ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-11-13 nr. 724

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Apie unikalųjį medžio skulptorių Stanislovą Riaubą su liaudies menininkais JUSTINU ir REGINA JONUŠAIS kalbasi Juozas Šorys. Riaubelis (36) • LAIMANTAS JONUŠYS. Diemedžiu tebežydinti poezija (101) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Šiukšlynų žmonės – klestinčios visuomenės gėlės (15) • VIRGINIJA GALUBICKAITĖ. Epilogas (5) • Su Vilniuje viešėjusiu GÜNTERIU KRÄMERIU kalbasi Jolanta Kryževičienė. Stora Brunhilda – juokinga (14) • Mieli skaitytojai! (12) • Lietuvių P. E. N. centras kviečia (3) • MICHAEL LAITMAN. Dvasia ir kūnas (48) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (13) • ALESSANDRO BARICCO. Budmeno sindromas (27) • SIGITAS GEDA. Pasaka apie laiko dukružę (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Didysis maištas ar didysis mitas? (17) • AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Romantiškosios lietuvių teatro dvasios beieškant (6) • VALENTINAS SVENTICKAS. Kapitalistinis realizmas ateina! (6) • JUOZAS RIMAS. Ar reikalingas Liudas Truikys Lietuvos operai? (6) • ANDRIUS ŠIUŠA. Apie įžymiųjų žmonių gyvenimą (10) • LAIŠKAI (52) •

Dvasia ir kūnas

MICHAEL LAITMAN

[skaityti komentarus]

Neretai sakoma, kad kabala yra slaptasis mokslas. Kabalos uždarumas davė pretekstą apie ją susidaryti daugybei legendų, falsifikacijų, gandų, nemokšiškų svarstymų.

Stiprius pasaulėdaros pagrindus, jos dėsnius, specifinę pasaulio pažinimo metodiką, būdus, kaip pasiekti kūrimo tikslą, kabala saugojo ilgus šimtmečius. Buvo laukiama, kol žmonija išsivystys iki tokio lygmens, kad galės priimti kabalistines žinias ir teisingai jomis naudotis.

Senovės kabalistinėje knygoje "Zohar" sakoma, kad žmonijai bus suteikta galimybė prieiti prie Aukščiausio Žinojimo, savo kelio ir tikslo supratimo tik XX amžiaus pabaigoje – paskutiniu raidos etapu. Nūdien žmonija neturi krypties, neaišku, koks bus rytojus. Kabala gali pasiūlyti, kaip spręsti globalines problemas, kaip vystytis toliau, kaip išvengti susinaikinimo pavojaus.

2001 m. buvo įkurta pasaulinė Kabalos akademija, kuriai vadovauja kabalistas, filosofijos mokslų daktaras Michaelis Laitmanas. Informacija apie kabalą daugiau nei dvidešimčia kalbų pateikta interneto svetainėje www.kablabla.infu. Keliasdešimt tūkstančių akademijos studentų turi galimybę nemokamai klausytis internetu transliuojamų paskaitų, naudotis archyvu ir virtualia biblioteka.

Akademijos filialai įsteigti daugelyje šalių, vienas iš jų – Kabalos studijų centras Lietuvoje. Akademijos tikslas – atskleisti žmonijai bendrus pasaulėdaros dėsnius, perduoti būdą, kaip galima išsigelbėti nuo kančių, išvengti globalinių katastrofų.

Skaitytojams siūlome ištrauką iš M. Laitmano brošiūros "Dvasia ir kūnas".
______________________________________________

Nuo seno žmogus ieškojo atsakymų į pagrindinius būties klausimus: kas aš, koks mano gyvenimo tikslas, dėl ko egzistuoja pasaulis, ar mes ir toliau egzistuojame po mirties ir t. t. Klausimas apie gyvenimo tikslą, prasmę greta kasdienių žmogaus išbandymų ir kančių prideda globalinį klausimą – o kam aš apskritai kenčiu?

Kadangi atsakymų į iškeltus klausimus nėra, ieškoma toliau. Senoviniai tikėjimai, dabar madingi rytietiški mokymai – šių paieškų dalis. Žmonija nuolatos ieško, kaip logiškai pagrįsti savo egzistenciją. Žmogus jau daugelį tūkstantmečių tiria gamtos dėsnius.

Šiuolaikiniai mokslininkai pastebi, kad kuo labiau gilinasi į mokslinius tyrimus, tuo miglotesnis ir painesnis tampa pasaulio vaizdas, o atsakymai į klausimus, koks šio pasaulio, žmonijos egzistavimo tikslas, taip ir nerasti.

Kabalos mokslas siūlo savąjį pasaulio tyrimo metodą. Jo esmė – išugdyti žmogaus gebėjimą pajusti paslėptą nuo mūsų pasaulėdaros dalį. Žodis "kabala" reiškia "gavimą" ir nusako žmogaus siekį gauti aukščiausias žinias, išvysti tikrąjį pasaulio vaizdą.

Kūrėjo veiksmai

Pagrindinis tikslas tyrinėjant kūriniją – tai Kūrėjo veiksmų analizė, kad išmoktume elgtis, kaip elgiasi Jis, kad sugebėtume atkartoti Jo veiksmus.

Kūrėjo veiksmai vadinami "valdymu" arba "kūrinio prigimtimi". Mokslininkai taip pat tyrinėja Kūrėjo veiksmus (vadina tai gamta, gamtos dėsniais), turėdami tą patį tikslą – ko nors išmokti, kad sugebėtų mėgdžioti "išmintingąją" gamtą.

Visa, ką darome savo gyvenime, – tai gamtos mėgdžiojimas. Visi žmogaus rankų ar minčių kūriniai: technologija, muzika, tapyba – atkartoja gamtą.

Net pati audringiausia fantazija – mūsų prigimties pasekmė. Mes niekur nepabėgsime iš gamtos nelaisvės. Mes galime tik vystyti tai, ką jau turime. Nieko naujo sukurti negalime. Viskas, ką darome, – tai tolesni Kūrėjo veiksmai, kuriuos Jis vykdo per mus. Ir tik mums atrodo, kad atliekame juos patys. Taip mes sukurti: vykdydami viską pagal gamtos nurodymus, esame įsitikinę, kad įgyvendiname savuosius norus.

Iš tiesų tai irgi Kūrėjo veiksmai, Jo sumanyta mūsų vystymosi programa. O visi mūsų "atradimai" – to, kas jau egzistuoja, atskleidimas.

Mūsų fiziologinis kūnas panašus į visus kitus mūsų pasaulio kūnus ir pats savaime (kaip gyvūno kūnas) neturi jokių dvasinių savybių. Kūnai mūsų pasaulyje nesiskiria vienas nuo kito jokiomis dvasinėmis savybėmis, o gyvenimas po gyvenimo tik pakeičia vienas kitą.

Jeigu nėra kokybinio, dvasinio skirtumo, tai kad ir kaip skirtųsi mūsų fiziologiniai kūnai, visi jie dvasinės erdvės atžvilgiu laikomi vienu kūnu. Juk skirtingumas dvasiniame pasaulyje – tai skirtingos savybės, nes dvasinėje erdvėje išorinių materialių apvalkalų nėra.

Todėl, žvelgdamas į mūsų pasaulį, kabalistas atranda po vieną kiekvienos rūšies atstovą. Bet kai sprendžia apie gamtą iš tikrų dvasinių savybių, jo rega, išskirianti tik dvasines savybes, neranda mūsų pasaulyje nieko, išskyrus tuštumą.

Fiziologinės kūnų savybės vienodos. Ir jeigu, sakykim, vienas iš jų kažkuo serga, tai medikas žiūri į tokį kūną kaip ir į kitų žmonių kūnus, sergančius ta pačia liga.

Kitaip tariant, mūsų kūnai panašūs. Tuo tarpu dvasiniame pasaulyje – vienas kūnas savo savybėmis visiškai nepanašus į kitą.

Visi šie samprotavimai, žinoma, teisingi ir kalbant apie mūsų pasaulio objektus: visi negyvi kūnai – kaip vienas kūnas, visi augalai – kaip vienas augalas, visi gyvūnai – kaip vienas gyvūnas.

Yra tik viena dvasinė erdvė, apibūdinama kaip savybių ("arčiau–toliau" nuo Kūrėjo) erdvė. O kad joje egzistuoja materialūs kūnai (negyvi kūnai, augalai, gyvūnai) – neturi reikšmės, nes skirtumus tarp kūnų šioje erdvėje nulemia tik dvasinių savybių skirtumai.

Jeigu kūnai nesiskiria vienas nuo kito šiomis savybėmis, tai jie susilieja į vieną. Pagal tą patį vienintelį panašumo dėsnį – tas, kas įgyja Kūrėjo savybes, susilieja su Juo.

Dvasinėje erdvėje yra visa kūrinija. Ši dvasinė erdvė atsirado dėl to, kad Kūrėjas paslėpė Save ir atsiskleidžia žmogui tik tiek, kiek šis panašus į Jį. Kitaip tariant, egzistuoja tik Jis ir mes.

Ir kuo labiau mūsų savybės panašios į Jo, tuo aiškiau Jį jaučiame. Šis vidinis Kūrėjo jautimo kitimas iš aiškesnio į mažiau aiškų ar iš mažiau aiškaus į aiškesnį vadinamas dvasiniu judėjimu.

Galima sakyti, kad dvasinėje erdvėje egzistuoja Kūrėjo traukos jėga, kuri traukia žmogų prie Kūrėjo tiek, kiek žmogus panašus į Jį, ir taip žmogus juda.

Šis judėjimas nuoseklus. Žmogus gerina savo savybes laipsniškai: vyksta vidinio įsisąmoninimo procesas, savo savybių įvertinimas kaip blogų, tada dedamos pastangos, kad Kūrėjas padėtų jas pagerinti.

Kūrėjui padedant susikuria nauja žmogaus savybė. O su naujomis savybėmis žmogus automatiškai, veikiant dvasinės erdvės "traukos jėgai", persikelia į naują, aukštesnę, pakopą.

Kuo aukštesnėje pakopoje yra žmogus, tuo labiau jo savybės sutampa su bendromis kūrinijos savybėmis. Tai panašu kaip mūsų pasaulyje – patyręs skirtingų būsenų ir įgijęs patirties žmogus tarsi perima daugelio žmonių patyrimą. Dėl to visuma visad aukščiau nei atskiros dalys.

Todėl atsidavęs savo tautai žmogus yra aukščiau už miesčionį, o atsidavęs visam pasauliui – aukščiau už atsidavusįjį savo tautai. Ir tai todėl, kad visuma pagimdo ir turi visas detales, ir ji kuo didesnė, tuo daugiau joje sudedamųjų dalių. Todėl yra skirtumas tarp atsidavusiųjų šeimai, miestui, tautai, pasauliui.

Savybių gimimas

Naujos žmogaus savybės gimsta panašiai kaip žmogaus kūnas: iš pradžių atsiranda atitinkamos ląstelės motinos ir tėvo organizme, paskui jos susilieja.

Ima vystytis naujas organizmas, visiškai savęs neįsisąmoninantis – kaip dar neįsisąmoninta mintis. Paskui laipsniškai tas naujas darinys vis labiau ir labiau atsiskiria nuo savo pirminių priežasčių, įsisąmonina ir pajaučia save.

Viena susieta su kita: kiek išsivaduoja iš gimdytojų valdžios, tiek įgyjama savarankiškumo. Ir atvirkščiai. Gimimas – valdžios pakeitimas

Dvasinis gimimas yra savo valdžios pakeitimas į Kūrėjo valdžią: žmogus geranoriškai paklūsta Kūrėjo valiai, nori eiti nepaisydamas savo proto, vadovaudamasis aukštesnės dvasinės pakopos išmintimi. Dvasiniame pasaulyje gimimas toks pat kaip ir kažko naujo gimimas visais lygmenimis (minčių, gyvūniniu): žmogui kyla dvasiniai norai.

Iki šios akimirkos žmogus jų neturėjo, nes jį valdė egoistiniai norai. Naujų dvasinių norų gavimas iš aukščiau, egoistinių norų pakeitimas altruistiniais ir yra dvasinis gimimas.

Tai įvyksta padedant Kūrėjui (dvasinei jėgai, kuri viską pagimdo visuose pasauliuose ir mūsų pasaulyje). Beje, visa, kas vyksta mūsų pasaulyje, yra pasekmė to, kas vyksta dvasiniuose pasauliuose, iš ten nusileidžia pas mus. Sakoma: "Nėra tokio žolynėlio apačioje, virš kurio nebūtų jo angelo (dvasinės jėgos), kuris muštų jį ir lieptų jam augti".

Kitaip tariant, gimimas ir tolesnis augimas galimas tik veikiant raginančiai jėgai iš viršaus, o juolab dvasinis gimimas ir augimas, nes šis procesas vyksta prieštaraujant mūsų egoistinei prigimčiai.

Be stumiančios iš aukščiau dvasinės Kūrėjo jėgos ir mūsų materialiame pasaulyje liautųsi gyvenimas ir judėjimas – juk bet kurie materialūs objektai yra dvasinių jėgų išraiška, pasekmė.

Ir kada atsivers mūsų akys, mes išvysime Aukštesnįjį pasaulį ir atrasime, kad nieko materialaus neegzistuoja. Ir kad visa tai – tik tam tikros dvasinių jėgų veikimo išraiškos, materialiu pavidalu jaučiamos mūsų penkiais jutimo organais. Mums kylant dvasiškai, suartėjant su Kūrėju, vienas jėgas keičia kitos, aukštesnės, ir taip tol, kol pamatysime, kad aplinkui mus nėra nieko, išskyrus Kūrėją.

Pirmos dvasinės savybės įgijimas vadinamas dvasiniu gimimu: savo vidiniais pojūčiais žmogus išeina iš mūsų (egoistinio) pasaulio į dvasinį. Naujos savybės, kuri skiriasi nuo mūsų pasaulio savybių, atsiradimas ištraukia žmogų iš šio pasaulio į pakopą, atitinkančią jo naują savybę. Ir ši pakopa yra žemiausio dvasinio pasaulio (Asija) pati žemiausia pakopa (Malchut).

Pirmasis žmogaus pasikeitimas vadinamas gimimu. Paskui jis dvasiškai auga – tobulėja, kol visiškai prilygsta Kūrėjui.

Praeities paslaptis

Žmogui būdinga visuomet žiūrėti į priekį, jis nori augti, tobulėti, savasis kelias jam atrodo kaip pakilimas "iš apačios į viršų", kita būsena atrodo didesnė, geresnė nei dabartinė. Jis visada siekia kitos būsenos, kaip geresnės esamos būsenos atžvilgiu. Ir kadangi žmogus sukurtas siekti ateities, jis negali jausti būsenų, kurios buvo iki jam gimstant fiziniame pasaulyje.

Jis taip pat negeba pajusti, kaip gimsta jame bet kuris noras, jis neįsivaizduoja, iš kur jame atsiranda tai, kas sudaro jo "aš".

Pakopa, pagimdžiusi žmogų (ankstesnė dvasinė būsena), vadinama "tėvais" – "protėviais", "tėvu ir motina". Ši aukštesnioji pakopa sukuria tam tikras žmogaus savybes.

Bet kaip žmogus gali susisiekti su šia pakopa, iš kurios jis gauna visus savo norus, kur, kitais žodžiais tariant, yra jo ateitis?

Staiga žmogui kyla noras ką nors pasiekti, jis akimirksniu panorsta ką nors gauti, sužinoti, suprasti. Bet ši mintis – tai jo noro pasekmė. Šis iš aukščiau ateinantis noras ir sukelia žmogui mintį, kad būtina atlikti tam tikrą veiksmą, ką nors pasiekti.

Todėl žmogus panašus į knygą, kurioje trūksta pirmųjų puslapių. O "skaitant save", tiriant save neištaisytomis, "žemiškomis" savybėmis neįmanoma nieko suprasti apie save – ne tik praeities, bet ir ateities, nors žmogui atrodo, kad jis supranta.

Ateities matymas –

iš praeities

Žmonės, įėję į dvasinį pasaulį, pranašesni ne todėl, kad mato ateitį, o todėl, kad mato savo praeitį, todėl, kad jie įgyja galimybę suvokti pirmines priežastis, suprasti, kas verčia juos vystytis, nulemia nūdienos būseną, jų "aš".

Suvokdamas savo dvasinius tėvus, žmogus visiškai įsisąmonina savo dabartinę pakopą, gali žiūrėti į save tarsi iš šalies, tampa objektyvus. Visų suvokiančiųjų dvasinį pasaulį (kabalistų) pranašumas tas, kad jie mato savo gimimą iš Kūrėjo iki mūsų pasaulio, nes kyla tomis pačiomis pakopomis, kuriomis nusileido jų sielos.

Kabalistai ima jausti savo ankstesnįjį "aš" ir žiūri į priekį. Jeigu žmogus suvokia savo dvasinę šaknį, tada jis iš tiesų mato save ir tai, kas priekyje. Kitaip jis priekyje nemato nieko.

Kiekvieną kartą keičiasi žmogaus norai, nes nuolatos atsinaujina jo dvasinė šaknis, vedanti jį į tikslą. Dvasinis augimas – tai noras eiti, tobulėti pačiam, o ne dėl to, kad verčia aplinkybės.

Atsigręžti atgal reikia tik tam, kad išanalizuotum savo ankstesnę būseną, kad žinotum, kaip toliau tobulėti: ne tam, kad ieškotum pateisinimo savo tingumui ir nieko neveikimui, o tam, kad įgytum žinojimą ir paskui eitum nepaisydamas jo.

Žmogus turi viską, kas sukurta Kūrėjo: pasauliai, sfirot, angelai ir visas mūsų pasaulis yra žmogaus viduje. Tačiau žmogui atrodo, kad jis viską jaučia iš išorės.

Iš tiesų nėra nieko, kas būtų ne žmogaus viduje, tik Kūrėjas, kurio mes nejaučiame, bet vien juntame Jo poveikį mums, dėl ko save pačius suvokiame vis geriau ir geriau.

Šios savęs suvokimo stadijos vadinamos sfirot, parcufim, pasauliais ir jos yra mūsų viduje. O tai, kas yra išorėje, tėra iliuzija, tokia, kad neįmanoma įsivaizduoti kažko priešingo. Nes jutimo organai sudaro mums priešingą vaizdą: tie dalykai, kurie iš tikrųjų yra mūsų viduje, mums atrodo kaip esantys išorėje, nors išorėje yra vien Kūrėjas.


Parengė Michailas Zenevičius

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


24323. Arija :-) 2004-11-15 10:37
neteisingai nurodytas tinklalapis. Turi buti www.kabbalah.info arba www.kabbalahgroup.info

24332. xX2004-11-15 13:24
Tokio skiedalo dar neteko skaityti. Seubaz

24334. Evelina :-) 2004-11-15 13:42
Kabalos mokslo tikslas skamba graziai, tik kaip praktikoje ta tiksla isbandyti? Pamastymai idomus. Galima ir placiau pateikti.

24340. xxx2004-11-15 14:04
Super!!!

24348. Mike :-) 2004-11-15 15:31
panasu, kad si karta apie Tikrus dalykus parase. Neitiketina!!! Tik klausimas, ar tokie mokslai prieinama paprastam zmogeliui, gyvenanciam kazkur lietuveleje?

24354. ebola :-) 2004-11-15 16:38
Laisvai.Dar geresni mokslai prieinami jei yra tik poreikis... Siaip as sakiau, ne kompiuteriu reikia vaiku namams, o skaitytoja knygu pasamdyt...ar siaip, gera pasakoriu.Dabar atamans darzelio sedz per dienas ir varineja "killbill`a" koki, va ir visas dziaugsms...Ech...

24379. si :-( 2004-11-15 23:02
Manau, kad dvasinis pasaulis yra gerokai subtilesnis, nei tas vaizdas, kuris nusipiešia perskaičius straipsnį. Gal čia taip gaunasi bandant verbalizuoti ir nuosekliai išdėstyti mintį, ir gal visas mokymas išsklaidytų tokį įspūdį? Bet jei ten ir toliau kalbama apie Kūrėjo sumanymo/plano įgyvendinimą, tai jau geriau nei matyti nei girdėti.

24399. gi :-) 2004-11-16 11:14
ebola, o yra dar geresniu mokslu, gal zinote ju pavadinimus?? Mielai pasidomeciau. Aciu!

24410. ebola :-) 2004-11-16 14:53
Biblija butu arciausiai fotelio.Bet koks mokslas, nesiulantis prilygti Kurejui...

24424. killbill :-) 2004-11-16 18:10
Biblija visada buvo arciausiai, taciau siandien darzelio vaikai per dienas varineja "killbill".

24452. Mike2004-11-17 11:19
ebola, ir man tas momentas naduoda tikrumo, taciau, kaip pasiekti paliepima "bukite tobuli kaip tobulas jusu Tevas", vengiant prilygti Jam???

24463. Baronas2004-11-17 14:46
Na ką, opiumas liaudžiai.

24465. ebola2004-11-17 14:53
"Norin pasiekti savo maksimumo, reikia siekti nepasiekiamo".Sena banali tiesa.Kam vengti, jei neturi ne menkiausiu sansu prilygti? Kai kuriuos pakilius poetiskus sukius nebutina priimti kaip kokia instrukcija, ar taisykle. Manyciau tep.:) Biblija pilna priestaravimu.Taciau as kazkaip ja labiau megstu, nes ne tokia tiesmukiskai mistifikuota kaip Kabala.Ten tos gelmes kazkokios savitiksles ir pernelyg uztikrintos.Man atrodo, kad todel ja sitaip megsta niueidzistai."Darai taip-anaip ir viskas bus taip-anaip" - neatitinka mano pasauleziuros, mano isivaizduojamo kurinijos modelio.Nera dvejones, nera trapaus gyvio "atsidavimo vs priesgyniavimo" Kurejui, ar bent tas neakcentuojama.Toliau, nemaza punktu, kurie lyg ir siulo kazkokia supergalia, kazkokius virsgebejimus.Tai skamba spekuliatyviai.Ir galu gale, tie "magiski" pavadinimai...ne, cia ne mano disciplina, for sure...Bet as is principo nieko pries ja neturiu, kam tinka, tegu tik nemiega...Tai va, nezinau ar pasiaiskinau...:)

24483. varna2004-11-17 20:35
Kartais susidaro įspūdis, kad ŠA nori pakeisti "Genį" - tokį žurnaliuką vaikams. Betrūksta straipsnių apie dantų šveitimo naudą. Nors... Gal jie būtų ne tokie bukagalviški kaip šis straipsnis?

24510. ebola2004-11-18 09:05
Nera nieko bukagalviskesnio, varna, kaip ekonomika ir politika.O sitie gaidynai tave traukia, kaip suprantu, a ne?

24517. varna2004-11-18 10:56
Klysti, Ebola. Mane traukia kulinarija. Tiesa, grynai vartotijišku požiūriu.

24518. itale2004-11-18 11:42
Is tikruju Biblija sako "Bukite SVENTI,kaip ir as esu sventas". O tai visai kas kita nei tobulumas.Zodis SVENTAS biblineje hebraju kalboje yra kiles is savokos, reiskiancios "atskyrimas". Kalbant apie Dievo garbinima,sventu vadinama tai,kas nera skirta naudoti kasdienybeje.Dar sventumas glaudziai susijes su tyrumu ir taurumu. Dievas yra sventas, nes yra visu Auksciausiasis ir jam visiskai svetima nuodeme. O ta eilute apie sventuma,tai ten nerasom:bukite TOKIE PAT sventi, kaip ir as.Tai tik paskatinimas stengtis kuo geriau ji atspindeti,nors ir esame netobuli. Juk esame sukurti pagal sventojo Dievo paveiksla,apdovanoti moralinemis savybemis ir gebejimu ugdytis dvasinguma. Beje,tam straipsny tiek daug kalbejo apie Kureja,taciau teigia,jog atsakymo apie gyvenimo tiksla nera.Turbut neskaite Biblijos, nes ten parasyta. Ebola,butu idomu suzinot,kokiu priestaravimu radai toj knygoj.Nes as neradau.

24525. mike2004-11-18 14:54
itale, ant Kalno, Mt.5:48, buvo pasakyta "Bukite tobuli..." Ir aplamai, ant to Kalno duodamas Raktas..., tik, deje, nedaug iki siol tiki tuo. Papbandykite ant saves - ir pamatysite... :)

24527. itale2004-11-18 15:21
Na,jus teisus.Bet paziurejaui angliska Biblija su nuorodomis,tai ten kaip paralelines eilutes nurodytotos sios:Kun 19:2, Lk 6:36, 1Pt 1:16. O paskaicius konteksta,kad ir Mt 5 sk. nuo 38eil,tai pasidaro aisku,kokio tobulumo tikimasi. Nes 48eil. tai isvada: Taigi bukite... O del tikejimo Biblija,tai esu viena is to nedaugelio.

24534. vienas2004-11-18 17:10
Tikite Biblija, puiku. Tuomet, gal patarsite ka daryti zmogui, kuriam prsiveria jos paslaptys ir Tas Kuris slepiasi ten? Zmogus lyg isgirsta: "Stai, tu radai Kelia - dabar eik juo". Ar jam ir toliau pasilikti "tikinciuoju Biblija" , ar reiktu dar kazka daryti?

24535. studentas :-) 2004-11-18 17:14
ar tesinys bus?

24537. itale2004-11-18 17:26
Zinot,jei jau jums viskas prasivere, tai manau liko nepastebeta ir mintis is Jokubo 2:26. Manau,atsakymas aisku.Bent jau man:) Will be continued...

24544. italei (24518) nuo si2004-11-18 20:50
Panašu, kad šventas raštas pakankamai gerai žinomas ir dažnai po ranka, bet kartais geriau tyliai galvoti, nei "garsiai" rašyti. Kalbu apie tamstos išdėstytą mintį: "...Tai tik paskatinimas stengtis kuo geriau jį atspindėti,nors ir esame netobuli. Juk esame sukurti pagal šventojo Dievo paveikslą..." Tai ar šventasis Dievas toks prastas kūrėjas, kad taip netobulai jam gavosi, ar kvestionuojamas jo atvaizdo tobulumas? O gal tai tik neatsargiai išsprūdęs štampas? Bet gi net keliom kalbom skaitant Bibliją... buvo galima gal ir įžvelgti, kad vis gi prigimtinį tobulumą žmonija turi. Dievo ir Marijos sūnus - Kristus (vis gi žmogus) Biblijos šviesoje - tobulas. O toks jis tapo ne todėl, kad būtų buvęs a priori determinuotas jo tobulumas, bet gi todėl, kad vedamas begalinės meilės savo Tėvui (kartu ir visai jo kūrinijai) neišklydo iš jo mokymų. Viskas, krepšinis. Jei atsiliepsi, galėsim tęsti.

24547. itale2004-11-18 22:11
si-> Va bene,tesiam. Dievas sukure zmones tobulus ir, budamas teisingas, dave laisva valia. Ir pasake,kokios bus pasekmes,jei jie klausys ir kokios- jei ne.Kas buvo? Adamo ed Eva apsisprende gyventi be Dievo vadovavimo.Stai ir pasekmes-tobulumo neber.Tad gimde netobulus vaikus. Cia kaip su kepimo: jei forma ilenkta,tai ir pyragas su defektu. Bet vel,Dievas teisingas ir zinojo, jog bus tokiu,kurie nores buti jo tarnais,todel pazadejo ispirka. Kadangi paties Dievo istatymas reikalavo "Gyvybe uz gyvybe,danti uz danti"... tai ir ispirkos reikejo tobulos.Idomu,jog pagal viena Biblijos zodyna,zodis ispirka (gr.kofer) butent ir nurodo "vieno dalyko atitikimo kitam",taigi norint ispirkti nuodemes reikia sumoketi kaina,visiskai atitinkancia nuodemes padaryta zala. O kadangi "per zmogu atsirado mirtis",tai Dievas ir ispirka parupino "per zmogu". Taip,Jezus buvo tobulas.Juk buvo pradetas ne zmogaus,o Sv.Dvasios. Tai va,pasakiau:)

24549. si2004-11-18 23:44
Malonu tave matyti, itale. O kaip anuo metu būtų galima nusakyti ekvivalentą? Žmonių tarpusavio santykiams reglamentuoti - išpirka, bet šiaip tiksliau gal būtų sakyti - šio svieto dėsniai. Tad tobulumą linkęs būčiau suprasti kaip priešybių tarpusavio pusiausvyrą, bet tik ne kraštutinumą. Nelabai pavyktų žygiuoti viena koja, iškvėpti neįkvėpus ir t.t. ir pan. Kita vertus: 1. kodėl Dievas sutvėrė pasaulį? 2. iš kur rojuj atsirado gundytojas - žaltys? 3. kodėl Dievas kūrė vyrą ir moterį (o ir visų kitų po du)? Ne priešybės yra blogai. Ir dar: ar Kristaus auka yra tik žmonijos nuodėmių išpirka ir nieko daugiau? Tai gali pasirodyti kaip elementarus šantažas. Kaip visdėlto būtų gera nebeieškoti Dievo atvaizde žmogaus, bet pamėginti įžvelgti Dievo atvaizdą žmoguje, kad už netinkamus sprendimus netektų sumokėti "išpirkos" - atiduoti "nukryžiavimui" savo "sūnaus". O jei dar prisiminus straipsnį, tai tobula būsena būna tada, kai nebekyla jokie klausimai. Ne todėl, kad būtų taip patogiau ar tiesio nebūtum priėjęs jų, bet todėl, kad pradžia ir pabaiga yra viename taške.

24550. itale2004-11-19 00:10
Matyti tai manes nematot,o ar tikrai malonu,tai jusu sazines klausimas:] Manau,jog klausimai nebekyla ¤viska zinanciam, ¤visiskai degradavusiam (ir tai dar buna isimciu), ¤ir mirusiajam.Mastanti asmenybe visada klaus. Beje,kalbant apie pasaulio sutverima,ar nemanote,kad tai buvo meiles israiska-pasidalinti gyvenimo dziaugsmu su kitais? Jusu antrasis klausimas isties vertas demesio.Dauguma pamirsta,jog dar pries sukuriant zeme buvo sukurta dvasine sfera.Tad logiska manyti,jog vienas angelas pasinaudojo zalciu,kad apgautu Ieva.Ar teko kada atidziau pazvelgt i Pradzios 3sk.Kokia veiksminga taktika. Is pradziu paseja sirdyje abejone,o veliau mela pateikia kaip tikra fakta. Na,ir dar kalbant apie ispirkos nauda, tai sis ivykis nera tik formalus ivyks, teturintis momentine nauda. Pasak pacios Biblijos,tai atvere kelia i amzinaji gyvenima.Griztam i pradini taska-roju.

24552. si2004-11-19 02:11
Ar aukščiau Dievo yra Jo Dievas? Jei ne, tai ir lygiagrečiai šalia nieko lyg ir nebeturėtų būti. Pavyzdžiui: mintyse mes pajėgūs išdarinėti ką norime, esame ko ne dievai, bet realiai sukurti, su kuo galėtume pasidalinti meile ir džiaugsmu, nieko negalime. Tačiau mintys turi keistą savybę materializuotis ir kaip neblogai tada pavyksta sukurti tai, kas džiugintų mus. Džiaugiamės, jei būna gerai,ir kenčiame, jei kas netinka. Norėdami kaip nors tai įtakoti, turime ir mokėti atitinkamą kainą. Tai labai reliatyvu. Pats tikriausias momentas yra tas, kurį išgyvename šią akimirką. Visai kitaip šviečiasi, jei "čia ir dabar" pakeistume į "visada", kitaip tariant, negalvotųme apie trukmę. Permanentinių reiškinių amžinybėje kaip nors įtakoti nėra jokios prasmės, nes jie buvo, yra ir bus. Klausimas: - ar Visatos Kūrėjui, galinčiam sutverti amžiną gyvenimą, tai galėtų būti paslaptis?

24558. Nikvami Vambozi2004-11-19 05:12
.... ir vėl vertybių krizė - užkniso, džentelmenai, kaip nors pabandom pasislėpti nuo to, o tai jau kartis norisi

24569. ebola2004-11-19 09:23
si > sitie klausimai yra labai issamiai isnagrineti knygose.Yra daug idomiu versiju.Kad ir Hawkingso erdvelaikio teorija, labai idomi, paskaityk...gali buti kad permanentiniu reiskiniu viena diena ims ir neliks...:)

24573. Michailas :-) 2004-11-19 12:29
Esu maloniai nustebintas. Kabalos tema sužadino karštas skaitytojų diskusijas. Ačiū visiems!

24576. itale2004-11-19 15:25
Si> Ka turejote omenyje, sakydamas, jog Dievui nieko lygegretaus neturetu buti? O ar yra? Mano nuomone, ne. Nelogiska. Kaip pastatytas namas niekada nebus lygus jo statytojui, taip Kurejui nera lygus nei vienas jo kuriniu. Ar taip nemanote? O del to amzinojo gyvenimo, tai ar tikite tuo? Butu idomu suzinoti jusu asmenine nuomone, nes dauguma zmoniu, su kuriais teko bendrauti, si dalyka laike tik teorija. Domejausi tuo, ir radau idomiu faktu. Mokslininkai nustate, jog per (atrodo) septynerius metus visas zmogus atsinaujina naujomis lastelemis. Ir atrodo, jog galetu asinaujinti visa laika. Na, zinom, jog neatsinaujinam, nes yra BANNER`is - musu netobulumas. Kaip kompiuteriu specialistas gali ta banner panaikinti, taip ir Kurejas gali panaikinti musu netobuluma. Ir dar, mokslininkai mano.jog kvaila buvo sukurti toko super kompiuteri - musu smegenis del 70-80metu naudojimo. O Biblija atskleidzia, jog tikslas buvo netox. Beje, iskilo sokiu tokiu keblumu del kompiuterio, tad geriausiu atveju galesiu naudotis mobiliuoju internetu.Tad jei noresite testi pokalbi, parasykite i skyreli MIELI SKAITYTOJAI, nes mobiliajame viskas truputi primytiviau ir maziau atminties turi.

24577. itale2004-11-19 15:26
ebola, tai kaip su tais priestaravimais Biblijoje, a?

24583. varna2004-11-19 19:02
Nepyk, Itale, bet tu kvaila.

24585. Michailui nuo varnos2004-11-19 19:12
Žinai, Michailai, esu nustebintas ir aš. Komentarų bukumu. Beje, nenusileidžiančių straipsnio lygiui.

24587. varna2004-11-19 19:23
Ebola, čia NE APIE TAVE. Tu, kaip ir visada, stengiesi išlikti delikatus ir korektiškas. Na, išskyrus tuos atvejus, kai siūlai "į snukį". Beje, kai siūlai man, sakyk: "į snapą". Turiu nekuklų prašymą: prie progos parašyk dar kokį menių. Tiesiog atgaiva širdžiai.

24600. ebolai nuo si2004-11-19 21:08
Jau gal 10 metų nieko panašaus nebeskaičiau ir, žinai, dar vis nepasiilgau (1-asis mano komentaras tai patvirtintų). Bet ką gali žinoti, gal ims ir prireiks?

24607. ebola2004-11-19 22:46
600> cia buvo kazkoks gaidys, ne as.Garbes zodis.

24619. Nikvami Vambozi2004-11-20 00:31
oho, koks esi disclipinuotas gerb. Ebola - savo aplinkai - ar tai jau neprasideda "valdomųjų" ir "valdovų" sindromui chė, chė, chė ... ĖĖĖė

24633. Zulu2004-11-20 10:23
Apie "bukite tobuli..." yra parasius antropologe Mary Douglas, knygoje "Purity and Danger". Verta paskaityti, po to viskas atrodo labai nebanalu. Ten neblogai pamastyta apie sakralumo ir ritualinio uzterstumo savokas. Tik nezinau ar isversta i lietuviu kalba.

24654. zemaitis2004-11-20 23:51
uzuot kelus klausimus, geriau susitaikyti, bent jau sioks toks sansas tapt laimingu.. Kazkas is komentatoriu pasake, kad tik degradave nekelia klausimu, bet cia kiekvieno asmeninis reikalas, o prasivardziuoti nereiketu, be to, tai dvelkia tolerancijos stoka.. O esme tame, kaip mums sekas tapti laimingais.. Nes kam tie klausimai ir atsakymu paieskos i juos.. Sekmes su kabalom - tiem, kurie rysis..

24659. varna2004-11-21 10:26
O ka darysim po to, kai tapsim laimingais?

24666. zemaitis2004-11-21 13:12
Jei tokiais taptume, klausimu sumazetu.. he he

24674. mazu2004-11-21 23:13
et, varna, varna... neskiri grudu nuo pelu

26656. tautv...2004-12-15 00:52
SVIESELE ESATE,sviecianti musu informacijos pilkoje padangeje, Su neblestancia pagarba JUMS ;Tautvida ;)

28784. fivetrees :-) 2005-01-16 08:15
Didziausias lietuviskas tinklapis http://kabala.lietuvoje.info

50169. Moišė :-( 2006-01-12 19:05
Sektantų reklama

51783. tautvida2006-02-04 22:15
Kad tik iveiktu protas...

52612. Kaligula :-( 2006-02-22 14:37
Sektantai. Eilinė sektos reklama. Tegu autorius papasakoja apie paskutines kartos visuomenę

Rodoma versija 26 iš 26 
7:38:13 Jan 10, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba