARICCO. Budmeno sindromas (27) • SIGITAS GEDA. Pasaka apie laiko dukružę (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Didysis maištas ar didysis mitas? (17) • AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Romantiškosios lietuvių teatro dvasios beieškant (6) • VALENTINAS SVENTICKAS. Kapitalistinis realizmas ateina! (6) • JUOZAS RIMAS. Ar reikalingas Liudas Truikys Lietuvos operai? (6) • ANDRIUS ŠIUŠA. Apie įžymiųjų žmonių gyvenimą (10) • LAIŠKAI (52) •

Iš mėlynųjų mansardų

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija


Tęsinys. Pradžia Nr. 41

2002

Rugpjūčio 7, trečiadienis

Skerdžius Lapinas apie moteris, kurioms per 50 (į K. P. kraitelę!):

– Visos tokios pasidaro! Pamokyk, įpilk stikliuką, tai ne tik kad į lovą pasiguldys, bet ir savo bonką pastatys, ir pašoks išsirengusi... Žinai, kvietkos seniai nužydėjusios, o žydėt nori. Iš paskucinio...

Iš Korano, 9 s. 106 (105):

[...] Veikite, ir pamatys jūsų veiksmus Viešpats ir Jo pasiuntinys ir tikintieji. Ir būsite sugrąžinti pas žinantį tai, kas slapta ir atvira.

Viena iš Dievo charakteristikų: žinantysis slapta ir atvira.

Kasdienių darbų ir slaptųjų minčių regėtojas.

Dievas, persmelkiantis tikrovę.

Iš amžinųjų kontrastų

Žmogus su dalgeliu tarp didmiesčio daugiaaukščių. Teisingiau – Vilniaus pakraščio daugiaaukščių. Andai čia buvo jo sklypas, iš įpročio pasisėjo miežių.

Saulėtas, karštas rugpjūtis. Žmogus jau senas, nyki lyguma aplinkui... Gieda gaidys, čirena paukštis.

Aštuntame aukšte per dienas liūdi depresuojantis filosofas. Viršum abiejų – po vieną vasarvidžio debesėlį...

Miežių pjovėjas ilgai netrauks, duokdie, tegul ilgai gyvena ir mąstantysis.

– Gera anam, ramu, – galvoja filosofas.

– Tenai sėdi didelis ponas, kuriam nusispjauti ant mano miežių, – griežia apmaudą senutis drobine kepure.

– Kam aš perskaičiau visas tas knygas, jeigu jos man nepadeda nei gyvent, nei suprasti?

– Jeigu dar savaitėlę nelis, galas mano bulvelėms, – audžia žmogutis apačioje.

Kurmiai (dar apie kurmius)

Šiemet jie gręžė savo urvus statmenai, kaip šulinius. Nukreiptus į žemės vidurius.

– Lyg ten būtų vandens!

Žinojo, ką daro! Sausringą vasarą, jeigu lyja, užtenka jiems ten tik išsižioti. Pilnom burnom vandens!

Galima ir pagirdyti – iš kibiro.

Žemės kiaulytės, paršiukai po žeme, žemių pribirusiais kailinėliais.

Kur jūsų mirties kambarėliai, šlykštukai?

Žodynuose dar yra "kurmelis" (Žemaitės veikėjas – Petras Kurmelis, lietuvio prototipas), niekur negirdėjau sakant, o yra – kurminas (ne pavardė, o – pagal didumą).

Ar kurmių vadas čia būtų?

Jurgis Petras Nikodemas Kurminas, s. Jono su nušiurusia kepure palei šulinį.

Jolanta Kurminienė (taisosi nusmukusią kojinę).

Didžiajame Dievo kelyje

Dievo kelias, tiesusis, lygusis kelias – nuolat minimas šventuos raštuos, ir visai netyčia prisiminiau grįžimą iš vaikystės atlaidų.

Po mišių vyrai paimdavo po stikliuką arbatinėje, užeigoje. Tada – į vežimus ir namo! Kerta arkliams botagu. Vaikai, bobos ant išpuoštų pasosčių.

Toksai kurmelis iš Šadžiūnų (nebeatmenu pavardės – gal Mališka?) pavijo mus ties Naudorio kalnu. Ir botagu, ir šiepiasi ligi ausų...

Tėtušis tik mirkt ir užkirto jam kelią prieš nosį. Arkliai kurmelio – kur dėsis įsilėkę?

Į pagriovę nuo šlaito! Bobos klykt, ratai triokšt, giminė keberiokšt!

Mūsų motušė vos neužkimo tėvą bebardama, o šis net švietė visas:

– Teisingai važiavau, kaip klebonėlis mokė, Dievulio keliu važiavom, o šitas aplenkt norėjo!..

Šlaitai – pilni raktažolių buvo. Galgi Jurginės? Per Jurgines. Kai dangus atrakinamas būna. Kas greitesnis, pirmesnis, kieno arkliai geresni ir moterys "spraunesnės"...

Misticus

Juo labiau nukvėšusios moteriškės, tuo labiau lenda į įvairiausias sektas (nori, kad šito žodžio nevartotume).

Yra ir tokių, kurios stačiai kolekcionuoja tikėjimus. Ypač mistinius. Čia susiplaka būrimai ir Šri Aurobinda.

Pastebėjau, kad net dideli kompozitoriai buria iš delno ir žavisi spiritizmu.

Gal jiems tiesiog reikia "kaifo"?

Padeda suvedžioti žmones?

Teikia tam tikro išskirtinumo?

Druskininkuose vakar suskaičiavome 20 sektų... Gal yra ir dar daugiau. Ar narkotikai, t. y. kvaišalai, nėr tikėjimas? Netiesiogiai prisideda prie to.

Vyrų tikėjimas – degtinė, bent jau jų mažiau ten dėl degtinės ir dėl tam tikro gyvenimo realizmo.

Yra tokių, kur į seansus (pvz., kvėpuotojų ir reikininkų) ateina su žmonomis (žodžiu, po porą).

Kitas prisipažįsta, kad sunkiausius pratimus simuliuoja. Žmonai sako:

– Tu taip kruopščiai nedaryk, pervargsi. Mokykis iš manęs.

Tas žmogus per savo ilgą amželį yra viską simuliavęs: ligas, vaistus, religijas...

Apie kokias nors žmonių pažiūras čia nėr ko kalbėti.

Tiesa, tektų neužmiršti, jog neilgą laiką mieste turėjo valdžią krikdemai (ir 5 ministrai buvo iš to paties miesto). Tai buvo patys kvailiausi žmonės valdžioje.

Poetai netinka į aukštus postus, bet radikalūs bet kurio tikėjimo žmonės – absoliučiai netinka.

Dar apie mistikes: Vokietijoje populiariausias viso pasaulio, visų laikų misticizmo kokteilis – tokios kompiuterinės santraukos... Iš tiesų, kodėl gi ne? Įsivaizduokite sau: kaip nemuš per smegenis 100 citatų, 100 horoskopų, 100 šamanų! Tai ne tik tropinis, tai ir poliarinis smūgis.

Sąvartynas yra naujažmogio religija.

Šiuo atveju rinkčiausi bent jau skiautinius. Juos siūdavo visoje Lietuvoje, čia buvo privalomas darnos jausmas, spalvinė klausa, proporcijos. Ir – darbas, darbas.

Vienas skiautinys būdavo siuvamas metų metus. Trejus, ketverius.

Dabar iš kampo galiu išsitraukti sau naują galvą!

Apie blogus žmones

Kiekvienas gerų žmonių darbas jų širdyse prideda niekšybę prie niekšybės.

Blogų žmonių niekšystė didėja proporcingai geriems darbams žemėje.

Tai matematiškai apskaičiuojama.

Gyvenimui einant į gera, niekingieji darosi dar niekingesni.

Jeigu jums kas nors pavydėjo nuo jaunumės, jeigu jums sekėsi, tai dabar anas pavydi dešimteriopai.

Kažin kokia nuožmybė pasaulyje.

Apie tai įspėjama 9-osios suros pabaigoje. Beje, apie tai (apie tokią paradoksalią įtampą, blogio ir gėrio, Dievo ir Šėtono kovos aštrėjimą) mėgo kalbėti Justinas Mikutis, amžiną atilsį, katalikas, vienas iš 4 žemėje...

Trys eretiški gabalai

Dievo ir angelo pašnekesys I

Viešpats:

– Nejaugi jos nemato, kad yra suvedžiojamos po sykį arba porą sykių per metus...

Angelas:

– Čia ne matymo problema, Viešpatie.

Viešpats (nustebęs):

– O kokia problema?

Angelas:

– Malonumo.

Pašnekesys II

Viešpats:

– Kodėl vyrai turi tokių bjaurių posakių?

Angelas:

– Jie įvardija realybę.

Viešpats:

– Nejaugi?

Angelas:

– Duokite pavyzdį.

Viešpats:

– Viečiūnuose andai toks Česius ir sako į pavakarę: "Neperdarysi tiktai to, ką lovoje padarei". Ką jis turi galvoj?

Angelas:

– Regis, vaiką, Viešpatie.

Viešpats:

– O gal vaiko lytį?

Angelas:

– Lytis dabar jau ne taip svarbu, Viešpatie. Žmonės ima gailėtis, kad vaikus dirba.

Viešpats:

– Ligi šiolei maniau, kad aš juos sukuriu.

Angelas (įsiteikdamas):

– Tikra tiesa, Viešpatie, bet plūkiasi jie.

Viešpats:

– Ir po to labai nustemba, kad išėjo ne tas, ko norėjo?

– Čia jau jūsų dirvonai, Aukščiausiasis...

Pašnekesys III

Viešpats:

– Kodėl žmonės turi visai necenzūriškų, bjauru net mano liežuviui apsiversti, apibendrinimų?

Angelas:

– Ar ir tie pasiekia jūsų ausis, Viešpatie?

– Tokie, kokių net knygose neužrašyta...

– Pavyzdžiui?

– Tas pats Č. įpykęs po antro butelio vakare išrėžė ketvirtame aukšte...

– Ką išrėžė? Gal labai įsiutęs buvo?

– Ne, su žmona kalbėjosi.

– Ir ką?

– Sako: "Kur...ai nors į akis myžk, vis vien sakys, kad "lyja".

– O, čia tikras perlas, Viešpatie!

Viešpats:

– Ir tu taip sakai?

Angelas:

– Prisiminkite Mariją iš Magdalos, mano Dieve! Kiek jai buvo prikalbėta, o jinai vis vien dievino Jūsų sūnų.

– Ė, – nusivylė Viešpats, – ir sūnus panašus buvo. Sakiau, kad ten pilna galvažudžių. Netikėjo.

Angelas:

– Tai ką su tom k... darysime, Viešpatie?

– Pastumk kur nors arčiau šventųjų, vaike mano. Toks tikėjimas turi būti atlygintas.

Pabaiga visų tų pašnekesių, sako, buvusi tokia. Prasidžiugęs angelas nuskrido į žemę ir ėmė skelbti žmonėms, ką Viešpats kalbėjęs:

– Myžkite į akis ir kalbėkit, kad lyja. Jeigu norit pakliūti į dangų...

Pasikartojantis motyvas – prieš Žolinę

Takai, kuriuos išduobsiu šiemet... Prunkščia Pracibnyko arklys palei rūsį. Pracibnykas (ne arklys!) stipresnis už mane, nors jam arti 80. Sūnus mirė, žmoną palaidojo, o iš ryto – kapoja miežius, po pietų ravi daržą. Lig sutemos nepailsdamas. Visi tėvai čia stipresni už sūnus. Galbūt pirmieji mirė tie, kur virdavo naminę (persiragavo).

Kieno valdžia, to ir kalba

Šįryt ėmiau ir pajuokavau:

– Česiau, pakalbam lenkiškai. Tu juk čia gimęs, turi mokėt.

– Kad aš per karą gimiau, niekas čia jau nekalbėjo lenkiškai.

– O anksčiau?

– Beveik visi. Ir mušdavomės su liškiaviškiais, iš anapus Nemuno. Oj oj, kaip mušdavomės! Mus jie gudais pravardžiuodavo.

– Tai kaip čia išeina – tie patys dzūkai... O kaip fabrike?

– Jei viršininkas rusas, tai rusiškai. Visi mokėjo. Dabar jau ir rusai, kur liko, lietuviškai šneka.

– Kaip pas Maironį: čia broliai artojai lietuviškai šneka... Tautybė – artojai.

Pracibnykas per tą laiką pasilaužė runkelių lapų kiaulėms ir važiuoja namo savo karietaitėje, panašioje į vištų gardelį.

Ratai – motociklo. Gal čekiškos "Javos", kuri andai visiems bernams liūlį susukdavo.

H. G. iš anapus su savo mokiniais varlėms tunelius įtaisė – triūbas po vieškeliu. Kad neitų pėsčios skersai asfaltą, po lietaus arba per pavasarinį varlių nerštą.

– Ainu iš ryto, – sako Česius, – ežys vidurin kelio. Nė krust. Paėmiau – duria. Maži, būdavo, pagaunam, tai tie spygliai susiglaudžia... Numečiau ir pagaliu, pagaliu nuritau. Visi pažįstami važiuodami juokės...

– O, žalcys, – pataisė jį Jonas, – raikėjo kepuri panešč.

Ir aš įsitaisysiu tunelį. Po Nemunu. Jeigu kasčiau šiek tiek įstrižai, pataikyčiau po Liškiavos piliakalniu.

– A, tenai, – juokiasi Bronius, – atsimenu, vienais metais čia tavo draugas lakstė...

– Tai ko?

– Mergą turėjo. Ta pabėgo, piliakalnis toks aukštas, o jis apačioj trumpom kojom. Labai juokingai atrodė.

Prieš naktį miežiai lygumose būna geltonai žali. Kopūstų gūžės – kaip susuktos moterų galvos, kaip papai arba užpakaliai.

Su kuo nori, tuo ir lygink.

Naktimis, man rodos, yra pakvaišusių paukščių. Varo melodijas, kurios "rytinės". Jeigu žmonės pakvaišta, tai kodėl paukščiai negali?

Šernai dobiami šoviniais, kurie dar vadinami žekanais – gilzėse dideli šratai, stirnoms – mažesni, antims – dar mažesni, žmonėms vagiliams tinka ir druska.

– Duok penkis litus, nušausiu...

– Kodėl penkis? Žekanas juk troiką kaštuoja?!

– Užtat pilstukas penkis. Duok, sakau. Nebūk skūra!

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


24339. barabas :-) 2004-11-15 14:02
kas ta tokia šri pinda, gal iš tos pačios kompanijos kaip ir šri krušna? o kada skaitysim, tai kas vakar nutiko, o ne prieš du metus? numirė Levutė, ji šaukdavo savo katiną ant viso kaimo katuli katuli katuli katuli. Kaimynai katiną vadino Leonu, nes bobulytė daugiau nieko ir neturėjo. dar turėjo dviratį, į kurį pasiremdama, pavažiuoti jau negalėjo, pasiekdavo parduotuvę ir bažnyčią. nuo dviračio viskas ir prasidėjo. kaimynai pasakojo. sykį į jos kiemą užsuko du ar trys vaikai iš miestelio ir paprašė pasirinkti obuolių. pamatė dviratį. Levutė dviračio nedavė. Tai ją apstumdė ir apspardė. Bet blogiausia, vaikigaliai sužinojo, kad senas žmogus negali apsiginti. Sykį atėjo dviese, metro aukštumo, su peiliu, ir pradėjo vidury dienos rakinėt iš vidaus užkabintas duris. Laimė, juos pastebėjo kaimynai ir užėję trobą iš vieno ir kito galo sugavo. Vieną dieną atvažiavęs giminaitis rado Levutę ant žemės, šalia lovos, mirusią. sako nuo infarkto.

24364. kvietka nuzydejusi2004-11-15 19:05
Gryna teisybe. Apie moteris. Bet su S.G. - tik po pusbonkio...

24383. kurm is :-) 2004-11-16 01:45
Ir kodėl čia dabar visi miegat, kaip kokie kurminai. Pasikalbėti norisi, labai labai, hm, kelkis, prabusk, prašau! Vis dar pataluose, ir va taip visada

24406. morkis :-) 2004-11-16 13:54
kecvirtam aukšti, keturių kambarių buti dzingo juodas su baltom pėdukėm kacinukas. šeiminykai nežnojo nė kų galvoc . išgaravo. cik kitos dienos vakari gaspadinė sėdėdama tualeti išgirdo čiut čiut kniaukianc. kniaukimas ajo iš ventiliacijos kamino. skylė palubėje jau dveji metai neuždengta. gaspadoriui nakciu per lietų ir vėjų teko lipc ant stogo, nulaisc kaminan sususktų perplėštų ir surištų užuolaidų su pririštu kukeliu dėl svorio ir laukc. kitų dzienų gaspadorius vėl lipo an stogo. gerai, kad šais laikais dar ne visi stogai rakinami. užlipo ir pamatė kamini savo kacinuko kuprų. ale buvo dziaugsmo.

24446. v.p.2004-11-17 08:49
patarimas veltui: jei reikia išdulkint kilimą, o gyvenate aukštai, tai, kad nereikėtų kilimo nešt laiptais, galima jį išmest pro langą. Tiesa, atgal vis dėlto teks užsinešt. dar vienas: jei namuose užsiveisė musių (jei po grindimis yra lavonėlių, tai gali jų atsirasti ir žiemą, jas galima dailiai ir švariai sugaudyti dulkių siurbliu. Musė nebijo iš lėto artėjančių žiočių, kol nepajunta traukos, o kai pajunta, jau būna per vėlu. Panašiai yra ir su žmonėmis. pajunta trauką, jau būna per vėlu.

24448. ...2004-11-17 10:23
teisingai sakoma: jausmai prageriami. Skaitau Tave Sigitai ir nebeužčiuopiu meilės. Darosi liūna.

24457. gedai :-( 2004-11-17 13:42
Gyvenimui einant į galą, niekingieji darosi dar niekingesni.

24548. itale2004-11-18 23:01
Profanacija. Zinai, kur...

24571. ;( :-( 2004-11-19 09:39
jei SA numeryje po dviem straipsniai nera SG pavardes tai pasidaro labai liuuudna ,,,,,:(

24588. varna2004-11-19 19:29
Gedos bukumas nemirtingas. Nemirtingas bukumas Gedos. Bukumas Gedos nemirtingas. Nemirtingas Gedos bukumas...

24625. Nikvami Vambozi2004-11-20 02:03
niu jo, o Tavo, gerb., Varna - It`s O`key

24676. GS :-) 2004-11-22 03:21
SG MOKO: KAI MYZI LIETUJE ZIUREK TIESIAI I AKIS IR NIEKO NESAKYK. O, APIE RAKTAZOLIU SLAITO EISMO NELAIMES YVIKI JAU BUTU ATSKIRA ISTORIJA...FE!

Rodoma versija 26 iš 26 
7:38:14 Jan 10, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba