ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-11-21 nr. 917

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DARIUS GIRČYS. Balkonas (25) • Su šių metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu, VPU profesoriumi STASIU SKRODENIU kalbasi Juozas Šorys. Vakaro bandonija ant Baublių Vyšniakalnio (22) • -js-. Sekmadienio postilė (22) • KĘSTUTIS NAVAKAS. Found in translation (41) • GOTTFRIED SCHATZ. Kur baigiasi žmogus? (2) • SIGITAS GEDA. Žalieji pergamentai (14) • INESA PAVLOVSKAITĖ. 9 raidės, 2 žodžiai, 1 frazė (2) • MARIÁN MILČÁK. Iš „Septintosios miego knygos“Su šiųmečio Šiaulių literatūros forumo „Po šiaurės dangum“ jauniausia dalyve, viešnia iš Latvijos LAURA BROKĀNE (g. 1985) kalbasi Laura Laurušaitė. Rašyti pradedu nuo pabaigosLAURA BROKĀNE. Pasikalbėti su jaRENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (6) • EMILIJA VISOCKAITĖ. „Saulėtos dienos“ Mažojoje salėje (38) • AUŠRA KUNDROTAITĖ. Apie prologą neįvykusiam spektakliui (39) • daiktai elgiasi nepriklausomai nuo mūsų (627) • 2008 m. lapkričio 28 d. Nr. 44 (918) turinys (11) •

„Saulėtos dienos“ Mažojoje salėje

EMILIJA VISOCKAITĖ

[skaityti komentarus]

Antano Škėmos apysakos „Saulėtos dienos“ inscenizacijos, lapkričio 12 dieną turėjusios užbaigti festivalį „Versmė“, laukiau su ypatingu nekantrumu. Ne todėl, kad festivalis turėjo baigtis, jis ir taip buvo neilgas – nedaug tos mūsų nacionalinės dramaturgijos. Vos keletas „jaunų ir perspektyvių“ autorių, dar mažiau „naujų žvilgsnių“ į literatūros klasiką. Laukiau, nes „Balta drobulė“ buvo mano didysis mokyklinis atradimas („O Dieve, jis rašo taip, kaip aš galvoju!“), o „Saulėtos dienos“ – viena iš gal trijų knygų, kurias kad ir kiek skaityčiau, vis ašaroju – ir gražu, ir tragiška, ko daugiau bereikia jautriai filologės sielai.

Deja, per spektaklį nė vienos ašaros neišspaudžiau. Ir ne tik todėl, kad Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje publika sėdi taip susiglaudusi, jog verkšlenti būtų mažų mažiausiai gėda.

Režisierė Ramunė Kudzmanaitė Škėmos prozą pavadino kinematografiška ir dėl to puikia medžiaga teatrinėms inscenizacijoms. Manau, tai buvo klaida, nes kinematografišku pavadinčiau tik kokį dešimtadalį „Saulėtų dienų“, tokį ploną paviršėlį. Sąmonės srautą, praeities ar ateities vizijas nėra lengva perkelti į ekraną ar sceną. Juo labiau šiuolaikiniame „sireniškame“ teatre, kur aktoriai seniai pamiršo, kad galima prasmingai tylėti ir susijaudinimą išreikšti nešaukiant. (Taip, žinau, kad tai socialus teatras, tikrovės indikatorius. Matyt, utopijos pasiilgau.)

Kudzmanaitė personažų vidinius monologus perkėlė į tiesioginę kalbą, taip palengvindama darbą aktoriams ir užpildydama visas Škėmos pauzes. Dailininkė Laura Luišaitytė panašiai išsprendė scenos erdvės klausimą, lyg ir deklaruodama minimalizmą, bet vis dėlto gausiai primėtydama lentgalių ir dėžių. Ten, kur „nieko nevyksta“, kirgizė Vera (aktorė Diana Anevičiūtė) deklamuoja savo gyvenimo istorijos fragmentus. Kaipgi kitaip parodysi, kad ji be proto ilgisi gimtųjų kurganų ir nuolat apie juos galvoja? Nežinau, gal prie scenoje stovinčio pavytusio fikuso (?) vertėjo dažniau sugrįžti: skurdžioje aplinkoje prie vazono suklupusi moteris, manau, būtų pasakiusi ne mažiau nei knygoje puslapiais besitęsiantys monologai.

Pats keisčiausias man pasirodė Martynukas, devynmetis Veros ir Vileikio sūnus. Ilgai negalėjau atsigauti pamačiusi, kad jį vaidina ne vaikas (aktorius Eimutis Kvoščiauskas). Ir dargi buvo žadėta, kad kai kurios spektaklio scenos bus matomos tarsi vaiko akimis! Va Škėma tai tikrai vaiko akimis žiūri, juk tai pati apysakos esmė, dėl to tragedija ir palieka šviesos įspūdį. Kodėl režisierė nepasitikėjo vaiku? Ar kad jis tiek teksto nebūtų išmokęs? Užtat vaikas būtų patylėjęs. Šitas Martynukas aiškiai traumuotas šiuolaikinės socialinės tikrovės: jis rėkia ir laksto, šnekasi su vaiduokliais, mato stiklinius žmones. Toks didelis hiperaktyvus neurotikas, nė kiek neprimenantis mąslaus, savyje užsidariusio Škėmos Nuko, kuris irgi mato tai, ko nėra, bet veikiau dėl savo liūdesio ir vienišumo nei kažkokio liguistumo. Spektaklyje nebe vaiką supantis pasaulis atrodo groteskiškas, o pats vaikas – lyg šaržas.

Viena iš ryškiausių knygos vietų – kai stojiškai rami Vera pavadina savo vyrą bailiu, nes per apšaudymą jis tik slėpėsi, o ji tempė vaiką į priedangą. Apysakoje moteris pranašesnė už nervingą vyrą, tačiau spektaklyje nejučia patiki Vileikiu (aktorius Remigijus Bučius), išvadinančiu žmoną kvaila isterike. Ji vis verkia, šūkauja: „Namooo! Noriu namooo!“ ir anaiptol neprimena išdidžios, drąsios Škėmos kirgizės, su grėsminga ramybe kartojančios magišką gražiausio tėvo arklio vardą: „Iša-ak.“

Na, kad ir kokia ji būtų, ukrainietis Medvedenka (aktorius Evaldas Jaras) ją įsimyli ir niekaip neišdrįsta paimti už rankos. Nors komiškas personažas nebuvo labai juokingas – sunkiai dunksėdamas jis pernelyg dažnai lakstė po sceną, tačiau beviltis aktoriaus žvilgsnis ir paskutinė scena, kurioje kepinant saulei jis veža Veros kūną palaidoti ant kurgano, įtikino.

Grįžtant prie scenografijos, be fikuso, gerai sumanytos ir durys iš lentų, pro kurių plyšius skverbiasi šviesa. Tiesa, mirtis kaip išėjimas į šviesą nėra labai originali mintis, tuo labiau kad Škėmos personažai niekur neišeina, jie lieka gulėti ant žemės (dėl to prieš mirtį ir verkia Nukas, kuris žino, kad į dangų reikia kilti). Na, bet tai interpretacijos klausimas.

Du, mano nuomone, geriausi režisūriniai sprendimai radosi pagaliau atsiplėšus nuo teksto, įterpus tai, ko knygoje nėra. Apysakoje dešimtmetis Vaska tyčiojasi ir kvailina patiklų Martynuką. Spektaklyje ir Vaska, ir šeimą sušaudęs komisaras Vasilevskis yra tas pats asmuo. Žaidimų aikštelėje Martynukas, jam aiškindamas, kaip po mirties geros sielos kyla pas Dievą, klausia: „Jūs suprantat ar ne?“ (Bene vienintelis kartas, kai suvaidintas vaikas neatrodo kvailas.) Apskritai Algirdo Gradausko sukurtą sadisto komisaro vaidmenį pavadinčiau stipriausiu spektaklyje.

Gaila, kad didžiąją spektaklio dalį jauna aktorė Miglė Polikevičiūtė baltai apsirengusi turėjo vien lakioti po sceną. Reikėjo jai duoti daugiau darbo! Įspūdingiausias momentas, kai pabaigoje šitas lyg iš mokyklinio spektaklio atklydęs angelas pradeda lukštenti ir spjaudyti saulėgrąžas, kariškai išžergia kojas, prabyla storu vyrišku balsu ir virsta raudonarmiečiu Petrovu. Ko vertas smerkiantis jo žvilgsnis, paskutinėje scenoje tyrinėjantis publiką!

Režisierė teigė nenorėjusi kurti grynos tragedijos. Gal dėl to nedavė Martynuko vaidmens vaikui. Gal dėl to mirtis čia ne pabaiga. Bet lietuviai, žinokit, mėgsta paverkti. Pastatytumėte scenoje žydrų akių devynmetį, pasakytų jis porą žodžių apie Dievą ir mirtį, ir nušvistų viskas, ir sriūbautų salė, ir aš neburbėčiau. Interpretacijos klausimas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


139816. piemuo2008-11-25 20:50
Juokingas filologes pasisakymas apie viena stipriausiu versmes programos spektakliu tik atskleidziantis sausa bei megejiska gebejima interpretuoti ir suprasti (sito tiesa nepavyko autorei visiskai) teatra. Visu pirma, spektaklis, pastatytas kaip pjeses iliustracija, yra niekam tikes. Rezisierei pliusas uz tinkamai sudetus akcentus. Pastaba isdrisusiam tokiu zinovo tonu rasyti apie teatra: Teatro menas ir yra ypatingas (o ypac po rezisurinio teatro atsiradimo), kad leidzia mums muzikos, scenografijos, aktoriu ir svarbiausia rezisieriaus deka pamatyti isbaigta paveiksla idejos, o kurios idejos (nes pjese pazvelgus is skirtungu kampu ju turi daug), priklauso nuo rezisieres. Mergaite Emilija, susipazinki su teatru, o tada gal nebekils noras publikuoti savo diletantiskas pastabas.

139869. Ganytojas2008-11-26 10:20
Norisi paklausti, kad baigsis bėgėdiškas šio laikraščio redaktorės abejotinos logikos beverčių savo dukros rašinukų kišimas į leidinio puslapius? Jūrate, turėkite bent kiek sarmatos, arba nukreipkite Emilijos opusėlius į "Literatūrą ir meną" - kolegos bent pamokytų jūsų dukrą rašyti, o gal net ir suvokti teatrą.

139876. laumė2008-11-26 10:34
kvailas rašinys. burbėjimas per visą tekstą dar atrodė atleistinas - ne ne tai ji norėjo pamatyti, ne tą įsivaizdavo, ne taip darytų pati. skonio, interpretacijos dalykas, nieko naujo ir nieko blogo. nu bet perskaičiusi tris paskutinius sakinius taip spirčiaui autorei į užpakalį, kad skristų tris šimtus metrų. ir dar isteriškai rėkčiau iš paskos: "dūra, ar pati supranti, ką šneki?!! eik šikt su savo ironija, arogancija ir t.t., savo pačios teksto išdavike! pirma apsispęsk, ką nori pasakyti, paskui kišk į laikraštį, nes dar yra žmonių, kurie nuomonės, kad ir kvailos, turėjimą vertina labiau negu psichopatišką nepagrįstą veidų kaitaliojimą - mums čia savos pzichopatijos pakanka!"

139878. laumė2008-11-26 10:34
atsiprašau, ten, 139876-am, parašas turėjo būti: "pikų dama ant šluotos" :)

139879. laumė2008-11-26 10:36
eik tu sau, kaip susinervinau - žiūrėk, kiek klaidų pridariau. nu ir čiort s nimi!

139904. Balys2008-11-26 12:55
Na ir na, laumė čia - uraganas, kokie žodžiai, kokia netikėta ekspresija su jausmų amplitudė iki moteriškos isterijos riksmo. O rašinys visai nieko, su nuotaika ir jausmu. Manau, kad ištryškusi emocija kažkur visai, visai ne čia, nors tai, kaip ir str. pabaiga -Interpretacijos klausimas.

139949. purslas2008-11-26 17:42
Baikit varyt nesąmones apie dukras ir megėjiškus rašymus. Normalus tekstas su savitu požiūriu. Užpildo teatro recenzijų spragą, man labai patiko. Galėtų Emilija ir toliau apie teatrą rašyt, ir nė mokyti jos nereikia.

139951. Ausra2008-11-26 17:45
As kazkaip ir visai ramiai perskaiciau, nera ko cia isterikuot..juk straipsnio autore pasako: interpretacijos klausimas. taigi, nekisa savo nuomones kaip vieninteles. panasu, kad tai, jog autores mama yra vyr.redaktore, nepadeda autorei ir kai kurie skaitytojai is anksto nusistato priesiskai. taciau gerbiu Emilija uz tai, kad ji nebando pasislepti po kokiu slapyvardziu (tuomet, manau, tikrai nesulauktu tokiu isterisku pasisakymu...ir, beje, is zmoniu nesugebanciu prisistatyti..), o pasiraso tikrais vardu ir pavarde. Sekmes tolesniuose darbuose!

139953. laumė2008-11-26 18:01
Baly, man būtų įdomu paskaityti tamstos surašytą paskutinės EV rašinio pastraipos interpretaciją ir atsakymą į kalusimą, koks jos santykis su visu tekstu. nes man peršasi vienintelė interpretacija ir jokios kitos nesugalvoju. kiti komentatoriai irgi - prašom nesikuklinti ir painterpretuoti tą pastraipėlę, ypač tris paskutinius sakinius - pursle, Aušra, pirmyn - man labai įdomu. o gal beanalizuodami ir patys atrasit ką nors nepastebėta :)

139960. Balys2008-11-26 18:55
Ai, laume, man tai atrodo tik emocija, kuriai interpretuoti reikėtų pasitelkti ypatingą pasamonės visijų srautą. Bet geriau ..., arba susitaikyti su pačios autorės aptakia baigtim "Interpretacijos klausimas". Taip sako ir Aušra, nors jai nereikėtų baimintis komentaruose slapyvardžio. Juk autoriai pateikia str, visiems, tai ir norisi visų vardu prisistatyi su savo trigrašiu. Tada atrodai esąs pats didesnis už save.

139969. ivs 2008-11-26 20:57
buvau Sauletu dienu generalineje repeticijoje, man pasirode geras, stiprus spektaklis, taciau sutinku ir su daugeliu EV pastabu, tik ta paskutine pastraipa viska nupigino, nebent tai buvo ironija, bet tada gal nelabai vykusi.

139994. Daun2008-11-27 06:41
Baikit gadint ora!

140009. laumė2008-11-27 09:34
iš tokių atsakymų kaip Balio arba tokių neatsakymų kaip purslo su Aušra man atrodo, kad jie tiesiog neatidžiai skaito, na, o tada jau viskas "sueina". o jei dar rašinys - draugės... va, maža Aušrytė, dar švepluojanti, rašo apie EV: "nekisa savo nuomones kaip vieninteles". bet kalba net ne apie tai, ar EV kiša nuomonę, o apie tai - ar ji apskritai turi tą savo nuomonę. jei ne tie trys paskutinieji sakiniai, man visas rašinys būtų praslydęs per daug neužkliūdamas - spektaklio nemačiau, "Saulėtoms dienoms" esu indiferentiška, o čia kažkas pasakė savo nuomonę, na ir gerai. jauna autorė bando mokytis recenzuoti spektaklį, stilius eilinis, kada nors tikriausiai pretenduosiantis į akademinį, eilinės ir įžvalgos - paprastas gana naivus rašinėlis. jei ne ta pabaiga. tiesą sakant ir griežtai imant - jei ir ne ta pradžia :). "ko daugiau bereikia jautriai filologės sielai" - labai artima paskutinei pastraipai. tas artumas būtų netgi pagirtinas bruožas, pagal klasikinius teksto kūrimo principus. o bet tačiau :)! šiose dviejose pastraipose EV paneigia tai, ką rašo visame tekste! tai kas čia dabar? nuomonės neturėjimas, baimė jos laikytis iki galo ar tiesiog pasidavimas pagundai pabūti postmoderniai? bet vėlgi - postmodernizmas jau irgi post, taigi niekam nebedaro didelio įspūdžio, greičiau atvirkščiai - norisi ko nors naujesnio, kas būtų post, t.y. šiuolaikiška. na, bet tokios užduotys - ne vaikams, taigi grįžkime prie mūsų vaiko rašinio. tiesą sakant, grįžti nelabai ir bėra ko. nebent palinkėti EV: mokykis, mokykis ir dar kartą mokykis kurti tekstą, taip, paprasčiausiai - sukurti normalų tekstą, kuriuo galėtum išreikšti savo mintį. ir turėk galvoj, kad minties nuoseklumas tekstui yra gyvybiškai būtinas, dar svarbesnis negu jo struktūros, kuri yra teksto kūnas. o mintis - teksto siela. šio tavo frašinio siela - šizofrenikė, t.y. suskilusi į viena kitai priešiškas dalis. to viešai rodyti nereikia, verčiau iš pradžių apsispręsk, kuriai daliai leisi kalbėti :). juokingos mano pastabos. bet... koks rašinys, tokios ir pastabos. padėkok, mažoji Emilija, didelei tetai laumei už dėmesį ir patarimus ir nežliumbk dėl "dūros" - dar ne tiek gausi nuo kitų, jei norėsi rašyti. o čia buvo tik pokštas, pratinkis :)

140044. Jo2008-11-27 11:30
Šatėnai tampa mokymo rašyti mokyklėle. Mamytė glaudžia po sparneliu bele ką tauzijančią dukrelę, o jau draugutės po truputį paplekšnoja per užpakaliuką už nesusipratimus. Būtų gerai, jei tos pamokos neliestų profesionaliai dirbančių režisierių, aktorių, jei nebūtų minimos jų pavardės, konkretūs spektakliai. Dabar gi mažoji kvailiukė mažais piršteliais renka tekstuką į rimtą kultūros leidinį, dergdama teatro asus ir piršdama savo šizofreniškai suskilusią nuomonę skaitytojams. Tai jau nebe juokinga.

140085. Ausra2008-11-27 14:05
"o jei dar rašinys - draugės..." jei laume taike,kad Emilija mano drauge, tai norejau tik pasakyt, kad jos nepazistu.

140112. ivs 2008-11-27 15:38
aj, kita vertus, profesionaliu (cia gal dar reiktu prideti "lietuvisku") recenziju dazniausiai neskaitau, nes be gyvybes jos. tada jau idomiau toks jaunas daigelis. ir nemanau, kad suskilusi asmenybe, netvirta nuomone yra nebrandos zenklai. nebutinai. o ir satenai nera rimtas kulturos leidinys, greiciau visa ko kratinys. ir gerai.

140140. :-)2008-11-27 17:04
Perskaitęs tekstą ir atsiliepimus - spėjau, kad "139869. Ganytojas", "139816. piemuo" ir "140044. Jo" - tas pats asmuo (nuo seno mėlynėje garsėjantis savo požiūriu); ko gero, nedaug apsirikau ;-)

140149. Saulius M.2008-11-27 17:34
Pagrindinė straipsnelio mintis (su pateiktu pakankamu argumentavimu): spektaklis nuviliančiai nutolęs nuo apysakos, pagal kurią buvo pastatytas (kaip improvizacija nuo temos; ir reikalas ne detalėse, o visumos skambesyje). Jei kas irgi esate tiek apysaką skaitę, tiek spektaklį matę ir nesutinkate su autorės požiūriu - prašom, kontra-argumentuokite.

Laume: nemanau, kad saviironija (jautriai filologės sielai, mėgsta paverkti, sriūbautų salė, aš neburbėčiau) yra šizofrenijos išraiška. Sakyčiau atvirkščiai: gebėjimas pažvelgti į save įvairių oponentų akimis - dvasinio sveikumo požymis; taigi, tikrai ne peiktinas. Nieko tie paskutiniai 3 sakiniai neužbraukia (t.y., teigia juk tą patį apie tai, ko trūksta, kad spektaklis perteiktų apysakos tragedijos lygį), tik pasakyti kita intonacija. Taip, tokie posūkiai akademinei recenzijai tikrai nepritiktų, bet esė atveju - visai normalus dalykas.

Taigi, nematau šiame straipsnelyje nieko smerktino. Sėkmės autorei! :-)

140154. toto2008-11-27 18:07
Jeigu čia, kaip sakai, yra esė, tai jai visiškai nedera turinys - žiūrovės-diletantės pretenzija į akademinę recenziją.

140217. re: 140154. Toto2008-11-28 09:42
"diletantės pretenzija į akademinę"
Kokius žiūrėjimo `akinius` užsidedame - taip ir matome. Jei laikysime, kad autorė kiek galėdama stengdamasi rašė klasikinę akademinę recenziją - tai prisijungiu prie smerkėjų: ji ir diletantė, ir mokinukiška naivuolė, ir trys paskutiniai sakiniai - tiesiog skandalas!!!
:-)

140221. To 1401402008-11-28 11:13
Ar "garsėti mėlynėje savo požiūriu" yra blogai, tamsta sekly morka? Ar čia iš konteksto išmetami visi, kas ne draugai? Juk el. pšt. redakcija turbūt ne vienos chebros nesibaigiantis vakarėlis? O gal klystu, a?

140223. mie - piemeniui ir ganytojui2008-11-28 11:25
o koks jusu poziuris, kuriuo garsejate?

140226. laumė2008-11-28 11:50
tai ir yra, kad tas rašinys - nei velnias, nei gegutė. pabandžiau pakaitalioti akinius. ir ką? struktūra - akademinės recenzijos, taip pat ir ne vienas terminas, intonacijos, bandymas vertinti. pvz.: "Du, mano nuomone, geriausi režisūriniai sprendimai radosi pagaliau atsiplėšus nuo teksto" - jeigu reikėtų atspėti, iš kokio teksto šitas sakinys, argi nesakytumėte, kad jis iš recenzijos? manau, kad tik nesiremdami jokia logika galėtumėt leptelėti, kad jis iš esė. gal autorė bandė akademinę recenziją pagyvinti esė bruožais? gal. iš principo man tai nekliūtų. bet padarė tai, kaip ivsė sakė, nevykusiai. visame tekste - neblogai, kiek blogiau pradžioje, nors dar irgi galima kęsti, o pabaiga - visiškas niekalas. staigus nuomonės posūkis, nubraukiantis visą ligtolinį kalbėjimą. tai kam autorė išvis kalbėjo, ką norėjo pasakyti?
o jei užsidedu akinius, rodančius, kad tai esė - tada tai labai prastas esė. nuobodus ir šabloniškas. kur kas prastesnis negu recenzija. šiaip tai norint sėkmingai sukergti tokius skirtingus žanrus reikalinga aukšta meistrystė - ir teatro išmanymas, ir sugebėjimas, kaip sakoma, valdyti plunksną, ir gal dar kai kas. iki tokios meistrystės autorei toli gražu, dėl to manau, kad reikėtų rašyti kurį vieną, o ne abu iš karto. ir dar manau, kad verčiau recenziją, nes iki esė autorė visai netraukia. arba esė spausdinti kokiame žurnale jaunimui.

140227. to 140221. To 1401402008-11-28 11:51
Taip, taip: pas mus demokratija; turite teisę likti kontekste. Tik mokydamas kitus "baigti begėdiškumus", "turėti bent kiek sarmatos", "nedergti", "netauzyti bele ką", etc. - gerai būtų, kad pritaikykite ir sau. Nes šiaip, dažniausiai susidaro įspūdis, kad jūsų siekis - šmeižtais, užgauliojimais įskaudinti.

140230. re: 140226. Laumė2008-11-28 12:02
Gal galėtumėte vienu sakiniu įvardinti - kaip supratote - autorės nuomonę, pagrindinę idėją visoje recenzijoje [išskyrus 3 paskutinius sakinius] ir antruoju sakiniu - jos (kaip kad teigiate) pasikeitusią nuomonę, išreikštą trijuose paskutiniuose sakiniuose?

140235. ivs > laumei2008-11-28 14:42
o mes cia tai kas? senimas?? as manau, kad galiorkoj, paskutiniam puslapy laisvai galetu butu jaunimas, kuri mes suestume pasimegaudami, kaip koki deserta. dar pop. redakcija galetu bandyti mus apgauti ir jaunima pateikti kituose puslapiuose - pirmam, kaip appetizer`ius arba su pagrindiniu patiekalu, kaip koki garnyra, nu ko tau jaunimas negerai? jaunimas, zinok, sveika.

140284. laumė2008-11-28 22:07
kažkas čia iš manęs norėjo dviejų sakinių. prašau, pirmas: Škėmos kūrinio interpretaciją spektaklyje vertinu neigiamai, nes ji pernelyg nutolsta nuo to kūrinio vertybių. antras: tik pašaipos iš aukšto teverti tie, kuriems artimos Škėmos kūrinio vertybės. tik aš manau, kad tas, kuris mąsto panašiai kaip aš, ką noriu pasakyti, suprato iš pirmojo mano komentaro, o tas, kuris nesuprato, greičiausiai ir nebesupras.

140285. laumė2008-11-28 22:11
ivse, aš neėsčiau jaunimo iš žurnalų jaunimui nei desertui, nei kam kitam, nes jaučiuosi išaugusi iš to amžiaus, atsikračiusi privalomų jo problemų ir man jos nebeįdomios. juo labiau, kad atsiranda vis naujų - gyvenimas vietoje gi nestovi :)

140303. Ausra Kundrotaite2008-11-29 03:03
sveiki! rasau jums grazia penktadienio nakti(: kazkaip pasidare idomu cia vis paskaitinet, kad net savaitgalio nakti uzejau..keista, bet smagu visai (: o gal galim diskusijas perkelti truputi ir i sekanti straisneli? nu siaip ziuriu, kad kai mano pavarde niekam nezinoma, tai nieks ir nepakomentuoja, kazkaip liudna. tik is kursioko gavau zinute, kad jam apsakymas patiko. tad jei dar turesit jegu skaityt ir komentuot, gal ir man ka parasykit(: aisku nebutinai kaip kursiokas ar mano tetis, kad jums patiko, bet siaip ka:P nes ziuriu jau labai daug cia sitam psl komentaru, net pavydu, o maniskis trunija ne vieno neturedamas(: siaip nesu is tu zmoniu, kurie megsta kritika, bet tikra tiesa, kad kartais nesulaukti isvis jokios reakcijos dar blogiau.. tiesa?(:

140304. Ausra Kundrotaite2008-11-29 03:04
oj ten turejo buti *straiPsneli.

140305. Ausra Kundrotaite2008-11-29 03:06
Ir siaip dar toks keistas jausmas skaitant komentarus, kad jus cia visi beveik pazistami..ar ne?

140310. mie2008-11-29 09:01
dabar jau ir jus pazistame.

140352. re: 140284. Laumė2008-11-29 14:46
Dėkui už atsakymą; manau, kad supratau. Įvardinote savo matymą - ir dabar jau galima diskutuoti (nes man šis straipsnis nuskambėjo tikrai kitaip nei jums: vientisai, argumentuotai, pakankamai pagarbiai).

Škėmos kūrinio interpretaciją spektaklyje vertinu neigiamai, nes ji pernelyg nutolsta nuo to kūrinio vertybių.
Sakyčiau kitaip: "nemažai detalių gerokai nutolo nuo apysakos; nors tikrai buvo ir tikrai vykusių ypatumų, tačiau svarbiausia: apmaudu, kad spektaklis neperteikė tokios tragedijos, kokia buvo apysakoje, kokios tikėjausi eidama į spektaklį". T.y., nurodyti ir stiprumai, ne vien neigiamai vertinta. Labiausiai man kliūva jūsų "nutolsta nuo kūrinio vertybių"; vietoj "vertybių" - rašyčiau "tragedijos".

Apie 3 paskutinius sakinius: tik pašaipos iš aukšto teverti tie, kuriems artimos Škėmos kūrinio vertybės
Tokiam požiūriui - iš esmės nepritariu. Žeminimo žvelgiant iš aukšto - manau tikrai nebuvo. Tai kaip baigiamasis kreipimasis į spektaklio autorius: "negi jums gaila leisti žiūrovams paverkti; vos kelias detales būtų reikėję pateikti truputį kitaip [autorė nurodė kaip] - ir būtų graudu. ...Bet ką aš čia prašau: spektaklis jau pastatytas; autoriai interpretavo kitaip - ir tai jų teisė".
Ta pašaipa (mėgsta paverkti, sriūbauja, burbuliuoja) - tai autoironija, nutaikyta į save ir panašias į save. Kodėl rašote "iš aukšto"? Nei kiek ne prasčiau gali būti "iš šalies" (man skaitėsi - būtent kaip "iš šalies"), be to, gali būti ir "iš žemiau" (pvz. nepriaugus iki priežasčių bei paties reiškinio suvokimo: vien sąžiningai kuo objektyviau perteikiant matomą vaizdą; pvz. taip galėjo būti, jei Kęstutį Navaką Japonijoje kas būtų trumpam atvedęs į Japoniškos operos vidurį). "vertybės" - vėl vargu ar tinka: priekaištaujama juk tik dėl nebelikusios tragedijos.

{{{Sau: ko gero, Laumės pirmoji audringa reakcija kilo dėl to, kad jai neįprasta, [beveik] netenka į save pažiūrėti saviironiškai, kaip į [bet ko nepagirtino] kaltininkę -- bet šia tema geriau pokalbio nepradėsiu :-) }}}

140353. re: 140305. Aušra Kundrotaitė2008-11-29 14:50
panašiai (t.y., nemažai kas - senokai čia kartu virtualiai plevenam :-)

140354. laumė2008-11-29 15:07
na, jeigu 140352-am anonimui atrodo, kad savo komentare jis nepradėjo pokalbio apie laumės požiūrį į save, tai tik įrodo, kad aš ir jis kalbame absoliučiai skirtingomis kalbomis. neturiu ką pasakyti tokiam manytojui.

140392. re: Laumė2008-11-29 22:19
Atsiprašau (už savo atvirumą)

140396. briedis>laumei2008-11-29 22:55
laume- atrodo, kad tu i teatra eini kaip i kara.

140404. briedis- laumei, kaip teatralas teatralei2008-11-30 00:51
man jau dabar kvapa gniauzia belaukiant stebuklingu vaizdu- tokiu, kad as net pats savim siek tiek didziuojuos- parodysiu as savo berniokams spektakli- didaktiska- apie keliu eismo taisykles ir apie pizonu tustybe. o didziuojuos as del sprendimo, kurio (turbut)teatro istorijoj nera buve- as sugalvojau, kaip seseliu paklodej nosi apsimelavusiam personazui isauginti(cia pridursiu- maniskiai- zinoma apie pinoki yra ka girdeje). ir isduosiu mechanizmo paslapti- paprastai- reikia padaryti karpini su labai ilga nosim , o paskui ja suvynioti, bet parisus nosies gala prie siulo.o po to, kada spektaklio logika padiktuoja- atpalaiduoti pritvirtinta prie to siulo svareli- ir nosis istysta be jokiu regimu manipuliaciju. toliau- kaip danguj, taip ir zemej- dairykites ir saugokites ir tt.

Rodoma versija 31 iš 32 
7:21:41 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba