ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-11-21 nr. 917

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DARIUS GIRČYS. Balkonas (25) • Su šių metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu, VPU profesoriumi STASIU SKRODENIU kalbasi Juozas Šorys. Vakaro bandonija ant Baublių Vyšniakalnio (22) • -js-. Sekmadienio postilė (22) • KĘSTUTIS NAVAKAS. Found in translation (41) • GOTTFRIED SCHATZ. Kur baigiasi žmogus? (2) • SIGITAS GEDA. Žalieji pergamentai (14) • INESA PAVLOVSKAITĖ. 9 raidės, 2 žodžiai, 1 frazė (2) • MARIÁN MILČÁK. Iš „Septintosios miego knygos“Su šiųmečio Šiaulių literatūros forumo „Po šiaurės dangum“ jauniausia dalyve, viešnia iš Latvijos LAURA BROKĀNE (g. 1985) kalbasi Laura Laurušaitė. Rašyti pradedu nuo pabaigosLAURA BROKĀNE. Pasikalbėti su jaRENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (6) • EMILIJA VISOCKAITĖ. „Saulėtos dienos“ Mažojoje salėje (38) • AUŠRA KUNDROTAITĖ. Apie prologą neįvykusiam spektakliui (39) • daiktai elgiasi nepriklausomai nuo mūsų (627) • 2008 m. lapkričio 28 d. Nr. 44 (918) turinys (11) •

Sekmadienio postilė

-js-

[skaityti komentarus]

Kristaus Karaliaus iškilmė (Mt 25, 31–46)


        „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje.
        Ir tars karalius stovintiems dešinėje: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!

      Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote,
      buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte,
      buvau keleivis, ir mane priglaudėte,
      buvau nuogas – mane aprengėte,
      ligonis – mane aplankėte,
      kalinys – atėjote pas mane.“

    Tuomet teisieji klaus: „Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?“ Ir atsakys jiems karalius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“

    Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: „Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams!


      Nes aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote,
      buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte,
      buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte,
      nuogas – neaprengėte,
      ligonis ir kalinys – ir jūs manęs neaplankėte.“

    Tuomet jie atsakys: „Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?“ Tuomet jis pasakys jiems: „Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte.“ Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą.“


Be skiriamųjų ženklų

Man gražios tos pasakos, kur karaliams ir karalienėms, princams ir princesėms leidžiama nusivilkti šermuonėlių mantijas ir persirengti prasčiokų drabužiais, susimaišyti su minia, likti be jokių nuorodų, kas jie tokie. Pabuvę ne karalių kailyje, jų didenybės dažnai tampa geresni, jautresni savo valdiniams. Be to, visiems kitiems atsiranda intriga: galbūt tas ar kitas pilkas žmogutis prieš kurį laiką sėdėjo soste?

Atrodo, ir Jėzus Karalius dabar pareiškia, kad šiame pasaulyje bus mūsų akims kitoks, nei jį vaizduoja šventi paveikslai. Tarsi persirengęs. Kaip paprastas keleivis, kalinys, nuogasis ir alkanasis. Jei sutikęs tokiam patarnavai, padėjai, žinok, kad tai buvo pats Viešpats, kad jam darei gera. Kada nors priešais dangiškojo valdovo sostą tau bus pranešta ši tiesa ir ją palydės atitinkamas atlyginimas. Ar bausmė, jei praėjai pro šalį.

Jeigu tiki ir myli Dievą, toks motyvas daryti gerus darbus tikrai stiprus. Du tūkstančius metų krikščionių uoliai vykdoma ir skatinama labdarybė liudija, kad ši Paskutinio teismo vizija buvo perskaityta rimtai. Kas benorėtų gauti prakeiktojo vardą ir būti įmestas į amžinąją ugnį, parengtą velniui ir jo angelams. Šiurpas eina per nugarą. Evangelija retai tesišvaisto panašiais nuosprendžiais. Čia jau ne koks vestuvių pokylis, iš kurio žadama išvaryti, jeigu neturėsi šventinės eilutės.

Bet vis tiek turbūt pagalvojame, kad Jėzus truputį sutirštino spalvas, sudramatino viską, gal retoriniais, gal didaktiniais sumetimais. Kiekvienas juk esame ne kartą ir ne du kažkam nedavę išmaldos, kažko nepavalgydinę, neaprengę, neaplankę. Dėl to jau kandidatai į pragaro liepsnas? O gal užteks ir trumpesnio gerų darbų sąrašo, gal svarbu, kad apskritai ką nors padarome įkvėpti meilės ir gailestingumo?

Nežinau, kaip bus skaičiuojama ir ar iš viso danguje kam nors prireiks aritmetikos. Ši pagarsėjusi Evangelijos vieta man rodosi brangi ir svarbi ne todėl, kad skatina daryti gera, kad meilę ir gailestingumą esą iškelia kaip didžiausias vertybes ir vienintelę sąlygą atsidurti tarp palaimintųjų. Abejoju, ar nieko daugiau nematys dangaus Teisėjas. Ir meilė juk nėra vien duona ar drabužis. Užsisukus giedoti apie tuos „mažiausius brolius“ ir mūsų pareigą jiems padėti, labai greitai atsiranda mintis, kad krikščionybė tėra labdaros dalijimas ir socialinės programos. Paaukojai vargšų reikmėms kelis litus ir jau esi krikščionio idealas. Pagaliau tas nuvalkiotas patarimas matyti Kristų, kai į tave tiesiasi pagalbos prašanti ranka. Vienas senas jėzuitas yra sakęs, kad tokia meilė jam primenanti atšalusią jo celės krosnį.

Ir tie, kuriuos Evangelija vadina palaimintais, ir tie, kuriuos prakeikia, niekada net neįtarė, kad jų sutikti alkanieji, nuogieji, benamiai, kaliniai ir ligoniai buvo paties Jėzaus paveikslas ir panašumas. Visi matė tik žmones ir padėjo žmonėms. Dėl to teisme kyla visuotinė nuostaba: „Viešpatie, kada gi mes tave matėme?“ Didžios staigmenos metas, o ne iš anksto žinotų schemų patvirtinimas.

Ar mums dar įmanoma šiame pasakojime užčiuopti kokią nors įtampą ir taip išsaugoti jo kaip naujienos statusą? „Tenežino tavo kairė, ką daro dešinė“, – puikiai patariama kitoje Evangelijos vietoje, kai Jėzus užsimena apie išmaldos dalijimą. Tenežino, teužmiršta krikščionys, kad savo gerus darbus maino į laimingą amžinybę. Tesidairo aplinkui ir teplečia sąrašą tų, kuriuos galėtų priskirti prie „mažiausių brolių“. Terizikuoja pavadinti broliais svetimuosius, nepatogiuosius, visus „kitoniškus“. Evangelinė tarnystė turi kainuoti, dar svarbiau – ji turi skaudėti.

Bet kokius mėginimus įgyvendinti Evangeliją nuo klaidų ir banalybių gydo nesėkmės, nusivylimo, nepasitvirtinimo patirtis. Gražus ir įkvepiantis buvo Motinos Teresės pavyzdys, kai ji Kalkutos lūšnynuose maitino ir slaugė tūkstančius vargdienių. Žiūrėdamas į jos akis buvai tikras, kad jos mato patį Kristų. Motinai Teresei mirus buvo paskelbti jos laiškai vienam kunigui, ir visas pasaulis sužinojo, kad vietoj švytinčio Viešpaties veido jai buvo tekusi tamsa. Būtume turėję tik gražų pavyzdį. Dabar turime išgelbėtą ir išgrynintą Gerąją naujieną.

Pradėjau nuo karalių ir nuo Karaliaus. Anie pirmieji, savo noru, išdykaudami ar per prievartą atsidūrę paprastų žmonių kailyje, vis tiek pasiskubindavo vėl užsidėti karūnas. Karalius Kristus ryžosi iki laikų pabaigos atsisakyti skiriamųjų ženklų ir savo karališkąjį majestotą susieti su tais, kurie yra labiausiai nepanašūs į karalius. Sakytum, irgi išdykauja, eina slėpynių su mumis, bet štai perskaitai apie avis ir ožius ir matai, kad jam ne juokai buvo galvoj. Šis Karalius norėjo savo valdinių atsidavimo ir meilės ten, kur jų akys jo nemato.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


139853. uuu2008-11-26 08:29
"Didžios staigmenos metas, o ne iš anksto žinotų schemų patvirtinimas" ir iš viso patinka man kaip js rašo

140000. Daun2008-11-27 08:56
Man viskas patinka,:-(

140004. uuu :-( 2008-11-27 09:27
tu laimingesnis, man tai ne viskas

140357. cc2008-11-29 17:20
Iš tiesų sakau jums, kad galima ir reikia padėti pagalbos prašančiajam ne dėl vietos Danguje siekimo ar iš Pragaro baimės, bet iš paprasčiausio žmoniškumo, nesitikint jokio atlygio.

140516. uuu2008-12-01 08:35
tokius krikščioniškus pamokslus cc sugalvoja, o dar sakosi esąs netikintis

140520. mie2008-12-01 09:12
manau, galima puikiai suderinti paprasciausia zmoniskuma su atlygiu.

140528. baruhas :-) 2008-12-01 10:32
Aciu Juliau...aciu Siaures Atenams uz galimybe girdeti Juliu esant toli nuo bernardinu baznycios.

140532. e- m (galima puikiai suderinti )2008-12-01 11:20
Ne. Tik arba- arba.

140535. laumė2008-12-01 11:47
:) :) :) ale kažin, kuo taip jau maloni galimybė girdėti, kad Julius toli nuo bernardinų bažnyčios? negi bažnyčioje jis taip blogai elgėsi???

140553. mie - laumei2008-12-01 13:28
gal bahuras yra toli nuo bernardinu baznycios ir negali juliaus girdeti?

140554. m - e2008-12-01 13:29
taip. labai netgi puikiai.

140571. laumė2008-12-01 14:42
eik tu, mie, gi aiškiai parašyta: "galimybe girdeti Juliu esant toli nuo bernardinu baznycios"! :)))

140579. mie2008-12-01 17:27
argi negalima perskaityt ir taip: galimybe girdeti juliu, (bahurui) esant toli nuo bernardinu baznycios"?

140582. laumė2008-12-01 17:44
čia gi kaip su tuo pokštu - kur dėti kablelį: "bausti negalima pasigailėti". kai kablelio nėra - dviprasmybė, kai jis padėtas - viskas aišku.

140585. Noė 2008-12-01 18:23
Julius visada buvo toli nuo bernardinų bažnyčios.

140586. Noė, pagauta įkvėpimo, sukuria uuu dvasingą giesmę, panašią į tas, kurios giedamos šiuolaikinėse bažnyčiose2008-12-01 18:29
Jėzau, aš tave myliu, uuu,
Jėzau, aš tave myliu, uuu

Priegiesmis

Jėzau, aš tave myliu, lia lia lia, uuu,
Jėzau, aš tave myliu, lia lia lia, uuu.

Kartoti 10 k. arba daugiau

140587. uuu2008-12-01 19:26
ačiū Noei už giesmę, bet mane jaunimo giesmės neveža, man prašome choralą

140588. am - Noei2008-12-01 19:53
ir daugel artimų bažnyčiai bus arti dangaus, ir daugel tolimų nuo bažnyčios bus toli nuo dangaus - paprasčiau ir būti negali, dukart du keturi, juk dar pirmoj klasėj išmokom

140591. cc2008-12-01 20:24
Išminčiaus, su trim plaukeliais ant pakaušio, žodis:- Arti bažnyčia, toli Dievas.

140603. ne choralas, vet vis šis tas uuu2008-12-01 21:56
Agnuuus Dei, qui tollis peccata muuundis (meliodija Mocarto arba Šuberto)

140606. uuu2008-12-01 22:36
miserere nobis (yra ir choralinis)

140608. pirst>noe2008-12-01 22:55
neuzmirskit pries vartojima suplakti

Rodoma versija 31 iš 32 
7:21:33 Jan 10, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba