ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-01-09 nr. 923

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ELIZABETH BISHOP. Stebuklo reikmenys (13) • MINETTE MARRIN. Pinteris ir keistas literatūros dėsnis: genijai su beprotiškom politinėm pažiūrom (12) • -js-. Sekmadienio postilė (5) • RIČARDAS ŠILEIKA. Aktualijos (27) • SERGEJUS KANOVIČIUS. Pasų kontrolė Kalėdų Vilniuj (5) • Su psichologu profesoriumi BOGDANU WOJCISZKE kalbasi Marcinas Rotkiewiczius. Vyrai nėra protingesni, o moterys – geresnės (7) • SAULIUS ŠALTENIS. Kalbėk, Lola, kalbėk... (16) • EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Paribių idėja parodoje: migla ar tinklas? (1) • VIKTORIJA SAKAITĖ. Eilės (6) • ILONA JANULIENĖ. Eilės (3) • ALBERTAS ŽINEVIČIUS. Eilės (4) • RASA PEKARSKAITĖ. Eilės (1) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (5) • RASA BALOČKAITĖ. Antrosios lyties liudijimai sovietmečio tema (12) • EGLĖ SAKALAUSKAITĖ. Sutartiniai ženklai (1) • AUŠRA KUNDROTAITĖ. Literatūrinė kaukė (9) • INGA MIGŪNAITĖ. Miniatiūros (2) • MARIUS ABRAMAVIČIUS. Miniatiūros (2) • HANS-HORST SKUPY. AforizmaiPETRAS RAKŠTIKAS. Narvas (15) • Kur esi, kad nepripėdavai (557) • 2009 m. sausio 16 d. Nr. 2 (924) turinys (3) •

Narvas

PETRAS RAKŠTIKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Jis pirko žiurkę, narvą ir pastatė geriausiai matomoje virtuvės vietoje šalia šaldytuvo. Šaldytuvo burzgimas žiurkei netrukdė, bet viešumo ji vengė keletą mėnesių. Paleista pasilakstyti, ji ieškodavo naujų slaptaviečių, sukdavo ten gūžtas ir tempdavo į jas maisto atsargas.

Jis pats turi keturis narvus: butą, darbovietę, mašiną ir dirbtuvę. Juose periodiškai leidžia savo gyvenimą, retkarčiais užsukdamas į parodų salės, kavinės ar pažįstamos moters narvą.

Plieno narvelis priklauso jam, o šiaudinė gūžta yra oficialiai pripažinta žiurkės nuosavybė, į kurią jis nereiškia jokių pretenzijų. Žiurkė turi ką veikti. Ji retai miega, daug kasosi, budi, renka maistą, o paleista tą patį veikia jo didžiajame narve įkurtose atsarginėse rezidencijose. Monotonišką gyvenimą paįvairina žymėdama „savo“ teritoriją jo erdviame būste. Keletą kartų buvo išbėgusi į balkoną, žvilgtelėjo į daugiabučio kiemo narvą, kaimyno balkoną, bet užuodusi ten katę ir šunį užtrenkė svetimų gyvenimų duris.

Darbe jis dirba kalbėdamas. Dirbtuvėje piešia, tapo, skaito, rūko. Namo grįžta vėlai, išleidžia iš narvo žiurkę, žiūri televizorių, sėdi prie kompiuterio, kas vakarą išgeria, nepasigeria, barbena į stalo kraštą, gremžia sofos kampą, kaso atšuoliavusią žiurkę, o ši švelniai kramto, laižo jam pirštus ir, po kelių akimirkų prisiminusi savo gyvenimiškai svarbius reikalus, vėl strimagalviais puola pastalėn ar į palovę ieškoti ko nors. Be labai retai užklystančių vorų ir paslapčių, daugiau nieko ten rasti negalima, nebent iš jo peleninės nugvelbtą nuorūką, saldainių popierėlių ir kitokių smulkmenų, kurias reikia periodiškai tikrinti, pažymėti, rūšiuoti ir pernešti.

Jis uždirba gerai, todėl jiems abiem maisto pakanka, nors žiurkė, būdama moteriškosios lyties padaras, uoliai renka maisto atsargas kada nors (gal) ateisiančiai juodai dienai. Pasitaiko tamsių dienų, kai lyja. Tuomet žiurkė atidžiai stebi prastai apšviestos virtuvės plotą ir laukia jo grįžtant. Ji labai džiaugiasi, sekioja po virtuvę, o jei jis pamiršta uždaryti narvo duris, dideliais gražiais šuoliukais entuziastingai perneša gūžtos maisto atsargas į slaptavietę po vonia. Jei narvelis uždaromas, tuomet ji pusvalandį neišlenda iš už virtuvės baldų ir, uoliai melsdamasi, kasydama sau šonus, morališkai atsikrato kenksmingos jo įtakos savo gyvenimui.

Jis kasdien nuvažiuoja kelias dešimtis kilometrų iš namų į darbą ir atgal. Kelio koridorius už mašinos langų lėtai, monotoniškai, metodiškai jam deklamuoja eiles apie besikeičiančias oro sąlygas, metų laikus, apie kelyje nutrenktus gyvūnus, kelių policininkų budrumą, eismo įvykius, naujas statybas pakelėse. Nenauja mašina rieda gerai, joje šilta ir visuomet groja mėgstama muzika. Po to, kai pavėžėjo keleivį ir tas purvinais batais ištepė mašinos saloną, visuomet važiuoja vienas.

Žiurkei patiko didelė spinta, už kurios ji įsikūrė naujus apartamentus ir galėjo žvaliai iškišusi galvytę klausytis, kaip jis barbena į stalo kraštą ją kviesdamas. Patiko jai tik po septyniolikto ar dvidešimt penkto pabarbenimo paimti siūlomą riešutą ir, mikliai išsisukus visų dešimties pirštų, ramiai kramsnoti jį ištaigingame būste. Nusivylęs žiurkės bjauriu, uždaru charakteriu, jis atitraukė nuo sienos spintą, konfiskavo maisto atsargas ir skyrė savaitę arešto plieno narvelyje. Maisto ir vandens davinio nesumažino. Trečią arešto dieną žiurkė nusivylė gyvenimu ir, puolusi į depresiją, užsidarė gūžtoje. Ketvirtą dieną vienas sėdėdamas ant sofos prie televizoriaus jis jai viską atleido, davė pagerinto maisto ir suteikė amnestiją. Ji mielai priėmė abi dovanas ir atsidėkojo jam padidintu dėmesingumu. Deja, įėjimai į apartamentus už spintos buvo užkišti nepajudinamai sunkia kriaukle iš Atlanto vandenyno ir tuščiu buteliuku nuo vaistų.

Jo narve žiurkės gyvenamasis plotas sumažėjo dviem kvadratiniais metrais. Dėl to ji nelabai nuliūdo, nes liko dar keturiasdešimt devyni kvadratiniai metrai, kuriuos uoliai apeiti ilgam nepaliekant sofos kampo gremžėjo, stalo krašto barbentojo vos užtekdavo pavakarės. Ištroškusi, žiurkė imdavo brazdenti narvelio grotas, primindama, kad jau vėlus metas ir jam laikas miegoti. Ilgainiui jie ėmė gerai vienas kitą suprasti.

Naktimis ji saugodavo jo miegą, trepsėdavo narvelyje baidydama kažką nematomo, klausydavosi jo knarkimo, retų lovos girgždesių jam verčiantis ant kito šono, atsargiai triaukšdavo grūdus, o kartą, jam pradėjus kalbėti per sapnus, pro grotų plyšį įsitraukė šalia numestą polietileninį maišelį ir pusę nakties uoliai plėšė uosdama keistai kvepiantį sintetinį kamšalą. Tą naktį jis daugiau nebemurmėjo ir tylomis užbaigė sapnų odisėją.

Septinto gimimo mėnesio pavakarę glostoma žiurkė užmigo jo rankose ir snaudė ištisas šešias minutes. Iš arčiau prie lempos apžiūrėjęs augintinę, ant sprando pastebėjo rausvus taškelius. Blusos? Erkės? Akinių užsidėti nespėjo, nes susigėdusi žiurkė išsiveržė iš rankų ir nulėkė po lova susitvarkyti.

Nuėjęs į veterinarijos vaistinę, jis gėdijosi klausti apie žiurkės raudonus taškelius ir nusipirko šimtą gramų pagerinto maisto, vitaminų ir karuselę. Namuose nusivylęs konstatavo, kad žiurkė išaugusi ir karuselėn vos telpa. Žiurkei net galva apsisuko suvokus, į kokią nesąmonę ją nori įkišti, todėl grybštelėjo dantimis kvailą smilių ir pasislėpusi už skalbyklės sugraužė nepraimtą lazdyno riešutą, o jis tą vakarą išgėrė visą pakuotę alaus.

Aštuntą ryto ji apsivalė pažastis ir tarpupirščius, droviai iškišo juodą galvutę iš gūžtos, apuostė į narvelį įlindusią plaštaką, nulaižė maisto kvapą ir, užlipusi ant delno, pakilo virš šaldytuvo, keletą metrų paskrido ir įsikibusi į nykštį nusileido ant grindų. Jai nepatinka pompastiški šeštadienių rytai, kai jis valo jos narvą, išmeta sukauptą turtą, išplauna grindis, pakreikia bekvapių trupinių. Taip pat valo ir savo narvą, naikina gyvenimo pėdsakus, kuriuos per visą išeiginę reikės vėl dėlioti į vietas ir žymėti.

Jai atrodė labai keistas jo pomėgis sėdėti prie monitoriaus. Ji pragraužė pastalėje bėgioti trukdančius laidus, kurie keistai dilgino dantis ir savotiškai jaudino. Paskui jis kvietėsi kompiuterio taisytoją, šis rado nugraužtą garso kolonėlės laidą. Žiurkė vėl gavo septynias dienas arešto. Bausmė buvo sušvelninta iki penkių dienų ir viskas pasikartojo kaip ir po įvykio su spinta.

Likusį bendro gyvenimo laiką jie pragyveno be didesnių konfliktų, kol, persivalgiusi šokolado, žiurkė užvertė savo rausvas kojytes ir atgulė į nežinia kieno žemėse iškastą duobutę po kumščio dydžio akmeniu. Ji išsinešė iš narvo savo kvapą ir užleido vietą baltagurkliam žiurkėnui, kuris, būdamas ėdrus ir kvailas, viską iš eilės graužė ir trečiąjį savo laisvadienį paspringo elektros srove, užsikąsdamas penkių centimetrų ilgio pieštuku.

Vyras narve gyveno vienas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


146344. Apsvaigusi2009-01-13 18:04
toks kažkoks simpatiškas tekstas...

146354. amigo2009-01-13 19:49
sis zmogus is tiesu turi ziurke, grazu, o dar graziau idomiai apie ja parasyti, imponuoja pagarba ziurkikei kaip individui, kaip lygiam zmogaus gyvenimo partneriui...

146383. net atsigavau 2009-01-14 10:20
gryna... neperkrauta... uzbaigta...ir dar daug kitu geru apibudinimu

146470. Gabi2009-01-14 22:26
Gražu, miela, labai labai kvepia gyvenimu

146654. cc2009-01-15 21:41
Jo gyvenimas analogiškas žiurkės. Mūsų taip pat?

146657. pl2009-01-15 21:50
Gražu, bet geriau įsitaisykit žmoną su vaikeliu, ko čia senberniškai mylite žiurkes. Žinoma, vargo bus daugiau, bet gal ir prasmės?

146667. krankt2009-01-16 01:21
labai simpatiskas tekstukas

146689. amigo2009-01-16 10:21
ziurke vertinga tuo, kad nekalba, o veikia, o zmona, vaikelis - harmoningo buvio ir geros prozos su jais neiseitu...

146730. katė2009-01-16 12:47
Patinka man tas Petras. Ir aš viena. Reikės pirkti žiurkę.

146757. atsigavau>katei2009-01-16 14:55
ne ziurke isgelbes nuo vienumos, o koks nors mylintis Petras...

146791. zmonija2009-01-16 20:18
Žiurkės mylimos žmonių sąskaita

146803. krankt2009-01-16 23:08
nes yra labai nemazai zmoniu, bjauresniu uz bjauriausia ziurke.

147004. varna2009-01-18 14:56
Labai gražus tekstas. Toks liūdnas, liūdnas... Ačiū.

147169. viix :-) 2009-01-19 18:34
Užuojauta. Žiurkė Marytė labai liudi.

164406. Evutea :) :-) 2009-06-27 11:17
:) NIce vary Lb grazu :PPP =)

Rodoma versija 27 iš 28 
2:52:25 Jan 3, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba