ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-01-09 nr. 923

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ELIZABETH BISHOP. Stebuklo reikmenys (13) • MINETTE MARRIN. Pinteris ir keistas literatūros dėsnis: genijai su beprotiškom politinėm pažiūrom (12) • -js-. Sekmadienio postilė (5) • RIČARDAS ŠILEIKA. Aktualijos (27) • SERGEJUS KANOVIČIUS. Pasų kontrolė Kalėdų Vilniuj (5) • Su psichologu profesoriumi BOGDANU WOJCISZKE kalbasi Marcinas Rotkiewiczius. Vyrai nėra protingesni, o moterys – geresnės (7) • SAULIUS ŠALTENIS. Kalbėk, Lola, kalbėk... (16) • EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Paribių idėja parodoje: migla ar tinklas? (1) • VIKTORIJA SAKAITĖ. Eilės (6) • ILONA JANULIENĖ. Eilės (3) • ALBERTAS ŽINEVIČIUS. Eilės (4) • RASA PEKARSKAITĖ. Eilės (1) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (5) • RASA BALOČKAITĖ. Antrosios lyties liudijimai sovietmečio tema (12) • EGLĖ SAKALAUSKAITĖ. Sutartiniai ženklai (1) • AUŠRA KUNDROTAITĖ. Literatūrinė kaukė (9) • INGA MIGŪNAITĖ. Miniatiūros (2) • MARIUS ABRAMAVIČIUS. Miniatiūros (2) • HANS-HORST SKUPY. AforizmaiPETRAS RAKŠTIKAS. Narvas (15) • Kur esi, kad nepripėdavai (557) • 2009 m. sausio 16 d. Nr. 2 (924) turinys (3) •

Vyrai nėra protingesni, o moterys – geresnės

Su psichologu profesoriumi BOGDANU WOJCISZKE kalbasi Marcinas Rotkiewiczius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Algirdo Patkačimo piešinys

Ar tas politiškai nekorektiškas Harvardo universiteto profesorius buvo teisus, kai viešai pareiškė, esą vyrų matematiniai gebėjimai didesni negu moterų?

– Prieš keliolika metų buvo paskelbta vadinamoji matematinių gebėjimų tyrimo metaanalizė – tai labai stiprus įrankis, kurį pasitelkus galima apžvelgti daugelį tyrimų šia tema ir padaryti išvadas. Šioje analizėje išnagrinėti su keturiais milijonais žmonių atliktų tyrimų duomenys. Pasirodo, vyrų ir moterų skirtumai – taip pat ir susiję su matematiniais gebėjimais – iš tiesų yra neatsitiktiniai, bet labai nedideli.

Tačiau verbaliniais gebėjimais turbūt nė iš tolo neprilygstame moterims?

– Taip, šiuo požiūriu skiriamės – šį kartą moterų naudai. Tačiau ir šiuo atveju skirtumas labai nedidelis.

Užtat polinkio į agresiją požiūriu skirtumai jau tikriausiai akivaizdūs?

– Fizinės prievartos naudojimo požiūriu vyrai neprilygstami. Jeigu pažvelgsime į žmogžudysčių statistiką, tai 90 proc. jų vykdytojų yra vyrai. Ir taip yra visame pasaulyje. Prieš porą metų buvo paskelbti įdomūs tyrimų, kurie apėmė 150 šalių, kitaip tariant, beveik viso pasaulio gyventojus, rezultatai. Šiais tyrimais buvo siekiama nustatyti grupių konfliktų (šiuolaikiniai karai daugiausia yra vidinio pobūdžio, ne valstybiniai) kilimo ryšį su jaunų vyrų nuo 15 iki 29 metų procentu populiacijoje. Koreliacija tarp šių dviejų veiksnių pasirodė labai stipri: kuo daugiau jaunų vyrų gyvena šalyje, tuo didesnė tikimybė, kad kils pilietinis karas. Analizuojant duomenis, buvo eliminuota įtaka tokių veiksnių kaip gyventojų tankumas, BVP vienam gyventojui lygis ir pajamų paskirstymo nelygybė. Analizės rezultatai rodo, kad konfliktus sukelia vyrai. Amazonės yra tik senovės graikų fantazijos vaisius.

Ir su kuo susijęs stipresnis vyrų potraukis valdžiai?

– Vyrai, be abejonės, turi daugiau valdžios visose kultūrose. Tai puikiai parodo pasaulio didžiųjų korporacijų pavyzdys: jose moterys užima mažiau nei 15 proc. vadovaujamų postų. Vienintelė išimtis yra Švedija, kurioje tokia padėtis buvo pakeista dirbtinai – atitinkamais teisės aktais nurodžius skirti moterims nustatytą dalį vadovaujamų pareigų.

O gal moterys tiesiog netinka eiti vadovaujamas pareigas, nes neturi vadovams reikalingų savybių?

– Ne. Taip yra todėl, kad moterys mažiau motyvuotos įgyti valdžią. O efektyvumo požiūriu tarp vyrų ir moterų, einančių vadovaujamas pareigas, nėra jokio skirtumo. Taigi moterys turi tokį pat potencialą, tik, regis, nenori jo naudoti. Moteris gali būti puiki vadovė, o vyras – labai geras slaugytojas. Todėl labai kvaila ir neteisinga spręsti apie žmogaus profesinius gebėjimus pagal lytį.

Tai reiškia, kad vaidmenys, kurie tenka moterims ir vyrams, dažnai priklauso nuo visuomeninio konteksto, o ne nuo įgimtų savybių?

– Kaip tik taip. Skirtumai tarp lyčių labai priklauso nuo to konteksto. Buvo atlikti įdomūs tyrimai, kas labiau linkę padėti aplinkiniams – vyrai ar moterys. Jų išvada buvo gana kurioziška: vyrai labiau linkę skubėti į pagalbą negu moterys. Tačiau tada kažkam šovė į galvą puikus sumanymas: dar kartą išanalizuoti tyrimų rezultatus ir pažiūrėti, ar žmogus padėjo matant liudininkams, ar ne. Ir pasirodė, kad apskritai vyrai padėdavo noriau, tačiau tik tuo atveju, jeigu tai buvo galima daryti parodai. O kai liudininkų nebuvo, skirtumai tarp lyčių sumažėdavo iki nulio.

iliustracija
Algirdo Patkačimo piešinys

Kitas pavyzdys – nuolaidumo tyrimai: moterys, vertinant vidutiniškai, yra kiek nuolaidesnės už vyrus. Tačiau, pasirodo, visą šį skirtumą lemia situacijos tipas. Moterys yra nuolaidesnės tik tada, kai kyla nuomonių skirtumas mažoje žmonių grupėje. Tai gali lemti aplinkybė, kad jos noriau imasi visuomeninių tarpininkų vaidmens, sprendžia ginčus grupėje.

O kaip su seksualinio elgesio skirtumais – jie taip pat perdėti?

– Neseniai buvo paskelbti tyrimai, atlikti daugiau nei 50 šalių, ir visur nustatytas vienas esminis skirtumas: vyrams labiau reikalinga seksualinė įvairovė.

Ir ką reiškia ta „seksualinė įvairovė“?

– Kalbu apie partnerių skaičių ir seksualinių praktikų keitimą. Vidutinė moteris per gyvenimą norėtų turėti 4 partnerius, o vidutinis vyras – net 20. Kiti skirtumai mažiau įtikėtini. Pavyzdžiui, visi tyrimai, kurie buvo atliekami šia tema, rodo, kad vyrai tariamai seksualiai aktyvesni – ne tik masturbacijos srityje, kas savaime suprantama, bet ir heteroseksualinių kontaktų skaičiaus požiūriu. Bet tai tiesiog neįmanoma. Juk jie tiesiog negali turėti 30 proc. daugiau seksualinių kontaktų negu moterys – su kuo juos turėtų? Vyrai tiesiog išpučia savo pergalių skaičių.

Pakalbėkime apie kontroversiškiausią klausimą – intelekto lygmens skirtumus.

– Nėra tyrimų, kurie rodytų, kad šiuo požiūriu skiriamės. Moterų intelektas toks pat kaip ir vyrų. Vienintelis pastebėtas skirtumas yra tas, kad žemesnio ir aukštesnio negu vidutinis intelekto lygio grupėse truputį daugiau vyrų.

Ne kartą teko girdėti moteris sakant, kad jos kur kas mieliau kalbasi su vyrais, nes šie, priešingai negu jų lyties atstovės, įdomesni, sąmojingesni. Kodėl moterys taip rūsčiai save vertina?

– Gal tai pabodimo efektas – moteris moteriai joks netikėtumas. O vyras ją gali nustebinti, nes jis kiek kitaip mąsto apie pasaulį. Vyrai ir moterys šiek tiek skirtingai naudoja savo intelektinį potencialą. Kadaise atlikau tokius tyrimus, kuriuose žmonėms buvo keliamas uždavinys prisiminti gyvenimo įvykį, dėl kurio pradėjo geriau apie save galvoti. Didžioji dalis tokių epizodų buvo situacijos, kai tiriamieji kam nors padėjo. Klausinėjome juos toliau: o kodėl pradėjote geriau apie save galvoti padėję kitam? Mano nuostabai, pasirodė, kad vyrai pradėjo save geriau vertinti ne todėl, kad ištiesė pagalbos ranką kitam žmogui; jiems teikė pasitenkinimą faktas, kad galėjo tai padaryti. O moterys akcentavo veiksmo rezultatą – joms buvo svarbiausia, kad kažkas kitas pasijuto geriau.

Priešingos lyties atstovai sudomina mus tuo, kuo jie skiriasi nuo mūsų. Vyrai, pavyzdžiui, mažiau domisi jausmais, daugiau dėmesio skiria valdžiai, nors tai nebūtinai politinė valdžia – jiems svarbus prestižas ir padėtis visuomeninėje hierarchijoje. Vyrai apskritai „hierarchiškesni“, kitaip kuria savo poziciją. Tai galima pastebėti tarp vaikų – berniukai, kaip ir suaugę vyrai, stengiasi dominuoti kitų vyrų atžvilgiu. O moterys konkuruoja draugių skaičiumi.

Vyrai ir moterys taip pat kitaip ir kitokiu tikslu kalbasi. Vyrai siekia įtikinti pašnekovą, o moterys reiškia emocijas – aptaria, kokia yra bėda, ir kurį laiką išgyvena ją kartu su pašnekovu. Ir taip gali kartoti po keliolika kartų. Vyrai to nesupranta, nes jie kalbėdamiesi sprendžia konkrečias problemas. „Apie tai jau diskutavome ir nustatėme tą ir tą. Apie ką čia dar šnekėti?“ – tokia tipiška vyro reakcija.

iliustracija
Algirdo Patkačimo piešinys

Moterims kur kas svarbiau visuomeninių santykių, emocijų pasaulis. Pirmoji lyčių skirtumų tyrimų metaanalizė buvo susijusi kaip tik su ekspresine elgsena – pasirodė, kad moterys vienodai gerai perteikia ir „skaito“ emocijas. Yra toks puikus Andrzejaus Mleczkos piešinys, kuriame matome dvi ponias, žiūrinčias į sėdintį ant suolelio tipą. Viena sako kitai: „Artūro veido išraiška prieš dvejus metus nusistovėjo.“

Yra daug moterų, kurios nenori dirbti su savos lyties atstovėmis. Girdi, jos esančios suktos, intrigantės, apkalbinėja...

– Moterys iš tiesų labiau linkusios intriguoti, o kalbant moksliškai: naudotis netiesioginiais metodais visuomeninei įtakai daryti. Daugelis tyrėjų mano, kad tai yra ne tiek šiai lyčiai priskiriamų savybių, kiek skirtingos padėties valdžios hierarchijoje pasekmė. Netiesioginiai įtakos metodai būdingi žmonėms, kurie neturi valdžios, yra priklausomi. Moterys paprastai užima žemesnę padėtį ir dėl to gali atrodyti pasalūniškesnės. Tačiau taip yra tik dėl naudojamų netiesioginių įtakos aplinkiniams darymo technologijų.

Nesutinku su nuomone, kad moterys yra mažiau agresyvios, tačiau klastingesnės. Manau, moraliniu požiūriu jos geresnės už vyrus – jos empatiškesnės ir nenaudoja fizinės prievartos, kuri juk yra kur kas žalingesnė negu verbalinė agresija. Moterys taip pat kitaip formuluoja moralinius vertinimus – ir šiuo atveju skirtumas nedidelis, bet vis dėlto yra. Jų vertinimus lemia skriauda konkrečiam žmogui. Bloga yra tai, kas sukelia skriaudą individui. O vyrai yra linkę blogį sieti su tuo, kas pažeidžia normas. Viena tyrėja tai net pavadino abstrakčių principų etika.

Kiek šie skirtumai nulemti biologiškai, o kiek visuomeniškai?

– Tai truputį primena man tokį klausimą: nuo kurios kraštinės – ilgosios ar trumposios – priklauso stačiakampio plotas? Neprasmingas klausimas, tiesa? Mano manymu, prigimties ir kultūros įtaką gerai atskleidžia kalbos metafora – neišmoktume kalbos, jeigu neturėtume įgimto, biologinio pasirengimo įgyti šį gebėjimą. Tačiau jeigu žmogus augtų vienas, tai niekada neišmoktų kalbėti. Žinoma, yra žmonių, kurie teigia, kad biologiniai veiksniai neturi jokios įtakos lyčių skirtumams. Man tokie teiginiai atrodo keisti – jeigu taip būtų iš tiesų, būtume kažkokia gamtos išdaiga.

Jeigu tiek mažai skiriamės, tai kodėl taip daug kalbama apie moterų ir vyrų proto skirtumus?

– Skirtumai iš prigimties patraukia dėmesį, o panašumas sukelia nuobodulį. Žmogaus protas taip jau sukonstruotas, kad sutelkia dėmesį į tai, kas skiria, o ne į tai, kas sieja. Tai daro įtaką ir mokslo tyrimams – psichologijoje rezultatų analizei naudojama statistika, ir net 95 proc. jos metodų pasitelkiama skirtumams, o ne panašumams atskleisti.

Tai protas turi lytį ar neturi?

– Galima sakyti, kad turi, tik reikia atminti, kad moters ir vyro smegenys labiau panašios negu skirtingos. Bet kad jos truputį skiriasi – neabejotina. Visgi manau, kad dalis tų skirtumų moksliškai neištiriami, nes jie susiję su patirtimi, išgyvenimo būdu. Paimkime, pavyzdžiui, tokią situaciją: einame vakare išgerti alaus. Alus visiškai kitaip gersis draugo negu draugės kompanijoje. Bet kaip tą skirtumą išmatuoti?


„Polityka“, 2008.VIII.22

Vertė Vitalijus Šarkovas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


146367. krankt2009-01-14 01:32
kodel cia nera komentaru? mustyniu bijote ar kokio bieso?

146442. katė2009-01-14 13:27
tai kad nieko naujo.

146450. Rutele2009-01-14 14:32
Ir nieko naujo senis nepasake. Seniai aisku, kad moterys ir vyrai yra skirtingi, nei lygus, nei nelygus, o tiesiog siek tiek skirtingi... O tai juk taip zavu.

146469. twiceafterdinner2009-01-14 19:59
Sunus nuo nauju emesi vadovauti moteriskam kolektyvui, vargas jaunuoliui.

146940. 2009-01-17 23:33
vargas tam kolektyvui, tiksliau, toms moterims, kurios prieš tai vadinosi kolektyvu

147027. Praktikė2009-01-18 19:22
Iš patirties: labiau moteriškam kolektyvui geriau, kad vadovautų moteris, nes vyrai paprastai neatlaiko tokios ,, gaujos" intrigų, tuos vadovus jos kaip nors įmurkdo. O mišriam kolektyvui gali vadovaut ir vyras, ir moteris. Na, bet čia ne visada lemia lytis; moteris moteriai nelygi, o vyras - vyrui.

147063. biesas2009-01-18 21:39
Kuris čia manęs bijote, antiligentai?

Rodoma versija 27 iš 28 
2:52:21 Jan 3, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba