ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-11-21 nr. 917

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DARIUS GIRČYS. Balkonas (25) • Su šių metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu, VPU profesoriumi STASIU SKRODENIU kalbasi Juozas Šorys. Vakaro bandonija ant Baublių Vyšniakalnio (22) • -js-. Sekmadienio postilė (22) • KĘSTUTIS NAVAKAS. Found in translation (41) • GOTTFRIED SCHATZ. Kur baigiasi žmogus? (2) • SIGITAS GEDA. Žalieji pergamentai (14) • INESA PAVLOVSKAITĖ. 9 raidės, 2 žodžiai, 1 frazė (2) • MARIÁN MILČÁK. Iš „Septintosios miego knygos“Su šiųmečio Šiaulių literatūros forumo „Po šiaurės dangum“ jauniausia dalyve, viešnia iš Latvijos LAURA BROKĀNE (g. 1985) kalbasi Laura Laurušaitė. Rašyti pradedu nuo pabaigosLAURA BROKĀNE. Pasikalbėti su jaRENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (6) • EMILIJA VISOCKAITĖ. „Saulėtos dienos“ Mažojoje salėje (38) • AUŠRA KUNDROTAITĖ. Apie prologą neįvykusiam spektakliui (39) • daiktai elgiasi nepriklausomai nuo mūsų (627) • 2008 m. lapkričio 28 d. Nr. 44 (918) turinys (11) •

Apie prologą neįvykusiam spektakliui

AUŠRA KUNDROTAITĖ

[skaityti komentarus]

Sveiki, mielieji, šiandien spektaklis neįvyks. Tai labai paprasta. Tai netgi labai juokinga. Kas yra juokas? Juokas – tai kliedesiai, pašaipos, tai mano fantazijos. Aš visąlaik juokiuosi. Bandau taip išlaisvinti mintis, manau, kad dar verta. Pradėjau nuo to, kad spektaklis neįvyks, vadinasi, nuo visai paprasto ir net juokingo dalyko. Niekas negalėtų manęs apkaltinti nesąžiningumu. Paskui perėjau prie didžiojo nusikaltimo. Apsirengęs buvau įprastai – paltas, kelnės, šalikas – ir patogiai. Išsitraukiau pistoletą ir užrikau: ŠIANDIEN SPEKTAKLIS NEĮVYKS! Dievaži, jie ne tik kad neišsigando, bet dar ir pradėjo kvatotis. „Labai juokinga“, – pamaniau, nusispjoviau ir pakartojau, ką sakęs, grėsmingiau. Tai nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų. „Čiuopti... apčiuopti, – tuomet čepsėjau sukepusiomis lūpomis. – Ką aš noriu apčiuopti?“ Ir man vėl pasidarė juokinga. Juokiausi pro ašaras. Nenorėjau žudyti tų kvailių, bet tai buvo vienintelis apčiuopiamas dalykas, vienintelis tikrai realus didysis nusikaltimas. Juk apšvarinti bilietų kasą nieko ypatinga... Be to, ir visai nejuokinga. Juokas, kaip jau minėjau, vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime. Tai suprato net tie išsižiojėliai kvailiai, paskutinę savo gyvenimo minutę kvatojęsi kaip patrakę. Tuo geriau jiems, tuo geriau... O mes grįžkime prie neįvykusio spektaklio. Tada aš išties gražiai pašnekėjau – paprastai ir net juokingai. Prisipažinsiu, kad silpnumo akimirką net užsimaniau tapti aktoriumi, norėjau, kad spektaklis įvyktų, kad kiti personažai nebūtų jau seniai mirę, netysotų užkulisiuose peršautom makaulėm. Kažkas pasiūlė nušauti siužetą, o aš pirmiausia sugalvojau atsikratyti personažų – be jų tai jau tikrai ir siužetas nepavažiuos, žinoma, jei įsivaizduosime personažus kaip ratus, o siužetą kaip mašiną. Šiaip ar taip, su tokia toli nenukeliautum, bent jau nepaspruktum iš nusikaltimo vietos. Tokia galėtų tik nudanginti tavo smegenėles į dausas, kad nebesuvoktum kaltės jausmo. Tą akimirką būtent taip ir atsitiko, nesijaučiau kaltas, nes jau skriejau savo išgalvotu siužetu vieno šūvio per sekundę greičiu... Staiga užtraukiau rankinį stabdį ir aiškių aiškiausiai pareiškiau: AŠ NESU ŠIO SPEKTAKLIO AKTORIUS! Mane tik įpareigojo pranešti Jums, kad spektaklis neįvyks. Neįvyks! Turbūt net nereikia aiškinti, kad jie ir vėl manimi nepatikėjo. Kelis vyriškius pasivadinau konjako. Jie nesutiko. Pasielgė išties labai nemandagiai, netgi įžūliai, ypač turint omeny, kad pistoletą laikiau aš, o jie, išdrėbę kėdėse savo suglebusius sėdmenis, tebuvo beginkliai avinėliai. Ką daugiau apie juos ir besakyti... Apgailėtina. Tfu! Net kulkos tokiems pagailo. Turėjau dar vieną variantą. Nuo mokyklos laikų mokėjau atmintinai nevykusio lietuviško „Romeo ir Džuljetos“ vertimo pastraipėlę. Užsimaniau ją padeklamuoti šitiems stuobriams. Jei jau nesupranta, kad spektaklis neįvyks, tai nesupras ir koks prastas šis lietuviškas vertimas. Angliškai juk aš, deja, nemokėjau, net jei ir būčiau mokėjęs, vargu ar būčiau skaitęs Šekspyrą. Na, bet nieko jiems nepadeklamavau. Mane išgelbėjo vyrukas iš priekinės eilės. Jis staiga pasijuto įžeistas. Keista, rodos, nieko specialiai jam nesakiau, nededikavau jokios savo prologo vietos, bet jis ėmė ir įsižeidė. Pašoko – kažkoks mažas pasipūtęs žvirblelis – ir kad ims kudakuoti kaip tikrų tikriausia višta. Taip paprastai paprastai ir net juokingai. Man pasirodė, kad moteriškė šalimais nusižvengė (tikras zoologijos sodas!). Pasirodė ir tam vištgalviui vyrui – dar labiau pasišiaušė. Dabar salė jau leipo juokais ne iš manęs, ne aš buvau dėmesio centre. Gal taip ir geriau. Juk priešingu atveju niekaip nebūčiau įvykdęs didžiojo nusikaltimo, būčiau per daug užsiimprovizavęs. Na, o dabar galėjau patogiai įsitaisyti, nusitaikyti ir net vieną kartą nusičiaudėti. Pradėjau, kaip paprastai pradedama tokiais atvejais, nuo viršutinės eilės. Mat, kilus panikai, iš pirmųjų sunkiau ištrūkti. Pykšt pokšt pirmasis nuo kėdės jau keberiokšt – deklamavau tarsi kokią stebuklingą skaičiuotę, vis kartojau su kiekvienu šūviu, pakeisdamas tik eilės numerį: antrasis, trečiasis, ketvirtasis... Eilių viso labo buvo dešimt. Kažkada skaičiau: „Eilės žudo dvasią ir sekina nervų sistemą... karkitės, kol nevėlu, kol dar nėra eilių...“ Šitiems jau buvo per vėlu, jie atstovėjo savo eilę prie šaudyklos taikinių, tiesą sakant, atsėdėjo – kantriai, paprastai ir net juokingai. Galiu jums tiek apie anuos pasakyti: JIE BUVO IR IKI PASKUTINĖS SAVO GYVENIMO AKIMIRKOS IŠLIKO UŽSISPYRĘ! Reiktų pakabinti tokį plakatą teatro salėje, atminimui. Būtų paprasta, graudu ir, svarbiausia, net šiek tiek juokinga. (Taip, aš, tarsi mikčius prie tos pačios raidės, nuolat grįžtu prie tų pačių frazių. Aš nekaltas, kad gyvenimas toks monotoniškas.) Bet kol kas salėje vyksta tyrimas. Ten daug pareigūnų – antraeilių kruvino spektaklio aktorių. Tad visgi šioks toks spektaklis įvyko. Net užsitęsė šiek tiek ilgiau nei būtina, kad visi pradėtų nuobodžiauti. Taigi... O po nuobodžiavimo stadijos juk eina visiškas abejingumas. Arba: PO NUOBODŽIAVIMO STADIJOS EINA NUOBODI UŽMARŠTIS! Man patinka suteikti žmonėms galimybę rinktis. Visuomet gali tyliai pasijuokti, kai jie taip paprastai apsirinka. Tą vakarą aš tikrai neapsirikau – visgi šį tą jiems pašnekėjau prieš iššaudydamas. Dabar suprantu, kad pasielgiau tiesiog genialiai! Aš sukūriau prologą dviem spektakliams! Dar sekate mano mintį? Vienas spektaklis neįvyko, o kitas – įvyko. Du spektakliai dviejų skirtingų dimensijų, o prologas puikiai tiko abiem! Argi tai ne genialu? O kur dar skirtingi žanrai! Tą vakarą visi laukė komedijos ir mano prologas puikiai tiko įžangai, juk nieks negalėjo patikėti, kad spektaklis neįvyks, o įvykus tragedijai jis tapo kraupus ir net beprotiškas! Apmaudu, kad nenusisamdžiau kokios dailios jaunutės stenografistės – kaip puikiai ji būtų viską įamžinusi, o po pirmo ir paskutinio veiksmo net būčiau turėjęs ką dulkinti. Dabar belieka apgailestauti, kad veltui dings toks dramaturginis palikimas... Na, bent jau pabandžiau perteikti šiokias tokias vakaro nuotaikas. Palieku jums bent tai, ką galiu ir pats užrašyti, be jokių stačių krūtų ir plataus stenografiško užpakalio. Kaip ir kiekvieną užrašytą kalbą, kažkas ją, žinoma, redaguos. Tikiuosi, nesuskirstys absurdiškomis pastraipomis, norėčiau į literatūros istoriją įeiti ne tik kaip genialaus prologo dviem dramoms autorius, bet ir kaip sąmonės srauto virtuozas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


140307. mie2008-11-29 08:47
is ankstyvo ryto paprasyta imu ir skaitau.

140308. mie2008-11-29 08:50
nagi. nelabai juokinga, nors ir aktualu.

140309. mie2008-11-29 08:55
idomu kas jus uznesa ant tokiu temu.

140317. mie2008-11-29 11:21
va pasiziurekit i jaunima: vakar prasesi demesio ir visko, o siandien miega iki pietu kaip uzmusta.

140344. mie2008-11-29 13:43
dar syki meskite aki i jaunima. tyli kaip uzsiuta. arba isizeide del nebutu dalyku kaip jz, irgi nepadoriai jauna. vakar visi vienu uuu balsu patvirtino, kad as nepiktybiska, taigi isizeidineti nera ko.

140355. laumė2008-11-29 15:18
nu aš irgi paprašyta atėjau. neskaičiau rašinio. galvoju - kodėl? pirmiausia nepatraukė pavadinimas - matyt, pakvipo tuo, apie ką visai netrokštu išgirsti. tik nusiraminkit visi, nesakau, kad čia autorės kaltė. bet ji prašė komentarų. antriausia rašinys nepatraukė dėl to, kad esu blogos nuomonės apie vieną lietuvių neva rašytoją su labai panašia pavarde. ir vėl - ne autorės kaltė, ir ne teksto, ir net ne mano, sakyčiau. toks pasąmoninis (ne)veiksmas. ai, tiesa, dar perskaičiau pirmą sakinį, o gal du ar tris, gal net visą pirmą eilutę. bet ne daugiau. neužkabino, nepatraukė. jau senokai leidžiu sau prabangą nusipirkti Šatėnus ir perskaityti tik tai, kas iškart patraukia. o Aušrai vertėtų turėti galvoje, kad pasaulyje pilna tokių persisotinusių tekstais, tiesiog teks turėti kantrybės :).
P.S. jei perskaitysiu tavo rašinį, Aušra, gal dar ką nors parašysiu :)

140356. toto2008-11-29 15:58
Sapalionė, nors matosi, kažkiek to protelio pas Kundrotaitę yra. Tai gal nereiktų jo laidot. Mano patarimas - ieškotis rimtesnio amato.

140359. Balys2008-11-29 17:28
Pirmas klausimas kaip ir mie, įdomu kas užneša ant tokių temų, po to, kai keli vyriškiai Aušros pasivadinti konjako nesutiko, visa kita nuobodu lyg vienu spyriu išspirta, dar ir su minimų smegenėlių suminkštėjimu vakaro nuotaikai sugadinti. Ir dar palieka kitiems tai, ką tariasi galinti ir pati užrašyti, be jokių stačių krūtų ir plataus stenografiško užpakalio. Va čia tai, kaip ir užrašyta, jog rasis kas skaitys nesančias absurdiškas pastraipas iki šios vietos. Betgi baudžiasi į literatūros istoriją įeiti ne tik kaip genialaus prologo, bet ir kaip sąmonės srauto virtuozas, turbūt virtuozė. Čia regis pats prasilenki su savimi.

140499. laumė2008-11-30 22:04
perskaičiau. pirmiausia - mie, kaip tau neaišku, kas užneša ant tokių temų? taigi akivaizdu: Radvilavičiūtė, pasiūliusi nušauti siužetą, ir teatras. antriausia - Aušra, tavo tekstuko pradžia šūdas, reikia ją perrašyti ir sudoroti tuos nuobodžius abstrakčius sapaliojimus "paprasta" ir "juokinga". šiaip tekstas geras, tikrai geras. užkabina ir nepaleidžia iki pat pabaigos. viena kita pasitaikiusi taisytina smulkmena negadina esmės. rašyk toliau, rašyk didesnį gabalą, gal net romaną įveiktum parašyti - dinamišką, energingą. tik norėtųsi, kad ne vien psichopatiškų nuotykių, bet ir su kokia gilesne mintimi.

140533. Saulius M.2008-12-01 11:30
Straipsnelį pamėginau skaityti tik po autorės atsiliepimo paprašymo; bet poroje vietų pabandžius - niekaip negalėjau prisiversti pratęsti (tiesiog neįdomu buvo). BET :-) perskaitęs Laumės atsiliepimą - prisėdau dar kartą perskaityti visą. Skaitymo metu vis norėjosi `ištrūkti` (kuo greičiau pabaigti, "perjungti kanalą"). Primena TV ir kinus užtvindžiusius trilerius-kovinius filmus-"bojevikus" apie supermeniškai besijaučiantį žudiką; skaitymas sukelia karčią ironiją apie visuomenę, kurioje perkamiausi kultūros produktai - apie šaltakraujiškas žudynes, o kai koks jaunuolis tokio "meno" prisižiūrėjęs įsitaiso ginklą ir pats taikliai pašaudo `kaip kine` - tada jau spauda rašo ir TV rodo kraupius dokumentinius reportažus su pagarbiu pasibaisėjimu stebintis: "kaip jis taip galėjo?" :-/
Trumpai tariant, tikrai ne man šis straipsnelis.

140536. laumė2008-12-01 11:51
Sauliau M., nevaikščiokit laumės pėdomis - jos tikrai ne jums :). tiesą sakant, net atsigėręs iš jos pėdos, niekuo panašiu į laumę nevirstumėt :)

140537. ivs 2008-12-01 12:30
as irgi pabandziau skaityt kelis kartus, bet ne is vietos. visiskai pritariu Sauliui M - ne mano tekstas, visiskai ne mano. net jei butu suskadytas viena akim aprepiamomis pastraipomis. vengiu bet kokio smurto bet kokia forma, net jeigu pripazistu, kad koks Prisukamas apelsinas ir yra sukreciantis geras filmas. Skardinis bugnelis vis tiek geresnis.

140538. re: 140536. Laumė2008-12-01 12:38
:-) dar paatvirausiu (rizikuodamas būti `sumaltu į šipulius`): čia perskaičius jūsų "reikia ... sudoroti tuos nuobodžius abstrakčius sapaliojimus ..." - kilo kitoks paaiškinimas jūsų pasipiktinimui praeitu straipsneliu: tie 3 paskutiniai sakiniai - neblogai perteikė tai, ką jūs būtumėte parašius, jei jų nebūtų :-)

140543. cikada2008-12-01 12:56
nuobodus tekstas... net ishvaizda nuobodi, ka jau kalbet apie turini...

140544. Aušra2008-12-01 12:58
Sveiki. Neturejau galimybes visa savaitgali prie kompo prisest ir siaip nelabai sedziu. Dabar paskaiciau komentarus. Aciu, kas paskaitet, idomus komentarai. Tik Baliui norejau pasakyt, kad netapatintu manes su pasakotoju. Isvis niekada nereik tapatint autoriaus ir pasakotojo, net jei jis kalba pirmu asmeniu.

140548. re: 140544. Aušra2008-12-01 13:14
kodėl? :-)

140555. laumė2008-12-01 13:31
o dabar aš paatvirausiu: nesileidžiu su jumis į diskusiją labiausiai dėl to, kad spėliodamas apie mane jūs nuolat maunate pro šalį. kitaip sakant, matau, kad manęs visiškai nematote - vadinasi, ir kalbate ne su manimi, o su savo susikurtu fantomu. Šatėnų erdvėje turite tokią teisę, kaip ir nusistatyti iš savęs reikalaujamo korektiškumo lygį :). dėl to, ką aš būčiau parašiusi, jei nebūtų tų ar kitų sakinių :) - ar jums nejuokinga, kad tai žinote? ne? tai, matyt, jums "beveik netenka į save pažiūrėti saviironiškai" :). spėju - greičiausiai saviironiškai žiūrite į kitus :)). nusiraminkite, nusiraminkite - aš pajuokavau :), manau, kad ironija jums apskritai nebūdinga - jūs pernelyg geras, pernelyg teisingas ir pernelyg gerbiantis KITĄ žmogus, kad jumyse išdygtų tokio baobabo kaip ironija daigas. jumyse auga vien tik... kas? na, tikriausiai lietuviškos obelys, visos tos pačios veislės, tvarkingomis eilėmis, dailiai apkarpytos ir sušukuotos, o baobabus išravite dar nepasirodžiusius, punktualiai ir preciziškai. ir apskritai, jūs man primenate Imanuelį Kantą - aukščiausio moralumo pavyzdį. tikriausiai jus labai mėgsta ežeras :). tiesa, jums truputėlį truputėlį trūksta logikos ir sveiko proto, kurie pasufleriuotų, kad norint sužinoti, ką laumė būtų parašiusi apie straipsnį, jei nebūtų tų trijų sakinių, reikia tiesiog imti ir jos paklausti. na, bet nesigraužkite, visi mes kartais klystame, svarbiausia - nemanyti, kad mes patys dėl jų esame kalti. ir nekreipkite dėmesio į laumės paistalus, tikėkite savimi, kaip tikite lietuviškais diakritais amerikoniškose interneto džiunglėse :)

140556. toto2008-12-01 13:43
Joooooo, Sauliau M., srebiant kad ir eilinę šizofreniją, vis tiek kyla blogų minčių. Pavadinau negražiai, sapalione. Nors būsimai filologei tai tebuvo programinis testas, akademinis pasibandymas, kai matuojama tuščio savęs vartojimu perkaitintų ambicijų euforija, - vis tiek žiūrėt skaudu. Graudu jau vien nuo raganaitės pasiūlytų etalonų, o dar ta jos saldžiai išsuokta optimistika - tik dar giliau rėžia prarają tarp beviltiškai geidžiamo ir realių pagirių.

140557. re: 140555. Laumė2008-12-01 13:50
Dėkui! (t.y., bent kol kas - lengvai atsipirkau :-)
O jūsų paklausti - nebuvo reikalo: jūs gi pati į šį klausimą jau atsakėte 140009*-e tarp "jei ne tie trys paskutinieji sakiniai, ..." ir "... . jei ne ta pabaiga.".
Bet vistiek įdomu mėginti interpretuoti žmones (štai - ir jums šitame 140555*), nepriklausomai nuo to, ką jie patys apie save sako ;-)

140558. mie - totui2008-12-01 13:51
ar tu pats suvoki tai, ka parasai?

140559. toto > mie2008-12-01 13:58
Tu nesuvoki mano logikos ar nesupranti paties teksto?

140560. laumė2008-12-01 13:59
kodėl Aušros tekstas geras? pirmiausia todėl, kad ji turi fantazijos - ėmė ir sukūrė vaizdą. ir dar ji valdo kalbą, o ta kalba yra gyva ir įtaigi. tai rodo netgi Sauliaus neva priekaištas, o iš tikrųjų - komplimentas tekstui: "vis norėjosi ištrūkti". vadinasi, teksto nuotaika "pagavo", tekstas veikia. tuo jis ir geras. kitas klausimas - vertybės. Saulius ir ivsė turi priekaištų ne tiek dėl paties teksto, kiek dėl jame atskleidžiamų vertybių. gal greičiau - tarsi atskleidžiamų. man šitas rašinys iš karto pasirodė tarsi didesnio kūrinio ištrauka. kūrinio, kuris galėtų kelti ne vieną klausimą, taip pat ir: kaip, kodėl yra tiek nužmogėjama, kad galima šaltai, kaip niekur neiko, pasakoti apie "didįjį nusikaltimą"? veikėjas atrodo psichinis ligonis ar bent jau psichopatas. bet jis yra, tas veikėjas! jis ryškus. kaip rašinio pliusą dar reikėtų paminėti ir pasakojimo detalumą. ir apskritai, matyt, apie jį dar būtų galima kalbėti ir daugiau, tik nelabai yra kada. bet jeigu jau lyginsim šias dvi jaunas autores, tai Aušra yra kūrėja, iš jos galima tikėtis literatūros, o Emilija kol kas tik silpnoka recenzuotoja. aišku, sritys visiškai skirtingos, bet galima vertinti kiekvieną kūrinėlį jo srityje: spektaklio recenzija buvo silpnoka, o esė jos visai nepavadinčiau, o šita romano (sakykim :) ištrauka - stipri. įdomu, Aušra, ar tikrai tai atskiras kūrinėlis, ar nebandai rašyti romano?

140562. re[2]: 140555. Laumė2008-12-01 14:15
ar jums nejuokinga, kad tai žinote? ne?
TIKRAI nemanau, kad tai žinau, kaip galutinę ir nepakeičiamą tiesą: vien tik iškeliu hipotezę paaiškinimui (greta šimtų kitų galimų hipotezių); visada pasirengęs ją pakeisti į bet kokią kitą: tikslesnę, geriau paaiškinančią/prognozuojančią.

140565. mie - toto2008-12-01 14:22
ar vienas egzistuoja be kito?

140566. laumė2008-12-01 14:24
vargše vargše Sauliau, jūs ir vėl nieko nesupratote, netgi to, kad tai, ką parašiau 140555-me, yra kur kas blogiau, negu būčiau pasakiusi: "eik tu šikt, durniau tu nelaimingas". ir dar pridėjusi krūvą šauktukų, va taip: !!!!!! o apie recenziją, jei ne tie trys sakiniai, iš tiesų nebūčiau rašiusi visai, nebent paprašyta (kaip Aušros) būčiau parašiusi maždaug tai, ką jūs ir pastebėjote tarp tų dviejų mano sakinių. gal dar būčiau pridėjusi, kad apskritai nemėgstu dramos teatro ir juo nesidomiu.

140567. re: 140558. Mie2008-12-01 14:27
Taip, sunkokas stilius, nelengvai suprantama (kelis kartus reikėjo perskaityti), BET skyrus laiko [supratimui kaip žodžiai tarpusavyje yra `suraišioji`, kokią prasmę `neša`] - tikrai paaiškėja visai logiška mintis.

140569. re: 140566. Laumė2008-12-01 14:32
Jei kalbėti apie supratimą: kaip kas mokam - taip tas šokam; "чем богаты - тем рады" :-)

140570. laumė2008-12-01 14:40
ne taip jau, matyt, ir "rady", kad nerandate įdomesnio užsiėmimo, kaip tik laumei įkyrėti

140572. re: 140570. Laumė2008-12-01 14:45
Gerai jau: einu pasiieškoti įdomesnio. Viso! :-)

140574. mie - toto2008-12-01 14:53
perskaicius dar syki, kaip ir pagavau minties gija. bet imantrybes tikrai nepalengvina ir nepuosia teksto.

140575. toto2008-12-01 15:41
Aš užsimiršau ir išpyškinau mintį pažodžiui :), o tu - nepasimetei, nepasidavei, netgi pasistengei. Nors čia buvo tik „žiedeliai“, mie :).
Gali įsivaizduot, kaip reikėtų gyvent, operuojant dvigubai, keturgubai sudėtingesniais sakiniais. Yra ir toks pasaulis.
    Albert Einstein: "Everything should be made as simple as possible, but not simpler."

140576. Katė2008-12-01 15:52
Humoreska, kurios atramos - literatūrinės diskusijos. Sukalta pakankamai gerai Sėkmės, Aušra.

140578. mie - toto2008-12-01 17:22
buvau besakanti, kad prarajos dar giliau brezti negalima, praraja atsiveria, o brezti galima linja arba riba. bet tiek tos, nesikabinesiu. tie, kas moka operuot keturgubais sakiniais, nesijaucia nelaimingi, nes tai ju gyvenimas ir ju pasaulis. as gyvenu savo pasauly, kuris man ner per ankstas.

140611. toto2008-12-02 02:02
Sakai, paraja atsiveria, kaip žaizda ;-). Kodėl gi ne, bet tik vienoj pasakoj. Visur kitur, t.tarpe žodynuose, paraja yra pakankamai statiška sąvoka. Tai bedugnė, dugno neturinti arba neapibrėžto dugno pragarmė, bedugnė gelmė/pelkė. Toji pati paraja šiandien vartojama savo antrąja-perkeltine prasme - didžiulio atstumo, disproporcjų, dedelių skirtumų tarp žmonių, jų grupių, veiksnių, reiškinių, socialinės ar intelekto nelygybės prasme.

Bukumo iniciatyvos, jos brėžia (nors rašiau rėžia) prarajas. Gi idealiu atveju [pasvajokim prieš miegą], minčių pasaulis taps vientisu masyvu, kuriame šviesos upės pačios raižys, drėkins ir purens gėrybinius sąmonės slėnius, o instinktyviai purškiantys lietūs pedantiškai skalaus archyvinį ego.


140614. mie2008-12-02 08:34
gerai, kad neperskaiciau pries miega, buciau nemiegojus. o dabar, vos pakirdus - gerai, pasvajokim, totai.

140616. kvailutė2008-12-02 09:05
taip jau būna, kad prieš miegą svajojama apie pasaulį, kuris taps vientisu masyvu, šviesos upes (beje, jos ne "raižys" - netinkamai pavartotas žodis),gėrybinius sąmonės slėnius, o dieną iniciatyviai pedantiškai (b)raižomos prarajos.

140617. mie - kvailutei2008-12-02 09:08
argi? gal ne visada.

140618. kvailutė2008-12-02 09:14
ne visada :)

140624. ivs 2008-12-02 13:57
broken lithuanian.

Rodoma versija 31 iš 32 
7:21:34 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba