ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-01-09 nr. 923

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ELIZABETH BISHOP. Stebuklo reikmenys (13) • MINETTE MARRIN. Pinteris ir keistas literatūros dėsnis: genijai su beprotiškom politinėm pažiūrom (12) • -js-. Sekmadienio postilė (5) • RIČARDAS ŠILEIKA. Aktualijos (27) • SERGEJUS KANOVIČIUS. Pasų kontrolė Kalėdų Vilniuj (5) • Su psichologu profesoriumi BOGDANU WOJCISZKE kalbasi Marcinas Rotkiewiczius. Vyrai nėra protingesni, o moterys – geresnės (7) • SAULIUS ŠALTENIS. Kalbėk, Lola, kalbėk... (16) • EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Paribių idėja parodoje: migla ar tinklas? (1) • VIKTORIJA SAKAITĖ. Eilės (6) • ILONA JANULIENĖ. Eilės (3) • ALBERTAS ŽINEVIČIUS. Eilės (4) • RASA PEKARSKAITĖ. Eilės (1) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (5) • RASA BALOČKAITĖ. Antrosios lyties liudijimai sovietmečio tema (12) • EGLĖ SAKALAUSKAITĖ. Sutartiniai ženklai (1) • AUŠRA KUNDROTAITĖ. Literatūrinė kaukė (9) • INGA MIGŪNAITĖ. Miniatiūros (2) • MARIUS ABRAMAVIČIUS. Miniatiūros (2) • HANS-HORST SKUPY. AforizmaiPETRAS RAKŠTIKAS. Narvas (15) • Kur esi, kad nepripėdavai (557) • 2009 m. sausio 16 d. Nr. 2 (924) turinys (3) •

Aktualijos

RIČARDAS ŠILEIKA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rašytojų sąjungos kavinė „Suokalbis“. 2008-ųjų lapkritis
Ričardas Šileika

Ar jūs atsimenate pačias kino filmų pradžias ir pabaigas? Pačius pirmutinius ir pačius baigiamuosius vizualinio naratyvo kadrus? Ar jums įsirėžė, kokiu vaizdu pradedamas Antonioni filmas „Raudonoji dykuma“, Jarmuscho „Negyvėlis“, Almodóvaro „Sugrįžimas“, Tarkovskio „Nostalgija“? Ar galite pasakyti, kokia finaline akimirka baigiamas Kim Ki-duko filmas „Samarietė“, Muratovos „Antrarūšiai žmonės“, Barto „Koridorius“, Abuladzės „Troškimų medis“?

Manding, toli negražu ne tūlas žiūrovas atsakys. Kadangi. Kadangi pati fabula, pats dėstomas (sprendžiamas) procesas taip įtraukia mus kiekvieną į vyksmo išklotinę, į jausmo sūkuringus verpetus, visut viską permaišo... Telieka vien nuogutėliai faktai, tik suknežintos smegenys ir kraujo klanas, tik nežinia dėl kokių priežasčių pa-sąmonės minkštiman įsibedę fragmentėlių spygleliai. Tik pošlubė melodija (vien refrenas, vien refrenas).

Iš pradžių maniau – nedažyti. Nors kas žino, kokia jų tikroji spalva. Nes per gyvenimą ji irgi kinta. Visgi įžvelgiau, kad tarp jų įsimaišę ir keli žili. Iš pakaušio ką gali nuspėti apie veidą? Jis turėtų būti vidutinio amžiaus moters. Už nugaros sėdėdamas regiu: ant kelių prisikrovusi pirkinių maišelių. Neatlaikiusi nuovargio galva svyra nusvyra dešinėn, įsiremia autobuso langan. Po kelių minučių krust – kairė plaštaka brūkšteli per plaukus. Po keliolikos akimirkų vėl kaklas neišlaiko. Reziumuoju: nuovargis daro žmogų geresnį ir gražesnį.

Pirmadienio nevisiškas funkcionalumas.

Ant laiptų sėdinti garbanė mergina. Šalia stovintis juodakostiumis juodaplaukis kaire plaštaka jai braukia per plaukus.

Vos vos vėliau ji jau stovi šalia. Gerokai stambesnė ir per gerą sprindį aukštesnė. Jis kažin ką kategoriškai įsakmiai įrodinėja.

Ji abiem smiliais nuo skruostų nervingai valo pariedėjusias ašaras. Giliai giliai atsidūsta. Kilsteli apkūnūs pečiai.

Vaikinukas trumpai ir aiškiai sumostaguoja rankomis. Įbruka jai kaži kokius dokumentus. Pritūpusi mergina per prievartą kemša savo rankinėn įteiktuosius, trukteli užtrauktuką.

Jis, juodaplunksnis gaidukas, lėtažingsniu traukia pirmas. Ji, pažeminta drėgnaakė telyčaitė, nenorom seka nuseka iš paskos.

J. Basanavičiaus gatvės nuokalnė. Ir įkalnė. Rusų dramos teatro kasos šiandien nedirba. Tik žaliadrabužiai vyrai modeliuoja didžiaūgį išsikerojusį žilvitį. Še tau!

Paskambino eilinį pirmadienį bičiulis dailininkas. Paaiškino stalčiuje aptikęs gal prieš trejus metus pirktą skylmušą dekoratyvinėms žvaigždutėms pramušti. Patikino, kad jam šis daikčiukas nereikalingas, o aš gi esąs tokių panašių daikteliukų mėgėjas. O, tai tiesa, turiu polinkį įvairioms kanceliarinėms prekėms, raštinės reikmenims irgi kitarūšei smulkmei. Nieko nelaukdamas nudžiugau ir sutikau siūlomą priimti. Juk, žinot, ašei ir pats nevengiu šį bei tą visuotinai nereikšmingo draugams padovanoti. Taip pat širdingai dėkoju ką gavęs. Taigi bičiulis dailininkas pats užsuka mano darbovietėn ir įteikia dailų spaustuką. Užkaičiu kavos, todėl pusvalandį plepam apie dalyvautus plenerus ir surengtas parodas. Atsisveikindamas ištiesia plaštaką, klausdamas, ar ketinu sumokėti už dovanotą. Nespėjęs net atsiprašyti už savo nesupratingumą, naršau piniginėlę. Kadangi prašomų aštuonių litų nesurenku, tenka trūkstamą dvilitį skolintis iš šalia sėdinčio trečio draugo pašnekovo.

Niekada nelūkuriuoju prie jauniklių dailiaveidžių. Renkuosi patyrusias. O tokias aš atskiriu iš pirmo žvilgsnio. Jos paprastai būna vidutinio amžiaus ir – pastebėjau pastebėjau – dažniausiai neapkūnios. Negana to, toli gražu ne gražuolės. Šypteli labai retai. Bet jų rankų ir pirštų judesiai tikslūs ir profesionalūs. Jokio nereikalingo mosto. Tokios yra Svetlana iš Užupio, Regina iš Kalvarijų gatvės, Viktorija iš Gedimino prospekto, Liudmila iš Žaliųjų Ežerų gatvės.

Visada stoju į eilę prie jų aptarnaujamų kasų. Susižeriu grąžą ir maunu patenkintas domėtis savo reikaliukais.

Ar ką keičia skaitmeninis fotoaparatas tavo rankose? Sąmonei jis leidžia skrieti be pauzių ir be stotelių. Tau, beatodairiškam vaizdų grobikui, jis suteikia galimybę pamatyti paslaptį tuojau pat. Nors tai jau jokia nebe paslaptis. Skaitmeninis fotoaparatas pamažėl, beveik nejuntamai, bet transformuoja fotografuojančiojo sąmonę. Jis išvaduoja iš reikalo įsitempti, susikaupti ir suklusti ties savinamuoju vaizdu. Jis suteikia galimybę būti ne atsakingesniam, ne skvarbesniam, ne rūpestingesniam. Nes greitosiomis sugautą pošlubį kadrą tuojau pat galėsi pataisyti kitu, o ir šiam nepavykus dar kartą kitu ir kitu. Ir galų galiausiai nebelieka to vienintelio kadro, dėl kurio išsižadėtum savo viso jau turimo fotoarchyvo. O vis labiau ir dažniau knieti vienu kartu priglobti daugiau nesvarbaus pasaulio. Nes „daug“ negali būti svarbu ir reikšminga tau. Ir dar. Skaitmeninis fotoaparatas nuo sąmonės nenupurto susikaupiančių dulkelyčių.

Vaikiščių trijulė autobuse, grįžtanti iš mokyklos. Dvidešimt pirmasis amžius. Pirmas pasigiria kišenėj turįs kokį ypatingą šovinį. Antrasis tęsia tą pačią temą ir meta rimtesnį kozirį: jo dėdė pirkęs naujutėlį šautuvą. Ir neilgtrukus išgirstu, kad trečio vaikio dėdė ketinęs įsigyti jau aštuntą šautuvą, bet nebegavęs leidimo. Tataigi. Per amžius amžinuosius jėga, stiprybė, galia, ginklas disponavo vertybių sistema. O dabar, mano godojamas pacifiste, žvilgtelėkime į šviečiančias tarp pernykščių klevalapių žibučių gniūžteles.

Ant Vilniaus centrinio pašto rūmų laiptų sutinku čia kelintąsyk sutiktą Andrių Konickį, „Naujosios Romuvos“ redaktorių. Sakau, reikia prikalti memorialinę lentą, kad čia tebėra Lietuvos paštas. Čia man antrina ir filosofas, ambasadorius Vatikane Vytautas Ališauskas: matydamas tave rašantį atvirlaiškius, vis patikiu, kad paštas tebeegzistuoja! Šįsyk rodau Andriui įsigytus paštaženklius, širdingai erzindamasis, kuriems galams reikėjo leisti Pekino olimpiadai dedikuotus prastavaizdžius ženklus? Andrius vėsina mane logiškai: juk mūsų sportininkai ten vyksta, be to, net neketina pralaimėti. O aš įsikibęs savo: jeigu lietuviai vyktų į didžiąją šikną musmirių rauti, tai Lietuvos paštas ta iškilminga proga irgi išleistų paštaženklių?

Ir koks (-ia) tu nori atrodyti (būti) šioje (kitoje) nuotraukoje? Ką, atrodai kvailai šitaip sugauta(s)? Norėjai būti perspėta(s), būtum pasitempusi (-ęs). Taip: ne tik knietėjo, bet ir privalėjo papozuoti. Nes poza – mūsų kiekvieno nuoširdumas. Poza – tai, kokius save norėtume matyti. Tiksliau – kokius geidžiame, kad mus matytų. Kad tokius mus žinotų. Kad tokius mus tikėtų. Saviapgaulė iš tikro yra pats keisčiausias Homo sapiens būdas ir siekis. Todėl – šioje nuotraukoje lūpų raumenimis neišreikštas pošypsnis man pačiam (-iai) nesuteikia garantijos, kad kitų akimis būsiu išvysta(s) pasiruošęs (-usi) apžiūrai.

Atveriamos automobilio durelės. Kairė ranka su cigarete tarp pirštų laikinai sustingsta ore. Po kelių akimirkų iš sėdynės laukan išsliuogia vairuotoja. Ir pagyvenusios elnės (podraug ir panteros) laikysena oriai nužingsniuoja. Galinėje sėdynėje asteniškai kvėpuoja vyras.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


146353. amigo2009-01-13 19:43
jis man patinka - ka raso ar paiso...

146507. mie2009-01-15 10:36
nesu buvus toj kavinej ir tikrai nebusiu. ar ten girtuokliai ant tokiu sofu gulineja? o kas su veidrodziais padaryta, instaliacija kazkokia?

146535. miestei nuo archyvaro2009-01-15 11:26
Daug ko netenki, mieste. Būtinai nueik, kofos išgersi...

146547. mie - archyvarui2009-01-15 12:13
papasakok, ko netenku, buk geras. sugundyk mane.

146659. miestei nuo archyvaro2009-01-15 23:02
Netenki papilvę gnybiančio pavojaus būti " pakabintai", tarkime, Jo Ekscelencijos Juozo E. arba ekstremisto T.A.R., nepamatysi marmuro židinio ir kokios nors temperatūros turinčios mūzos arba nimfos,- taigi tiek ir dar daugiau nepamatysi, Mieste. Jaučiu, ne Tau, mieste, pagungos. Bet tikiu, galų gale Tu nueisi rašytnamio Suokalbin. su mielu savo.

146662. xX2009-01-15 23:59
įtartinoka baldų kompozicia ... pats tikriausiai sustumdė ... ant židinio gi šokama, o dabar ten kolonėlė ... co to nie to.

146681. mie - archyvarui2009-01-16 09:27
tikriausiai, net jei buciau devyniasdesimties, negnybtu papilves nuo erlicko arba t.a.r.

146691. veciau neikite2009-01-16 10:25
issimozosit erlicko snargliu

146713. bava2009-01-16 11:37
nebevaikšto ten J. E., o T.A.R. ten nebeįleidžiamas, terorizuoja tik prie rašytnamio įėjimo rūkančius. šiaip dažniausiai nykoka... laka tik funkcionierius Laucius ir beprotis Nikodemas...

146731. archyvarui2009-01-16 12:48
Esi atsilikęs savo žiniomis apie tą kavinę. Miestė TEN nepamatys Juozo E., nes ten jis seniai nebesilanko. Ir ekstremistas -tuščia T.A.R.`a - ten nebeužsuka. BAVA viską žino, šaunuolis-(ė). Ar laka tas subankrotavęs Laucius?

146751. archyvaras2009-01-16 14:17
Oi, kokioj senovėj savo atminties dar gyvenu ir pasakoju...Juk sakiau, kad provincija žiauriausiai nuskurdinta

146755. Katė Archyvarui2009-01-16 14:47
Ta Tavo vadinamoji provincija gražesnė ir puošnesnė už metropolį. Vien bažnyčios rokoko stiliaus altorius kiek sveria. Ir apskritai visur švaru, gražu, sutvarkyta.

146777. Alio2009-01-16 19:21
Alio, ar čia paie Palangą?

146795. bava >1467312009-01-16 21:25
oi, laka... :) kaip pasiutęs.

146798. bevardis miestei2009-01-16 22:15
ten ne veidrodžiai, ten tokios, matyt, vietinių mūzų nuotraukos su apmusijusiomis tikro ar ne gipiūro kvarbatkomis, kurios tolyn labyn praranda prekinę išvaizdą (kvarbatkos, ne mūzos).

146802. archyvaras2009-01-16 22:58
Kate, nuskurdinta pinigais, investicijomis ir išvykusiais/išstumtais emigracijon darbingiausiais/ aktyviausiais jaunais žmonėmis. Nėra ekonominio vyksmo provincijoje - štilius, daug rezignacijos ir neaiškaus lukūriavimo...

146819. mie - bevardziui2009-01-17 10:06
o, tikrai. viename iziuriu, matyt, jaunosios rasinio konkurso nugaletojos portreta, o kitame lygtai rabindranatas tagore.

146888. bevardis mie2009-01-17 18:00
oj, visada maniau, kad ten dvi mūzos, arba viena iš profilio ir ne visai. Reikės nueiti papietauti ir atidžiau pasižiūrėti.

146896. mie - bevardziui2009-01-17 18:20
o ten dar ir pietus paduoda? maniau kad tik alu su degtine. nebent jusu tokie iprasti pietus.

146899. Rička,2009-01-17 18:26
Ei, Rička, kada, kuriais amžiais fotkinai tą kampelį? Nepatikėsiu, kad tokie prašmatnūs foteliai ir stovai gėlytėms, ir mūzos šviežios ten randasi dabartės. Ar ta nuotrauka neturi pavadinimo, pavyzdžiui, iš ciklo "Bospominanie o byvšem roskaši..."?

146902. mie2009-01-17 18:51
net rusiskai padoriai neismokes, debilas.

146921. archyvaras, kažkoks senobinis2009-01-17 21:13
"vospaminanija o mramore zabytom "... Tarp mirusiųjų lietuvių rašytojų daugiau gyvųjų nei tarp gyvų, pšedprašom panie.

146929. bevardis mie2009-01-17 22:07
kai užeini apie 14 - 15 val., gali ir pietų gauti. Vakare sudėtingiau, koks nors romantikas S. Šaltenis gali ir "į snukį" (čia citata) pasiūlyti, ypač moteriai, jei ji be taip žiūri, kaip reikia. Ir vynu apipilti.

147017. miestei nuo varnos2009-01-18 17:29
Išsigimėlių lindynė. Buvau kelis kartus - apėmė nenusakomas noras išsimaudyti ir išskalbti drabužius, prisigėrusius debilizmo dvoko. Ir Beresnevičiaus bei jo sėbrų myžalų smarvės.

147022. varnai nuo archyvaro2009-01-18 18:03
Neik, Varna, teisingai - nė žingsnio Suokalbin. Pasiim/nusipirk a.a.G. Beresnevičiaus " Ne tam mano dūzgelė" minčių ir stiliaus laisvės pasisemsi/pasimokinsi SPA klimatinėje juostoje( uch, pavydas lietuviškas bjaurusis sužydėjo subujojo manyje?!)

147030. mie2009-01-18 19:50
varna neatrodo tautininkas fasistas, tai gal beresneviciu skaityt jam ne prie ko.

147125. katė2009-01-19 12:10
A.a. Beresnevičius suko į kairę, ne į dešinę.

Rodoma versija 27 iš 28 
2:52:22 Jan 3, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba