ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-10-25 nr. 674

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITAS PARULSKIS. Troškimų medis (245) • TOMMI PARKKO. Iš suomių poezijos (7) • KJELL ASKILDSEN. Marija (5) • ZIGMAS VITKUS. Apie modernybę, Braziliją ir šešėlio nebuvimą (22) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Lietuviška meditacija ir kontempliacija. Įvadas (102) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (21) • TOMAS KAČERAUSKAS. Kumrano giesmes (9) • Su Marlene Dietrich (3) • SJÓNKRISTINA LOTUŽYTĖ. Palangos medaus mėnesiai (14) • RASA ČERGELIENĖ. Šmogus (15) • ANTANAS LAPĖ. Mano TV (5) • SARA APOLONYTĖ. Leninizmas ir orgazmas (21) • Radijo pjesių konkursas (2) • Dėl leidinių finansavimo 2004 metais (5) • Kitas "Šiaurės Atėnų" numeris (45) •

Lietuviška meditacija ir kontempliacija. Įvadas

GINTARAS BERESNEVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
William Zorach. Kristaus galva. 1940

Tai dar ne klasifikacija, dar ne mėginimas įvardyti lietuviškas meditacijos ir kontempliacijos atmainas; tai tik pastebėjimas, kad lietuviškoje tradicijoje tokių būta; lyginimas su atitinkamomis rytietiškomis sąmonės išlaisvinimo būsenomis kartais per ankstyvas, kartais pats peršasi. Šiame tekste mūsų patogumui meditacija laikysime tokias rytietiškam susikaupimui artimas būsenas, kuriomis siela ar sąmonė ištuštinama ar patenka į tam tikrą būklę, leidžiančią į ištuštėjusią sąmonę nusileisti dievybei ar demonui ar žmogui sutapti su dievybe.

I. Meditacija

Užgavėnių kaukė

Kada per Užgavėnes siaučia kaimo tradicijas vaidinanti trupė, ji netgi miestuose šiek tiek įsijaučia į ožį, gervę, giltinę etc. Nieko nuostabaus. Po kauke tu tampi kitu. Visi paaiškinimai, iš kur koks Užgavėnių personažas kilęs, iš dalies beprasmiai. Bet nėra abejonių, kad Užgavėnių personažai kitados vaizdavo dievus ar demonus; juk tą patį vaizdavo ir kaukėti antikos teatro aktoriai. Ką gi šiuo atveju duoda kaukė? Užgavėnių kaukės? Ožio kaukė bliauna, žydo kaukė pardavinėja, giltinės kaukė atsidėjusi mosuoja dalgiu. Tai žmonės ar kaukės? Anksčiau, drįsčiau sakyti – kartais ir šiandien, tai nebuvo vien žaidimas. Ką tai reiškė?

Atsakymas "susitapatinimą" dar nelabai ką nusako. Kaukė ne vien susitapatinimas. Kaukė pirmiausia nuasmenina. Tai sąlyga, kuri leidžia įeiti į meditacijos ar galbūt transo būklę. Visų apsvaigimų, transų, narkotikų, ritualų tikslas yra nuasmeninimas. Visa kita – paskui. Kada žmogus užsideda kaukę, jis išeina į transo zoną vien dėl to, kad jis jau nebe žmogus, jis kaukė, jis demonas. Jis su savimi neturi nieko bendra. Tą patvirtina ir tai, kad žmogus / kaukė juda jam nebūdingu žingsniu (garnio, gervės), kerėpliškai, neįprasta nei jo eisena, nei rankų padėtis. Dar daugiau. Ir balsas, kuriuo jis apie save praneša, nebepriklauso jam. Jis arba gerklinis, arba cypiantis, arba riaumojantis, bet tai jau nebe paties žmogaus, o kaukės, demono balsas.

Kitokie judesiai, kitokie balsai, be to, transinis šokis, kurio žingsniu staipydamasi traukia Užgavėnių procesija, yra po kaukėmis eliminuotas žmogiškumas. Jo vieton eina demoniškas, žvėriškas, gal ir demoniškai žvėriškas elgesys; ir žmogus save atiduoda laisvam kaukės simbolizuojamo antgamtinio personažo reiškimuisi. Nesvarbu, ar kaip Tibete išties tikima, kad per tam tikrus ritualinius šokius su kaukėmis į lamą ar šamaną nusileidžia dievybė – vis vien turime rezultatą: su dievybe ar demonu suartėjama maksimaliai, kiek tas žmogus gali. O tam, kad jam būtų lengviau – juk Užgavėnių procesijos dalyviai, bent jau "choras", "masuotė", nėra nei lamos, nei žyniai, – žmogų / kaukę apsupa kitos kaukės. Kam reikalinga ši grupė? Šamanas ar lama, kartoju, gali – kaukėtas ar ne – šokti ir pasiekti transą ir vienas pats – jis religinis profesionalas ar veikiau transo profesionalas.

Tuo metu atrodo, kad švenčių masuotė – anksčiau paprasta genties dalis, pasauliečiai – turi ne tik patys užsidėti kaukes ir per jas sutapti su kažin kokiais deivilais, bet ir patekti į erdvę, kuri patvirtina, kad kaukė išties padėjo išeiti iš pasaulietinės erdvės. Šoka kaukių grupė – kodėl grupė? Idant žmogus jaustųsi labiau užtikrintas, kad jį supa žvėrys ir demonai, o ne jo gentainiai. Bendras kaukių dėvėjimas, bendri šokiai, "nežemiški" ar "požeminiai" riksmai Užgavėnių procesijoje liudija, kad į pasaulį įsiveržė visai kito matmens publika. Virtuali, pasakytume šiandien, arba iš antgamčio, kaip manyta anksčiau. Užgavėnės nieku gyvu nebuvo persirengėlių karnavalas, tai vėlyva apeiginė ritualo forma. Anksčiau tai buvo grupinis šokis su kaukėmis, prašant žvėrių dievų ir demonų ateiti į kaukės ištuštintas smegenis; manyčiau, kad Užgavėnių karnavalo esmė – meditaciniu šokiu nuasmeninti žmogų ir per kaukę atverti jį antgamčio personažui. Jeigu šoka grupė asmenų, galimas dalykas, jie provokuoja arba protėvių, arba dievų nusileidimą per kaukes.

Daina – kaukės rūšis

Dainavimas lietuvių tradicijoje – matyt, kaip ir kitose – yra taip pat nuasmeninantis, bet pakylintis kitokiu būdu; meditacija yra dainavimas, nes, drįsčiau tarti, didžioji lietuvių dainų dalis yra be siužeto, tai rodo ir epo nebuvimas. Apdainuojami dalykai dažniausiai turi sukelti tam tikrą specifinę būseną (arba ją išreikšti): tai gali būti sielvartas, vargas, vaizdeliai apie dvarus ir kalnus, marias ir vandenis, tačiau siužetų juose maža. Ištuštėjimas yra dainų užduotis ir tada, kai sunkiai dirbama (šienapjūtės dainos), ir tada, kai verkiama jaunų dienelių vestuvių dainose – dainos padeda atsikratyti įtampos, fizinės ar emocinės, ir perkelti ją į dainų "lyrinį herojų", savotišką dainininko antrininką, jame sukaupus neigiamas ar varganas emocijas galima prislopinti savąsias, kita vertus, dainos yra artimos ir giedojimui, giedamosioms maldoms.

Čia žmogus irgi dedasi kaukę – savo skausmą išdainuodamas, jis pagamina, sakyčiau, "astralinį antrininką", kuriuo pridengia savo išgyvenimus. Daina skausmą ar vargą permeta antrininkui. Tai nėra kas nors keista. Egiptiečių pomirtiniame pasaulyje mirusysis irgi turėdavo dirbti įvairius darbus, tačiau už jį dirbdavo ritualinėmis formulėmis iššaukti ušebti – vergų figūrėlės arba bareljefuose atvaizduotų vergų sielų antrininkės, vadinamos ba. Lietuviai šitokius lietuviškus "ušebti" arba antrininkus susikurdavo sielvarto dainose, perkeldami savo skausmą susikurtam antrininkui. Dirbant ir dainuojant yra lengviau, kaip ir gedint ar ilgintis yra lengviau. Pergalės dainų mes neturime, nes jos nereikalingos – tai kariaunų dainuotos žygio ir pergalės dainos, kurios buvo išgyvenamos paprastai, ryškiai ir asmeniškai, draugėje. Kai nebeliko kariaunų, nebeliko ir kariaunos dainų, liko tik kareivėlių skausmo dainos.

O kad anksčiau gebėta per mūšį ar žygį įgauti berserkiškų savybių, taip pat, regis, akivaizdu. Bent jau taip pasakojama apie lietuvių kunigaikštį Skomantą, kurį rusų kronikos apibūdina kaip žvėrį mūšyje, o rusų šiaurėje žinomi karių pasivertimai į žvėris. Tai ne vien skandinavų bruožas. Be to, sprendžiant iš metraščių, beveik visi jotvingių kariai jei ir nebuvo berserkai, tai kaudavosi kaip tokie, nepaisydami priešo pranašumo ir jėgų santykio.

Berserkas irgi per mūšį ištuštėja, ir į jį nužengia kažin kokia asmeninė galia, antgamtinė galia, kuri kaunasi per jį, tai gali būti ir dieviška, ir kitokia antgamtinė jėga, tačiau berserko ištuštėjimą liudija tai, kad jis po mūšio nieko nebeatsimena.

II. Kontempliacija

Sakykime, kad kontempliacija – tai sutelktas, atsižadėjęs mąstymas apie sakralinį objektą, kuriuo siekiama jo artumo ar tapatumo su juo.

Čia, žinoma, pavyzdys – Rūpintojėlis. Rūpintojėlio poza – tai lietuviška lotoso poza. Koks tai rūpestis? Pastarąją pusę tūkstantmečio, bet ir, žinoma, daugybę metų anksčiau, tai žemdirbio rūpestis. Atrodytų, nelabai taip išeitų, bet išties tai M. Heideggerio Sorge savitas lietuviškas atitikmuo. Rūpestis dėl pasėlių, lietaus, Saulės, beveik nesibaigiančio žemės darbų ciklo, rūpestis dėl šeimos, dievų, – nevardysiu iki galo, nes "iki galo" išvardyti ir neįmanoma. Žemdirbys turi tiek darbų ir rūpesčių, kad juos išplėtoja iki nuolatinės rūpesčio būklės, kuri yra kontempliacinė. Nors žemdirbio rūpestis / Sorge yra tarytumei vien buitiškas, profaniškas, jis daug platesnis, nes žemdirbio mąstymas įtraukia visas sferas, – kitaip neįmanoma, jam reikalinga ir žemė, ir dangūs. Nėra elementų, kurie jam nerūpėtų, nėra tokių procesų, kurie nepaveiktų derliaus, aplinkos, socialinės dermės.

Šitas rūpestis yra kosminės prigimties. Persmelkiantis.

Rūpintojėlis, atrodytų, yra archetipinė figūra, jis turi ir žemdirbio, ir dievybės bruožų.

Dievas sėdi arba keliauja. Galima klausti, o ką jis dar galėtų veikti? Bet jis turi alternatyvų – stebėti žmones iš viršaus, tvarkyti žvaigždes, persekioti velnią. Tačiau jis sėdi ant kelmelio, kartais pasirėmęs kaip kad Rūpintojėlis, – ir žino. Kelius, vietas, pagrobtų ar paslėptų žmonių ar daiktų buvimo vietą. Bet tai visažinystė. O ką kontempliuoja Rūpintojėlis, kurį tikriausiai galime sutapatinti su senuoju lietuvių Dievu?

Jeigu jis viską žino, mąstymas apie daiktus ir žmones jam nebesvarbus.

"Gaspadorius Dievas" – noriu tik pasakyti, kad Dievas yra "gaspadoriaus" archetipas. O "gaspadorius", ūkininkas, šeimos galva ir yra Rūpintojėlis, kuris turi susieti visus "daiktus ir žmones". Jei ūkininkas nėra Rūpintojėlis ir nekartoja dieviškosios kontempliacijos, viską siejančios į visumą, jis negali padėti pagrindo nei ūkiui, nei sodybai, nei derliui, nes viskas išsilaksto. Daiktų daug. Po krizių, katastrofų, per karus Rūpintojėlių gausėja, kad jie primintų vyrams pareigą – sieti išlikusius daiktus krūvon. Siekti visumos atgaivinimo.

O šitas lietuvis, kurį aprašo ir romantikai, ir pozityvistai, ir draugai, ir nelabai, – stereotipiškas. Ilga nosis, mėlynos akys, nukreiptos į tolį ir, regis, nieko nematančios. Tai lituanus contemplans, kontempliuojantis lietuvis, kurio drauge atvertos ir užvertos akys kontempliuoja savo ir kosmoso visumą Dieve.

Pradėdamas nuo savęs, jis žvilgsnį plečia į aplinką (Rūpintojėliai rymo pakelėse, pamiškėse), tačiau jo akiratis ribotas, jis įsižiūrėjęs į save, besirūpinantį, kaip rūpinasi ir Dievas, ir žmogus pagal Dievo pavyzdį savo rūpesčiu prižiūri savo aplinką, socialinę ir ūkinę, kenčiančią nuo darganų, krizių, barnių, nesantaikos. Koks būdas sugrąžinti darną?

Matyt, sėsti Rūpintojėlio poza ir ją kontempliuoti. Rūpintojėlis tai konfucianistinis Dao, lietuviškas konfucininkas svieto / kosmoso lygintojas, mėginantis išlaikyti dermę, o ją sučiupęs, apčiuopęs – kontempliuoti kaip tobulą santykį tarp esinių.

Taigi Rūpintojėlis kontempliuoja darną ar dermę, arba sanskritiškai – dharmą. Tai yra indų atsiskyrėlio užsiėmimas, čia mes matome sustingusį atsiskyrėlį, kontempliuojantį nustatyta dharminio rūpesčio poza.

Yra lietuvių sakmėse ir keliaujantis Dievas. Jis irgi prižiūri dermę, darną. Įdomiausia, kad jis ateina dažniausiai elgetos ar žilabarzdžio senio pavidalu. Jis baudžia tuos ūkininkus, kurie nusižengia savo priedermei – tai yra nepavaišina pavargėlio Dievo senelio, nepagirdo jo, įžeidžia, arba baudžia tinginius ir apsileidėlius, kurie savo neveiklumu kaip tik gadina dermę. Tvarkos ardymas, savo funkcijų nevykdymas – dalykas, už kurį sakmių Dievas senelis baudžia.

Atrodytų, kad Rūpintojėlis – tai kontempliuojantis Dievas ir atitinkamai kontempliuojantis atsiskyrėlis, kuris sėdi ir mąsto dermę.

O keliaujantis Dievas primintų indų keliaujantį asketą. Jo "žmogiškasis atitikmuo" būtų ne kas kita, kaip elgeta, kuris irgi, kaip ir asketas, stengiasi dusyk nenakvoti po vienu stogu, maitinasi vien iš išmaldos ir nuolatos juda iš vienos vietos į kitą, iš vieno kaimo į kitą, krikščionybėje – iš vienų atlaidų į kitus. Į elgetas lietuviai išeidavo net tada, kai jų niekas lauk nevarydavo, priešingai, suaugus vaikams, toks senolis, pasiėmęs elgetos terbą ir lazdą, išeidavo. Ir išėjęs kaip elgeta gyvendavo religinį maldos ir askezės gyvenimą, lygiai kaip ir indų bhikšu ar sanjasinas.

Tokiu atveju mums neblogai susidėliotų lietuviška ir indiška gyvenimo fazių sistemos.

Pirmoji stadija Indijoje – brahmačarinas, trunkanti nuo maždaug 12 metų iki vedybų apie 20-uosius metus, kai jaunuolis mokosi pas brahmaną. Lietuvoje turėtume piemenis, kurie eidavo piemenauti net ir tada, kai būdavo pasiturinčio ūkininko vaikai. Jie ne tik ganydavo, bet būdavo dažnai surenkami draugėn ir skerdžius, – be abejo, sakralinis asmuo ir kadaise žynys, užsiėmęs aukojimais, žynys profesionalas, ką nurodo ir jo vardas, – juos mokydavo.

Antroji stadija – grihastha, "namų ponas", kai vyras veda ir gyvena normalų pasauliečio, dažniausiai žemdirbio, gyvenimą, aukoja dievams, augina vaikus. Lietuvoje tai "gaspadorius". Tai ir reiškia "namų ponas".

Trečioji stadija – vanaprastha, "miško gyventojas". Tai atsiskyrėlis, medituojantis ir kontempliuojantis miške. Tokius pačius atsiskyrėlius mažose skurdžiose lūšnelėse ar išvis žeminėse, būstuose iš medžių šakų matome lietuvių pasakose. Jie labai išmintingi, dažniausiai minta ūgliais, žolelėmis, medžių žieve. Dažnai sutinkami sėdintys ant kelmelio, t. y. susikaupę. Ir tai, galimas dalykas, Rūpintojėlio fazė. Kontempliacinė.

Ketvirtoji fazė – sanjasinas ar bhikšu, klajojantis atsiskyrėlis, Lietuvoje sutampantis su elgeta. Taigi sistemos dera ir yra artimos ar veikiau tai vienos sistemos du variantai skirtingose kultūrose.

Be jokios abejonės, lietuviškos meditacijos ir kontempliacijos tema čia dar neužbaigta, – tai didelio atrinkinėjimo reikalaujanti pastanga ir, žinoma, ne vieno žvilgsnio.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


8025. varna2003-10-26 17:58
Galima susivemti nuo šitos makalynės ir košės. "Senoliai išeidavo į elgetas". Viešpatie, kokių dar debilizmų prisikontempliuos Beresnevičius? Egiptietiški "ušebti", skandinaviški "berserkai", Tibeto šamanai(?) - viskas tinka. Bet kokį ryšį visa tai turi su "lietuviška meditacija"? Vienam Beresnevičiui žinoma... O gal atėjo laikas nusiimti falsifikatoriaus Užgavėnių kaukę, Beresnevičiau?

8050. Onutė iš kaimo :-) 2003-10-26 21:22
Puikus tekstas, ir jokių falsifikacijų. Daina kaip kaukė – arg ne puiki įžvalga? Rūpintojėlio interpretacija, gyvenimo tarpsniai – nauja, netikėta, įtikinama. Žaviuosi Beresnevičiaus kūrybingumu ir sugebėjimu žvelgti iš plataus konteksto. Žinoma, sena romantika dvelkia noras įrodinėti lietuvių ryšį su Indija, nes analogijų nesunkiai rastume ir su senovės Kinija, Japonija, indėnais ir t.t, tiesiog žmonijos vaikystė visur buvo panaši. Vakaruose senokai prigijusi versija apie žmogaus išėjimą iš Afrikos, pati esu parsitempusi knygą "An African Exodus"..., o mūsų vėliava, taip kruopščiai patriotų nuspalvinta pagal tautiškus rūbelius ir juosteles, pirmąkart ją matančiam neabejotinai kelia asociacijas su Afrika... Hi, homo africolituanus.

8052. saulius:2003-10-27 02:36
Fantazuotojas truputį tas Beresnevičius. Bet varnoms siūlyčiau patylėti - negerai yra karksėti vien iš įpratimo. Toli gražu joms iki žmogaus.

8056. Realistė2003-10-27 07:54
Onute iš kaimo, iš Afrikos žmonės gal ir kilo, bet tai buvo prieš milijonus metų - to negali siekti jokia atmintis, Indija gi buvo daug vėliau, kai jau buvo gentys, tautų užuomazgos etc. Nepainiok žmonijos lopšio su lietuvių lopšiu.

8060. ziema2003-10-27 08:03
puikus straipsnis. iš tikro-viską mes turime -ir savo meditacijas, ir kontenpliacijos patirtis ir simbolius. bet tik gaila, kad kai žmogus susiduria su esminiais gyvenimo dalykais, kai iškyla svarbiausi gyvenimo klausimai-lyg ir neveiksni musų meditacijų ir kontenplacijų vieta-bažnyčia, ji neatlieka savo šios paskirties, manau. jei sunku-turetume norėt eit pas kunigą lyg pas išminčių, žynių, pamedituoti kvepiant smilkalams bažnyčioj, kad nurimtų siela, kad į ją nužengtų kažkas švaraus ir dieviško. ir tam yra visa "pramonė"-didžiuliai pastatai, apmokyti kunigai.deja, dabar daugiau tiem dalykam padeda ateinančios dvasinės praktikos iš rytų-atsiranda mokyklos, kur moko medituoti, kalba apie svarbius klausimus, padeda savo atsakymais gyvent. Ir tai labai gerai, gaila tik, kad kas šalia, tas jau ir nebeveiksnu ir net jau nebematom. Smagu, kad Beresnevičius , o ir ne tik jis, įžvalgiai pastebi tokius dalykus...

8068. Gvntj2003-10-27 10:17
Atrodo, kad žiema - tikrai buvęs ruduo. Džiaugčiausi, jei gerokai greičiau nei pagal gamtą numatyta ateitų PAVASARIS...

8081. Maja2003-10-27 12:58
Varna, cyt. Lietuviai su niekuo ryšio neturi, nei su indais, nei su šamanais, jie išskirtiniai ir nepakartojami. Kilę iš Marso, turbūt.

8085. Majai nuo varnos2003-10-27 13:48
O apie ką aš kranksiu visą laiką? Taip, lietuviai nuo seno po lauko darbų ( ar po kokio pergalingo žygio prieš nevidonus slavus ) susirinkdavo kaimo galulaukėje ir medituodami dainuodavo Marsui. Ir rūpintojėliai, jei atidžiau patyrinėjus, sėdi-konteplioja atsisukę Marso pusėn. Tiesa, žemaičiuose kartais ir Veneros, bet manyčiau, tai nevidonų rusų įtaka. Ir senovės lietuvių giesmė: "Mars, jauteliai, namo", kalba apie šitą priešistorinį ryšį ir nurodo Planetos-Tėvynės ilgesį. Juk ir dažno lietuvio raudona (bet "tiesi" - anot Beresnevičiaus)nosis, aiškiai nurodo mūsų giminės ryšį su raudonuoju Marsu. Aš net nekalbu apie šviesoforus, kurie kilo Lietuvoje ir todėl raudona spalva yra VIRŠUJE - vėlgi švelni užuominą į mūsų gimtają planetą. O jūs pastebėjote, kaip pagyvenusių lietuvių moterų veidai išvagoti raukšlių? Jums tai neprimena Marso "kanalų"? Maja, Jūs tik paprašykit, aš Jums dar ką nors papasakosiu.

8087. sauliui nuo varnos2003-10-27 14:09
Ne kiekvienas žmogus, kas sparnų neturi! ( čia tai gerai gavosi!)

8108. Diplomatas :-) 2003-10-27 17:29
Man straipsnis patiko, nors nedrisciau teigti, kad viskas kas jame parasyta - teisybe. Taciau tiesos kibirkstele yra. Manau, kad mastymas, speliojimas ir vaizduotes itraukimas butini ten, kur nera tvirto zinojimo.

8112. Šmogus2003-10-27 17:49
Sutinku su diplomatu. Kita vertus, toks isrusiavimas, aisku, yra daromas pagal isorinius reiskiniu pozymius: atitikmenu suradimas - izvalgus ir kurybiskas, ir, tarkim, to gali pakakti, neturint galimybes ismatuot visokiu rupintojeliu "energetinio lauko" ir pan. Grazu ir netgi patriotiska daryti prielaida, kad proteviai - ne tokie jau zemes kurmiai, kaip kad galetu pasirodyti is kitos puses. Thank`s.

8118. Varnai2003-10-27 18:55
Paporink dar ką nors ,varnele, o tai skradžiai žemę ( iki pat Marso) nuo tokių meditacijos ir kontempliacijos interpretacijų lįst norisi.

8120. Varnele2003-10-27 19:00
Tai lisk i zeme arba i subine

8123. o kaip o kaip2003-10-27 19:34
O kaip bus su rusais, baltarusiais, vokieciais, prancuzais (tiems Rodinas ir pasaulietine Rupintojelio versija sukure pries 100 metu), kurie taip pat turi tokia ikonografija skulpturoje?

8126. 8120-am nuo varnos2003-10-27 19:47
Dar kartą atsakysi mano vardu, matysi savo kiaušius kaip savo ausis!

8128. 8118-am(i) nuo varnos2003-10-27 19:56
Šiandien mane užvaldė "audros ir veržimosi" nuotaikos. Trenksiu kišeninį Rupintojėlį į balą ir išeisiu į žmones... Susikon-tepliosiu kokią varnelę... Nukirsiu kokiam berserkui-beresnevičiui galvą ir pasiėmes į saują keletą "ušebti" išeisiu sėti tiesos mūsų dirvonų vaginose...

8137. Maja, Varnai2003-10-27 21:20
Varna, man labiau patinka kaip Beresnevičius pasakoja. Kažkuo tai jo ir tamstos pasakojimai skiriasi. Varną skaitai - kranksi bele ką, ir tiek. Beresnevičių skaitai - už dūšios griebia, ot.

8138. Majai nuo varnos2003-10-27 22:19
Maja, aš už dūšių ir po sijonais negraibau, aš į protą apeliuoju.

8143. ziema varnai2003-10-28 08:01
protas yra svarbi, bet ne svarbiausia pasaulio pažinimo priemonė. pervertinta jo reikšmė. jei nežinom tos "kalbos", neturim to mastymo, matymo ar visokio (proto, jausmų ir t. t. )patyrimo tam tikrų dalykų, nereiškia, kad kada nors , gal net labai greit neturėsim, tada gali viskas kiek kitaip atrodyti, todėl neverta būti labai kategoriškiems, ypač kalbant su kitais žmonėmis, reikia būti "minkštiems". Manau.

8151. žiemai nuo varnos2003-10-28 10:56
Žinot, Žiema, interneto pati bjauriausia savybė jo "grynasis protas". Minkštai "kalbėti" jo pagalba su kitais žmonėmis mano nuomone beveik neįmanoma. Galima bandyti, bet daugeliui tai gali pasirodyti "pokštu". Pokalbis (tikras, o ne virtualinis) visų pirma pasižymi "lytėjimu", ogi čia, ekrane, jo nėra ir būti negali. Juk galų gale Jūsų minimas "kategoriškumas" internetiniuose pokalbiuose tėra jausmų "vertimas" į proto kalbą. O "vertimas" niekada neatitinka "originalo". :)

8152. varnai žiema2003-10-28 11:04
nezinau tiksliai kiek, bet yra isdalinta , kiek procentu apie teikiama informacija galima pasakyti is zodziu, is balso tembro, is manieru, kuno kalbos. Sako-žodžiai mažiausiai nusako tiesą, daugiau-intonacija , tembras, dar daugiau-kuno kalba. tai tiesa.Taip, mes čia, internete, galim daug primeluoti, pokštauti, bet , manau, kad ir čia sunku nuslėpti savąjį aš, lenda tai lyg yla iš maišo. Juk taip ir žmonės randa vienas kitą internetu, susipažįsta, net įsimyli....

8155. Žiemai nuo varnos2003-10-28 11:21
Neužmirškit, kad internete labai lengva "pasirinkti" norimą rolę, nes sunku pagauti "apsimetantį". Todėl galima iškišti tokią ylą, kokią norisi. O kas ten iš tikrųjų tūno maiše, vienas Velnias žino. Įsimyli? Ai, Žiema, baikit pokštauti! Įsimyli ne į žmones, o į jų žodžius. Daug panelių ir į aktorius įsimyli, o juk tai tas pats. Oi, Žiema-Rudenie, vėl mane įtraukėt į seilinimasi. :)

8158. žiema varnai2003-10-28 11:30
nesutinku.ilgai nepavaidinsi, kad ir kaip puikiai žodžius dėliosi... žodžiai nėra labai atskirybė nuo žmogaus, na, galbūt ir būna gerų psichologų, gerų rašytojų, galbūt, nežinau, nebuvau susidūrusi....koks būtų tikslas? neįsivaizduoju.. juk internete puiki proga kalbėti, ką galvoji, na, netinka kompanija-pabėgi ir tiek , nutilsti...ar tai gerai, ar ne-velnias žino.... oi, lekiu dirbt, įsijaučiau....

8166. Varnai2003-10-28 14:06
Išmokite gi pagaliau taisyklingai užrašyti žodį "kontempliuoti", nes jau "nusikontenpLIOjote" į pievas..

8170. 8166-am nuo varnos2003-10-28 14:48
Jau ko trūksta, tai trūksta! Jumoro jausmelio. Taigi TYČIA rašau kon-teplioti. Nuo žodžio "teplioti, teplionės". O žodis kontempliuoti, anot Beresnevičiaus, kilęs iš: конь (tobiš rusiškai arklys) ir templiuoti (tobiš templieriai - lankininkai). Apibendrinant: arkliai, besiganantys (lenktyniaujantys) lankose (lankais). O arkliai, anot Beresnevičiaus...

8184. mumu :-) 2003-10-28 18:24
Idomus tekstas, skatinantis rupintis be galo be krasto ir mastyti apie gyvenimo phrasme, vat :). Tesinio noriu!

8194. Nagine2003-10-28 22:36
Perskaičius straipsnį kontempliuoti nebesinori, o ir nuotaika subjura. Komentarai kas kita - tikro gyvenimo gyslos tvinksnius pajunti. Apsnūdusi mintis išsijudina, jausmai atsigauna. Tesinio noriu - komentarų, bet ne tokio pobūdžio straipsnių, drumsčiančių sveiką protą ir naikinančių jumoro jausmą.

8213. Hipotetiskas2003-10-29 12:36
Bersneviciaus str. - kaip idomi ir pagrista hipoteze arba tiesiog grazus zaidimas. Cha, apskritai per daug rimtai i tai ziuret nereikia ir nesveika.

8219. Varnai nuo 81662003-10-29 14:00
Tebusiu as skaiciukas - sausas ir be humoro jausmo... Bet nepamirskite ir Jus, kad sioje - vien tik raidines israiskos - erdveje lengviau praziopsoti visokiausias aliuzijas i si bei ta.. Tad atsiprasau, kad iskart nepastebejau Jusu humoro ziezirbeliu (nors Jusu atveju tai labiau maga ivardinti ne humoru, bet piktoka lietuviska "saviraiska"). Kadangi pats labiau vertinu Tikraji Pokalbi su visais intonaciniais niuansais, zvilgsniais, gestais ir padusavimais, beveik niekada nepuolu komentuoti internete. Bet si karta isitraukiau... P.S. kazkodel isivaizduoju Jus, varnela, esant zmogu, kuriam sunku isklausyti kalbantiji iki galo - vis norisi isiterpti "pakeliui" su savo kategoriskomis ir suabsoliutintomis pastabomis. Gal klystu..

8222. 8166-am nuo varnos2003-10-29 15:00
O kodėl lietuviška "saviraiška". Gal aš čigonas, turkas ar nesantuokinis hutentotų princo sūnus, nušveistas pikto likimo į šiaurę. Nors, pasakysiu Jums kaip Paslaptį, esu graikas ( nusikopijavau iš Kamiu ). O įsiterpti "pakeliui" - nekenčiu ( o nekenčiu aš "nuoširdžiai" ), todėl ir pasirinkau internetinį bendravimą - tai vienintelis būdas Visiems išsakyti savo mintis iki galo, nebijant būti "pertrauktu" vidury sakinio. :)

8224. spėliones išsiųsti2003-10-29 15:44
Gal varna gerai šneka todė, kad toli nuo Lietuvos? Kaip ten orai prie Viduržemio jūros?

8230. varna2003-10-29 16:45
Lija ir temsta - Ruduo sugrįžo.

8231. RUDUO2003-10-29 17:00
NESIJAUDINK, VARNA, JEI JAU METU LAIKAI TAVE ERZINA IR JUOS TAIP NORI UZDRAUSTI-TAI AS TAU IR NUSILEIDZIU, NES TIKRAI NESMAGU IR MAN. kLAUSYK-AS ATSIPRASAU, GAL MES TIESIOG NESUSIKALBEJOM, NESU AS PIKTYBINE, O TAU JUNTU NET IR NEMAZA SIMPATIJA,TAIP KAD..., SUERZINAU AS CIA , NEBERASYSIU. MATYT TIKRAI PATOLOGINE DEPRESUCHA. VISO

8238. Rudeniui nuo varnos2003-10-29 17:37
Baikit, Rudenie. Galų gale atsirado normalus pašnekovas ir tas pats bėga. O kilęs ginčas manau svarbus. Net ne mums, o tiems, kurie mus skaito.

8243. neverland2003-10-29 18:17
varnai: oo svarbesnio ginčo nemačiau pasaulyje :))) (skaitau as jus) beresnevičiui: niekada išmintingose/darniose šeimose seni žmonės neidavo elgetauti. "Ir išėjęs kaip elgeta gyvendavo religinį maldos ir askezės gyvenimą"...- duok lita, palaiminsiu ir sukalbesiu maldele, ane?... na nemanyciau, kad čia ta "Ketvirtoji fazė"...:)))

8245. neverland-ui nuo varnos2003-10-29 18:35
Ginčas svarbus tuo, kad jokių rezultatų neduos. Bergždi dalykai žavi. Tai tiek apie Penktąją fazę. Dėl "elgetų" ir aš prikišau Beresnevičiui pirmam komentare. Bet labiausiai visame straipsnyje gąsdina (išsidaviau) vienas žodis: ĮVADAS!

8246. ruduo-ziema2003-10-29 18:38
varna, tikrai butu apie ka pasneketi ir , manau i nauda Tau(ar galiu sakyt Tau?), man , o ir visiem... Kiek pavargau, tad gal nesipletokim.I krumus nenoriu begt, bet jei labai ka erzinu, nenoriu buti ja, o buti kitokia irgi nemoku. Apskritai gi mes nesam blogi tiek, kad nurasytume vini kitus, nusautume ar priverstume kita pabegt. Gal reikru ne i visa asmeni adresuot pastabas, o i tam tikrus dalykus, gincytis del ju, bet ko gero turim kazkaip be zodziu susitart gerbt kitus, na gincytis del kalbamu dalyku, bet ir gerbt, prileist, kad kitas galvoja taip, o paskui gi mokomes is to, kylam, einam,man rodos, jei skaitom S. A. ir kaip jus sakot susinervinam del kito nuotaikos, esam jautrus ir siekiam kazko daugiau, na , to banalaus mano istarto gerio . Tau , Varna, netaikiau visko blogo, ka norejau pasakyti. Na, sakykim , dabar stai pastaba neverland-ka ji reiskia? prie ko cia ta elgeta ir ketvirtoji faze? ai, nesvarbu.Gal tiesiog yra taip, kad norisi isgirst gyva ir stipru komentara, pokalbi. Ir labai nesmagu girdet, kai keikiamasi.taip ir norejau pasakyt, kad kartais gal jau geriau liudesio forma, o ne cinizmo isreikst savo nerima, pykti, rupesti, abejone. As nenorejau lieti liudesio kazkaip siaip, del saves, man nuo to nepalengvejo, tai tik vienos moters, poros dienu istorija ir tiek. Neliesiu liudesio, nebusiu egoiste, bet ir prasau varnu , o ir kitu pauksciu buti kiek pagarbesniems kitu atzvilgiu. Kazkada ejo toks zurnalas Panevezy , nepamenu pavadinimo, apie menininkus , ir siaip toks kulturingas zurnalas, ten buvo Donskio ,filosofo, straipsnis apie dialoga,man padare ispudi, jei tau, varna, idomu, ryt as ji susirasiu ir pakalbesim apie tai. Einu po koldra:)))nes salta sirdy , kai pykstuos, na, bet gal susitaikem, ar ne?

8247. Žiemai-Rudeniui nuo varnos2003-10-29 18:47
Kad susitaikyti, reikia prieš tai susipykti. Atsiusk\papasakok ką tas Donskis filosofas prišnekėjo. Saldaus sapno.

8273. beresnevicius nuseno2003-10-30 12:10
Jo..... beresnevicius nusivaziavo i neribotos fantazijos sferas.

8309. keule2003-10-31 10:53
Juokas kaip kaukė. Juk kaip taisyklė persirengėliai užsidėdavo kuo baisesnes kaukes, bet kai visi prisileulindavo, juokais nesiliaudavo. Kokie ten šokiai, klausykit. Juk esmė buvo – žudymas. Dubasindavosi Kanapinis su Lašininiu, padegdavo ar paskandindavo Morę (Kotrę), kardavo Gavėną. Persirengėliai vaikščiojo iš trobos į trobą, po kaimą, trasuodavo laukais, juokindami svietą. Juokui buvo priskiriama afigiena magiška galia. Tikėjo, kad juokas nugali mirtį, ji bėga ten, kur sėdi Rūpintojėlių poza paniurę lietuviai. Tikėjo, kad tas kuris juokiasi, nubaido nuo savęs senatvę. Juokdavosi net moteriai gimdant, manydami, kad taip nuvaro piktas dvasias, o kūdikiui suteikia gyvybinės energijos. Juokdavosi ir per laidotuves, kad lengvesnis pomirtinis gyvenimas būtų. Užgavėnių stabų nužudymai simbolizavo, kad chana žiemai, kad pereina į geresnio gyvenimo lygmenį. Juokas turėjęs pralinksminti amžinai susiraukusią derliaus dievybę (iš to ir kilo atsiviepęs Rūpintojėlis), nes tikėta, jei ana nesijuokia, niekas nebeauga ir nebežydi. Žudyti kvatojant – štai kur senovės lietuvių (žemaičių) stiprybė. Jie kaip šakidai nebijojo mirties. No, o nužudę, ir pagerdavo, ir dainas paleulindavo, kam taip neacitinka, ane?

8314. keulei nuo varnos2003-10-31 12:52
Bravo! Galų gale Keule nepatingėjo ir sumalė į miltus to priekvailio Mitologo "teorijas". Bravo! (Keule, Ša(h)idai sako, o ne "šakidai") Tiesa, dėl juoko per laidotuves nesu tikras - nebent, jei jį, juoką, paimtume į kabutes. Juk tai greičiau buvo "ritualinis" juokas? Ar ne taip, Keule? Bravo, dar kartą!

8343. varnai nuo keules2003-11-01 01:26
Kad lietuviai juokdavosi per laidotuves kažkur rašė P.Dundulienė. Raudodavo tam tyč pasamdyti lūzeriai – visokie elgetos, už ką jie gaudavo mirusiojo kuntaplius, o kiti nabašniko prietėliai ėsdavo, plemdavo alų, mėtydavo bajerius, netgi žaisdavo ir tik po to, kai 17 amžiuje bažnyčia apribojo šermenų gėrimų asortimentą iki vienos alaus statinės, tada jau visi pakasynų dalyviai, prisideglioję juodaskvernių iš lajaus ir parafino atlietas Graudulines žvakes, ašarodavo ir snargliuodavosi, nes būdavo nedagėrę. Misliju, kad dėl to, kad visi per laidotuves nusitašydavo kaip keules, mūsų tautosakoje, susietoje su mirtimi, aukštos kalvos yra tapatinamos su dausomis, nes persiprogusiam tik jūra iki kelių, o į alkakalnius girtos kojos labai sunkiai alaus pliūrintojus užnešdavo. Manau, ne vienas brolis lietuvis žemyn galva ar ant subinės nulėkdavo į alkakalnio papėdę, sukeldamas visuotinį juoką ir džiaugsmą. Kas dėl juoko per užgavėnes, tai priminsiu, kad dar 1444m., vykdant Bazelio susirinkimo nutarimus, Varmijos, Sembos, Pamedės ir kt. vyskupai uždraudė per Užgavėnes juokinti susirinkusius vaidinimais. Kodėl? Bažnyčiai nepatinka išsišiepusios keulės ir erotika. Būtent – erotika. Senovės čiabuvius Užgavėnės veikdavo kaip viagra. Juk vyrai persirenginėdavo moterimis, moterys – vyrais ir prasidėdavo meilę simbolizuojantys žaidimai. Visi su kaukėmis. Kas pakluonėmis, kas padaržinėmis svinguodavo, vykdavo normalus "tusas"(kaip per vestuves), dievybės virpesį jaučiant erotikos juslėmis. Ir jokios depresuchos, kaip dabar Lietuvoje – Dievo akies ašaroje, ane, Varna?

8350. brolis2003-11-01 12:51
Na, as tik del definiciju. Dr. Beresnevicius, rasydamas apie meditacija, gal galetu pasiremti ir krikscioniskais savokos apibreztumais. O ten kaip tik meditacija - yra mastymas apie sakralu objektu, tuo tarpu kontempliacija - sirdies atsiverimas Trejybiniam Dievui. Cia, siaip idomumo delei - bet priemus krikscioniskus apibreztumus, daug kas kinta. Atsiminkime, kad ir prancuziskai "la meditation" yra mastymas.

8351. ziema2003-11-01 13:02
meditacija nera mastymas.. jos metu samone tuscia

8352. ziemai2003-11-01 13:07
Kai samone tuscia, geriau mastosi. Tada nera dogmu.

8353. ziema2003-11-01 13:20
meditacijos tikslas-pasiekti ta tustuma, kai esi ir tiek, cia ir dabar , tuscia, o po to uzplusta energija ir tada zinoma geriau mastai, dirbi ir t.t. meditacija-svarinimasis, stotele, suejimas i save, tabula rassa..

8355. keulei nuo varnos2003-11-01 15:09
Juk ne veltui mes "moteriškus" pseudonimus pasirinkom? Gyvenimas - tai šventė (Užgavėnės). :)

8356. pusbrolis žiemai2003-11-01 15:48
Tai čia kaip šikti?

8358. varnai nuo keulės2003-11-01 16:15
Blem, tikrai Užgavenės:)) Kad tik erotikos daugeu, daugeu... O pusbrolis čia gerai dribtelėjo. Nu rimtai. Kai šiku, mano galva tuščia. Medituoju. kai nusišiku, užplūsta tokia energija, kad ėdu, ėdu, ėdu, kol žandikauliai ir pilvas paskausta. Nu karts prieš tai pasimastrubuoju, njo, bet čia ne į temą.

8363. zirzilia2003-11-01 20:13
Brangieji, tustinantis pagereja kraujo apytaka, taigi ir smegenikes kraujo gauna. Sekmes medituojant namelyje su sirdute! O siaip jau diskusija pakrypo ir nukrypo lankelas. Gal grizkim ad rem, a?

8368. tesa :-) 2003-11-02 05:41
beresnuxa rules!

8371. pasalinis2003-11-02 14:17
nu ir chebryte S. A. kas apie samones skaidrinima, kas apie sikima....tiesiog, bandykit viska isversti is saves-vemalus, sikimus ir t. t. smagiau taps ant dusios, ar ne? tipo labai jau cia smaikstu...geda uz tokius apsisikusius, atsiprasant...... eikit kur i delfy, ten tarp snargletu paaugliu bus pats tas pasneketi apie antru galu fiziologija... kas kam labiau galvoj , tas tuo ir dalinasi-kas meile, kas sikimu..... tik tiek......

8372. pašaliniam nuo varnos2003-11-02 16:13
Klausykit, "byrasti pasalini", eitumet pats į "delfy", jei "chebryte" nepatinka. Turit ką pasakyti, tai pasakykit, o ne žvilgčiodamas pro rakto skylutę "komentuokit". Ar Jūs iš tų, kurie "žvakes laiko"? Nepykit, bet Jums lyriniai komentarai labiau prie veido tinka (kad ir prieš tai esančiame puslapyje) Kažkaip pykti Jūs "nemokate":)

8373. pasalinis2003-11-02 16:34
cia ne pyktis, o nusistebejimas greiciau, tipo intelektualai cia renkasi:)))) na ir sikit viens kitam ant galvu:)))

8374. ? - pašaliniui2003-11-02 17:26
Tipo, tu intelektualas? :))

8377. Nagine2003-11-02 18:25
Tiesiog prisiminiau, diskusijose apie pasikeitusias vertybes, inteligentiškumą ir t.t., vieno garbaus dalyvio įspūdžius.Jie skambėjo maždaug taip: " kai mokiausi pirmoje klasėje, man mūsų mokytoja atrodė nežemiška - nuostabiai graži,tokia kvepianti, viską išmananti, viską galinti paaiškinti, puikių manierų, mielo balso, kad pamaniau, jog tokie kaip ji žmonės, skirtingai nei kiti - nešika. Bendraklasiai tikino, kad ji kaip visi - irgi šika, bet netikėjau. Kol pats nepamačiau". Ką čia bepridursi...

8379. ziema2003-11-02 18:35
:))) nu ir atradimai, verti isijaust ir sukelt diskusija:)))) pirmyn:))))))

8390. keule2003-11-02 23:14
Kaip tamsu čia. Senokai įtariau, kad čia yra dvasių buveinė. Varna, ar tu dar gyva? Blem, į kieno čia kaka įmyneu?.. Davai, pakalbam apie meilę. Intele(a)ktualiai.

8393. keule apie meilę2003-11-02 23:31
Prisiminimas apie jaunąją keulaitę buvo pernelyg gyvas, leu. Regėjau ją tik kartą, leu, leu, lentiniame garde ant ratų, kurį traukė senas pikapas. Toks tyras veidas!.. Profilis, leu. Nekaltos jaunystės rausvas atodūsis! Žvilgsnis! Lyg siauras, spinduliuojantis kaspinėlis!.. Tikriausiai daugelį dienų aš geidžiau tik jos, galvojau tik apie ją, jai buvo skirti visi mano jausmai, beribis švelnumas ir niūrus, bauginantis kūniškas geismas. Gimė nuostabus pojūtis, leu leu leu, kad gyvenu fantastiškame, ką tik sutvertame beprotiškame pasaulyje, kuriame baisumas ir nuostabumas susiliejo kažkuriame taške, šią ribą ir norėjau užfiksuoti, bet jaučiau, kad man visiškai nesiseka. Leu. Paskui atėjo ta diena, kai artumas su kita keule tapo įmanomas. Leu? Leu. Tą dieną aš taip aistringai geidžeu baltosios keulaitės, ir tas geismas buvo toks nepakeliamas, kad staiga, tarsi didžiulės karštinės apimtas, aš aiškių aiškiausiai išvydau visą jos paveikslą ir paėmiau kitą keulę, geisdamas tiktai anos, baltos keulaitės. Leeeeu. Tai buvo melas, bet aš atsidūriau ant tos keulės, tai buvo melas, bet aš padariau tai, ko iš manęs laukė zootechnikas. Taip buvo išvesta nauja – nešikančių ir intelektualių keulių veislė, kuri nuo to sykio piso protą kitoms keulems, po storu lašinių sluoksnių saugojančioms meilės kupinas širdis. Leu.

8396. keulei nuo varnos2003-11-02 23:49
Visų pirma atsiprašau. Tą "repliką" pusbrolio vardu aš parašiau. Tai PIRMAS kartas kai pasirašiau kitu slapyvardžiu. Ir viskas dėl Žiemos. Nenorėjau "susitepti" jos akivaizdoje. Bet dabar, po tavo, Keule, pasakojimo aš atsiveriu. Taip. Aš irgi šiku. Taip. Aš irgi myliu...

8397. varnai nuo keules2003-11-03 00:06
O bliatj!

8398. varna2003-11-03 00:09
O šiaip, aš už intelektuanalinį žanrą.

8399. keule2003-11-03 00:55
Nu kad "Šatėnuose" kitokio ir nėr:)) Kam rūp ta meilė?

8400. varna2003-11-03 01:20
Akimirkai buvau papirktas ir apsvaigintas tavo, keule, romantizmu. Tu teisus. Skrendu, Motina naktis kviečia. :)

8402. Piepa2003-11-03 06:41
Varna, nenusileisk iki keules lygio. Tam padarui dar augti ir augti. Galvoja, kad knygeliu pasiskaites a la "intelektualas" pasidarys. Lyg koks kompleksuotas matematikas...

8403. ziema2003-11-03 07:15
Nu sekmes varna, ne be reikalo sakiau, kad tu asmenybe, o jei dar siki...... tiesiog jau dabar tikrai viska zinosiu, dar spiaudais, dar rytais prausies, dar snarglys bega , kai gripu sergi.....jei dar ka idomaus turi, ir yra kam fiziologiniai dalykai naujiena,verta issamiai aptarti(gal tikrai yra kam nevyksta si fiziologija) -pasakok, bet as kazkaip gal nebeskaitysiu, tiek jau to, einu ziemoti, Sv. Kaledu laukti, ir anokia cia beda........ Gero Tau

8405. Žiemai nuo varnos2003-11-03 10:45
Nepykit, Žiema. Kiekvienas pokalbis pasiekia savo "nuovargio" tašką. Tada jis arba nutraukiamas, arba nukeliaujama į lankas. O fiziologijoje nieko "gėdingo" nematau, nors sutinku, kad šį kartą viskas buvo suvulgarinta. Žinot, teko dalyvauti viename Ivaškevičiaus romano "Žali" aptarime (buvo ir autorius). Keisčiausia buvo tai, kad visus "veteranus" labiausiai papiktino "išmatų kibiras", paminėtas romane ir tik PASKUI jau visa kita. Tai yra, papiktino tai, jog Žemaitis irgi "šiko". Kas tai, kodėl tai? Tai krikščionybė, tai "tabu" atėjęs iš protėvių? Stanislovas Lemas viename savo romane (atrodo "Taika Žemėje") skyrė šitai "temai" keletą puslapių. Tiesa, ten kalbama ir apie giminės pratesimą. Sutinku, tai labai "neskani" tema. Jei Jus tai žeidžia, daugiau apie tai nebekalbėsiu.

8407. žiema Varnai2003-11-03 11:08
Aš, matyt, nesupratau ir nesuprasiu, kam stengtis vulgarinti beveik viską mūsų gyvenime, nieko nėra blogo, nieko nėra svetimo, bet kam braidžioti po š, jei galima ne.....taip, žinau, teorijų apie š grožį ir t. t. Tai bjaurū žaidimai, tai iškėlimas iš savo pasamonės kažko brutalesnio, kažko..... paskutiniu metu s. gedos kuryboje , kai matau šiuos žodžius-myžti ir t. t., man kažkaip ......galvoju-kas darosi jo sieloj, taip ir čia šiuose pokalbiuose skaitau ir neatsistebiu, kas darosi žmogui, kai jam lenda tokios mintys, žodžiai.......Lyg norėtų nusimesti kažką slegiančio, lyg tais žodžiais išvaduotų save.manęs jie nei labai šokiruoja, nei žeidžia, juk nėra čia nieko Kažko, bet...kam tai? dėl ko tai? visad ieškau priežasčių ir tiklso, vardan kurio žmogus tai daro.....manau, kad dauginti žodžiuose, darbuose reikia kuo šviesesnius dalykus...Toltekai, žinomi Pietų meksikoje kaip moklso moterys ir vyrai , gyvene vietoje, kuri vadinta-ten, kur žmogus tampa Dievu, turejo 4 pagrindines ismintis,kurios veda žmogų i laisvę .pirmoji ju-nenusidėti žodžiais , nes žodis nėra tik garsa ar rašytinis simbolis. Kitas žmogus žodį priima kaip emocinį žmogaus kodą.Žodžiu išreiškiate kūrybinę energiją.

8408. žiema varnai2003-11-03 11:41
o žinot varnele, visai gi nesvarbu, ką aš čia rašau-būkim savimi kiekvienas, o virtualioje erdvėje tam ypač tinkamos sąlygos........yra kaip yra........ gyvenimas toks....viskas gerokai paprasčiau....

8410. žiemai nuo varnos2003-11-03 11:58
Apie tikruosius toltekus veik nieko nežinoma (išskyrus archeologinius atradimus). Jūs kalbate apie Carlos Castaneda (jų Beresnevičius) "išradimus". Taip vadinamas Don Juan (don chuano) knygas. Nemanau, kad "nenusidėti žodžiais" susiveda į "nevartoti vulgarių žodžių", kaip ir atvirkščiai - "vulgariai kalbėti" reiškia "nusidėti". Ir dar. Paprastas nuoširdus kaimo žmogus (nekenčiu tokių palyginimų), kuris dar nesugadintas "intelektualiomis" nuodėmių definicijomis, kalba gana tiesmukiškai ir vartoja žodžius, kurie atitinka situaciją. Tam tie žodžiai ir buvo "išrasti", galų gale.

8413. ziema varnai2003-11-03 13:08
kalbu apie Don Migel Ruiz knyga "keturios toltekų išmintys". patiko ten aiskinimas, kas tai yra nuodeme. neturiu jos po ranka... taip, vulgarus žodžiai tik iš dalies yra nusidėjimas , didesnis nusidėjimas-apkalbos , sakykim, kai gražiais žodžiais liejamas brudas ir kartais sunku atskirti ....taip, kai sakoma š , tai ir aišku, kad š, o kai jis giliai suvyniotas ir pateiktas kaip pyragėlis-tai.... pastebėjau, kad tas "nuoširdus kaimo ž,ogus" , kai taria bjaurius žodžius susigėsta tarsi, ypač dar prie moters, o štai laikantis save intelektualiu mano, kad kuo labiau papuoš kalbą, tuo atrodys šaunesnis, ak, toks vėjų mėtytas, toks pakalęs, toks juras perėjęs.... yra toks žodis "diskretiškumas". gaila. mes jo nepamenam, dėl to kaišioja kasdien moteriškus paketus po nosim per tv, lašindami antifrizą ar ką ten, riaugeja troleibuse, islipę iš mašinos vyrukai čia pat nusim... ko dar norėtumėte, jei jau tokie priimantys grynas gyvenimo tiesas"? Turėtų visa tai turėti saiką , manau, na, galbūt galbūt , esu labai senamadiška, labai.....belieka nusilenkti naujiesiems protingiesiems tikrojo gyvenimo kūrėjams...nebūtų pikta, jei galėtum rinktis-nenoriu nebūna tokiuose pokalbiuose, nežiūriu tv, dar ko nedarau, deja, nuo gyvenimo neužsidarysi, jei uždarai tam duris, lipa per langus, viena išeitis-stiprinti savo gyvenimo pozicijas, nuomonę.

8414. žiemai nuo varnos2003-11-03 13:56
Na, Žiema, tik nepradėkit dabar apie "senamadiški" ir "naujieji lietuviai". Chamizmo visada užteko, o būti "nešvankiu" ir aš jaunystėje mėgau. Kiekviena karta pasirenka savo "nešvankumo" išraiškos priemones. Savo laiku (socrealizme) kalbos apie Dali irgi buvo už padorumo ribos. Beje, Beresnevičiaus "teorijos" man irgi atrodo nešvankios ir amoralios. Smegenų plovimas. O keule rašo linksmai.

8416. varnai žiema2003-11-03 14:17
keule gerai, kad rašo linksmai, pritariu....ir man kartais atrodo, kad jus labai panasus:)))) negaliu komentuoti viso beresneviciaus, bet šis jo straipsnis man labai patiko.Juolab tai nepavadinčiau nešvankumu. Jis įžvalgus.Daug ką mes turime čia , Lietuvoj, netoli, savus meditacijų atributus ir simbolius, savas kontenpliacijų vietas ir įvaizdžius. Viskas okey, lauksiu jo kitų straipsnių, šiek tiek domiuosi ta tema, truputėliuką...... O ką laikyti padoriu, ką ne...... kas veda į tiesą, tikrumą, sąžiningumą sau, tas ir padoru, o kas veda į apsimetimą prieš save-nepadoru. Koks cia padorumas eit į bažnyčią neva išpašinti nuodėmių, o paskui vėl jas daryti, prie kitų apsimesti toookiu dooooru krikščioniu, apkaltinti kaimynką, kad ji turi meilužį, nors pati.....uk , deja, nieks nežiūri, tai ir padori atseit.....oi, tokių padorumų-apstu.man padorumas-priesš save, su savo sąžine..... Taip, kartais su savo padorumu turi palaukti-kaip ir Dali, kas tikra -nedingo, tuo ir vyliuos gyvenime, tai ir palaiko........

8417. varnai Žiema22003-11-03 14:49
Varna, esate labai apsiskaitęs, žingeidus, analitiško mastymo, ir jausmai degantys-šaunu, gyvas žmogus, ir pyktis smagu, jei ką:)))))) ir kaip Jūs sugebate įskelt pokalbius, smigtelt vienokia ar kitokia forma, rast kompromisinį variantą lyg ir nenusileidžiant savo principams....na, va, ir Donskis taip sako-dialogo ir ne tik jo esmė-leist kitam būti savimi, neužsisukt ir neiškeikt, kalbėtis, jei turi ką pasakyti teigiant, bet ne dėl to, kad sudirbt kitą, nugalėt jį. Dažnai dialogai virsta į kovos lauką, kur svarbu ne tiesos ieškojimas, o savojo aš iškėlimas-štai, pažiūrėkit, tada nugali oratoriniai gabumai ir naglumas..... Oi, gal sakau reik dirbti, ar ką:))))

8418. varna2003-11-03 15:00
Dirbam, dirbam. O tai paslidinėti nebebus laiko....:)

8419. vlk2003-11-03 15:06
Lietuvių dainos iš ties liūdnos.Bet gera jas dainuoti.Keista bet tikrai viskas kas bloga kažkur dingsta.Gerai pastebėta.Išsielektrini,išsikrauni.O senovėje pas lietuvius niekada ir niekur nebuvo jokių orgijų.

8423. vlk nuo varnos2003-11-03 16:19
vlk, Jūs "balsas iš senovės"? Toks internetinis kaukas-dvasia-prosenelis? Susimildamas, pasakykit dar, kad vaikus gandrai neša. Beresnevičius Jus pagirtų. Aš Jums siūlau savo receptą: perskaitot Beresnevičiaus-mitologo straipsnį - pulkite pirmu reikalu į dušą. Kai nusiprausite, pakomentuokite. (Dieve, ir iš kur tiek cinizmo?)

8431. Nagine2003-11-03 18:31
Cinizmas turi savo ypatingą vertę, kai ( skirtingai nuo vyraujančio jo supratimo, kad tai moralės normų neigimas et ct.)jis randasi iš itin aštraus bei įžvalgaus gyvenimo realijų pajautimo/supratimo. Jis verčia suabejoti/diskutuoti ko vertas prigimtį (ar apskritai realumo principus) neigiantis dvasingumas, idealizmas, inteligentiškumas ar pan. Varnos, keulės komentaruose cinizmo proveržiai, mano galva, yra būtent tokios kilmės. Su kuo juos ir sveikinu.

8432. ziema2003-11-03 18:38
kaip puikiai galima maisyti savokas, pvz.-cinizmas-morales normu paneigimas, arba-dvasingumas neigia prigimti ir realuma:(((((( demagogija.......su tuo beviltiska gincytis.....verciau eit pasivaiksciot per lietu...... sveikiau kojom, sirdziai, protui , etc.......

8433. Ziemai nuo nagines2003-11-03 19:44
Aš neteigiu, kad dvasingumas pats savaime neigia prigimtį. Turiu galvoj tik išimtines dvasingumo (dvasingumo?)formas, ignoruojančias prigimtį, perdėm atitrūkusias nuo gamtos (realybės) dėsnių. Pritariu Jums, kad pasivaikščioti, ypač per lietų ar pūgą tikrai puiku. Vienas iš būdų patirti gamtos dėsnių ir sielos didybę bei jų tarpusavio harmonijos grožį.

8436. vlk2003-11-04 07:10
Jojau dienelį,jojau naktelį, nebranda žirgelis tiesaus kelelio O jei surastu tiesų kelelį po manim žirgelis nebnustovėtu...

8437. ziema naginei2003-11-04 07:19
dvasingumas , jega kelianti aukstyn, o realybe , gamtos desniai tam nemaiso. Dvasinga galiu buti kratydama mesla kaime pas bobute, plaudama kojas girtam tevui ir pan., cia dvasingumui dar didesnes salygos pasireikst, o ne samprotaudama apie grazias materijas su draugu poetu, kuris neva raso dvasingaja poezija, bet pabegtu is `Vykio vietos" jei prieitu apsiskarmalavus bobute ir paprasytu keliu centu.. Gamta ir dvasingumas nesipyksta, tik nereikia ju priespastatyti , o ir be reikalo nemaisyti zodziu apie tai snekant, kam kartoti zodi sudas..... ar nuo to dvasingumas padides, ar sumazes, turbut nei taip nei ne, bet kam sakyti? Kai nekratai jo ant dirvono, o sedi siltame kabinete, o salia kvepianti bendradarbe, yra elementari kultura ir tiek, ir nereikia kitu savoku......, a ne:))))

8438. vlk2003-11-04 11:31
8423Kur rasti tą straipsnį?Labai įdomu

8441. mayanezas2003-11-04 14:16
ha ha, viskas rašoma vardan teisybės, bei jai apginti, ha ha :)

8445. nagine ziemai2003-11-04 20:32
Visiškai su Jumis sutinku. Patinkat kai dėstot savo požiūrį be patetikos ir daugybės kablelių ar daugtaškių. O dėl apsimėtymo padvisusiais žodėlyčiais? Taip jau atsitinka - kai kas nors perdėm nukrypsta į vieną kurį kraštutinumą, tuoj pat randasi kitas. Dėsninga, matyt.

8453. ziema naginei2003-11-05 07:16
viskas tinka-ir patetika, ir lyrizmas, ir padvise zodeliai, tik ziurint kur su kuo kalbi, kokia situacija, koks laikas. Saves neisprievartausi, bet matyt valdytis reikia-jei labai blogai-nepersunkti asaromis savo teksto, kai labai pikta-nesisvaidyti zaibais......As esu uz buvima savimi, be pabjaurinimu ir pagrazinimu, ir be vaidybos, bet visko buna, toks gyvenimas ir jusu tiesa-kai labai saldu, norisi agurkelio rauginto, tie krastutinumai kartais zavus, ar ne? gerai tolerancija, bet ne abejingumas.....

8456. Baby Krishna2003-11-05 10:36
Gintarai, pritempėt tai pritempėt. Rūpintojėlio poza - lietuviškas lotosas? Kaip čia su tiesiu stuburu, be kurio nebus meditacijos?

8463. Žiemai nuo varnos2003-11-05 11:17
Jūs anksti keliates, Žiema. Einat anksti gulti? O raugintas agurkėlis prie ko? Jūs laukiates? Ai, nekreipkit dėmėsio. Šiaip atsikėliau suirzęs. Irzlios varnos nekokios. Nei šiokios, nei tokios. Nei paukštis, nei mėsa. Gerai, skrendu į kapines pas drauges. Gal siela atsigaus.

8468. žiema2003-11-05 12:09
tavo drauges kapinese, mano -knygyne. Nesusivaldžiau, nusipirkau Dalai Lamos knygelę šiandien . Ir saulutė už lango... taip kad nėr ko į ekrano stiklines akis žiūrėt.....ak, atsiprašau už daugtaškius-tokia mano natūra.....ak, ir dar pasigirsiu-užsiprašiau pasiūti man visiškai juodus juodus rūbus, kažką tokio beveik iki žemės-tiks prie mano depresijos, o gal tai ir varnų įtaka, ar ne , nagine?

8469. друг2003-11-05 12:19
Вот я читаю вас и думаю. Глуповатые эти литовцы. Были такими, и останутся такими. Но не все. По крайннй мере те, которые тут пишут. Глупость заключается в том, что все думают одинакого, но выражаются разными словами. И спорят из-за слов, а не по сути дела.

8471. pasalinis2003-11-05 12:38
pritariu drug-ui. Svarbu pezeti ,zaisti zaidima zodziu, o esmių galit ir neieškoti, cia toks zaidimas, o ne pokalbiai, nes ne douk die, jei bus kas rimciau, skaudziau, giliau, susierzins, kad nuotaika gadini ir pasius toooooooliiiiiii. cia toks stilius, maniera, o gal ir is tikro-protelis toks

8472. ziema2003-11-05 12:39
tikra tiesa, pasalini, bet geriau nereikejo tau taip-issius i delfy, pas psihiatra ar dar kur.....

8476. Varnai :-) 2003-11-05 13:45
Nusvemtum Tu, Varna, ar ką? Tiesiai ant savo klaviatūros.

8477. 8476-am nuo varnos2003-11-05 14:06
Nusvėmiau. Išploviau. Ruošiuosi sekančiam nusvėvimui. Ką dar patarsit, šmaikštuoli?

8480. друг2003-11-05 14:29
Извините за мою назойливость, но я вижу, что вы продолжаете грызть друг другу горло. А может всё сводится к тому, что на каком-то этапе вы перестали прислушиваться друг к другу? Потеряли равновесие и стали говорить сами с собой. Извините ещё раз за моё вторжение.

8489. Ziemai - nagine2003-11-05 21:56
Žiema juodais rūbais iki žemės...Žavu ko gero, net žaisminga. Panašu į varnos fraką (čia matyt ir bus varnos, kuri gerai matoma žiemą, įtaka). Taigi fasado kontrastai: juoda - balta. O vidus? Siela? Visa vaivorykštė spalvų tarp šių polių?! Patrauklus vaizdelis.

8492. Žiemai nuo varnos2003-11-06 00:15
Ir būtinai ką nors blizgančio pridurkit. (mes, varnos, mėgstam ką nors tokio). Nors žinot, jei akys blizgės iš laimės, tai gal daugiau nieko ir nebereikia. Į pabaiga visai nusi... Geriau skrendu kranktelsiu 50.

8493. žiema2003-11-06 09:29
jei akys blizga iš laimės tikrai nelabai ko ir reikia-juodai, baltai apsirengus, senais ar naujais rūbais.... pro langą lyg juodai balta nuotrauka, pavadinimas-Tyla.Ilgesys -sukumpęs nuo laukimo. Medžiai , pasidavę likimui-na ir kas.... tai geriau nei beprasmis bruzdesys ar pyktis. Kad nieks tavęs nemato..

24408. grabas :-) 2004-11-16 14:28
Nu ku gi sakyčiau fantastika!Gausiu 10 iš dailės ir bus čiki tik keleta klaidų aptikau bet taj nieko nes pats buciau per metus tiek padares:)

29103. xxgirlxx :-( 2005-01-25 14:08
nesamone tikrai nes kai ijejau i google tai parasiau egiptieciu pomirtinis gyvenimas o paskui atidare stai koky puslapi tai va cia yra nesamone nes ko man reike tikrai nera tai ir taskas.

30223. kurpalio kančios2005-02-14 21:27
"Kaukė pirmiausia nuasmenina", "Rūpintojėlio poza – tai lietuviška lotoso poza" - cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha- prasau-cha-cha-cha-tik vieno-cha-cha-cha-padekit sustoti-cha-cha tokiais argumentais galima ir dramblį plaštake paversti. "atsižadėjęs mąstymas" (įdomu, ko jis atsižadėjęs?) - juodai baltas, šaltai šiltas - intelektualizmo skurdas, akligatvis, mazochizmas ir tiek.

30519. vilka, diplamata, žmogaus, pašalinia i drūga draugs :-) 2005-02-21 15:45
Straipsnis pakenčiams, nors dėl detalių možna būt i pasginčyt. "Realistę" ir ypačei Onutę norėč nukreipt bent paviršutiniška suspažinyma su autent. ist. šaltiniais linkme: ne Indija yra (ikikr.) lietuvių kultūros lopšys, ale atvirkščiai,- Mahabharatoje (ar ne keista, kad visoje Lietuvoje (Kaune) tėra vienintelis pilnas jos leidimas?) apie indiškosios kultūros lietuviškąsias ištakas prirašyta KUR KAS DAUGIAU ir KUR KAS KONKRETESNIŲ DALYKŲ negu įsivaizduoja dauguma nūdienos "humanitarų". Kitaip sakant, miela Onute, ne apie analogijas čia tenka šnekėti, o apie daug svaresnius senlietuvių ir indoarijų etnokultūrinės giminystės įrodymus (ir mesk tu iš galvos tuos darvinistiškus paistalus apie "žmonijos vaikystę",- ne XIX amžiuje gyveni). Kita vertus, lietuvių "brolių" b(h)ar(a)tų (IX a. kelios vakarinės šios genties kiltys prisiėmė "prūsų" vardą, tačiau lietuviai "bartais" ir toliau vadino VISUS PRŪSUS) kultūrą su jos Potrimpo(Višnu)-Perkunio(Indros-Šivos)-Patulo(Brahmos) "trimurčio" kultu būtų tiesiog kvaila laikyti kuo nors kitu nei Bhymos Pandavos apie 3.100 m.pr.Kr. į "Protėvių šalį" nuvestų karo pabėgėlių(?) indų ir vietos "protoindoeuropiečių" kultūrų hibridizacijos pasekme. Neverlandui, kuris, matyt, nė girdėt negirdėjo apie TIKRŲJŲ (ne postsovietinių) lietuvių UBAGŲ kilmę, širdingai siūlyč pasdomėt daba nesunkiai prieinamu A.J.Greimo lituanistiniu palikimu.

Rodoma versija 24 iš 25 
7:38:05 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba