ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-11-13 nr. 724

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Apie unikalųjį medžio skulptorių Stanislovą Riaubą su liaudies menininkais JUSTINU ir REGINA JONUŠAIS kalbasi Juozas Šorys. Riaubelis (36) • LAIMANTAS JONUŠYS. Diemedžiu tebežydinti poezija (101) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Šiukšlynų žmonės – klestinčios visuomenės gėlės (15) • VIRGINIJA GALUBICKAITĖ. Epilogas (5) • Su Vilniuje viešėjusiu GÜNTERIU KRÄMERIU kalbasi Jolanta Kryževičienė. Stora Brunhilda – juokinga (14) • Mieli skaitytojai! (12) • Lietuvių P. E. N. centras kviečia (3) • MICHAEL LAITMAN. Dvasia ir kūnas (48) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (13) • ALESSANDRO BARICCO. Budmeno sindromas (27) • SIGITAS GEDA. Pasaka apie laiko dukružę (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Didysis maištas ar didysis mitas? (17) • AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Romantiškosios lietuvių teatro dvasios beieškant (6) • VALENTINAS SVENTICKAS. Kapitalistinis realizmas ateina! (6) • JUOZAS RIMAS. Ar reikalingas Liudas Truikys Lietuvos operai? (6) • ANDRIUS ŠIUŠA. Apie įžymiųjų žmonių gyvenimą (10) • LAIŠKAI (52) •

Šiukšlynų žmonės – klestinčios visuomenės gėlės

ZENONAS BUTKEVIČIUS

[skaityti komentarus]

Tokią išvadą netyčia padariau, kai anūkė paklausė – kodėl dabar miestus supa šiukšlynai? Ar anksčiau taip irgi buvo?

Mat mokykloje gavo aplinkosaugos temą – ką daryti, kad miestai nepaskęstų šiukšlėse?

...Viduramžių Paryžius. Už miesto sienų – šiukšlynai. Tiksliau, šiukšlynėliai, kuriuose kapstosi šunys, varnos. Žmonių čia nėr.

Devynioliktas amžius. Miestas prasiplėtęs, vietoj buvusių šiukšlynų – gatvės, namai, net rūmai. Šiukšlynai persikėlę toliau. Po juos kapstosi šunys, varnos. Žmonių čia vis dar nėr.

Dvidešimto amžiaus pradžia. Vaizdas keičiasi – šiukšlynų plotas gerokai padidėjęs, čia kapstosi ne tik šunys, varnos, bet jau pasitaiko ir žmonių.

Tą patį galėtume pasakyti apie kiekvieną didesnį miestą, beje, ir apie Vilnių, jei jau pabandytume veiksmą perkelti arčiau namų.

Žmonių tuose šiukšlynuose negalėjo būti vien dėl to, kad ten iš tikrųjų buvo tik šiukšlynai. Na, nebent šunims pasitaikydavo plikai nugraužtų kaulų ar koks kąsnelis varnoms. Apie dar tinkamus dėvėti skudurus – nėra nė ką kalbėti: ponai atiduodavo tarnams, šie sunešiodavo iki paskutinės siūlės. Varguomenė sermėgą, sijoną ar suknelę trindavo iki gyvenimo galo, o jei kas likdavo – pereidavo į naujos kartos rankas.

Lygiai tą patį galima pasakyti apie namų apyvokos daiktus, baldus. Ta pati lova, stalas ar kūdikio vygė nugyvendavo po šimtmetį.

O aš tik per tingėjimą vis dar neišnešu prie konteinerio šiaip taip veikiančio televizoriaus "Rekord" ir pusėtinai burzgiančio radijo aparato VEF...

Reikėtų paminėti, kad dar visai neseniai buvo gyvas pasakymas – pakelk nukritusį duonos trupinį... Ar čia pagarba duonos kepalėliui, riekei? Ne. Tai liudijimas, kad duona buvo kasdieninė brangenybė, o ją tokia pavertė nuolatinis vargas ir dažnas badas.

Žodžiu, išgyventi šiukšlyne žmogui buvo neįmanoma, nes į jį patekdavo tik visiškai niekam nebereikalingos miesto gyvenimo atliekos.

Apie gėrybes, kurių galima rasti dabartiniuose šiukšlynuose mūsų proseneliai nė svajoti nesvajodavo. Pasakysite: na, gerai, drabužiai, batai – papurtei ir gali nešioti. Bet maistas... Brrr...

Brangieji, pats iš vaikystės gerai atsimenu – vidurvasaryje šeimininkas atkirto gabalą rūkyto kumpio barščiams, iškrapštė musių lervas, knibždėjusias po mėsa, prie kaulo, šiek tiek apiplovė – ir į puodą... Po poros valandų visa šeimyna jau kirto išsijuosusi. Šiandieninė apipelijusi rūkyta šiukšlyno dešra – tikrai ne prastesnis variantas. Juo labiau kad prikimšta konservantų, kuriuose nė musių lervos nesiveisia.

Taigi kuo labiau klestėjo visuomenės, tuo geresnės galimybės atsiverdavo tam tikrą gyvenimo būdą pasirinkusiems žmonėms ar tiems, kuriuos likimas nublokšdavo visiškon periferijon.

Ir nesidygėkime žiūrėdami televizijos reportažus apie tai, kaip šiukšlynų žmonės matuojasi aptiktas striukes, paltus, kelnes, sijonus, kepures. Juk retas iš mūsų nenešioja šio bei to, nupirkto turgų "skudurynuose" ar dėvėtų drabužių parduotuvėse.

Skirtumas tik tas, kad ne patys ieškome šiukšlynuose, o kažkas tuos mūsų pirkinius ten, užsieniuose, surenka, kažkas atveža, dar kažkas – pardavinėja. Nesakau, jog iš tenykščių šiukšlynų, ginkdie. Tiesiog žmonės, užuot išmetę į šiukšlių konteinerius, atidavė labdarai. Visa Afrika ir Azija ta labdara aprengta ir apauta. Ne gėda ir mums padėvėti – juk pasitaiko daugybė visai gerų daiktų. Taigi esame labai reikšminga žmonijos mitybinės grandinės dalis – iki galo sudorojame tai, ką tik apčiaumojo, apkramtė aukštesnė grandis – koks nors vokietis, prancūzas ar anglas.

Šitaip darydami, nejučia taupome gamtos išteklius – mūsų drabužiams nereikia eikvoti žemės jėgų, energijos, darbo.

O ko sudoroti neįstengiame – tą pabaigia šiukšlynų žmonės. Tačiau ir tie darosi vis išrankesni, reikalauja, kad maisto atliekas sudėtume į vienus plastikinius maišelius, drabužius – į kitus.

Tos nekaltos užgaidos rodo, kad jau susiformavo gana gausus ir gyvybingas mūsų visuomenės sluoksnis, turintis savų ambicijų, nusistovėjusią gyvenseną ir apimantis didžiules teritorijas – nuo konteinerių, stovinčių kiemuose, iki vis didėjančių užmiesčio šiukšlynų. Matyt, dėl to, kad tas sluoksnis – reikšminga elektorato dalis, Vilniuje net sumanyta aprengti šiukšlynų žmones specialiais drabužiais. Teisybė, manoma, kad dauguma juos išsyk pragers, bet tai – smulkmena.

Klestinti visuomenė rūpinasi ne tik materialiniais šiukšlynų žmonių reikalais. Svarbu ir dvasiniai, emociniai dalykai. Kaip tik po ranka pasitaikė nesena informacija iš Pietų Afrikos Respublikos dienraščio "The Cape Times", einančio Keiptaune. Po miesto šiukšlyną besikapstančios moteriškės tamsiame plastikiniame maišelyje išgirdo keistoką burzgesį. Kažką buvo girdėjusios apie bombas, todėl nubėgo pas šiukšlyno direktorių. Šis dirstelėjo į maišelį ir moteriškes nuramino – jame krutėjo, dūzgė neišjungtas vibratorius. Direktorius ta pačia proga paaiškino neapsišvietusioms juodaodėms, kokiems tikslams tą prietaisą naudoja baltosios ponios.

Be jokios abejonės, šiukšlynuose pasitaiko ir padėvėtų ar prakiurusių pripučiamų damų, kurios paremontuotos tinka vartoti džentelmenams. Žodžiu, negalime kaltinti savęs, kad visiškai nesirūpiname dvasine, emocine šiukšlynų žmonių pilnatve.

Taigi mūsų visuomenės klestėjimą ryškiausiai rodo ne tiek kelias į Europą ar kur kitur, ne sausi ekonomikos augimo rodikliai, o padėtis šiukšlynuose – kuo daugiau juose žmonių, kuo jie išrankesni, tuo didesnė pažanga pasiekta.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


24251. kapsas2004-11-12 20:48
Maladiec, Zenones, varyk ir toliau!

24330. Juozas2004-11-15 13:18
Idomu kada mes susinaikinsim.

24413. mike2004-11-16 15:15
Vieni kuria šiukšlynus, kiti juose randa gyvenimo džiaugsma. Pavalgyti, apsirengti, pasilinksminti, pamiegoti. Praturteti, valdyti, pelnyti pagarba, viska žinoti.... Kame aplamai zmogaus gyvenymo prasmė?

24485. varna2004-11-17 20:55
Žaviuosi! Po tariamai jumoristine, žaisminga ir vietomis satyrine forma paslėptas gilus liūdesys ir rūpestis mūsų dabartimi, ateitimi... Autorius švelniai, bet ryžtingai nuplėšia nuo mūsų akių šydą - še jums, vartotojai. Žiūrėkit, kur ropojate. Pasakysiu atvirai - susigėdau. Juk dar vakar išmečiau sužiedėjusią duonos kriaukšlę. O statistinis viduramžių paryžietis nebūtų sau to leidęs. Ką jau "sau" - ir kitiems, nestatistiniams paryžiečiams. Ek, o ką kalbėti apie perdegusią lemputę, kurią išmečiau šiandien ryte. Juk galėjau pataisyti, būtų dar tarnavusi ir man, ir mano vaikams. Atsigręžiu atgal ir matau paskui mane besidriekiantį šiukšlyną... Atleisk man, Zenonai. Oops, bėgu išsivemsiu, o tu, Zenonai, varyk. Varyk...

24495. abstraktus to varna2004-11-17 22:50
ner cia ko gedytis, kita syki ismesdama ta kriauksle geriau ja tvarkingai supakuok ;) gera darba padarysi

24560. Nikvami Vambozi2004-11-19 05:41
eikit sau, kaip visada priežastis su pasekme supainiojami - ekonomika išsikreipė, ne dėl to - paprasčiausiai 1000 metų patirtis, privačios nuosasvybės ekonomikos pravalas yra pirmą kartą užtikti idiotizmai.

--- 1. Maistas - vis mažiau ir mažiau ėdančių atsiranda (demografinė problema (ėdančių vis mažiau ir mažiau), kokie ekonomikos dėsniai galėtų tai apskaičiuoti - nes ekonomikos motyvas tik didėjimas ir gausėjimas ir tobulėjimas. Tokiais atvejai privačios ekonomikos elementai (varnos ir Nikvamiai) emuliuoja tai, kad nereiktų planinių kolchozų kurti ...
--- 2. Aišku kur kas didesni sunkumai privačiai ekonomikai yra pats subjekto netekimas - inteletualinės nuosavybės praradimas (- ar įsivaizduojate jei mes varnos sapnus užpatentuotumėme -) tą pravalą labiausiai suvokia kultūrininkai.
--- 3. Tokį piešinį Aš apibrėžčiau, kaip "beprasmio skurdo" ir "teroristinių teismų" ėjimu mažėjimo kryptimi (Ebola į tai pasižiūrėjo iš kitos pusės (na tegu)

Šiaip superultralėtai, bet senutė išmintingoji Europa, bent jau vaidina, kad sprendžia šią baisiąją (terorizmas tai periferinė išvestinė tos porblemos dalis) situaciją. Na, o pienburninė Amerika, aišku tik neseniai pradeda susivokti, kad mirties bausmės yra juokinga, administracija tik dabar tirpdo sąvąjį vos ne teroristinį teisingumą (matyt tikrų teroristų tiesa privertė susimąstyti), o Dešinysis Bušas meta vis tik socialinėm reikmėm 10 kartų daugiau (per spec. programas - kažkas skaičiavo) nei elitovscai (bet taip kvėšlinai, o My God). Varna, brangioji, request`o tikrai nereikia, būk maloni.

24581. varna (atgailaujanti)2004-11-19 18:59
Nesakyk, šiandien išmečiau obuolio graužtuką, net širdį susopo. prisiminiau Zenoną... net jo griausmingas balsas kažkur iš dangaus pasivaideno. Zenonai, atleisk. Daugiau niekad nieko niekur nemesiu. Kad tik mūsų gimtas miestas atrodytų kaip viduramžių Paryžius.

24582. p.s. varna2004-11-19 19:00
Oops, bėgu išsivemsiu, o tu, Zenonai, varyk. Varyk...

24622. dar karti2004-11-20 01:00
Oops, bėgu išsivemsiu, o tu, Zenonai, varyk. Varyk ...

24623. so?2004-11-20 01:05
- oho -

24647. varna2004-11-20 19:19
Velniava, per neapsižiūrėjimą šiandien išmečiau nuoruką. Atleisk, Zenonai. Oops, bėgu išsivemsiu, o tu, Zenonai, varyk. Varyyyyk....

24655. db2004-11-21 00:00
kas žino, gali taip nutikti, kad ir tamstai teks varninėti po šiukšlių konteinerius. Tad juokų čia mažai. Tiesa, straipsnėkas nelabai atėniškas

24681. kaimaspriejuros :-) 2004-11-22 08:37
Prisimenat pirmuosius polietileno maišelius su lietuviškos vėliavos spalvomis? Vienas iš jų visiškai kaip naujas tebeliūliuoja mūsų kaimo tvenkinyje - nebesuskaičiuoju kiek metų. ,,Green peace" jo amžių įvertintų maždaug 200 metų - nebematysiu, kas jį ištrauks! Rasa

49837. iewa :-) 2006-01-04 18:43
siaip lb patiko tikrai vertas demesio:)gerai butu kad atsirastu daugiau tokiu puslapiu jie bent jau pamoko ....

56644. gerai parashyta2006-05-19 12:26
gerai parashyta sukelia shypsni ir priverchia pagalvoti

Rodoma versija 26 iš 26 
7:38:10 Jan 10, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba