ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-03-13 nr. 932

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

AUŠRA KUNDROTAITĖ. Metoniminė distiliacija. Kambarys kvadratinėm sienom (9) • LAIMANTAS JONUŠYS. Stalinizmas tikrovėje ir kengūroje (32) • -gk-. Sekmadienio postilė (9) • Su romano „Silva Rerum“ autore menotyrininke KRISTINA SABALIAUSKAITE kalbasi Emilija Visockaitė. Magiškas barokas (51) • JONAS GRIGAS. Pasaka apie pokario lobį (18) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (10) • PETRAS RAKŠTIKAS. MiniatiūrosDEIMANTĖ DAUGINTYTĖ. Eilės (3) • JUSTINAS KUBILIUS. Apologija miego meistrui: tikrovės sapnų paliudytieji ir įkalinauskintieji (5) • AISTĖ ČEPULYTĖ. Kas Lietuvoje įdomiausia? (2) • GAIVA KULIEŠIENĖ. Nepažinta Lietuva (2) • AISTĖ KISARAUSKAITĖ. Musica, por favor (38) • JO HANNS RÖSLER. Sutuoktinio padūsavimai (2) • ROLF HAUFS. Jis (1) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos XLVI (4) • norėčiau, kad mano ironiją kas nors suprastų (495) • 2009 m. kovo 20 d. Nr. 11 (933) turinys (25) •

Sekmadienio postilė

-gk-

[skaityti komentarus]

III gavėnios sekmadienis (1 Kor 1, 22–25)

    Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė. Bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – mes skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones.


Bažnyčiai vis dar reikia vitražų

Nemėgstu Apaštalų darbų ir keistuolio Pauliaus. Nuo to laiko, kai nukrito nuo to savo arklio, jis su tipiško konvertito uolumu ir įkarščiu ėmėsi statyti Bažnyčią, kurios doktrinos, jei ir nedrįstu kritikuoti, širdyje šalinuosi. Keista, Jėzus turbūt nė vienoje Evangelijos vietoje nebuvo toks kategoriškas ir nepaliko tiek daug teorinių pranešimų, kuriais galėtų sėkmingai pasinaudoti katalikai praktikai. Pirmasis laiškas korintiečiams, nors parašytas įkvėptai, nėra toks gudrus kaip, sakykime, antrasis; ypač vienalaikiškai jame pasisakyta apie moteris, su fariziejišku stropumu išaiškinti šeimos modeliai, o šalia viso to lyg per klaidą (ne tas nuorašas?) sugiedotas himnas meilei. Beje, iškart po himno einantis skyrius lyg ir steigia racionalumo dimensiją kiek impulsyvioje ir itin asmeninėje Pauliaus mistikoje, bet dėl to skyriaus dar ilgai bus pešamasi, vienaip jį perskaitys Bažnyčios teoretikai, kitaip – praktikai, trečiaip – netikintieji, ketvirtaip – poetai.

Bet čia tik apie tris sakinius, numatytus sekmadienio skaitiniuose. Žyminčius ryškią perskyrą tarp senojo ir naujojo pasaulių, pagonių ir krikščionių, žydų ir graikų. Taip, teoriniai Pauliaus samprotavimai nublanksta prieš visas dvasines Jėzaus praktikas. Akademinis rašymas taip kartais atrodo blankus analizuojamo romano atspindys. Atšvaitas, reprodukcija, karštakošiškas bandymas perteikti originalo sukeltos estezės efektą. Galima suprasti ir įvertinti Dostojevskį perskaičius jį patį, ir, matyt, galima jį įsimylėti perskaičius Freudą – kažkokia panaši priešprieša man klojasi tarp Evangelijos ir apaštalų raštų. Šioje ištraukoje apeliuojama į „kvailybę“ ir „silpnybę“ – be abejo, susitapatinant su jomis ir viliantis visa perprasti bei nugalėti. Bet aš, tiesą sakant, visą laiką prieš tuos du reiškinius nuleidžiu rankas, negaliu nenuleisti.

Jie atsispindi tokiuose elementariuose dalykuose kaip katalikų pasisakymai kokiais nors pasaulietiškais klausimais, nebūtinai pačiais opiausiais. Toji Bažnyčia, Pauliaus statytinė, lig šiol nemoka net skaityti: pvz., ieško knygose katalikiškumo. Ir jeigu būna viena ausimi girdėjusi ką nors apie „netvarkingas“ autoriaus vertybes, atsižada net ir genijų. Todėl ji beveik laukinė, ganėtinai kvaila, neretai jai rūpi tik jos pačios jausmai ir polinkis į neurotišką „taisyklingumą“. Ji kliaunasi viso to „išmintimi“ ir „stiprybe“, įpainiodama patį Dievą, bet nieko nepatikrindama savo kailiu. Tai Bažnyčiai vis dar reikia senstelėjusių Pauliaus instrukcijų ir vitražų, nes apaštalavimo tąsos ir nuolatinio NT laiškų rašymo ji irgi nesuvokia, veikiausiai nemoka perskaityti.

Jeigu Dievas kartais ir apsimeta silpnas ir kvailutis, tai tikrai ne tam, kad mėgdžiotume jį savo patogiam tingėjimui dalyvauti tikrame gyvenime, dar kartą patikrinti ir ištverti atsinaujinančio dvasingumo dilemas. Visada abejosiu Pauliumi, jo nekintamumu, dabartiniais tuometinių signifikantų signifikatais. O vis dėlto juk duočiau ir ranką, ir koją nukirsti dėl to paties Kristaus, kaip ir jie, šiandieniniai Pauliaus cituotojai ir adoratoriai.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


154131. zz2009-03-17 20:28
..."bet nieko nepatikrindama savo kailiu." Gerai pasakyta. O Raštas yra visas Dievo įkvėptas, visas.

154151. toks skaito 2009-03-18 01:41
šįkart silpnokai...

154157. Pritaria tokiam ir papildo2009-03-18 08:19
Tikrai silpnokai. Ne tas zodis - zemiau bet kokio silpnumo...

154166. toks rašo2009-03-18 11:11
nesismulkinkim ,- dėkim iškart galvas ant kaladžių ...

154203. Pritaria tokiam2009-03-18 14:57
Cia ne tas zodis, kad galvas dekim ant kaladziu, cia jau ne tik galvas ant kaladziu reikia deti.

154292. kieno galvas?2009-03-18 20:32
Savo siūlote?

154410. twiceafterdinner2009-03-20 10:45
Dekite dekite, Benadas xvi jau galanda giljotina. Greitai jums bus misios.

154413. visas šis laikraštis2009-03-20 11:50
dubliuoja sugėrovus ir sugulovus, nusibezdėjęs temomis ne tik apie lietuvišką krik-čionybę........................

154433. > visas šitas laikraštis 2009-03-20 15:35
o tu krik62ionis?

Rodoma versija 22 iš 22 
7:20:06 Jan 10, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba