ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-03-13 nr. 932

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

AUŠRA KUNDROTAITĖ. Metoniminė distiliacija. Kambarys kvadratinėm sienom (9) • LAIMANTAS JONUŠYS. Stalinizmas tikrovėje ir kengūroje (32) • -gk-. Sekmadienio postilė (9) • Su romano „Silva Rerum“ autore menotyrininke KRISTINA SABALIAUSKAITE kalbasi Emilija Visockaitė. Magiškas barokas (51) • JONAS GRIGAS. Pasaka apie pokario lobį (18) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (10) • PETRAS RAKŠTIKAS. MiniatiūrosDEIMANTĖ DAUGINTYTĖ. Eilės (3) • JUSTINAS KUBILIUS. Apologija miego meistrui: tikrovės sapnų paliudytieji ir įkalinauskintieji (5) • AISTĖ ČEPULYTĖ. Kas Lietuvoje įdomiausia? (2) • GAIVA KULIEŠIENĖ. Nepažinta Lietuva (2) • AISTĖ KISARAUSKAITĖ. Musica, por favor (38) • JO HANNS RÖSLER. Sutuoktinio padūsavimai (2) • ROLF HAUFS. Jis (1) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos XLVI (4) • norėčiau, kad mano ironiją kas nors suprastų (495) • 2009 m. kovo 20 d. Nr. 11 (933) turinys (25) •

Stalinizmas tikrovėje ir kengūroje

LAIMANTAS JONUŠYS

[skaityti komentarus]

Jums jau nusibodo klausytis apie stalinizmo aukas, ar ne? Tad toliau neskaitykite. Bet anglų istoriko Orlando Figeso [Faidžes] knyga „The Whisperers“ („Šnibždėtojai“, 2007) jau išversta į dvidešimt kalbų. Pavadinimo paantraštė – „Asmeninis gyvenimas Stalino Rusijoje“. Čia surinkta ir apibendrinta daug medžiagos apie tai, kaip stalinizmas griovė paprastų žmonių gyvenimus, ypač XX a. ketvirtame dešimtmetyje, kai Lietuva to dar nepatyrė.

Citatos iš „Guardian“ ir „Daily Telegraph“ recenzijų:

Štai trys istorijos iš kasdieninio gyvenimo Sovietų Sąjungoje XX a. ketvirtame dešimtmetyje.

Aleksandras ir Serafima Ozemblovskiai, nuskurdę bajorai, ūkininkavę su savo buvusiais valstiečiais Baltarusijos kaime, buvo suimti 1930 m. ir ištremti už 3000 kilometrų į šiaurę, už šiaurės poliaračio. Jie nusikalto tuo, kad buvo „buožės“ – taip vadinti visi ūkininkai, kurie daug dirbo ir kuriems sekėsi.

Kai tremtinių gyvenvietėje žmonės ėmė mirti iš bado, Serafima su savo dviem mažom dukrom sumanė grįžti į Baltarusiją – dienomis slapstydavosi, o naktimis keliaudavo. Kai pasiekė savo namus, jos tėvai taip persigando, kad maldavo ją pasiduoti milicijai.

Ji paliko dukteris ir grįžo į tremtinių gyvenvietę, o ten sužinojo, kad jos vyras suimtas ir nusiųstas į lagerį, ją irgi suėmė, bet ji pabėgo ir sugrįžo pas savo dukteris – dar kartą įveikusi 3000 kilometrų.

Ilja ir Aleksandra Favisovičiai buvo kirpėjai nedideliame Uralo mieste. 1939 m. klientai įdavė juos valdžiai už tai, kad jie skundėsi dėl prekių stygiaus; juos apkaltino „antisovietine agitacija“ ir išsiuntė į lagerį.

Jų ketverių metų duktė pasiliko pas senelę (motinos motiną), ši uždraudė jai kalbėti apie tėvus. Kas savaitę ateidavo Aleksandros laiškas dukteriai ir kas savaitę senelė sudegindavo jį neatplėšusi.

Moteris, vardu Liza (pavardė nežinoma), 1937 m. įkalinta pagal suklastotus kaltinimus, gaudavo savo mylimos dukters Zojos laiškus. Viename laiške ji rašė: „Brangioji mama, man dabar penkiolika ir aš ketinu stoti į komjaunimą. Aš turiu žinoti, ar tu kalta, ar ne. Aš vis galvoju: kaip tu galėjai išduoti mūsų tarybinę tėvynę?“

Gavusi šį laišką, Liza buvo bebaigianti rašyti laišką Zojai. Ji tada parašė: „Zoja, tu teisi. Aš kalta. Stok į komjaunimą. Rašau tau paskutinį kartą. Būk laiminga. Mama.“ Tada, pasak tai mačiusios kalinės, ji ėmė nesuvaldomai raudoti ir daužyti galvą į stalą.

Orlando Figesas atliko stulbinantį darbą. Visoje Rusijoje sugebėjo pasikalbėti su šimtais žmonių, išgyvenusių tą laikotarpį, iššniukštinėjo daugybę provincijos archyvų, perskaitė šūsnis išspausdintų atsiminimų, išnagrinėjo išblukusius laiškus ir dienoraščius, kuriuos žmonės jam parodė ištraukę iš savo slaptaviečių.

Zinaida Bušujeva maitino savo kūdikį krūtimi, kai 1938 m. atėjo jos paimti. Jos vyras buvo suimtas už išdavystę prieš devynis mėnesius, o dabar ją apkaltino tuo, kad jinai jo neįskundė. Zinaida kandžiojosi ir draskėsi, bet milicininkai laikė ją prispaudę, o kiti tada išsivedė jos dukteris – dvejų ir ketverių metų. Vyresnioji mergaitė, Nelė, atsigręžusi pamatė, kaip motinai smogia į veidą.

Nelė ir jos sesuo Anželina buvo išsiųstos į skirtingus vaikų namus, nes sovietinė valstybė laikėsi principo išardyti „liaudies priešų“ šeimas. Zinaidai buvo leista pasilikti savo mažąjį sūnelį dešimties dienų kelionėje gyvuliniu vagonu į Sibirą. Bet, patekusi į darbo lagerio administracinį centrą, ji turėjo jį atiduoti. Po to nematė vaiko penkerius metus.

Zinaidos Bušujevos istorija – vienas iš daugybės šeimų likimų, kurie negailestingai gula vienas ant kito puikioje ir slogioje Orlando Figeso studijoje, gvildenančioje stalinizmą per asmeninį jo aukų gyvenimą. Figesas, dviejų gerai įvertintų istorinių knygų apie Rusiją – „A People’s Tragedy“ („Liaudies tragedija“) ir „Natasha’s Dance“ („Natašos šokis“) – autorius, sumanė nepaprasto masto tiriamąjį darbą – išgauti intymią patirtį iš žmonių, visą gyvenimą praleidusių aplinkoje, kuri individualybę laikė ardomuoju ir pavojingu dalyku. Šio darbo išdava – įspūdinga emocinio gyvenimo istorija, žvelgianti į visuomenę, kurioje tris ketvirčius šimtmečio asmeniškumas buvo negailestingai gniaužiamas.

Kai kuriais skaičiavimais, buvo represuota 25 milijonai žmonių: sovietų sušaudyti, paskelbti „buožėmis“ ir ištremti arba tapo Gulago kaliniais ir darbininkais vergais. Remiantis viso socialinio spektro šeimų archyvais ir žodine istorija, knygoje „The Whisperers“ daugybė detalių ir smulkių atvejų susiūta į didžiųjų temų audinius: teroro nenuspėjamumą ir jam sąlygas sudariusias veidmainystę, saviapgaulę, konformizmą bei moralinius kompromisus.

Kai kurios istorijos fragmentiškos, o kai kurios beveik nepakeliamos. Viena moteris lageryje pagimdė vaiką, kad turėtų kuo tikėti, bet jos duktė buvo atimta, kai tik išmoko kalbėti bei vaikščioti, ir lagerio vaikų darželyje mirė iš bado. Kitai moteriai buvo sakoma, kad jos vyras yra gyvas lageryje „be teisės susirašinėti“, ji jo ieškojo ir laukė penkiolika metų, kol galiausiai sužinojo, kad jis mirė nuo ligos 1944 m. Tik po jos mirties duktė sužinojo, kad jis buvo sušaudytas 1937 m., arešto naktį.

Maždaug trečdalį medžiagos Figesas gavo iš draugijos „Memorial“ (surinkusios itin daug duomenų apie SSRS politinių represijų aukas) Peterburgo skyriaus. Pernai gruodį Rusijos generalinės prokuratūros Tyrimų komiteto kaukėti darbuotojai įsiveržė į Peterburgo skyrių ir konfiskavo visus standžiuosius diskus su surinkta medžiaga.

Šio mėnesio pradžioje stambi Rusijos leidykla „Attikus“ pranešė atsisakanti išleisti Figeso knygos „The Whisperers“ vertimą neva dėl ekonominių priežasčių. Pats autorius mano, kad tai padaryta dėl politinio valdžios spaudimo. Kovo 4 d. laikraštyje „Guardian“ jis priminė tokias aplinkybes:

2007 m. birželį Vladimiras Putinas vienoje konferencijoje paragino Rusijos mokytojus Stalino laikotarpį vaizduoti teigiamiau. Juk, pasak jo, Stalinas Sovietų Sąjungą pavertė didžia valstybe, laimėjo karą prieš Hitlerį, o jo „klaidos“ nebuvo blogesnės už Vakarų valstybių nusikaltimus. Vadovėliai, rašantys apie Didįjį terorą ir Gulagą, buvo išcenzūruoti; istorikai, akcentuojantys Stalino nusikaltimus, apkaltinti patriotizmo stoka. Valdžia parengė savo vadovėlį: „Šiuolaikinės Rusijos istorija: 1945–2006“. Pasak vieno iš autorių, Pavelo Danilino, čia siekiama parodyti Rusijos istoriją „ne kaip slogią nelaimių ir klaidų seką, o kaip tai, kas gali skatinti pasididžiavimą savo Tėvyne. Štai taip mokytojai turi dėstyti istoriją, o ne drabstyti savo Tėvynę purvais.“

Rusų rašytojai stalinizmo laikotarpį yra įspūdingai pavaizdavę daugelyje kūrinių. Garsų Juzo Aleškovskio romaną „Kengūra“ („Kenguru“) perskaičiau tik šiemet, nusipirkęs Vilniaus rusiškame knygyne, nors girdėjau apie jį dar sovietmečiu. Žinoma, autoriaus teisių nepaisančiuose rusų interneto tinklalapiuose seniai buvo galima jį rasti, betgi nesinori romano skaityti kompiuterio ekrane (o ir išspausdintais lapais tai nepatogu). Tai yra kūrybinga, šėlstanti fantasmagorija stalinizmo realijų temomis – veiksmas prasideda 1949 m. Šis bravūrišku, šelmišku stiliumi parašytas romanas turi tarsi dvilypę plotmę – gausios to meto realijos susipina su esmę išgryninančiu fantazijos polėkiu, ir ši drastiška tragikomedija primena geriausias XX a. antiutopijas, pvz., George’o Orwello.

Arogantiškam laisvos dvasios personažui (ir romano pasakotojui) aukštas KGB pareigūnas leidžia pasirinkti, pagal kokią sukurptą bylą norėtų būti teisiamas, ir jis, vertindamas vaizduotę bei išradingumą, iš daugelio pasiūlytų variantų sutinka būti kaltinamas Maskvos zoologijos sode „žvėriškai išprievartavęs ir nužudęs kengūrą Džemą naktį iš 1789 m. liepos 14 d. į 1905 m. sausio 9 d.“ (Prancūzijos revoliucijos ir Rusijos 1905 m. revoliucijos pradžios datos). Pagal naujausius mokslo pasiekimus tokį kaltinimą suprojektavo pažangiausia pasaulyje, naujos visuomenės klestėjimui sukurta aparatūra (be abejo, primenanti šiuolaikinius kompiuterius, nors romanas užbaigtas 1975 m.). Parodomasis procesas vyksta karnavališkame košmare – pasikvietus visų „broliškų respublikų“, „darbo kolektyvų“, „giminiškų užsienio kompartijų“ ir t. t. atstovus, apie tai sukuriamas filmas.

Įspūdingiausia, kad romano išmonė ir neprijaukinta vaizduotė pranoksta kokį nors galimą tiesmuką demaskavimo patosą – ilgą laiką iki teismo pasakotojas (kurio vardų – kurioziška daugybė) lepinamas vienutėje: ten lyg klaikiame maskarade pasirodo seksualiai paslaugios merginos, sukriošęs geriausias sovietinis kengūrų žinovas, valgyti patiekiami vėžiai su alumi, o sienose puikuojasi didžiuliai, kasnakt mįslingai ir grėsmingai kintantys Marxo (čia vadinamo Kyrly Marly) bei Lenino portretai ir revoliucinių kovų vaizdai.

Atbuvęs košmariškus keletą metų lageryje ir Chruščiovo laikais sugrįžęs į laisvę, herojus graužiasi sutikęs prisipažinti dėl tos kengūros, kuri dėl vaizdinio įrodymo iš tikrųjų buvo užmušta: verčiau jis būtų „prisiėmęs pasikėsinimą į Malenkovą, Kaganovičių, Molotovą, Bulganiną ir prie jų prisiplakusį Šepilovą. Ir ką gi? Šitų idiotų vis tiek niekas nė neketino žudyti, nes žudoma ir kėsinamasi tik į asmenybes, o tokio mėšlo kaip jie Rusijoje pilni patvoriai. Atpylęs už juos būčiau tą patį terminą, o vargšas gyvūnas būtų likęs gyvas ir sveikas.“

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


154108. Jonas2009-03-17 18:32
Puikus straipsnis. Gerai, kad nebijome kalbėti apie bolševikų piktadarybes. Jeigu pakalbintume likusius kaimuose tremtinius, jie papasakotų dar baisesnių bolševikų nusikaltimų lietuviams, nei knyga „The Whisperers“ pasakoja.

154113. varna2009-03-17 19:01
Jonai, geriau papasakok ką žydai pridarė lietuviams. Beje, teismui ruošiesi?

154126. Dede :-) 2009-03-17 20:02
O tu ,Varna, papasakok ka lietuviai padare zydams.Turetu gautis idomi ir vaisinga diskusija.

154148. 2009-03-17 22:49
Žydai padarė revoliuciją Rusioje. Šaunuoliai.

154165. ačiū,2009-03-18 11:04
suintrigavo "Kengūra".

154176. Teta2009-03-18 12:41
Lietuviai prie Baltijos jūros varnas šaudo ir valgo. Ypač sunkmečiais.

154180. archyvaras2009-03-18 14:02
Ypač garsūs varnų šauliai ir ėdikai yra pakruojiškiai, net festivalį kasmet ten ruošia...

154194. virusas :-) 2009-03-18 14:45
geras ir reikalingas straipsnis

154308. Teta2009-03-18 22:22
Jauciu vis didejanti potrauki nuvykti i ta Pakruojo festivali. Jeigu leis varnas pyskinti ir sveciams, susigundysiu.

154326. mie2009-03-19 08:26
jau apsisprendziau irgi nuvykti i ta festivali ir mesti granata i pacia ediku tirstuma.

154333. e - mesti granata 2009-03-19 08:54
Džihadas, jis ir Pakruojy,-džihadas.

154334. m - e2009-03-19 09:26
ne, dzihadas yra tik musulmonams.

154345. gurmanas2009-03-19 11:03
Kazkas, is cia rasanciu, viena varna jau suvalge, net nesulaukes festivalio. Ir su niekuo nepasidalino. Arba suokalbininkai irgi tyli. O gal tai buvo elementarus rinkos tyrimas?

154385. miestei - archyvaras2009-03-19 22:01
Mokomąją granatą, mieste. Pamiršai patikslinti. Ir aš pamiršau - ten visi varnašaudžiai su šautuvais. Būk atsargi, brangi mieste, tame Pakruojyje...

154397. dd2009-03-20 08:35
O kas sudėlios lietuviškas istorijas? Į kokią knygą, gerbiamieji rašantieji?

154398. mie - archyvarui2009-03-20 09:17
teisingai pastebejai: pamokomaja granata. kad kiti varnaedziai, pamate savo bendru zarnas, rankas ir kojas, kabancius ant medziu saku, pasimokytu visam likusiam gyvenimui.

154411. black dog :-) 2009-03-20 11:01
Tai pati svarbiausia tema,neišsemiama...Ačiū autoriui.

154412. pp2009-03-20 11:38
Vertinant mesininkus (kaip alternatyva "zemininkams") idomi ir "mie", bet as labiau vertinu klasika: "„Žudykite! Žudykite! Žudykite! Juk nėra tokio tarp jūsų, kuriam būtų nekaltų vokiečių. Kalti visi – ir gyvieji, ir negimę! Sekite draugo Stalino direktyva visiems laikams sutraiškyti fašistinį žvėrį jo paties urve. Išprievartaukite vokiečių moteris ir palaužkite jų rasinį išdidumą. Paimkite jas kaip grobį. Žudykite, šlovingieji ir nenugalimieji raudonarmiečiai!“ Zarnos, rankos, kojos, ir net bybiai cia pasilieka tarp eiluciu (bet skaitytojas gali aiskiai pajusti, kai jie kisami savininkui i burna, pries tai atskyrus nuo sakines). Tai ir yra tikrosios klasikos pranasumas pries siuolaikine literatura.

154428. mie2009-03-20 15:03
speju, kad ilja erenburgas taip savo laiku rase.

154439. e - m2009-03-20 15:58
Atspėjai. Dabar atspėk tautybę.

154441. m - e2009-03-20 16:00
tautybe neturi reiksmes.

154445. e - m2009-03-20 16:52
Eeeeee, nesakyk... Prisimink įvykius Gazoje. Nacių yra visose tautose.

154446. e - m2009-03-20 16:55
http://www.balsas.lt/naujiena/244159/izraelio-kariai-pasakoja-apie-gazos-civiliu-zudynes/rubrika:naujienos-pasaulis-likespasaulis

154467. ežerui nuo varnos (mieste, tu to "valstybininko-kraujasiurbio" neklausyk)2009-03-20 19:14
ežere, kiaušius nurausiu sutikęs, jei dar čia ant žydų varysi. (kiaušius turėjau omeny virtualiai, nes tik virtualius kiaušius tu teturi)

154481. e (ne tau, pasenęs egocentriškas vaike Varna, mane stabdyt. O tikrų žydų garbę apgynė tie žydų kareivėliai, kurie atskleidė:2009-03-20 20:37
`„Haaretz“ dienraštis spausdina pėstininkų būrio vado pasakojimą apie tai, kaip buvo šaudomi beginkliai civiliai. „Ten stovėjo namas, kurio viduje buvo šeima... Mes suvarėme juos į kambarį prabėgus kelioms dienoms, kai buvo gautas nurodymas juos paleisti. Ant stogo buvo įrengtas snaiperio postas. Būrio vadas leido šeimai eiti ir paliepė keliauti į dešinę. Viena mama ir jos du vaikai nesuprato ir nukeliavo į kairę, tačiau buvo pamiršta pasakyti snaiperiui ant stogo, kad šeimai buvo leista eiti ir viskas yra gerai, ir jis turi nešaudyti... Jis padarė tai, ką turėjo padaryti, nes jis tik vykdė nurodymus. Snaiperis pamatė prie jo artėjančią motiną su vaiku, jie buvo arčiau nei leinija, kurios niekas neturėjo peržengti... Jis nušovė juos... bet kokiu atveju atsitiko taip, kad galiausiai jis juos nužudė“ - pasakojo karys.`

154489. aš, vėl aš2009-03-20 21:42
Žydai padarė revoliuciją Rusioje. Šaunuoliai. Leninas, Berija, Dzeržinskis ir kiti realūs kiaušai.

154498. oi,2009-03-21 00:13
o Leninas buvo dar ir kalmukas.

154499. o 2009-03-21 00:14
latvių šauliai kiek ten daug nuveikė...

154500. o2009-03-21 00:18
Vytautas Putna, Feliksas Baltušis-Žemaitis, Jeronimas Uborevičius kiek toj Rusijoj nuveikė!

154503. io2009-03-21 02:54
Benkartas tas Blank sunus buvo, kaip ir visi kiti jos vaikai, nes Uljanovas vaiku tureti negalejo (ziur. Lubiankos archyva). Ochranka per jega ta sliundra apzenijo, noredama ja patraukti nuo Romanovu dvaro kuo toliau, nes ta buvo gerai apmokyta qwa, kuri sugebejo prilysti prie tarpukojo paties Aleksandro Romanovo, kuriam veliau susprogdinti kiek paauges jos meiluzes benkartas pagamino bomba. Kai nepavyko blanas A (motina), ir blanas B (vyresnis sunus), buvo vystomas ir igyvendintas blanas C (govorim "Lenin"- podrozumevajem - "Partija"). Ir pabaigai truputi is raidziu magijos: BANK = B(L)ANK, kur "L" (eta - um, chestj, i sovestj). O uljanovai, uboreviciai, ir visi kiti naivuoliai sauliai = 0.

154571. nesupratau2009-03-21 20:06
Ka Jonusys norejo pasakyti... Kodel jis raso, kad rusams buvo blogiau, nes 4 d-metyje lietuviu dar netreme i Sibira ir kam cituoja angliskus laikrascius. Mano mociute pasakojo ir baisesniu dalyku. O kiek lietuvisku knygu isleista su istorijomis, nuo kuriu siausiasi plaukai. Kodel mus reikia itikineti istraukomis is Guardian ir Daily Telegraph? Labai labai keistas straipsnis. Kaip amerikonams

154573. mie2009-03-21 20:13
musu nereikia itikineti, gal mums tik idomu zinoti.

Rodoma versija 22 iš 22 
7:20:08 Jan 10, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba