ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-11-27 nr. 726

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PÉTER ESTERHÁZY. Apie viską, apie nieką (44) • ROMUALDAS OZOLAS. Kažkas kinta? (107) • VALDAS KILPYS. Oratorijos "Ozono sluoksnio angelas" belaukiant (15) • ANDRIUS MARTINKUS. Smurto kultūra ir Realybė (40) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (13) • ALIS BALBIERIUS. Iš "Formų knygos" (11) • JARED RAPFOGEL. Veidrodis, atgręžtas į veidrodį (2) • AURELIJA JUODYTĖ. Tarp be saiko ir be aistros: apie be pykčio (41) • JUSTINAS KUBILIUS. Daiktų gelmės poetas (6) • VYTAUTAS ŠERYS. Varna (9) • ANTANAS GIEDRAITIS. Šiaulėnų liudijimai: gulbė ir trumpakotis dalgelis (5) • Su RITA KRAUCEVIČIŪTE, mišriojo choro "Langas" ir vaikų giedojimo mokyklėlės, jau dešimtmetis gyvuojančių prie Bernardinų bažnyčios, vadove kalbasi Zita Baranauskaitė-Danielienė. Bernardinų "Langas" (17) • Mieli skaitytojai! (8) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Vienkartinė enciklopedija (82) • laiškai (89) •

Iš mėlynųjų mansardų

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 41

Rugpjūčio 15, ketvirtadienis

Kelias dienas buvau pargrįžęs į Vilnių, ir mano popierius ramiai skaitinėjo pelės.


Argi tam aš lavinau save, Vienatinį,
Kad dėliočiau posmus kirams ir miglai,
Sklindančiai nuo jūros?

(Cz. Miłosz, "Užburtas kalnas")

Taigi, kad ir aš,

kaip tasai S. Mrożeko pjesės herojus... Po to, kai su manimi taip pasielgė mano demonas. Turiu vaikščioti prasižiojęs ir rodyt visiems savo bedantę burną:

– Išmušė, pone, išmušė!

(Lenkai, o ir lietuviai apie savo kančias.)

Užtat sau – iš porceliano už 11 000!

Šiandien įpykau ir parašiau, jog rūpinausi padėti jam vien todėl, kad a. a. Motinėlė Ratnyčioje buvo graudžiai prašiusi. Kai vienudu kalbėjome lauke, ant žolės. Sena buvo, invalidė, iš tremties grįžusi. Vos ne su ašarom akyse:

– Sigitai, padėkite jam!

Nustebau, tiesa. Buvau 13 metų jaunesnis. Pats irgi ieškojau kokio nors "užtarimo". Kur ieškosi? Pas vyresnius.

Gyvenimas susiklostė atvirkščiai.

A. N.-N. savo dienoraščiuose apie mane andai parašė: "pasiryžęs visiems padėti".

Kas nori taip gyvent, būtinai gaus į dantis.

Elgetų pasaulis yra žiauresnis nei "normalių". Ypač apsimetusiųjų elgetomis.

Elgeta už nieką neatsako, atsakomybės jausmą seniai praradęs. Beveik nėr elgetų, kurie nesimuliuotų šventumo, sumišusio su beprotybe.

50 metų problematika

Kova tarp žmogaus ir demono.

Gyvenime tai reiškėsi realiau nei literatūroje. Didžiuma dėjosi vienokias ar kitokias kaukes.

Žmonėmis išliko tie, kurie pralaimėjo.

Iš D. Poškos:


Bi...is – besimokantiems nėr žodis gėdingas,
Nes lotyniškai rašė žmogus išmintingas:
Naturalia non sunt pudende.
(Prigimties dalykų nereikia gėdytis.)


Keturios kiaulės – keturi šernai.
Keturios mergos – keturi bernai.

Ta proga: rimas nėra "tuščias daiktas", žmones jis stebina atverdamas naujas kalbos dermes, kartu – pasaulio prasmes. Tatai irgi pažinimas. Brodskis nagrinėjo metaforą kaip pažinimo rūšį. Rimuotoji poezija nėr juokinga, kaip mano dalis amerikiečių.


Laisvė šik...ai –
– Savoj trobikėj!


Gudreiva iš knygų gudrus,
Bet iš galvos – kvailas!


Pažįstu tave, žole: esi dilgėlė!


Kaip rašė vyskupas Krasickis ant popieriaus:
Kad mes gerai geriam, o anie dar geriaus.


Juo katė (katinas) senesni,
Tuo uodega kietesnė.


Petras apaštalas plike šviečia iš Tebų,
Bet tai tikra teisybė, jog jis turi dangaus raktus.


Tupi žvirblis kamine su raudona subine,

Kaip tu, žvirbli, pulsi, uodegą sukulsi!

("Raštai", 1956, p. 106–219)

P. S. Mūsų bėda, kad tie, kurie gyrė D. Pošką, iš jo bepaliko vien "Mužiką Žemaičių ir Lietuvos". Stovi dabar nabagas – visai apgenėtas. Poezijos dėstymus, ypač mokyklose, reikėtų pradėti nuo nelabai rimtų dalykiukų, o paskui jau – vožtelėti iš peties.

Jonas Mekas (iš klausos):


Giliam sodo šešėly
sėdi žmogus.
Jis žiūri, kaip šilumoj virpa obelys,
kaip dreba liepų dangus.

Kada Jonas išdalija tas eilutes po žodį, išties pabrėžiamas žodžio autonomiškumas, o poezija virsta meditavimu:


Giliam
sodo
šešėly
sėdi...

Nori nenori privalai sulėtinti kadrus... Tradicinė poezija lieka "už kadro", gelmėje, tą paliudija rimas.

Taip suliejama lyrika ir kinematografas.

Problema

Šiuolaikinė medicina teigia: žmogus (su mirtimi, mirdamas) baigiasi visas ir suvisam.

Prielaidos: o kas, jeigu amžinybė tėra žmogiškoji, žmogaus, netgi vieno žmogaus kultūra?

Keli moraliniai principai.

Netgi šitas žmogus medicinos požiūriu būtų romantikas!

Ir kasdienis klausimas:

– Kodėl gydytojai gydo?

– Didžiuma jų – už pinigus. Arba: ne gydo, o ima pinigus.

Gydytojai yra realistai. Tokie pat "realistai" yra tie, kur skerdžia kiaules... Valgyti tai juk reikia!

Kaip šiandien prasitarė toji – garsi reikininkė:

– Aš neimu pinigų už gydymą. Aš imu pinigus už sudelstą laiką ir dėl to, kad vakare man reikia apsipirkti.

Niekas iš jų nepaaiškina, kaip jie atsilygina paslaptingosios (kosminės) energijos Tiekėjui.

Sako:

– Užtenka, kad tave "prijungtų" (iniciacija).

(Nutyli, kad už tai moka patys!)

Ar yra procentas superenergingų žmonių? Gal net tokių, kurie moka "pasikrauti" patys? Tai panašu į perpetuum mobile?

(Petruška – rusų lėlių teatro personažas; kumpanosis, kuprotas, linksmas valstietis, dėvintis raudoną palaidinę ir kepurę su kutu...)

Visuotinė "reikininkystė" Lietuvoje: jų jau yra visuose miestuose, miesteliuose, net Ežerėlyje (prie Kauno), net Seime.

Dabar jie nori sukurti "sistemą". Būtų gerai, kad valdžia juos smagiai apmokestintų.

Jeigu mano draugas – budistas, o jo žmona – psichologė, tai kodėl juodu nesukuria "bendro verslo"?

Protingi žmonės niekad nepraturtės.

Daugiausia šundaktarių kurortuose. Kodėl?

1) čia suvažiuoja žmonės iš svetur (atsipalaiduoti),

2) visad atsiveža pinigų pramogoms,

3) šundaktariai mažiausiai atsakingi (jų klientai atvažiavo–išvažiavo).

Visas tas energijos iškėlimas "virš bet kurios religijos" nereikalauja iš reikininkų elementaraus išsilavinimo.

Eliminuojama: tikėjimas, kultūra, mokslas, tradicija...

Kiek jų teko pažinti – visi yra nuolankūs, t. y. niekam nesipriešina, viskam pritaria, su viskuo sutinka.

Tai yra paslankiausia sukčių dalis. Jie turi ateitį viso krašto liumpenizacijoje. Kaip ir "tibetininkai" – tarptautiniai valkatos ir avantiūristai. Jie atsirado išsigimus hipių judėjimui.

Visi judėjimai išsigimsta, visos revoliucijos yra laikinos ir dalinės.

Sąžinės dalia yra apgailėtina šitokiam pasauly (kosminio pesimizmo prielaidos – gamtovaizdy).

Sunkieji klausimai: ar Dievas yra magas? Kas gali prikelti iš mirusiųjų? Ką šiuolaikinė teologija sako apie Lozoriaus "išgijimą"?

*

Mano angliškoji knyga ("Žiemos biopsija").

Turiu džiaugtis, betgi:

1) jeigu geresnieji eilėraščiai neišversti...

2) jeigu, jeigu, jeigu...

Dabar suprantu (iš dalies) J. K. rezignaciją, kai išėjo mano vertimai – iš estų kalbos...

Žmogus ir sako:

– Galėjo parinkti ir kitų eilėraščių, parašytų po 1986 metų...

Aš, žinoma, pyktelėjau. Užuot padėkojęs už tuos, ką išverčiau, tauzija: "Galėjo, galėjo..."

O pats dėl kitų – piršto nepajudins.

Narcizas – jaunuolis, pamilęs savo atvaizdą šaltiny.

Pasaulio sinonimas.

Erezijos: jeigu Viešpats kiek panašus į žmogų, tai pirmiausia – įsimylėjęs save.

Nėr kitokių dievų.

Tai, kas Užveidrodėje – chaosas, tuštuma.

*

Iš nerealizuojamų projektų: bepročiavimų istorija Lietuvoje.

Demonai (1/3 kūrėjų) – beprotybė jiems priaugo prie snukio.

Jeigu per 2000 metų krikščionybė neprigijo ir nepasiteisino, kaip tatai būtų įmanoma – po 2000-ųjų?

Žmonės – po atgailos ir atsivertimo – daro "tą patį" (J. S. liudijimu).

Atsivertimas tetrunka – iki savaitės... Iki mėnesio? 2–3 dienas.

Įtampos, kurių neatlaiko žmogaus "varža".

Rugpjūčio 16, penktadienis


Ta vasara, tas laukas, tas gėlėtas,
O skausmą numalšina "Septoletas".
Geriausias seksas – tai puantilizmas,
Jei vardo klaus, sakyk – Sigitas Zigmas...

Rugpjūčio 17, šeštadienis

60-as Omaro Chajamo posmas (rubajatas).

Senovės persų kalboje buvo žodis apie protėvius: "tie, kurie gyvena jau 7000 metų". Visi – sykiu paėmus. Pagal Koraną: pasauliui 7000 metų.

Taip ir sakoma: "Per naktį pagersim, o iš ryto pasivysime 7000 metų prabočius..."

*

Iš dail. Algirdo Petrulio pasakojimų

Jo profesorius buvo Justinas Vienožinskis. Studentams sakydavo:

– Jei piešiate iš natūros, apverskit paveikslą atvirkščiai, tada pamatysite daiktų ir spalvų ryšius, išgirsite slaptą muziką.

J. Vienožinskis apie žmones, kurie bėgo, traukėsi iš Lietuvos. Savo kolegoms (jaunesniems) sakydavo suraukęs kaktą:

– Gerai, jūs bėgate, o ar pagalvojate, ką veiks tauta, likusi be inteligentų?

Apie ženklus (čia jau A. P.)

– Statė apie mane tokį filmuką. Kai baigė sukti, sėdėjom prie upės. Staiga iš kažkur pakilo du paukščiai. Ėmė suktis ratu viršum mūsų. Vienas dingo, tada žmona ir sako:

– Matai, tu likai...

Labai greitai žmona numirė, nors nei sirgo, nei apie tai juodu kalbėdavo.

Sykį, radęs studentų numestą drobės atraižą, ėmęs tapyti, išėjo labai gražios alyvos. Beveik sentimentalios. Sako:

– Pamaniau, o kad nustebinčiau publiką, jei nupirkčiau ir pašlakstyčiau alyvinių kvepalų!..

*

Kuris iš prancūzų dailininkų, jau visai be sveikatos, piešė su pririštu prie rankos teptuku? Renoiras? Bijau suklysti. Gydytojai:

– Matai, kūnas suiręs, tik akys likę ir piešia.

Dažniausiai – paukščius. Bijokite paukščių, gilios senatvės sulaukę.

A. P. gimęs 1915 metais.

Kai tėvas išleido mokytis, o kaimynės ėmė klausinėti, kas bus jo sūnus, tėvas tarė:

– Menininkas...

– Melnikas? – pasidyvijo bobos. – Tai gal malūną turės ant plukdomų valčių...

Visas lietuvių menas būtų buvęs kitoks, jeigu ne "amžiaus terionės". Už tai, kad turime kokį dešimtadalį to, kas galėjo būti sukurta, padėkokime carams, kaizeriams, stalinams, hitleriams ir raudonosioms – lietuviškoms "jūrų kiaulytėms"...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


25229. Čeburekas :-( 2004-11-28 23:29
Narcizas- tai Geda pamilęs savo rašliavą Š.A-uose.

25269. chamas2004-11-29 13:12
Vienintelis geras dalykas šiame beviltiškame tekste - kad autorius lyg ir nieko prasčiokiškai neapkalba (nei Bložės, nei tatulio, nei T.Venclovos).

25306. v.p.2004-11-29 15:42
"Kaip ir "tibetininkai" – tarptautiniai valkatos ir avantiūristai. Jie atsirado išsigimus hipių judėjimui". Tada dar nežinojom. žiemą atėjo prancūzas lenkiška pavarde. atėjo pėsčias iš Portugalijos. kad parodytų savo kelią, jis nusipirko laminuotą europos žemėlapį už 30 litų. mums tai buvo baisūs pinigai. jis kalbėjo buvęs ir Nepale (Katmandu - hipių sostinė) ir dar velnias žino kur. sakė einąs į rytus, gal baltarusiją ir dar toliau. bet jis niekur nenuėjo. užėjęs vietą prisistatydavo pas kleboną, parodydavo piligrimo pažymėjimą, gaudavo arba negaudavo pinigų (už tai jis vis mūsų klausinėdavo, kur yra geras kunigas), dienomis sąžiningai stovėdavo prie parduotuvių, turguje ir kitur, kur vaikščiodavo žmonės, turėjo tokį lapą, kur buvo viskas surašyta. Pinigus jis leido lengvai. Labai greitai įsitikinau, kad jis išleidžia daugiau negu aš uždirbu. Ir dar pamačiau, kad tiek pasaulio ir žmonių matęs žmogus nieko nesupranta. Ateina į kambarį, sėdasi ant sofos ir nė ausinuko nenusiima. pamatęs, kad vaikas graužia sausainį - aš irgi noriu. šnekos su juo - jokios. šiaip buvo švarus, pagal sąlygas tvarkingas, ko nereikia nesinešiodavo, kaip minėjau, progos "užsidirbti" nepraleisdavo. jo bazė buvo šiauliuose. sako, ten bobą turėjo. iš ten keliaudavo į kitus miestus. ne tiek pėsčias, kiek autobusais. paskui paaiškėjo, kad jis serga AIDS, ir daug panikos įvarė tiems su kuriais jis gulėjo ligoninėje, naudojosi skustuvais ir t.t. Kur jį dėjo, nežinia. Tikriausiai jau miręs. apie jį rašė laikraščiai ir rodė per televizorių. Jo vardas buvo Rožė (Roger, užtai kai kas jį vadino Rodžeriu), o pavardės vistiek neprisimenu.

25320. itale2004-11-29 17:36
Neprisiverciau perskaityti iki galo. Neidomu ir viskas. Neskaitysiu. Vot.

25330. 800 gr.2004-11-29 18:58
Geriayu 20 kartų nusitašyt negu bent 1 k. taip nusirašyt.

25345. To chamas2004-11-30 04:00
Chame, tu neteisus - pirmame gabale juk jis ir varo ne ant ko kito, o ant Bložės - apie dantis, apie elgetas ir t.t

25367. chamas2004-11-30 09:34
Tiksliai, blin - ant bložės varo! Apie ano dantis už 11 gabalų. Jau apie tai rašė, dabartės kartojasi. nelaiko nervai, matyt teks uždeklaruoti ką ir kaip pačiam apkalbėtojui s.g. aitvarai sunešė.

25371. chamams2004-11-30 10:35
kokie jūs vis dėlto chamai. net jei ir ant bložės, gal geda turi su juo kokių sąskaitų senų - koks jūsų reikalas.

25389. to chamams2004-11-30 13:04
kultūros savaitraštis nėra pati tinkamiausia vieta sąskaitoms suvedinėti. kuo čia dėti jo skaitytojai? Yra vakaro žinios, pilvelio aidas (kur geda darbuojas pilvelio dešiniąja ranka), akistata, alio reklama...

25454. Korra2004-12-01 05:14
Ei, kur mano komentaras? Aš juk nesikeikiau...

25455. Korra2004-12-01 05:17
O ir šiaip, kam ant žmonių varyti? O dar ant Bložės. Tikriausiai pavydi, kad tas įdomiau rašo dabar.

25467. Meka2004-12-01 10:18
Is gedinguju mansardu.

25537. bagadzelnios žinios2004-12-02 09:08
numirė valerija. turėjo devynis vaikus nuo devynių tėvų ir nė vienas neatėjo į laidotuves - kalbėjo, motina buvo negera, pijokavo. palaidojo įstaigos sąskaita - pigiausias karstas, pigiausi apdarai. kryžių nešė ir prie duobės pastovėjo personalas. personalas ir nusifotografavo prie karsto. bet užtai kokios gražios ir graudžios buvo laidotuvės. Valerijos kapo niekas neprižiūri.

Rodoma versija 26 iš 27 
7:34:35 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba