ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-05-17 nr. 652

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DIANA BUČIŪTĖ. Portretas anapus ekrano (48) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Iš įsibrovėlės dienoraščio (7) • LAIMANTAS JONUŠYS. Dar šis tas rusų ir vokiečių klausimu (4) • ERICĄ LANDOWSKĮ kalbina Greimo centro profesorius Kęstutis Nastopka. Protas ir kūnas politiniame diskurse (1) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Lietuvių europinis identitetas ir naujosios Europos savimonė (15) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (9) • KNUTS SKUJENIEKSAUDRONĖ ŽUKAUSKAITĖ. Meilė ir mirtis Madride (51) • JŪRATĖ BARANOVA. Poetinės meditacijos laiko tema (8) • SIGITAS PARULSKIS. Slaptasis grafomanų farvateris (19) • KOSTAS FRANKAS. "Lietuvi, plauk į jūrą..." (11) • MARIUS RAUBA. Aš ir manasis Aš (5) • ANDRIUS ŠIUŠA. Makbeto tragedija (3) • RIMANTAS PETRAS ELENA KLUSAS. Fugos f-dur (7) • Laiškai el. redakcijai, sau ir kitiems (23) •

KNUTS SKUJENIEKS

[skaityti komentarus]


Gegužės 20-ąją 18 val. Rašytojų klube įvyks latvių poeto, daugelio premijų laureato, Lietuvos rašytojų sąjungos garbės nario poezijos vakaras. Jame savo eiles skaitys mūsų bičiulis, Jotvingių premijos laureatas (tarp kitų!) ir jo eilių vertėjai į lietuvių kalbą.
Pasitikdami svečią spausdiname jo poezijos vertimus. Beje, sulauksim ir jo vertimų rinktinės.
Sigitas Geda


Pas leišius gert alaus

Septynetas brolių su būgnais
ir ragas jau kyla prie rago
ir polkos jau lekia kaip šiekštai
ir valsai kaip akmenys smagūs

umpapa umpapa umpapa
gal maras užgrius perkūnas gal trenks
umpapa umpapa umpapa
bet reik eit pas leišius alaus gert

septynetas brolių su būgnais
krūtinėje širdys styra
ir raitos kelnes per brastą
juods tūkstantis vyrų prie vyro

umpapa umpapa umpapa
namai gali degt giltinė gali tvert
umpapa umpapa umpapa
bet reik eit pas leišius alaus gert

seniokas štai šypsos kaip kūgis
ir ūsai jo stypso kaip ietys
vežimuose gražios mergos
ir plūsta alus nėr kur dėtis

umpapa umpapa umpapa
taip skrenda taip lekia taip neša
taip ir broliai kaip Jerichone
drebina padebesius

gražiau negu rožių daržas
nuo svaigulio žydi galvos
septynetas brolių su būgnais
ir mergos skraidyti gali

o dėl gražesnės oželiams
susiremia kaktos iš tikro
umpapa umpapa umpapa
paskui susitaiko prie stiklo

ir seniai iškaršę nuplikę
išmano visą politiką

ak kas leišių ak kas per alūs
sklinda gaudimas lig pat žemės galo
tram tam tam
bum!

ir jau po to baliaus
ir brenda per rasą
ir pažastėj laiko
mergiščią basą

kas per rasos ak kas per rasos!

po savaitės kai alaus statinė išdžiūvus
leišiai užraito ūsus
užraito kelnes
ir traukia mūs pusėn

Žiemos vakaras

Pėsčias per horizontą
raudonas raitelis atklysta
jis beregint sensta
jis greičiau negu žiedas vysta

Oi!
su žmonėm jis kalbėt nemoka
oi!
žirgas jo nepažįsta

Oi!
širdys
kurios jį regėjo
iš lėto iš lėto plyšta
•
apie širdį kaip beržų guotą
kovo balandžio guotą
tarp rudo ir žalio
žaliuoti liepimo žaliavimo valios

uū! uū!

ir nueina balsas per širdį
kaip motina


Pasaka

Už juodų miškų
Už rausvų sniegų
Už ežerų ežerų
Ei!

Ten prie pat saulės
Dvelkiančiuos plotuos
Ant žalios šakos
Ei!

Tupi pilkas paukštelis
Pilkas pilkiausias
Ir viską užmiršęs
Sau gieda
Tyliau!

Tu jį nubaidysi!


Iš ciklo "Tai pusamžio saulė"


1
tau vanagas prie galvai
o skruzdėlė po kojų
viena ranka šilta dar
gudri ranka antroji

už kalno ryto saulėj
saulolaidoj kaip burtuos
nuo to ką žemė kalba
namavietė apkurto


3
galbūt tatai yra lietūs
kurie apnuogina daug ką
jie keičia pasaulio auksą
į nenutrūkstantį plauką

galbūt tatai yra vėjas
kai dienos išdidžios pražūna
ir kvepia beržų keliukas
kaip mielas baimingas kūnas

netiesą kalbančią ranką
žaibais išdžiovina perkūnas

•
čia niekas mano nepatirta
nieko nesužinota
tik vienas žiogas ir papartis
yra man dovanota

tiktai su paparčiu ir žiogu
akimirka pabūsiu
ir išeinu iš vasaros
gatve į vieną pusę

•
ačiū vėlyva saule
už tavo galią kaitrą
buvai man močia lūpos
mano dvasia buvai tu

aš nežinau kas lieka
aitriuos eilučių tarpuos
tačiau širdis prie kelio
tylės kaip rugio varpa

•
dėkoju kad ne lelija o pušimi užgimus
kad jūros vandenys beaugant tavęs neįbaugino

gailu ir žydra bus saldu kas duria juokias želia
dėkoju kad gražiai degi kaip žvakė man ant stalo

o vėjai aštrūs ir laikai ir vėjuose palinkus
dėkoju kad žydėjai tu sau druskų nepalikus

•
briedis paremia galvą į petį
žvelgia švelniai kaip tošis

aš žinau tu esi pavargęs
tai šalia atsistosiu

svirbelis lesa sėklas iš delno
kalba tyliai ir drąsiai

aš žinau kad tu būsi medis
vieną pavasarį

dešimt pirštų kaip lijęs lietus
nuslinko nuo mano lūpų

aš žinau kai nebus kur dėtis
ilgėsiuos tavo eilučių

•
kur tu josi miels bernyti
miglotą rytelį?

nei aš josiu nei skriesiu
šioj žemėj pasiliksiu

vėjo beržus besiūbuot
raudus žirgus begirdyt

eik pas mane klėtelėn
mano guolis ten paklotas

per vėlu žmonių mergele
kitas guolis manęs laukia

per žolelės patalą
lig pačiai saulelei

1972

•
ten užaugo mano giesmės
jūroje tarp akmenų
ten tos mano juodos giesmės
be saulytės vargą kentė

duokite man duonos tiesą
mano šventą vakarėlį

per kalnus per slėnius
kaip vyturiui švieson kopt
kaip vandeniui krantą graužt
kaip obelei nužydėt

1972

•
visom pusėm liepos žydi
vidurėly varna skraido
neužmušk juodos varnelės
varna mano sielužėlė

juodas krantas, sausos eglės
akmenėlio pilkuma

ten kur skrido ta varnelė
saulužėlė netekėjo
ten tekėjo mėnesėlis
pačiam dienos vidury

neužmuški sielužėlės
sunkiu darbu gyvuodamos

1972


Vertė Sigitas Geda


•

neimk į galvą jei kipšai į širdį
tie juodieji tai vien tik fonas
ar girdi? mus pritemęs pokylis girdo
mūs pusiaušnabžda simpozionas

kurs raudojo tasai ir juokės
kam čia būtų ko pavydėt
kad tai porai pelyčių duota
pyragėlio palupinėt

dar su razinom
bet ką
daryti
kad šitiek vaisto nevaisto lakta
motinai tėvui gimtinei vis rytas
mūsų tos mėlos neskaisčios naktys

1980

•
ruduo te išsidūksta
išpliaupia lietumis
tik tiek jam šito džiaugsmo
tėra tik tiek ir liks

be grafiko be plano
bet vienądien atkaks
tos nuogos šaltos rankos
jos senvaikiui pateks

po to nebe dėl jo jau
kitam žolė išsprogs
todėl esi dievuliau
tu žmogiškas vos vos

1980

•
tai maža tėvynė mano
dviejų rankų platumos
tai miela tėvynė mano
dviejų rankų šilumos

tai gili tėvynė mano
viso amžiaus gilumos

1980

•
grobti tave ketindamas
aš po langu norėčiau sustot
jei turėčiau juodbėrį žirgą
ir mokėčiau aš jot

tą pat ketindamas
(protelis juk trumpas vis tiek)
tave eilėraštin įsisodinsiu
o popierius jau panėšės

1980

•
aplinkui žvaigždėš laištoš
mėnulio špinduliuoš
galiu už meilę škaiščią
gyvybę atiduot

klaušykieš šerenadoš
iš pat gilioš širdieš
žvelk į akiš manąšiaš
ir širdį man išplėšk

aš tau kankleš užgaunu
tu šieloš ilgešy
norš ne štandartaš žiauna
pavašariš širdy

1980


Vertė Vladas Braziūnas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 21 iš 22 
7:33:40 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba