keliauju link mūsų susitikimo padangtės
dykynėj būsiu grumstu prie kurio lieties
nušviesk taką mano kojoms
motyvais
gulbės išskaldo
ledo lytis –
bjauriojo
ančiuko
kompleksas
prikels
gęstančias
legendom patikėjom –
nesibaimink –
drąsiai gerki
iš balos –
avinėliu nepavirsi
apkabini medį –
kraujo brolį
užrašau gyvenimą
įvardiju sãgom
pramanai –
pramanytos fabulos
pasakų
nebetikėk
tik patikėk
trečias broli – – –
pro drožinėtas langines
reikia apsaugoti
nuo lietaus mano langą
kad nesubliūkštų vaizdai
kuriuos plagijuoju
ir šaltį pristabdyti
juk rašyt privalau
atsivėręs
langą į vidų
kad paukščiai nebijotų
jie suneša į lapus po žodį
raišioja priesagomis
šlubuojančioms šaknims galūnes
taip ilgu po dalį
rinkt eilėraštį
bet verta kol tikiu
kad tik paukštiškos mūzos
laimę laimėti išmokytos
suketvirčiuotas ligi beveik sveiko
išdalini save į dienraščių straipsnius
dienoraščius naktiraščius apie
naktipuodžius
nebelieka iš ko augti
prisėji žodžių nederlingoj žemėj
lyg biblinis veikėjas
ir lauki pra
si
dėjimo
užprogramuotas pra
laimėjimas
t. y. pra
šauni
pra
loši
mokaisi
pra
sidėti
kuo nors
geriau pasibaigtum
po truputį nužmogėji
traukies į atomą
grįžti iki big bang
esi menka dulkė
laukianti didžiojo prasidėjimo
melsk kad
dirva būtų derlinga
big bang
nauja pradžia tau
žodi
vėl į užburtą upę
lapkritį krenta kritika iš kiekvieno burnos
tad saugiau lindėt tarp popieriaus lapų
nereikšti jokių pretenzijų menui
nerašyti recenzijų apie meną
jokios pozos rašant prozą
net prozos apie pozą
impozantiškais žodžiais rašinėt
ant knygų kampo kad tu cenzūruojamas
gruodį galynėtis su premijuotais žinovais
nes tavo teksto sandara lygiuojasi
(kaip kariuomenėj)
su didžiųjų metaforų poetizmais
esi išrinktasis (užkeiktas stovėt eilėje)
lygiuot ramiai palik
pagamintą kūrinį ir į karą
(su savimi)
įsirašei karybon čia ne kūryba
esi apgautas
lygiuot laisvai išeik
juk grįši
(?)
regint
Ovidijus
vizitinė kortelė
byloja apie titulą
kai jis pradėdavo gimti tvartely
kažkuri iš nekaltųjų
puldavo kniūbsčia po kojom
valgant valgymą jam užsigeriant avipieniu
andai prausė išpurtusias pėdas
gydančiu vandeniu
tik tvarstyk žaizdas ir vyniok
jis niekad neklūpojo
po kviečiamos
Videta vardu
pirštų pabaigėlėm
toji tarnaitė malonės pilna
ir tiek
reginčioji nemoka gražiai išeiti
ji neatėjo dar
ir gimti vis nesugeba
tinkamai
pasistiebus ant vandens
nenugrimzta
kiek suirzusi iriasi
malonės pilna Ovidijui
atėjimams
____________________________ Ovidijus (lot. ovis – „avis“) – „avininkas“. Videta (lot. video – „matau“) – „matančioji“.
Gerbiamosios moterys, merginos, panelės, kai rašote eilėraščius, rašykite moters, o ne vyro vardu (kaip, pvz. eil. "skleidimasis" raso "esu nuogas"). Kodėl Jums reikia apsimetinėti vyrais? Kodėl mielosios mano? Man šlykštu nuo to apsimetinėjimo. Jūs man gražios kaip moterys, o kaip vyrai ne tokios gražios.
ATĖNAI
Lietuva internete
