ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-11-27 nr. 726

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PÉTER ESTERHÁZY. Apie viską, apie nieką (44) • ROMUALDAS OZOLAS. Kažkas kinta? (107) • VALDAS KILPYS. Oratorijos "Ozono sluoksnio angelas" belaukiant (15) • ANDRIUS MARTINKUS. Smurto kultūra ir Realybė (40) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (13) • ALIS BALBIERIUS. Iš "Formų knygos" (11) • JARED RAPFOGEL. Veidrodis, atgręžtas į veidrodį (2) • AURELIJA JUODYTĖ. Tarp be saiko ir be aistros: apie be pykčio (41) • JUSTINAS KUBILIUS. Daiktų gelmės poetas (6) • VYTAUTAS ŠERYS. Varna (9) • ANTANAS GIEDRAITIS. Šiaulėnų liudijimai: gulbė ir trumpakotis dalgelis (5) • Su RITA KRAUCEVIČIŪTE, mišriojo choro "Langas" ir vaikų giedojimo mokyklėlės, jau dešimtmetis gyvuojančių prie Bernardinų bažnyčios, vadove kalbasi Zita Baranauskaitė-Danielienė. Bernardinų "Langas" (17) • Mieli skaitytojai! (8) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Vienkartinė enciklopedija (82) • laiškai (89) •

Šiaulėnų liudijimai: gulbė ir trumpakotis dalgelis

ANTANAS GIEDRAITIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Balys Buračas. Artojas aria pirmą vagą. Mažažemis Mykolas Liulys. Acokavų k. 1936


Šiaulėnai. V.: Baltijos kopija, 2004. 624 p.

Daugelis Lietuvos kampelių išrašyti istorijos pėdomis, nusėti savitų gamtovaizdžių, pribarstyti jaukių sodybų, apipinti padavimais ir legendomis. Negailestingas laikas daug ką sunaikino, o smurtinga grobiko ranka sudegino, paniekino ir išvogė. Tiktai žmogaus atmintis yra ilgalaikė, o tautosakos turtai tebegyvuojantys – ir šventadieniais, ir kasdienos darbuose. Kiekviename valsčiuje, senoviškai tariant, yra nemažai žmonių, garsinusių ir tebegarsinančių savo gimtinę.

Viena tokių garsenybių – fotografas, kraštotyrininkas, muziejininkas ir etnografas Balys Buračas. Jis skersai išilgai perėjo visą Lietuvą, paliko didžiulį etninio paveldo kraitį. Tai nuotraukos, kruopštūs buities aprašai, kolekcijos, asmeniniai rinkiniai, etnografijos studijos, šimtai straipsnių. Juose prieškario Lietuvos gyvavaizdis, prisiminimų pluoštai, vaizdingi kasdienybės pasakojimai. B. Buračas – Šiaulėnų krašto gentainis, Sidarių kaime gimęs ir užaugęs guvus vaikinas, iš mažens pamėgęs medžio drožybą, pamilęs motinos dainuojamas liaudies dainas, gerai suvokęs kaimo papročius ir apeigas, anksti į rankas paėmęs Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečio kareivio dovanotą fotoaparatą.

Šiaulėnai – nuošalus Radviliškio rajono miestelis, perjuostas lėtos Šušvės upės, pietvakariuose atsirėmęs į kalnelius, šiaurės rytuose pamažu nusileidžiantis į pelkėtas lygumas. Ten girdisi aukštaičių viduriečių šneka, o už kalnelių ir miškų – didingi žemaičių žemės akipločiai. Po Šiaulėnų dangumi būta dvarininkų Šemetų ir Landsbergių sodybos, iki šiolei švenčiami iškilmingiausi ir iškiliausi Šv. Onos atlaidai. Apsukui kupa juodalksnynai, vasaromis veša dobilai ir kviečiai. Durpžemis ir molžemis dosniai paseikėja gerų daržovių derlių, sodai gegužę baltžiedžiais apsipila.

Prieš devynetą metų Šiaulėnų seniūnijoje įvyko kompleksinė kraštotyros ekspedicija. Apie trisdešimt muziejininkų, bibliotekininkų, menotyrininkų, istorikų, lituanistų dešimt dienų lankė žmones, užrašinėjo prisiminimus, papročius ir apeigas, fotografavo kultūros objektus, domėjosi B. Buračo gyvenimu ir jo gentainiais, susitiko su eiliuotojais, medžio drožėjais, kitais tautodailininkais. Ekspedicija buvo skirta B. Buračo šimtosioms gimimo metinėms. Kaip ir ankstesniais metais, vėlei buvo pratęsta graži Lietuvos kraštotyros draugijos tradicija – kasmet vykti į kaimus ir miestelius, susitikti su praeitimi, žvalgiai pasižiūrėti į dabarties kultūros vyksmą.

Ir pagaliau pasirodė monografija, seniūnijos mažoji enciklopedija "Šiaulėnai". Joje daugiausia dėmesio skiriama praeities įvykiams, etninės kultūros tradicijoms, B. Buračo veiklai, žymiems šio krašto žmonėms, kalbai ir tautosakai. Nepamiršta gamta ir geografija, parapijos istorija. Monografijos sudarytojas ir redaktorius Aleksandras Šidlauskas pratarmėje akcentuoja: "Kiekviena žemės pėda yra turtinga savo istorinės praeities relikvijomis, gyvenimo atmenomis. Šiaulėnų miestelis istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1492 m. Šv. Onos bažnyčia įkurta 1514 m., o dabartinė pašventinta 1857 m. (statyta pagal architekto Fulgento Rimgailos projektą). Kraštas turtingas dainininkių ir pasakorių, tautodailininkų ir eiliuotojų, rimorių ir muzikantų. Šių kaimų tarmė sumiši su aukštaičiais viduriečiais ir kaimynų dūnininkų pasidūksavimais. Tai ir tarminis, ir geografinis paribys. [...] Etninis paveldas pažymi vietos žmonių pasaulio suvokimą ir kasdienybės jausmą, bendravimo grožį, genčių gyvenimą ir aplinkos, kurioje gyvenama, savaimingumą".

iliustracija
Balys Buračas. Linų rovėja prie darbo. Kuosaitienė. Acokavų k., Laimų vienkiemis. 1933

Pažymėtina, kad redaktorių komisija dėjo pastangas papildomai ieškoti ekspedicijoje nedalyvavusių žmonių, kurie iš seniau turėjo sukaupę pluoštus unikalios medžiagos. Jie turiningai papildo knygą anksčiau sukauptais duomenimis, istorijomis. Štai Marijona Birutė Kudulytė-Navakauskienė apžvelgia vietovės geografinius bruožus, Viktoras Urbonas pasakoja apie knygnešių Onos ir Marcelės Jurgauskaičių darbus, Gintautas Žalėnas detaliai apibūdina vertingiausius Šiaulėnų bažnyčios sakralinio meno paminklus, Stanislovas Žvirgždas skvarbiu žvilgsniu aprašo B. Buračo fotografinį palikimą, Eligijus Daugnora pateikia švietėjo ir rašytojo Juozapo Silvestro Dovydaičio gyvenimo ir kūrybos apžvalgą, Lionė Hofmanienė apibūdina rašytojo, pedagogo, matematiko Marcelino Šikšnio-Šiaulėniškio kūrybinę veiklą.

Knygoje itin gausu B. Buračo 1924–1940 m. darytų nuotraukų. Jose veriasi plati etninė, socialinė ir kultūrinė krašto panorama. Akademikas Antanas Buračas parūpino unikalių savo dėdės nuotraukų. Nemažą pluoštą geros kokybės B. Buračo fotografijų atspaudų (iš negatyvų plokštelių) pateikė Kauno karo muziejus. Išspausdintas didokas pluoštas pasakojamosios ir dainuojamosios tautosakos. Tarp jos esama ir rusų sentikių dainų bei pasakojimų rinkinėlio. Tai vertingas tautosakos rinkėjų ir tyrinėtojų Laimos Burkšaitienės ir Bronislavos Kerbelytės įnašas. Šalia patarlių, priežodžių ir mįslių surasime šiuolaikinių eiliuotojų kūrybos pavyzdžių, liudijančių šiaulėniškių kūrybingumą visais amžiais. Knyga spalvinga ir puošni (vadybininkė Audronė Koverienė). Nudžiugina knygos dizainerio Artūro Žičkaus meniniai sugebėjimai, maketuotojos Daivos Šepetauskaitės maketo vizualumas. Tuo ir savo turiniu knyga gerokai išsiskiria iš kitų panašaus pobūdžio veikalų.

Etninio paveldo žinovė, entuziastinga kraštotyrinių ekspedicijų organizatorė Irena Seliukaitė pratarmėje pasakoja: "Per 10 ekspedicijos dienų nesurinkome išsamios apylinkės istorijos, nėra jos ir knygoje. Jos struktūra truputį skiriasi nuo tradicinių vietovių monografijų. Skiriamasis jos ženklas – Balys Buračas. Jam skiriama viena knygos dalis, į kurią sudėti ne tik straipsniai apie įžymųjį kraštotyrininką, fotografą, bet ir jo paties palikimas, susijęs su Šiaulėnais. Į vieną vietą surinkta medžiaga turėtų būti naudinga mokytojams, kultūros darbuotojams, visiems, kas šiandien nori tirti ir aprašinėti gimtinę. Didžiuliai pokyčiai įvyko visose gyvenimo srityse, tačiau pamatiniai dalykai tie patys – patriotizmas, tėvynės meilė, noras žinoti istoriją".

iliustracija
Balys Buračas. Šiaulėniškės. Dainininkė M. Jankūnienė, 90 m. amžiaus, ir jos duktė. Piktonių k., Šiaulėnų vlsč., Šiaulių aps. 1923

Praeities keliais eina istorikas Kazys Misius ("Šiaulėnų miestelio praeitis iki 1915 m."). Šv. Onos bažnyčią įvairiais aspektais analizuoja menotyrininkas Povilas Spurgevičius, o kapinių koplyčią nuodugniai aprašo mokytojas Evaldas Tamulionis. Išnykusių kaimų atmintį prikelia kraštotyrininkai Pranciška Kazlauskaitė, Dainora Šaltienė ir Virgilijus Kedys. Monografijoje nemažai puslapių skirta Šiaulėnų Marcelino Šikšnio vidurinei mokyklai, vietos kultūros namams ir bibliotekai. Menotyrininkė Alė Počiulpaitė domėjosi mediniais kryžiais, ji taip pat aprašo B. Buračo nuotraukose užfiksuotą mažąją medinę architektūrą. Fotografas Paulius Pranculevičius įamžino ne vieną iš šių objektų, kurių dar nesunaikino laikas ir piktavaliai žmonės. Muziejininkė Janina Samulionytė surinko itin daug faktų apie kaimiečių valgymo papročius, indus ir įrankius, o istorikas, žinomas kalvystės tyrinėtojas Antanas Stravinskas skaitytojus supažindina su kalvystės specifika ir pateikia nemažai istorinių duomenų iš šio krašto ūkio istorijos. Mokslininkas Libertas Klimka kartu su I. Seliukaite jau senokai domisi įvairių kraštų darbais, šventėmis, žemdirbių paprotynu, pasaulio samprata ir kalendorine gyvensena. Etnologė Irena Čepienė naujaip apžvelgia XX a. pirmosios pusės etninį ir religinį auklėjimą. Knygoje pateikiamas žurnalistės Eglės Kulvietienės rašinys "Kaimo žmonės ir jų likimai". Šiaulėnų seniūną Vitą Praną Tutkų sudomino vietos krašto muziejaus istorija ir eksponatai. Bibliotekininkė Pranciška Kazlauskaitė pateikia trumpas žymiųjų šiaulėniškių biografijas: "Vieni jų Šiaulėnų apylinkėse yra gimę ir gyvenę, kiti tik kurį laiką Šiaulėnuose dirbo, tačiau ir per trumpą savo buvimo laikotarpį palikę nemažą pėdsaką vietovės istorijoje ir kultūroje". Šiaulėnus garsino tapytojas Jonas Buračas, lėlininkas Vitalijus Mazūras, režisierė Aurelija Ragauskaitė ir jos sesuo dainininkė Aldona, poetas Antanas Vienažindys, grafikas Vytautas Osvaldas Virkau (gyvenantis JAV). Kalbininkė Giedrė Čepaitienė aprašo tarmę, analizuoja kalbos etiketą. Atmintin įstringa kultūrologo A. Šidlausko meninė apybraiža "Kaimui paaukotas gyvenimas", skirta B. Buračui. Spaudos lankas paskirtas šio fotografo darbams (72 nuotraukos), o 14 paties B. Buračo straipsnių – plati šiaulėniškių darbų, švenčių ir buities išklotinė.

Išleistoji knyga – vertinga dovana tiems Šiaulėnų krašto žmonėms, kurie patys buvo aktyvūs ekspedicijos medžiagos pateikėjai, kurie iš savo protėvių ir tėvų mena senovę. Šiaulėnų herbe (autorius Arvydas Každailis), puošiančiame knygos viršelį – Šemetų herbo detalė gulbė ir trumpakotis dalgelis rugiams kirsti, kurį plačiai aprašė netolimo krašto etnografas Mikalojus Katkus.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


25238. Trumpakotis dalgelis :-) 2004-11-29 07:26
Jei ne Buračėlis anuomet, I.Seliukaitė ir kiti pasišventėliai dabar, tai ne ką apie savo praeitį ir žinotume. Džiaugiuosi I.Seliukaitės darbo įvertinimu. Ir straipsniu, žinoma...

25523. vardas arba parašas2004-12-01 19:10
Skaičiau laikraštį ir pagalvojau, kad po straipsniu internete rasiu daugybę komentarų ir sveikinimų I.Seliukaitei. Deja... Pavydas, broliai artojai? Tikriausiai. Juk jis - lietuviškiausias bruožas.

Rodoma versija 26 iš 27 
7:34:41 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba