ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-11-27 nr. 726

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PÉTER ESTERHÁZY. Apie viską, apie nieką (44) • ROMUALDAS OZOLAS. Kažkas kinta? (107) • VALDAS KILPYS. Oratorijos "Ozono sluoksnio angelas" belaukiant (15) • ANDRIUS MARTINKUS. Smurto kultūra ir Realybė (40) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (13) • ALIS BALBIERIUS. Iš "Formų knygos" (11) • JARED RAPFOGEL. Veidrodis, atgręžtas į veidrodį (2) • AURELIJA JUODYTĖ. Tarp be saiko ir be aistros: apie be pykčio (41) • JUSTINAS KUBILIUS. Daiktų gelmės poetas (6) • VYTAUTAS ŠERYS. Varna (9) • ANTANAS GIEDRAITIS. Šiaulėnų liudijimai: gulbė ir trumpakotis dalgelis (5) • Su RITA KRAUCEVIČIŪTE, mišriojo choro "Langas" ir vaikų giedojimo mokyklėlės, jau dešimtmetis gyvuojančių prie Bernardinų bažnyčios, vadove kalbasi Zita Baranauskaitė-Danielienė. Bernardinų "Langas" (17) • Mieli skaitytojai! (8) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Vienkartinė enciklopedija (82) • laiškai (89) •

Iš "Formų knygos"

ALIS BALBIERIUS

[skaityti komentarus]

Kas iš to kad radau

šitą pasagą

broli radau pakelėj

gal prieš dvidešimt metų

sudilusią taip kaip sudyla

mėnulio skatikas

padangių aukštybėj

kai pilnatis miršta kaip

kaip mirė arklelis

kadais ją regėjęs

kaip šiąnakt regiu aš

pasagą rankoj

laikau mėnesienos

kas iš to kad radau

Artefaktas

ši neatpažįstama šukė

gali būti etruskų vazos gabalėlis

amforos atlauža ar virvelinės keramikos liekana iš

mirusiųjų kapų išniekintų archeologo smalsumo įmokslintų

į monografijas gal iš tiesų kartais vertėtų naudot

senovės artefaktus vietoj popieriaus vietoj išmatuotos

monitorių erdvės rašyti tekstus ant visų šukių

dvelkiančių tikrąja istorija tekstą įspaust į molį

išdegtą prieš tūkstantį metų įrėminti

iškabinti brangiausiose galerijose

parduoti garsiausiuose aukcionuose

bet žodžiai deja

įdvasinti žodžiai ypač

nebepaklausūs rinkoje

perpildytoje neįdvasintais

žodžiais

Neišskridęs

ir šitas

paukštis niekur

neišskrido rudeniai

lapai snapą plakė ornamentai

raštuoto šerkšno plunksnas

puošė kojos

prie žemės

šalo paukštis

regėjo debesis

tamsėjant – sniego

tai karavanai ėjo tyrais

dangaus pažįstamais lig skausmo

figūros medžių slėpėsi į rūką pasaulio šaltis

tartum strėlė į kūną smigo lapai raitėsi lyg sraigės

prancūziškoj virtuvėj žolė galando ašmenis nakties

"sparnų būtis tėra tik sapnas" jam tarė snaigė tirpstanti

ant sparno plunksnos tik apie laiką ji nespėjo nieko pasakyti

kuris ištirpo tartum vasarų šviesa ir ežeras miškuos kurio vanduo

lyg veidrodis ankstyvo ryto giesmę atspindėjo – ledo grotose

dabar giesmė rudens strėlė gerklėj ir balto snaigių laikinumo

ornamentai tarytum Paulio Klee pieštuko piešinys

nes šitas

paukštis

niekur neišskrido yra ant žemės bus ant žemės taps žeme o žemė niekur neišskris

Sulaukėjusio sodo kriaušė sprangi

L

a

u

k

ė

j

a

sodas

mėnesienoje

susiraizgo žolės

lyg džiunglės eini

per jas o iš šimtamečių

ąžuolų kamienų išlenda

baudžiauninkai ir žandarai

kažkur mėnesienoje prajoja

kazokų žirgai dulkės iš lėto

sėda ant kriaušės lapų gūžiasi

sielos ir medžiai dar neprinokę

springsta savo sultimis slyvos ir

obuoliai ir kriaušės žaliai sidabrinėje

mėnesienoje kvadratiškų formų nors dar

negimęs nei Cézanne’as nei kubistai – tik apleistas

sodas lyg laiko mašina kur baisiai greit sulaukėja

vaismedžiai traukiasi į mažesnes formas vaisiai juos

apninka ligos ir dulkės kartais rytmečio kriaušėje pateka

oranžinė voveries saulė bet skonis jau dingęs sprangūs

kąsniai lyg rytum sukapotą praeities spygliuotą

vielą o užsigertum koncentruota

sieros rūgštimi

Kolonos užkalbinimas

antikinių kolonų skrydis žuvėdriškai baltas

debesynai jų tūriuose plaukia ir paukščiai ir

trykšta upeliai žaismingi iš po laiko uolos

kur žolės lyg mintys kur žvilgsnio erelis

snape neša žaibą kaip šaką

vaizdiniai efemeriški šoka

šios kolonos pilnos sapnų

baltų debesų meno formų

kurios jau sukurtos ir tų

kurias dar reikia sukurti

tobulą kiaušinio baltumą

tobuloj praamžėje formoje

tobulo suprematinio kvadrato

baltumą ir keturias šioj erdvėj

4 taškuos susikirtusias linijas

moterų plaukus skalaujančius

lyg jūra jų veneriškas formas

išreiškiančias kolonų baltumą

kūno ir architektūros vienybę

apskritai visų gyvų ir negyvų

daiktų persikūnijimą tekėjimą

vienas į kitą ir vienas iš kito

tekėjimą visomis kryptimis

visuose laikuose ir erdvėse

vaizduotėje ir realybėje ir

kolonų lyg gyvybės medžio

mėlynais it dangus kapiliarais

žodžiais ir formų šaknimis suraizgytomis

čia kur baigias kolona ten ji ir prasideda čia kur

žodžiai ir šaknys vaizdai ir mintys ir troškimai

geria pradžių pradžią lyg dievas šaltinio vandenį

baltą kaip sniegas baltų kolonų šešėlio papėdėje

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


25253. squirrel2004-11-29 10:52
subjektyviai: trukdo susikoncentruoti, taip ir šokinėju nuo formos link minties, nuo žodžio link vaizdo.ne.

25262. G.2004-11-29 11:35
Arto-iskas raseiva.

25273. oplia2004-11-29 13:29
mintys geros, tik neaišku ar ta tariama tab`u įforminta forma yra būtina.

25322. itale2004-11-29 17:42
Vaje,vaje...

25346. MKaladcc2004-11-30 04:02
Maladiec Balbierius.

25360. Anjolė2004-11-30 08:55
Taip vadinamoje "konkrečiojoje poezijoje" (Jandlis, Marajama)paprastai nepersveria nei vizualusis, nei reikšminis niuansai, visko po lygiai. Imama vienas ar pora žodžių ir varijuojama, kartais visai smagiai. vakariečiams įprasta labiau pastebėti regimąjį niuansą, tuo tarpu mes įpratę daugiau ieškoti prasmės, tad šiuo atveju vizualusis apipavidalinimas užgožia ir trukdo suvokti šiaipjau gana neblogus eilėraščius.

25395. Queem2004-11-30 13:12
Taip,turetu buti ne arba arba,o "mulkinimas marmeladu."

25466. kaimaspriejuros2004-12-01 09:57
Norėčiau turėti ,,Formų knygą" atvirukuose. Kiekvienam eilėraščiui - savos erdvės stačiakampis. Pavadinimus paslėpčiau kitoj lapelio pusėj, jie trukdo. Gal kiek spalvos. Atsargiai. Jei ne - tekstą rašyčiau subtilia kaligrafo ranka. Kaskart kitą nešiočiaus užrašų knygelėj, ant jų rašyčiau laiškus... ar eilute susikabinčiau už kompo ,,nugaros". Neskaityčiau atsidėjus - lyg netyčia akis užkliūtų už žodžio. Būtų panašu - kaip žiūrėjimas į piešinį - šviesa pasikeičia, ir vėl turi kažką naujo - idėją, nuotaiką... Laikraščio puslapyje - kaip nebaigtas siūti rūbas. O ekrane - dar blogiau (jau grįžom prie stalų ir pieštukų...). Reikia iki galo.

25470. 25466 vertimas2004-12-01 11:01
Šalia žaidimo forma jau norisi ir žaidimo erdve. Gal spalva. Gal kitomis išraiškos priemonėmis. Lygiaverčio sprendimo. Profesionalaus ir originalaus pateikimo.

25572. dainius2004-12-02 14:50
nepizdavokit aliaus - nuostabi texto ir formos samplaika, yra kuo pasimegauti(cia jis man primena j. hendrixa, grojanti amerikos himna...) aliau, jei girdi, isleisk tokios formos knygele

25734. balbiesas2004-12-05 21:12
tozhe mnie Apoliner

Rodoma versija 26 iš 27 
7:34:38 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba