ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-07-26 nr. 662

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ. Artimųjų rytų problemos (165) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Tu liksi, tu išeisi, tu akis užsidengsi (6) • Apie skalbimo mašinas ir sakralumą (13) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Erazmo Stelos paraštėse (8) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (5) • ALFRED LICHTENSTEIN (1889–1914). Poezija (4) • JEKATERINA LAVRINEC. Bastūnai (5) • REGIMANTAS TYNIUS. Ką ten slepi nuo savęs? (60) • JONAS SERAPINAS. Trys kreipiniai (1) • Vydūno laiškai Jonui Basanavičiui (1) • Su kiemsarge LIUDMILA SAMOILOVA kalbasi Jūratė Visockaitė. Apie atstumą (17) • -vp-. Šišakas (1) • -vp-. Radiatorius (1) • LLŪNĖ JANUŠYTĖ. Korektūros klaida (3) • Laiškai sau ir kitiems (84) •

Artimųjų rytų problemos

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jacques-Henri Lartigue. 1911

Jeigu man pasaulis ir atrodo juodas, tai ne per kieno nors laidotuves, bet rytais.

Per laidotuves ne tik man, daugeliui visai neliūdna. Žmonės į laidotuves eina nebūtinai gedėti. Jie gali turėti daugybę tikslų. Pažįstu vieną moterį. Ji mėgdavo stovėti prie mirusiojo, nes taip pasijausdavo kur kas gyvesnė pati. Turėdama laiko į laidojimo rūmus (kai kuriuose miesteliuose jie vadinasi "Grauduva") išsiruošdavo iš pat ryto, kai tik giminės ar patarnautojai atsargiai nukeldavo karsto dangtį, kad kuo konfidencialiausioj aplinkoj patikrintų, ar nosies velioniui nenugraužė žiurkės. Kiti iš baimės dėl to net apdengia numirėlio veidą marlės gabalėliu. Niekada turbūt ir nebuvo taip, kad artimuosius kas taip intymiai pultų, bet nekrofiliniai mitai ir anekdotai labai gajūs. Vaikystėje – ir įtaigūs. Tai ta moteris, kurią pažinojau, eidavo net ir į labai tolimų pažįstamų laidotuves. Įvykdavo – stebuklas. Pastovėjus prie karsto su puokšte gėlių, ne taip mausdavo strėnas. Truputį nukrisdavo kraujo spaudimas. Vėl susiaurėdavo kojų venos, išnykdavo raukšlės, o akyse įsižiebdavo jaunystės ugnis. Vieną kartą moteris nuėjo į kolegės iš buvusio Vykdomojo komiteto vyro šermenis. Senosios bendradarbės buvo nemačiusi jau seniai, nors su ta šeima net sutikdavo Naujuosius metus. Kadaise velionis, gydytojas, buvo stiprus, patrauklus ir sportiškas vyras. Moteris atsiminė, kaip per vienus Naujuosius metus pas juos namie pasiliko nakvoti ir vartė kambaryje užsienietiškus žurnalus. Kiti po paskutinio kokteilio iškrito prie televizoriaus taip, kaip po smūgio boulinge iškrinta kėgliai. Jau gerai pakaušęs dabartinis velionis tada įėjo į kambarį vieną sulenktą ranką laikydamas priekyje (su užmestu baltu rankšluosčiu), o kitą – po porcelianine lėkštute. Ties atsegtu klynu. Ant lėkštutės, tarp pieštų našlaičių – linksmai gulėjo penis. Vyras buvo gydytojas, mėgo tokius desertus. Reikėjo paklausyti, kokius anekdotus skeldavo apie pagrindinius organus – "Tiesą", "Pravdą". Karjera – nenukentėjo. Pats sakė: "Kai tik prieš operaciją pradedu lakstyti su skalpeliu aplink kiaušius, jie man kartais su rubliais per skubą ir partinius bilietus įkiša". Apie mirtį moteris sužinojo iš miestelio laikraščio. Žmogui numirus, paprastai prisimena malonios, šviesios smulkmenos, o reikšmingi dalykai užsimiršta. Gailimės tada, kad nebuvome velioniui švelnesni, atidesni. Į parodytą jo dėmesį galbūt galėjome atsakyti kaip nors panašiai

Prie karsto senosios pažįstamos nebuvo. Bet šalia apsiverkę stovėjo, keista, tik į motiną panašūs sūnus ir dukra. Moteris, irgi su ašaromis akyse, kojūgalyje padėjo puokštę, suspaudė ranka dukros alkūnę, pareiškė užuojautą ir apgailėjo: "Seniai besimatėm. Bet kaip vis dėlto pakeitė gražuolį Bronių liga". Dukra šluostydama staiga vėl pabirusias ašaras pritarė: "Sirgo taigi penkerius metus... Bet mūsų tėvelio vardas Vladas buvo". Tada moteris suprato, kad stovi ne Pirmojoje laidojimo rūmų salėje, o Antrojoje. Pas Vladą (autentiškąjį) į kitą koridorių pasuko jau be puokštės, bet paskui įprastą laidotuvėse sveikatos plūstelėjimą pajuto vis tiek.

Rytais man atrodo, kad gyvybė į mane apskritai nebegrįš. Niekada nebeplūstels. Ir nepadės joks velionis. Ir nepadės – niūrus įsižiūrėjimas į veidus. Rudeniniai žmonės. Protas ir jausmai. Tekstai ir tėvai. Šventės, nesutampančios su progomis. Kas kitiems kelia juoką, man kelia susierzinimą ir graudulį. O mano graudulys kitiems – kelia juoką. Gal net jau kitą savaitę ryšiuosi duoti skelbimą į laikraštį, kad ieškau išklausančio, supratingo ir sugebančio pralinksminti žmogaus. (Kad teisingai suprastų, prirašysiu P. S. – "Intymaus sekso nesiūlyti".)

Mano gyvenimas labai pasikeitė, ypač po to katino. Tapo, po velnių, banalus kaip kavos reklama – kiekvieną rytą jis pažadina savo bučiniu. Baksteli į veidą snukiu tada, kai dar nenoriu nei kavos, nei ryto. Paskui paausy pasigirsta burkimas – intensyvėja kaip M. Ravelio "Bolero", eina garsyn – kaip pavasarinis griausmas. Dukrai katiną dovanojo vienas amerikietis. Geras žmogus. Gyvenom šalia Čikagoj Brighton Parke ketverius metus. Savo vaikų neturėjo. Vienišius. Buvo, kaip dauguma dvidešimtojo amžiaus intelektualų, kentauras – vyras, suaugęs su kompu. Kartais pamanydavau, kad jei turėtų žmoną, spėtų pasimylėti su ja per pauzes tarp atsidarančių failų. Padarydavau jam lietuviškų baltų salotų ir iškepdavau vištų krūtinėlių. Vėliau paaiškėjo, kad valgė iš mandagumo. Atskrenda čia per dainų šventes ir tempia į koncertus. Atsisakau. "Kodėl?" – klausia jis ("d" tardamas kaip "dh"). Dainų švenčių nemėgstu lygiai dėl tos pačios priežasties kaip ir "Hario Poterio": vengiu meno, kuris padeda praleisti laiką, tačiau turi kitokių pretenzijų. Jis – nesupranta.

J. K. Rowling duoklę vis dėlto atidaviau – Poteriu pavadinom katiną. Nesitraukia nuo manęs nė per žingsnį. Aukštielninkas miega kartu po dekiu, knarkia (plonai), baigia išlaižyti grietinę iš lėkštės, kai pavalgau, o kai maudausi – tupi visada ant vonios atbrailos. (Tuoj muilą paduos.) Nemėgstu prie ko nors prisirišti, ypač vonioj. Kai reikia paskui atsisveikinti – labai sunku. Nebūtinai, aišku, jis mirs pirmas. Galiu ir aš. Atsimenu, kai Clintas Eastwoodas (nežinau kodėl, gal kad triskart pasijustų protingesnis) vedė triskart už save jaunesnę žmoną, per vieną TV šou akiplėšos žurnalistės buvo paklaustas: "Ar jūsų nešokiruoja amžiaus skirtumas?" Kaip visada niūrus aktorius atsakė: "If she will die, will die". (Įtarinėju dabar katiną vienu baisiu dalyku. Bet reikia surinkti šiek tiek daugiau įrodymų, nes be jų mane gali uždaryti į beprotnamį.) Skubėdama į darbą rytais pėdkelnes atsirėmusi į sieną užsimaunu bendroj laiptinėj, kitaip – sudrasko. Jei uždarau jį kitame kambaryje – pasiunta miaukti. Jėzau, tegul tie raustantys, dabar jau ir nusisukantys laiptinėj kaimynai mano ką nori. Mautis pėdkelnes – jokia pornografija. Gal kam tai kelia juoką, o man tas procesas – irgi graudus, tarsi undinė bandytų pavirsti žmogumi (arba atvirkščiai). Prieš mėnesį važiavau į gimtąjį miestą tvarkyti artimųjų kapų, tai pasiėmiau katiną kartu, nes dukra keliavo į Peterburgą, švenčiantį trijų šimtų metų jubiliejų. Taip sutapo... Ten kartu su dukra buvo Putinas, Blairas, Bushas, Chiracas ir baltosios naktys. (Tiesa, Bushas su Chiracu prasilenkė, gal pusvalandžiu.) Negalėjau mergaitės į Peterburgą neleisti. Jai ten labai patiko. Įmetė kapeiką Peterhofe į fontaną. Padarė pati 24 fotografijas. Visiškai juodas. (Be jokios užuominos į baltąsias naktis.)

Išsiruošusi tašėj palikau katinuko galvai skylę. Saikingą. Į rankinę dėl visa ko įsidėjau gabalą kumpio. Kol užrakinau duris, jis iškišo leteną, teisinga kryptimi atitraukė užtrauktuką ir pabėgo. Pagavau. Stoty autobuso nebuvo, įsėdau į kažkokią "Mazdą" su keturiais vyrais. Važiuoti su nepažįstamais vyrais nebijau, nes jau keleri metai esu praradusi lytį. Niekas manęs intymiai (kaip žiurkės numirėlio) nepuola. Vairuotojas sako: "Jei jis man prikakos ant kilimėlio, kilimėlį reiks išmesti, bo neišsiplauna". Mintyse sukalbėjau poterius ir prie Ukmergės atsegiau tašę. Visai... Tada iš karto prisiminiau vaikystėj mėgstamą atrakcioną: Panevėžyje pastatydavo statinę, kurioje ratais baisiu greičiu važiuodavo keli motociklininkai. Kai motociklininkai artėdavo aukštyn prie briaunos, atšokdavau, kad nenukirstų smakro. Dabar taip elgėsi pakeleiviai... Nes kaip ėjo katinas ciūgliais per visų galvas. Ištisai atsiprašinėjau. Pasiūliau visiems iš rankinės kumpio. Tik vienas senukas, ką tik atvažiavęs iš Amerikos, kur gyvena jo vaikai, ir važiuojantis pas pusseserę į Naujamiestį, liko visai ramus: iš pat ryto buvo "gatavas". Sako, Amerikoj mane sūnūs laikė alkoholiku, tai čia nuo pat ryto viename kioske stoty konjaku pasivaišinau. Ant jo kelių katinas paskui ir užmigo.

Po šios kelionės niekur katino nebesivežu. Palieku Likai. Dvyliktokė mergaitė gyvena mūsų laiptinėje. Dažnai – viena. Jos mamą prieš aštuonerius metus nužudė girtas kaimynas, susimušęs su tėvu. Bandydami ją gelbėti, gydytojai darė keturias operacijas. Reanimacijos palatoje moteris gulėjo beveik pusę metų. Mergaitė turi geras tetas, tik viena, nors ir pasiturimai, gyvena toli, Izraelyje. O kita, to buto šeimininkė, nuolatos ligoninėj. (Nuo to visko.) Man patinka, kaip ji grįžusi rūko prie lango: dabar reta moteris taip moka rūkyti ne ekrane – grakščiai, bet godžiai. Likos senelis buvo rusas baldžius. Didžiajame kambaryje dar išlikę du jo daryti stalai. Kai naktį tamsoj priglaudžiu lovoj lūpas prie miegančio vaiko galvos, jos plaukai būna prisigėrę vos vos juntamo šampūno žolelių ir cigarečių dūmų kvapo. Man linksma, nes tada žinau, kad mergaitės teta – namie, ne ligoninėj. Lika išlaikė egzaminus geriausiai iš visos klasės. Gyvendama viena. Kartais ji išsiaiškina su mano dukra, kaip reikia tarti anglišką žodį, kartais pasidažo lūpas beveik nematomu perlamutro lūpdažiu.

Prieš savaitę ankstyvą rytą vėl buvau priversta važiuoti. Į Obelius. Devynis kilometrus dar už miestelio. Latvijos link. Kelio dvigubai daugiau negu į gimtinę. Palikau Likai grūdėtos varškės, žvyro, pinigų ir katiną.

Už Obelių jau keleri metai draugės tėvas suremontavo seną medinę dviejų galų trobą. Iki šiol neišsiruošdavau. Dabar pasakė: "Jei neatvažiuosi į gimtadienį, tikrai supyksiu. Bus tėvas, jo draugė, vienas vaikas ir dvi unikalios, todėl išsiskyrusios moterys". Vakarienei iškepiau kažkieno pririnktų grybų, atėjo ir vienintelė už puskilometrio miškuose gyvenanti kaimynė Eugenija. Priskynėm stilingų puokščių. (Lauko gėlės, paparčiai ir medžiokliniai kurtai man primena senovinius gobelenus.) Vaikai be saiko rinko žemuoges į nupjautus plastmasinius butelius, – kai kurios uogos buvo visai raudonos, o kai kurios visiškai atsidavusios spalvos neištikimybei. Tėvas pasakojo, kaip remontavo sodybą, o Eugenija garsiai, "ant viršaus", savo gyvenimo istoriją. "Tada toji pasileidus moteris iš Obelių sako, kad jos draugė per pietus eina į mišką su mano Pranu. Ji prisiekė, o aš pasekiau. Iš tikrųjų. Jūs galit patikėti ar ne?" "Galiu, – sakau. – Pačios patikimiausios žinios ateina iš kekšių. Kai susipyksta dvi kekšės, daug sužinai apie gyvenimą, kai du snobai – apie kiną. O kai žmona su vyru – sudūžta keli bliūdeliai". "Ale ir pataikei, – sako Eugenija. – Kaip dėjau tai bobai pamiškėj bidonėliu per galvą, net dangtelis įlinko. Bet vis dėlto likau su Pranu gyventi ir po trisdešimt metų sąžiningai užmerkiau jam akis". "Jūs labai gera, – sakau. – Aš būčiau užmerkusi anksčiau". Aplink zvimbė mašalai, uodai, vapsvos, paskui ėmė pleventi draugės mirusios močiutės virvute siuvinėti žydri kilimėlių angelai. Draugės tėvas, manim besirūpinantis nuo studijų laikų, sako: "Ar turi dabar kokį draugą?"

"Turiu, – sakau, – Michailą". "O, – nustemba tėvas, – tai jis, kaip ir aš, stačiatikis". "Man, – aiškinu, – tikėjimas, kaip ir grožis, netgi išsilavinimas, nesvarbu. Jis manęs nesupranta". "Vaikeli, – sako jis, – vyras moteriai, kaip ir moteris vyrui, reikalingi paprastesniems dalykams. Supranta... Nesupranta... Man – septyniasdešimt penkeri. Onai – šešiasdešimt treji. Kartais atvažiuoju čia vienas, be jos. Saulė leidžiasi. Pjaunu dalgiu žolę ir jaučiu, kad nepatogioj vietoj nugarą niežti. Jei Onutė būtų čia, pažiūrėtų – erkė ten ar ne erkė. Dabar turiu vakare puskilometrį iki Eugenijos dėl to bristi". Nuėjau gulti, kai jie visi dainavo "Ne, ne, ne, nereikia ašarų".

Buvau jau posmą numigus, kai prabudau nuo dulkių siurblio garso. Žinau, kad haliucinacijos – nebe pirmas alkoholizmo požymis. (Paskesnis.) Apsiklojau galvą pagalve. Girdėjosi vis tiek. Bet kadangi reginių nesimatė – kambarys buvo tuščias su trim paklotom lovom – užmigau ramiai vėl. Rytą pasidarė bloga. (Kaip ir Likos tetai – nuo to visko.)

Išėjau į lauką. Išvietė sukalta draugės tėvo. Su širdute. Tualetinio popieriaus yra. Bet ant vinies užmauta ir gražiai iškarpytų laikraščių. Paskaityti. Žengiau paknopstomis, nes užsikabinau už per aukšto slenksčio.

Kliūčių kelyje vis dėlto pašalinti nepavyksta. Procesą stabdo nesutarimai dėl palestiniečių vadovybės strategijos. Atsakomybę už sprogdinimą, kuris netoli Izraelio sienos su Vakarų krantu esančiame Kfar Javeco kaime visiškai sulygino su žeme namą, prisiėmė "Islamic Jihad" kovotojai, nors ši grupuotė yra viena iš kelių trijų mėnesių paliaubas paskelbusių organizacijų. "Hamas" pagrasinus atnaujinti ginkluotą kovą, Izraelis svarsto galimybę paleisti iš kalėjimo kai kuriuos ekstremistinių grupuočių narius. (A. Yassinas reikalauja paleisti visus, maždaug 7 tūkstančius kalinių.) M. Abbasas atšaukė numatytą susitikimą su A. Sharonu. Nuotraukoje – Izraelio pareigūnai apžiūri susisprogdinusį savižudį. Po suplėšytais mėlynais marškiniais matosi kiti, raudoni. O gal tai tokia taisyklinga forma ant kūno išsiliejęs kraujas, pro kurį nebepersišviečia oda.

Išeinu į lauką. Užmestas ant violetinių lubinų kuolelių džiūsta rūkas. Pasisupdamas voratinklyje snaudžia rasotas Niekas. Avietės – tikslios ir amžinos (kaip ir kiti daiktai A. Švėgždos paveiksluose). Aukštai virš galvos praskrenda sraigtasparnis. "Nekreipk dėmesio, – sakė vakar draugės tėvas, – kareiviai skrenda per parą du kartus. Žvalgo naftotiekį". Čia, už Obelių, už geležinkelio, už Kriaunos – jau pasienio zona. Gal ir aš jiems matausi? Su naktiniais. Susivėlus. Stovinti pievoj prie išvietės su skiaute laikraščio. Panagėse – dumblas. Nedavė Dievas proto vakar per lietų neplaukioti. Šiapus upės sukalena genys. Kaip šūviai (Vakarų krante). Kiti paukščiai dar tyli. Tupi it mažos pasipūtusios močiutės pasislėpę tarp šakų ir kenčia kenčia. "Bo" žino, kad tyla rytais man reikalinga taip, kaip kitiems... kaip kitiems naftotiekis. Čia, kai malūnsparnis praskrenda, tylos – pilna taurė.

Per kiemą ateina draugė.

– Ko stovi? – klausia.

– Galvoju. Vemsiu ar ne. Geriau būtų ne, nors labai bloga. Niekam nesakyk. Vakar... Apie pusę pirmos naktį, nežinau, kur jūs visi buvot... Nu, žodžiu, laukuose girdėjau dulkių siurblius.

– Plovėm indus. Tėvukas aplink lovas siurbliu uodus gaudė. Sako, prakeikti Obelių ilgasriegiai, kaip sukapoja Oną iki kaulų, tai dar namie kasosi dvi savaites.

Išvažiuodama atsisveikinau su tėvu, drauge, abiem "unikaliomis ir todėl išsiskyrusiomis" moterimis. Paskui pabučiavau šulinio rentinį, vieną langinę ir saulėj įkaitusią juodą rupūžę. Paėmiau ją į saują iš tokios pat karštos žolės. Niekas pernelyg nenustebo. (Kaime žmonių santykis su daiktais yra šiltas.) Bet kai atsisveikinėjau, neatsikračiau įspūdžio, kad kažkas kažkur elgėsi lygiai taip pat. Vėliau, jau važiuodama autobusu, atsiminiau. E. Nekrošiaus "Metuose" mergaitė bučiuoja kleboną, o paskui, iš džiaugsmo pasišokėdama, pakši visus aplink esančius daiktus, net kėdę. E. Nekrošiaus spektakliuose man labai patinka stebėti, kaip intymi jausena, visiškai asmeninė vaikystės pokario patirtis pavirsta moderniu reginiu, susilydydama su klasika. Kai "Hamlete" Elsinoro pilyje vyrai sėda prie stalo, vienas iš jų išsitraukia iš (pokarinio kaimiško) švarko viršutinės kišenės šukas ir susišukuoja plaukus. Kaime sėsti prie stalo nesusišukavus būdavo gėda.

Šitas pastebėjimas apie "Hamletą" – ne mano. Kaimyno. Ačiū jam ir už tai. Nes nei jis man kasetės su normalia neintelektualia muzika, kad galėčiau bėgioti labiau nepriklausoma nuo kūno, neįrašė, nei durų ypatingu tepalu, kad negirgždėtų, nesutepė. Buvo žadėjęs. Nors jo dar "neišbraukiau iš sąrašų".

Tai jis, o ne aš apie žmones iš karto mano blogai. Sako, Likos iš tavo laiptinės teta į Izraelį nepaima todėl, kad tiems giminėms – ji nusispjaut. Ir jos motinos operacijos, ir kaip ji gyvens toliau. Ką ji čia dirbs? Ką – baigs? Kas jai užmokės už mokslą? Galų gale vien tai, kad ji viena gyvena. Tyloj. Mėnesiais... Tokiame amžiuje ir taip, be priežasties, siela vartosi. Aš manau – kitaip. Likos teta mergaitę tikrai paimtų. Ji delsia visus šiuos metus ne dėl to, kad ją pamiršo, nemyli ar kad nenori atsakomybės ir savo šeimai naštos. Atsiunčia juk nuolatos jai drabužių ir seseriai naujausių brangių vaistų. Ji – paprasčiausiai bijo. Izraelyje dar ilgai bus neramu. Kartais net turistams patariama į Jeruzalę nevykti. Aš nežinau ir niekas nežino, kada palestiniečiai turės nepriklausomą valstybę. Kad tai įvyktų, Palestina turi laisvai elgtis teritorijoje tarp Gazos ruožo ir Vakarų kranto. Turint omenyje visų šalių, Izraelio ir JAV, geopolitinius interesus, vargu ar tai įvyks greitai. Pažiūrėjau, ką apie JAV strategiją toje "skeveldrų" juostoje rašo Z. Brzezińskis "Šachmatų lentoje". Atskirai – beveik nieko. Daug daugiau dėmesio knygoje skirta Japonijai, Kinijai, Rusijai, Azerbaidžanui ir Ukrainai. "The Economist" neseniai skaičiau, kad izraeliečiai buldozeriais vis pervažiuoja savižudžių palestiniečių namus. (Turbūt pervažiavo ir to sprogdintojo. Su raudonais kraujo marškiniais. Ten dar žuvo niekuo dėta šešiasdešimtmetė moteris.) Manau, kad Likos tetai tai ir trukdo – amžinos, nesibaigiančios Artimųjų Rytų problemos.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


5148. xX2003-07-27 13:25
Rytais pabundu be tavęs. Tie rytai tada man yra Tolimieji. Ilgesingieji. Jie nepasiekiami driekiasi kažkur kitame miesto gale, nors visi sako, kad čia pat, kad jie apgaubia visą senamiestį, šviežiai suremontuotus namus-žaisliukus, nekilmingas dėžutes ir kažkada buvusios prabangos griuvėsius. Nubanguoja lengvas jausmas į visas puses, ieško kauburėlio, už kurio galėtų lengvai užkliūti ir drybtelt šalia tavęs. Tūkstantis ir viena naktis jau seniai pasiklydo ak(a)cijų labirintuose, (tele)vizijų kanaluose, intelektualaus interneto skersgatviuose. Praradau viltį tave surasti. Neįmanoma. Skubu būti pirmas, bet giliai žinau, kad vis tiek pavėluosiu. Taip ir nesusitiksim niekada, sako Orakulas.

Rytai tolimi. Vakarai čia pat. Įsitaisysiu šiandien patogiai kokiame Savame kampe, kai iki saulėlydžio liks trys valandos, ir gurkšnodamas arbatą skaitysiu neparašytą romaną. Esu girdėjęs, kad Orakulas kartais klysta.


5153. keule2003-07-27 17:48
Žmonės bijo mirties. Nesugeba surasti jai vietos tarp visų gamtinių dalykų. Nemoka numirti be kartėlio. Kas skiria žmogų nuo keulės? Vaizduotė. Todėl mirties pajautimas negali būti natūralus. Man pačiam yra tekę regėti situaciją, kai dukra apakinta sielvarto klūpojo ir sriūbavo prie karsto, kol staiga draugės apsižiūrėjo – taigi, tame karste ne jos mama!.. Pasirodo, irgi sumaišė šarvojimo salės, kurių buvo bene keturios. Bet puldamos iš salės mergičkos nusitempė ir prie pakylos iškilmingai su persižegnojimais padėtą vainiką. Paskui, po laidotuvių visi juokėmės iki ašarų. Ir mirties baimė tarsi sumenko, pasitraukė, kitaip tariant, užėmė savo vietą tarp visų kitų gamtinių dalykų – paėsti, išgerti, pamiegoti, nu dar parūkyti.

5156. Margarita2003-07-27 22:18
Tai vis dar su Michailu vargstate Giedra? Ar spyną įdėjo? O kaip Raktas, ar vis dar teberašo paryčiais? Labai smagus tekstas:) Tik tie atvejai, kai yra perpasakojami (apie moterį, turinčią gedėjimo hobi) supainioja. Prisimenu Jūsų paskutinį ese, kuriame "paatviravote", kad kartais pamirštate viršutinius dantis ant lentynėlės ir tenka pasinaudoti manikiūrinėm žirklutėm sumuštiniui susismulkinti:) Pirmuoju asmeniu perteiktas "patyrimas" suteikia dar daugiau žavesio:)

5158. Sventasis2003-07-28 00:21
Idomu, ar cia aparsyti gyvenimo epizodeliai buvo autores pergyventi ar sukurti vaizduotes ? Perskaiciau su didziuliu malonumu.

5159. Svarstančioji :-) 2003-07-28 01:34
Seniai skaičiau tokį puikų straipsnį... Va, jums ir S.P. ir G.B. ... Mano, na, gal nelabai išlavintam skoniui, straipsnis tiesiog virtuoziškai pikantiškas.

5160. Šandra2003-07-28 02:33
Ei, baikit juokauti! Kur matyta, kad skaitydamas apie laidotuves aš pradėjau juoktis, tai gal kitą kartą, kai rašysite apie vestuves, aš turėsiu verkti... Išvis tai nepadoru!..

5161. Putinas raudonasai :-) 2003-07-28 03:04
Nebesupratau paskutinės pastraipos. Kažkur nuklysta į labai tolimus pašalius. Autorė pavargusi, sugniuždyta (ar baigėsi laidotuvės?..), išmušta iš vėžių... Gal straipsnio patosą būtų galėjęs išgelbėti katinas? Pagaliau, kur dingo amerikietis kompomanas? Nežiūrint to, kad Autorė yra pervargusi ir nualinta įvairių perversijų, reikalauju tęsinio!

5164. xX-ui2003-07-28 09:14
Skaitau ir vos neverkiu iš liūdno gražumo. Kiekviena apsiverktų mano vietoj. "Niekada nesusitiksim". Jeigu istorijoje yra tokia frazė, tai jau gerai, tai ji jau - chrestomatinė. Šaipausi, tai jau negerai. Priešinuosi tiems dviem ne: niekada ne... Net jeigu ir ne su manim, kad su kuo nors kita susitiktum, kad Orakulas klystų. Kad Gyvenimas įvyktų, net jei Istorija ir nebūtų parašyta.

5169. Liepa, dar nesusigalvojusi naujo vardo :)2003-07-28 11:35
Išeinu į lauką. Užmestas ant violetinių lubinų kuolelių džiūsta rūkas. Pasisupdamas voratinklyje snaudžia rasotas Niekas. Avietės – tikslios ir amžinos...... Kaip grazu :)))

5175. Benigna2003-07-28 13:10
as bijau ne mirties, as bijau keules

5182. lietuvis2003-07-28 15:27
O aš bijau ne keulės.
Aš bijau Benignos.
Ką Dievas pražudyt norės,
Benigną lieps įsimylėt :(

5186. sima2003-07-28 16:54
tokie tekstai net kompiuterio ekraną, į kurį jau baigia akys nusispaust, paverčia retų lentų durimis su išpjauta širdies formos skyle, pro kurią yra vilties pamatyti laukus čiobrelių, įskrist kokiam uodui, lūžusiam spinduliui nykią medieną sienų paversti auksu. O jei truputį pavyktų įtempti smegenėles, galima atrasti užlenktą vinį, kuri tas duris laiko. Ir išeiti į rasas. Ech.

5188. Neibaigiancios Istorijos ir Ivykio ilgesys2003-07-28 20:28
Istorijos nesibaigia, ir klaidos - ju sudetine dalis. Ivykio ilgesys - lankas, kuri itempia Radvilaviciute, i nieka nusitaikytas, lankas be streliu. Ir xX isvykis - svajone, svarbesne uz pati ivyki. O kazkam norisi ivykio - istorijos - streles, kuri lekia, iveikia atstuma, sukelia skausma, pasikeitima atnesa zinia. Norisi IVYKUSIO ivykio, judancios istorijos, gyvo zmogaus laiko. Tuomet mums kazkas atsitinka, ir zinai, kad atsitiko. Tuomet Istorijoje buna parasytas naujas zodis, raide.

5190. Sodininkas :-) 2003-07-28 21:11
Svarbiausia turbūt yra tai, kad beveik tas pats, ar žinios į Tave ateina per kompą, ar per laikraščio gabaliuką, užmautą ant vinies. Beveik mėnesį gyvenau be kompo ir porą kartų per dieną varsčiau lygiai tokias pat dureles su širdele, kurią kažkada pats jose ir išpjoviau. Matyti išpjoviau per didelę, nes be romantikos pro tą širdutę ten priskrenda tiek uodų, kad laikraščius uodyno metu tenka pjaustyti dvigubai mažesniais gabaleliais, bet ir tų ramiai nebegali peržvelgti. Turbūt tokiu būdu uodai mažina mūsų intelekto koeficientą, ir istorija po truputį nuo mūsų pabėga. Jaučiu, kad kompas, į kurį dabar spoksau, tik iliuzija, kad tą istoriją vejuosi. Nebūtume mes visi jau kelinta karta nuo žagrės, jeigu nepatiktų mums šis tekstas, trumpai drūtai tariant...

5193. Svarstančioji2003-07-28 23:49
Visuomet tupint toje būdelėje su širdute norisi skaityti. Nesinori tuščiai leisti laiką? Ten labai patogu užmesti akį į reklaminius skelbimus. Trumpi, aiškūs, įvairūs. Bet graudžiai juokinga, kai su ta laikraščio skiaute einama tiesiai prie telefono ir skambinama... Taip. Ne ant kiekvienos skiautės parašyta data...

5194. Artūras iš Vilniaus :-) 2003-07-29 00:43
o Jūs faini

5198. Gyventoja2003-07-29 09:37
Viskas teisinga. Ilgesys ilgėja, tęsiasi, veliasi viduj, negali išlįsti... Negali apsivyti svajonės, istorijos, chrestomatijos, įvykio, lanko, strėlės, pats savęs, tavęs, manęs ir išplaukti į dabartį. Kas jam to padaryt neleidžia? Ir gerai, kad neleidžia, taip jis ir pasidaro mus maitinantis, nesibaigiantis...

5201. Kadangi2003-07-29 12:20
jau pribrendo reikalas informuoti visuomenę dėl kai kurių G.Radvilavičiūtės publikacijose pasitaikančių netikslumų, pranešu, kad jos buto durų vyrius esu sutepęs vadinamaisiais patrankų lašiniais (pušečnoje salo) š.m. liepos 17 d. apie 19:40 val.
Kartu apgailestauju dėl atsainaus ŠA redakcijos (redaktorius Sigitas Parulskis) požiūrio į savaitraštyje spausdinamos informacijos tikrumą. Kadangi leidinio metrikoje nėra pastabos, jog redakcija neatsakanti už autorių teiginius, išeitų, atsakomybę prisiima.

Kaimynas Būtent


5204. Ilgesys virs miesto2003-07-29 14:06
Radvilaviciutes tekste antrame plane atsirado laiko nuojauta- laikrodis, tiksintis ant stalo. Pirmame plane- vyrai, moterys, kates, mirtys, sirdutes duryse, taciau antrame plane nenumaldomai tiksi laiko nuojautos. Pirmas planas, tai kas aplink, rankose, pries akis, pavirsiuje, galvoje ir ant lupu- mazai svarbus. Svarbus antrasis planas - tai, kas paslepta, kas uzginta, galinga, nepazistama, prarasta ar neatrasta,- ta antroji puse. Tai, kas uz nusivylimo, rezignacijos ribos. Ilgesys, jeigu jo daug susikaupia, pakelia virs miesto, - melynas oro balionas. Tik nuo zmogaus priklausys, ar jis skris (jei bus pakankamai ilgesio) ar leisis. Tik is ten aiskiau matyti mirtys, kates ir sirdutes, paryskeje ivykiai ir daiktai, paleide is savo glebio, ir negalimybe, ir galimybe ten buti. Radvilaviciutes sakiniai sutrumpejo paryskejo, taciau iki S`kemisko itampos ir egzistencijos skrydzio, perejimo per daiktu miesto gatves, kuriame nieko nera reikalingo, dar truksta ilgesio pakilti. Ne to sentimantalaus, ne parulskiskai paneigto nesuradus, ne todel, kad jis grazus, o todel, kad kitaip gyventi kazkam tapo neimanoma.

5205. Kodelce2003-07-29 15:00
O kaip zinot, ar pakankamai to ilgesio? Kaip suprast, kad jis - degus? Kad pucia ir kelia?

5206. Gatvese uz duru2003-07-29 15:22
Zinoti nereikia, reikia noro buti bent viena koja tame antrame plane, buti ne vien "degiam", noreti matyti ne viena akim, bet abiem. Ir deginti nieko nereikia, tik atristi virves, kurios prie zemes pririse laiko, tik tiek. Reikia noro iseiti uz duru i gatves, noro ne stoveti bet vaikscioti. Skepticizmas, abejone, klausimai "kaip ir kodel" pakankamai geros stiprios ir saugios namu sienos, bet jos per sunkios su savimi nesiotis.

5208. Gatvems uz duru2003-07-29 16:29
Jums duotas kazkoks nerealus jautrumas perprasti zmones, islukstenti juos is cinizmo ir skepticizmo, kuriuo - nieks nenustebs - kvailai ginamasi nuo savo jautrumo apraisku. Ir tam jusu jautrumui neimanoma atsispirt. I ji norisi pasimerkti, juo atsigaivinti.

5212. Pokalbis su 22.2003-07-29 19:10
Labai gerai pasakete apie gatves ir ju gyventojus. Toje karalijoje susitikimai, ivykiai, kaip ir zodziai nepakartojami, nes neimanoma. Jie sakomi vis nauji. Kaip vienas poetas rase: "viso pasaulio cukrus nepasaldins vandenyno, bet vienas zodis tukstancius susildo". Tu zodziu visiems reikia, tik patys sau ju negalime pasakyti, kitu lupose tie patys zodziai stulbinanciai grazesni. Visi mes meginame issinerti senu drabuziu.

5218. allright2003-07-29 21:25
ei, chebryte, take it easy.

5223. Ona :-( 2003-07-30 11:03
...o man sis ese nepatiko, kazkokios pievos...., nera strikturinio stuburo..

5225. Cinkas2003-07-30 12:18
Sutinku, kad gal ir galetu buti kiek aiskesne struktura, bet man tai netrukde skaityt, autore tikrai turi gerokai "cinko". Sekmes jai ir toliau taip.

5226. Cinkas2003-07-30 12:20
Sutinku, kad gal ir galetu buti kiek aiskesne struktura, bet man tai netrukde skaityt, autore tikrai turi gerokai "cinko". Sekmes jai ir toliau taip.

5229. Buv. du du2003-07-30 14:47
Pradedu bijoti, kad kazkada POKALBIS nutruks, nes nenutrukstanciu zodziu nera (bent jau neteko sutikti tokiu). Nors bijoti gal dar per anksti, jei Gatvems, alsuojancioms (?) malonia siluma, netiketais susitikimais, cukrumi, lupomis, reikia (o jos ir yra vertos) pavadinimu...

5232. Melyni krantai2003-07-30 15:48
Tarp zodziu yra tarpai, tik tuomet jie vienas kita traukia, igauna prasme, tampa sakiniu. (Kuo jie is tiesu tampa?) Bet klausimas idomus: ar viskas PADALINTA i dalis -vienatves salas, ar SUJUNGTA (i tvarinius - miestus, kuriuose gatves neturi galo). Kas is tiesu yra - upe ar jos krantai? Ir kaip arti prie musu yra ta riba, uz kurios nera vardo? Cia pat? Tie momentai, susidurimais su jais Radvilaviciutes ese ar kitur, nustebins.

5241. xX2003-07-31 02:47
Juos renku tarsi vėsius akmenėlius begalinio vandenyno pakrantėje: 0, 8, 17, 22, 28,... Bandau šioje trumpoje kaip gyvenimas sekoje atskleisti bekraščio kosmoso dėsnius, paslėptą tobulą harmoniją, neryškius Mandelbroto aibės kontūrus, Faigenbaumo konstantą, kuriai paklūsta pasikartojimų dvigubėjimas, vedantis į chaosą, lygiai taip pat, kaip ir iš jo. Man Dėsnis sako "Nebijok, žmogau. Jei ir nutrūks pokalbis, tai tik dėl to, kad rytoj jį vėl ir vėl susapnuotum savo gyvenime." Nebijok, - patikiu aš.

5243. Gyventoja2003-07-31 09:29
Ir aš nuo vakar jaučiu POKALBIO ir visų jo atsikartojimų ilgesį. Nebaigia stebinti jūsų pagava tarp šio mėlynojo vandenyno skaičių, raidžių, pavadinimų tai buvimo, tai nebuvimo. Man atrodo, kad čia kažkurios mūsų dvasios kalbasi. Ar tik nebus tai atsakymas į jūsų klausimą, kad panašiais atvejais prieiname ribą, kur jau pavadinimai, vardai - bereikšmiai? Iki jūsų nežinojau Mandelbroto, o, pasirodo, jis pasakė štai ką: "Debesys - ne rutuliai, kalnai - ne kūgiai, krantai- ne apskritimai, ir nei medžio žievė glodi, nei žaibas tiesėm sklinda". Kol debesys - ne rutuliai, sapnuokim, kalbėkimės.

5245. Dar2003-07-31 11:46
Laukiu, netveriu DAR jus išgirsti.

5246. Rolkie :-) 2003-07-31 12:55
O dar yra ir tokiu zmoniu, kurie ateje i laidotuves tik pilvus valgiais palinksmina. O ar daugelis prie karsto galvoja apie gulinti jame? Manau, kad mazai kam ir rupi anas. Svarbu po giedojimu ir "verksmu" begti pavalgyti. Dar karta teko dalyvauti laidotuvese, kai leidziant karsta i duobe, koks tai giminaitis kalbejo mobiliuoju telefonu. Is tiesu, tai labai baisu...

5250. Alternatyvos: Sugrizimas is sapno arba "Mobilus zmogus"2003-07-31 14:09
Kartais bijome to xX mineto Desnio jo nezinodami, manome kad, nederame su Desniu, nesame jo dalis, kad jo ir musu egzistencija skiriasi. O gal mes nedristame, negalime saves pazinti, is chaoso busenos sugrizti i aiskius, esancius vaizdus, isblukinti senas fotografijas, sugrizti is TO, KAS BUVO, is sapno? Vardai ir pavadinimai nera bereiksimiai, tik kartais jie nepakankami. Jais daug kas uzrasyta, bet juos kaip tuos xX skaicius sunku skaityti. Tekstas yra, bet dar nera skaitytojo. Parasytas jis ir debesu forma, ir skaitmenu forma, ir zodziu forma, - tas pats, vienas tekstas. Jis - ir debesys, ir zodziai, ir poezija. Nera vieno rakto toms durims, yra daug raktu. Verta siekti ji skaityti. Zodziai ir vardai kaip tie vesus akmeneliai 0, 8, 17, 22, 28 turetu suskambinti, prie ribos jie reti. Galiausiai jokos ribos matyt is vis nera, tik kampas, is kurio ziurime, tik tolis, iki kurio musu samone gali nukeliauti. Mes patys esame sau riba. Baisiausia riba - tarp praeities ir dabarties, ji daznai musu i cia nepraleidzia. 33) teisingai raso, mobilus telefonas ar prasmatnus automobilis nepadeda suvokti to, kas vyksta, neatstoja subtilumo ar aiskaus suvokimo. Tokio "mobilaus zmogaus" gyvenimas panasus i mobilaus telefono likima, kurio nera ko pavydeti.

5252. zile2003-07-31 15:37
11-am .Aš ta kur po debesis dairausi.Nekokios mintys ir pačiam. Ir visi sako taip negerai.Aš manau pačiam juk pirštis galima.Laikykis.Nors pagalvoju reikia už kažko laikytis.Kad ir nėra struk.stuburo ar mažai dar ko,bet jai padeda tai gerai

5253. Vardas ne iš praeities2003-07-31 16:10
Jau pradėjau blaškytis tarp lanko ir strėlės, tarp istorijos ir įvykio, tarp rašymo ir skambinimo, tarp teksto ir žmogaus - jo autoriaus, tarp artumo ir atitolinimo, aiškumo ir miglos, tarp ribos ir beribiškumo, norėjimo ir bijojimo. Tik tarp praeities ir ateities nesiblaškau ir žinau, kad GATVĖS su visais sapnais ir alternatyvom man vis tiek yra gražios. Praeities, galima sakyti, nebuvo. Na, jei ir buvo, tai menka, vaikiška. Vardai ir vėsūs akmenėliai gal ir nujaučia, bet tiksliai nežino, kam skambinti. Va, tai ir yra baisiausia.

5255. Pasivaiksciojimas ruke2003-07-31 17:16
Tai, kas buvo- nerysku, traukia, zavi, o kai eini ten, i praeiti- nesurandi jos, jos nera. Kai zvelgi i dabarti- ieskai, nori pamatyti atspindeta kaip veidrodyje praeiti -tai, kas buvo, o dar labiau, ateiti, ko nebuvo, ko nera. Ir ten ir ten miglos. Miglos skaidosi. Tuomet idomu, kas is ruku isnirs.

5258. Ežiukui gal labiau patiktų rūkas, bet...2003-08-01 11:45
Gaiviems akmenėliams praeitis užsifiksavo prieš daugiau nei dešimtį metų, per vieną jaunųjų miglų akmenėlių dėliojimo konkursą, o po to nebuvo nei akmenėlių, nei praeities, nei miglos, nei gręžiojimosi į akmenėlių dėliojimo patirtis. Nemanau, kad tada akmenėliai galėjo padaryti Gatvėms kokį nors ilgėlesnį įspūdį, nors Gatvės tada palaikė akmenėlių dėliojimosi pastangas. Akmenėlius tuo metu kas nors sunkiai galėjo pavadinti gaiviais, greičiau - žaidžiančiais, vaikiškai brendančiais į gatves. O Gatvės akmenėliams jau tada buvo įdomios, intriguojančios, einančios per naujų jautrumo paieškų ir išraiškų miestus. Tik tiek tos patirties, jeigu tuometinės gatvės yra dabartinės Gatvės.

5265. Margarita2003-08-01 16:02
Na ir kas,kad nužydėjo liepos...šypsenai medaus prisirinkti galima ir čia...:)

5267. (nebe) gimnaziste2003-08-01 16:58
Nužydėjo... Ir liepos, ir - dar seniau - alyvos, jazminai. Seniai nuvyto išleistuvių gėlės. Prieš tris dienas drebančia ranka padėjau parašą ties savo pavarde, bet dar sunkiai apsiprantu su mintimi, kad aš jau tikrai STUDENTĖ:) Keista būsena... Būsiu teisininkė su literatūrine gyslele:)

5270. ji2003-08-01 23:34
net nezinojau, kad ese poveikis toks didelis.Man atrodo, kad visi poetais patapo.Ar as klystu?

5274. kulturistas (vis dar kandus)2003-08-02 00:13
Visi stengiasi pasirodyti kaip jie gerai pagavo straipsnio nuotaika. Nu pastebim pastebim, nesistenkit jau taip labai. Ziu, dar ir autore perspjausit savo vapalionem, kas tada?

5276. Vasara. Rugpjutis2003-08-02 00:21
Kas zino, ar "As, Ji, Mes" klysta ar ne? Ar sako tai, ka mano? Ir kodel sako tai, ka sako? "As, mes, ji" gerai zino situos atsakymus. Sujudimo priezastis nebuvo komentarai, ese, liepos, egzaminai. Sujudimo priezastis nematoma, "vasara", - kaip sako Sigitas Parulskis. NEZINOMA, maza, nereiksminga, gerai paslepta, niekas jos nesuras, o surades nepasiims. Jeigu zmones troksta tapti poetais o ne kareiviais, barbarais- tai prasides kiti laikai. Ta romantiska isvada butu teisinga, jeigu ja pasakytu poetas be priezasties, nes tik poetai neissizada poezijos. Bet priezastis yra - matoma, viesa, pastebima.

5280. Miesto statyba2003-08-02 00:38
Skaitytojai aptaria esminius reikalus, dekonstruoja ese, konstruoja tekstus, bet paskui Radvilaviciute, Parulski, ReTa buriais jie nevaiksto. Jie ne "grupiniai". Jie kviecia i talka. Atminkite, Parulskis jums ne tevas, Radvilaviciute -ne mama.

5282. Margarita2003-08-02 09:30
Nei Radvilavičiūtė nei Parulskis nesistengia išspręsti mūsų ydų ar nelaimių ,jų misija tik jas nurodyti.O esė ne tik poezijai įkvėpė,bet paskatino paatvirauti ir skaitytojus.Juk nedažnai išgirsi,kaip leidžiamas laikas būdelėje su širdute:)

5291. Miesto statytojai2003-08-02 15:51
siulo skaitytojams neieskoti bedu ir nelaimiu. Tai klaidingas kelias. Net jei Parulskis jas "nurodo", neklausykit jo. Miesto statytojai abejoja, ar klaidu nurodymas yra Parulskio ir Giedros tikroji misija, ar jie teisingai buvo suprasti. Jiems atrodo, kad Sigitas Parulskis sedi po sakom "akacijos baltos", ir jo kompasas nerodo krypciu. Tai didziule nelaime tiems, kas nori keliauti, ir laime tam, kuris seslus. Todel nekibkite prie jo su gyvenimo misijomis. Supraskime, nera gedinga atvirauti ir pasakyti sau ir kitiems kaip leidziamas nuosavas laikas (koks skirtumas- kur), nelaukti, ka "tete" ir "mama" pasakys. Laikas istaisyti auklejimo klaidas, metas pradeti ieskoti "laimiu" ir Ne-ydu, nes krepsi nedaug vietos, viskas nesutilps. Dorybes ir ydos pjaunasi, ydos -tikri vilkai, dorybes- aveles. Pagarba tiems miesto gyventojams, kurie pirmieji prakalbo, pazvelge i save ir isvydo, kad turi savo gyvenima, kuris nera Giedros ar Parulskio nuosavybe. Nedaznai rasytojai ten uzeina, ikelia koja, apsilanko i svecius. Tas GYVENIMAS - neatrastoji Amerika, o Lietuvoje pilna busimuju keliautoju.

5297. skeptikė :-) 2003-08-02 23:01
Ale buvau jau nusigandusi ir keulės šauktis benorinti, kadgi toji ką nors kriuktelėtų irgi visus skaitytojus į realybės lankas grąžintų, nes jau per daug čia to grožio beigi tauškėjimo jauniklių paplūdo. (nebe)gimnazistę, pavijusią savo svajonę, sveikinu ir linkiu nepalūžti toje materialybėje, į kurią ką tik pateko (kažin, ar būtent to norėjo? - galvoju tik sau). O Giedros Radvilavičiūtės pavardę laikraštyje pamačius, visada akys nušvinta, tad ir šįkart džiaugiuosi po ilgokos tylos jos sulaukusi.

5299. Realybes tyrinejimas ir Amziaus pabegimas2003-08-03 01:45
Be pavyzdziu nesuprasime, paminekite kelis konkrecius pavyzdzius tu, sugrizusiu i realybe. Po ju nezinosime, ar verta i realybe grizti ar ne. Jei realybe kankinanti, jeigu ji belangis kalejimas, be geliu kvapu, vejo, miestu gatviu, pilnu zmoniu, diena nakti almanciu, ir dangaus kregzduciu, tai negrisime. Kas nori grizti savo noru i kalejima? Mes padesime jums pabegti, suorganizuosi Vilniaus amziaus pabegima. Mes pasirodysime jums, kad yra ne viena realybe, kad yra idomesniu uz paminetas, tuomet visi skaidys ant sparnu, nesugrize ir sugrize. Kalbekit.

5300. Artūras iš Vilniaus2003-08-03 02:10
kai yra visko daug, didžiausia problema yra niekur nevedanti patirtis, ypač svetimųjų, tiksliau artimųjų.

5305. skeptikė2003-08-03 13:19
48)-am: apie grįžimą į realybę parašiau truputį juokaudama, nes juokas yra gynybinė siena, žlunganti paskiausiai. Kai nieko daugiau nebelieka, lieka galimybė pasijuokti iš savęs. O iš tikrųjų skaitydama atsiliepimus pajutau baimę. Keista? Tik iš pirmo žvilgsnio. Pajutau nesąmoningą baimę dėl kritimo, kurį pati esu patyrusi, pasijutau stebinti žmones, kurie juda ta pačia trajektorija kaip ir aš anksčiau ir toje trajektorijoje jų, kaip ir manęs, laukia skaudus kritimas. Buvo baisu, nenorėjau to matyti. Mano atsiliepimas buvo tarsi šauksmas: "Žmonės, neikite!", tuo pačiu metu suvokiant savo bejėgiškumą, suvokiant, kad jie vis tiek eis, kad jie turi eiti, nes toks yra gyvenimas. Be abejo, rašydama nieko neanalizavau, tiesiog ėmiau ir parašiau (nors dažniausiai nutyliu netgi norėdama ką nors pasakyti: kam sakyti? – juk vis tiek niekas nepasikeis). O dabar paklausiau savęs, kodėl - ir štai kokį radau atsakymą. 48)-to prašomų pavyzdžių duoti labai sunku, nes tik pats žmogus, na, dar jo artimiausi draugai, gali žinoti, ar jis grįžo į realybę. Galimas daiktas, kad jis visada joje buvo, taigi ir apie grįžimą nėra ko kalbėti. Kaip suprantate, pavyzdžiu galiu nurodyti tik save. Į realybę grąžina gyvenimas. Gyvenimas - baisus daiktas. Jis kartais būna gražus, kartais linksmas - jis turi daug pusių, klastūnas. Tačiau jo esmė yra griežtumas ir abejingumas. Kalbant apie Amžiaus pabėgimą, tai, manau, čia yra viso labo kitas svajonių pavadinimas. Mano gyvenimas dabar griežtai dalinasi į realybę ir svajones; didžiąją dalį užima realybė, o svajonėms tenkantis gabaliukas susideda daugiausia iš laukimo ir retų bandymų. Į svajones įeina ir Giedros Radvilavičiūtės tekstai, nes jau nekalbant apie labai priimtiną jos stilių, labai artima jų herojės pasaulėjauta. Ką ten artima – juokauju sau kartais, kad, kai senatvėje būsiu visai suvaikėjusi, tai manysiu, jog Giedra Radvilavičiūtė – tai mano slapyvardis, kuriuo pasirašinėjau jaunystėje savo rašinius "Šiaurės Atėnuose". Beje, jau keletą metų perku "popierinį" jų variantą ir visus saugau, neišmetu. Tik š.m. liepos mėn. ištiko mane nelaimė – nepavyko įsigyti 12 d. numerio. Gal kas turi šį numerį ir galėtų man jį perleisti? Nes juk tokia kolekcija suyra... Mano el. paštas: lores@takas.lt

5306. Ieskoti - tai reiskia surasti2003-08-03 18:07
Zmogus krinta ir kyla. Atsisakyti saves (vilciu, svajoniu- kurios keiciasi), pasiduoti - tragiska, bet tai ne realybe. Kodel "realybe" zmogu turi sulauzyti? Kodel tik tai, kas skaudina, zlugdo, uzdaro zmogu yra realu? Tai paplites Lietuvoje isitikinimas. Gal netrukus bus kiti isitikinimai, ir zmogus, net ikalintas, net laikinai pralaimejes, nepasiduos. Kas gali ikalinti, atimti is zmogaus jo savasti? Niekas, jei sava valia neatiduos. Kodel gyvenimas turi buti baisus, grieztas, abejingas? Tokie buvo kai kurie sutikti zmones, bet ne gyvenimas, yra daug geru sviesiu zmoniu. Reikia palaikyti, sustiprinti jaunu, vaiku, moksleiviu dvasia, mokyti juos atsispirti, siekti dideliu dalyku, nepulti i rezignacija, ir niekada neissizadeti to savo gyvenimo, kuris ju sielose. Vaikams nereikia pesimizmo ir slegiancio pralaimejimo realizmo ideju. Idejos, mintys kuria zmoniu gyvenima, mes uz tai atsakingi, uz savo mintis, zodzius, todel turetume kitiems ir SAU linketi gero. Pasaulyje yra daug geru rasytoju. Giedros rasinius suprantu, bet man jie mazai artimi. Tai reiskia tik tiek, kad zmones labai skirtingi, kad ju dziaugsmai, baimes ir gyvenimai labai labai skirtingi. Todel visada yra vilties. Ieskoti ir surasti, ypac kai sunku, ir situacija atrodo beviltiska.

5307. Sodininkas2003-08-03 20:18
Vis dėlto, gana svarbus dalykas, pasirodo, gera kompanija. Na gerai, galbūt dar ir vasara. Ir parašas slapyvardžiu. Tada visi mes laisvi, atitolę nuo realybės, pakylėti. Bet kaip daug tam pasiekti reikia visokiausių " o, bet ir tačiau ". Todėl, kažin ar gyvenimas klastūnas, jis tiesiog visada apsidraudęs daryti ką tinkamas lygiai taip pat, kaip ir mes visi. Realybė - tai draudimo įmoka, ta prakeikta socialinė garantija, kad ją kur galas, kad galima būtų bent kartais pasvarstyti, ar esi toje realybėje, ar dar į ją tiesiog negįžai.

5308. Margarita2003-08-03 21:37
Vienas modernus italas apgyvendino savo herojus City`je.Tame mieste,personažai-gatvės gyveno miesto kvartaluose-istorijose.Ir laisvos buvo gatvės pasirinkti savo gyvenimus,o lygiagrečiai išsidėsčiusiame kvartale kitos gatvės rezgė savo tinklą,gal panašų,o gal ir ne.Ir neįspėjo,kad klaidingu keliu einu ieškodama paslėpto aukso,bet leido paklaidžioti po miestą,nes nesijautė turintis teisę kelio pradžioje sustabdyti ir tarti:"tai klaidingas kelias".Miesto statytojai (46),"abejoja" savo tiesomis,bet liepia neklausyti ką "tėtė su mama" pasakys:)):)

5310. Sia nakti bus paleistas aitvaras2003-08-04 02:15
Visiems nusivylusiems, nusiminusiems, praradusiems vilti, visko netekusiems, ir liudniems, ir tiems, kurie laimingi- jie irgi daug ko netenka, labai daug - sia nakti bus paleistas VILCIU ir SVAJONIU AITVARAS. Pakelkite akis- diena tarp debesu, ir nakti tarp zvaidziu ten jis, ten jusu viltys pas jus skrenda, atgal is toli. Po to, viena karta, kazkada, seniai jus iskrisite su jomis, i ten, jos jus nusines. Bet tai jau nesvarbu. O dabar, tiems, kuriems ju truksta, kurie ju pasiilgo, virs Vilniaus miesto paleistas aitvaras. Pakelkite akis, ir ji pamatykite, palikite jam vietos.

5314. Faustas Margaritai2003-08-04 11:07
Niekur nepabėgsite. Vejuosi vejuosi jus, jau tuoj pagausiu. Nepasislėpsite gatvių raizgalynėje, jų laisvėje, kaip ir jų grotose. Kai pagausiu, prasidės jūsų tikrasis kelias.

5315. Faustas Margaritai2003-08-04 11:16
Niekur nepabėgsite. Vejuosi vejuosi jus, jau tuoj pagausiu. Nepasislėpsite gatvių raizgalynėje, jų laisvėje, kaip ir jų grotose. Kai pagausiu, prasidės jūsų tikrasis kelias.

5317. Margarita Faustui2003-08-04 12:19
Kodėl Jūs mane vejatės?:)

5318. Fausto draugas2003-08-04 12:46
Faustas yra priekabiautojas, pats sklando virš gatvių ir jam į jas nusispjaut. Pamatė viename labirinte pasiklydusią Margaritą ir pagalvojo, kad ši - jojo.

5319. lietuvis2003-08-04 14:10
Ir jąją paėmė :)))

5323. Margarita2003-08-04 14:54
Ar ne per anksti pergalę švenčiate Mefistfeli,lietuvio kailyje pasislėpęs?:)

5324. emigrante2003-08-04 15:03
dek i skudurus, Margarita, priekabiautojams.Asen nepajegiau savo imtynininkui, sedziu ikalinta trobelej prie svetimu jureliu mareliu, o vietoj grandiniu du vaikeliai ant baltuju nugrazytu rankeliu, israudotos zydrosios akeles, iskedentos gelsvosios kaseles, nuteriotas ruteliu darzelis...

5326. Margarita2003-08-04 17:00
Sese,emigrante,Tu tik pasakyk,ar tikrai nori pargrįžti.Yra čia šaunių lietuvaičių,tuoj balnosim broliams žirgus ir išleisim Tavęs parsivežti:)

5327. Benigna2003-08-04 20:02
as tai noriu tobulo vyro meniniko is londono i psio

5329. benignai jadzytei from emigrante2003-08-04 20:23
buvo omni.lt Sebastijano Horsley adresas, tel. nr. ir e-mail. Plak zinute, gal susigrajysit.

5331. Margaritai nuo emigrates2003-08-04 20:29
Man kaip tai Eglei zalciu karalienei,gaila sesut, savo Zilvinelio palikti, ir vaikeliai nelabai lietuviskai supranta.Is trobeles keliames i dvareli ant jureliu mareliu krantelio.O broliai lietuviai gali jo galvele nuskobti, jis visas toks nepaprastas, metalinis:sidabras -smilkiniuos, aauksas-piniginej, plienas-dar kazkur...

5332. šalta saulė :-) 2003-08-04 20:36
nešaltai šypsosi margaritai :)

5333. saulė keulei2003-08-04 20:43
o gal ir geriau juoktis per laidotuves nei verkti? arba šypsotis... prisimenant gražius dalykus. arba ironija gintis nuo beprasmybės.

5334. keule - Saulei2003-08-04 20:55
Njo. Ameruose mačeu, kaip juodžiai laidojo saviškį. Smagu. Dainos gatvėje. Dieve, tu pasiėmei jį, nu ir zaibis!.. Tokiam stiliuje. Eina ir siūbuoja. Draivas, o ne laidotuvės.

5336. saulė keulei2003-08-04 21:02
o gal ir geriau juoktis per laidotuves nei verkti? arba šypsotis... prisimenant gražius dalykus. arba ironija gintis nuo beprasmybės.

5342. emigrante2003-08-04 21:35
Atgaivinkim ir mes tautines baltu tradicijas.Dainos, sokiai estrada..."chorovodikais" eikim apie kapeli..Budavo teip , budavo...O kai kas ateina isgert, uzest ir pasizmonet kas kaip ir kiek verkia

5343. Margarita2003-08-04 21:40
saule:)sušildysim,ateik:) emigrante,njo,klasika kaip tik būtų:pakeeelkim pakeeelkim...:)

5346. saulė keulei2003-08-04 22:01
man tie sriūbavimai tikrai neitin :) kartais dar tokie iš sudegusio teatro... "ką kaimynės pagalvos". kartą nesistojau... kai buvo poterių programa "stok-sėsk" - tai tokiais žvilgsniais žudė :(... jau gal geriau šoktų :) veidmainiaut nereikėtų :) o kodėl mano komentarai dauginasi?????

5347. saulė Margaritai2003-08-04 22:02
kailiniais? :)))

5348. keule - saulei2003-08-05 00:05
Lietuviškos laidotuvės irgi turi draivo. Žinoma, per jas nešokama, bet judesį valdo ėdesys. Vienose laidotuvėse šeimininkė guodėsi, kad jei anksčiau užtekdavo vienam žmogui 200 gr. mėsos, tai šiais laikais reikia 2 – 3 kartus daugiau. Skurdžiau gyvena – daugiau ėda, toks buvo jos paaiškinimas. Žmonės susirenka ne tiek velionį pagerbti, kiek jį nutrenkus į duobę, kaip keulėms susigrūsti prie stalo. Ne paslaptis, kad daugumai žmonių rūpi atėjus į laidotuves pajėsti. Nu dar į vainikus paspokso ir užrašėlius ala Marcinkevičius paskaito ant juodų kaspinėlių, po to piktai nužiūrinėja viens kito nuo alkio išpurtusius snukius. Kapinėse bimt! Karstą į duobę ir tekinomis prie stalo. Godžiai šlemščia kotletus, karbonadus, zrazus, sriūbdami degtinę. Paskui nedrąsiai ima kriuksėti, norėdami užtraukti neutralią "Pasvarcyk, antela", bet paprastai prie ėdesiu nukrauto stalo tupi kunigas. Tai tas prievaizds retkarčiais persižegnodamas, dabojo kiekvieną parapijonį skyrium, o tie trina subines lyg ant akėčių, kol kunigas neišsinešdina lauk. Na tada jau ima liuobti degtinka. Užsipila iki krūminių dantų, sėdi rūstūs kaip Rūpintojėliai, viens kitas žodį apie nabašniką vampteli, kotletas iškrinta iš nasrų, pakabina šakute naują, arielkos įmauna, kad slidžiau nurytų ir ėda ėda. Skyrium ir kartu susidauždami čierkas. Nesu ėdęs nė karto per laidotuves. Nėr apetito. Be to jų tarpe mažiausiai būna pora rieznikų; juos lengvai atskiriu, nes ėda tik gryną ir riebią keulieną. Todėl nulendu kuo toliau nuo stalo ir mintys nori nenori apie nabašniką sukasi: ką jis ėdė, kiek arielkos iškaštavojo, kiek sykių į aitvarų suraižytą dangų veizėjo. O mano dėdė, labai pabažnas žmogus, vienos Žemaitijos bažnyčios zakrastijonas, yra labai retos profesijos atstovas. Jis eina per laidotuves, karpydamas nabašninkams nagus, skusdamas barzdas, dėliodamas sauso ledo kompresus į grabus, kad nabašninkai savo smarve nenumuštų apetito savo giminei ir atrodytų gražiai, kaip ką tik iškeptos mielinės bandelės. Moka su vašku kur reikia patepti, žandikaulius parišt, kad nevėpsotų pražiotomis burnomis, lyg laukdami kol kas įmes kotletą. Tai jis man ajei, kiek linksmų istorijų pripasakoja. Juk kas antras nabašnikas – senatvės suriestas nabagas. Stuburas kreivas, linguojasi karste kaip gelda. Tad tenka dėdei čiupti nabašniką į glėbį ir ištiesinti rupūžę, kad gražiai grabe atrodytų. Kartą tokią senikę net ant stalo, kur paskui visi ėdė, pasiguldė. Jau toks stiprus buvo nugarkaulis, išsirietęs lyg žvejybinis kablys, kad glėbyje nesutriauškino. Tada užgulė nabašnikę ant stalo, lingavosi, lingavosi, triokštelėjo stuburas, bet tą senikė kaip muilas išslydo iš po dėdės, o ir pats paskui nabašnikę nudardėjo. Davėsi į lėkštes, bamkuchenai nugriuvo!.. O čia durys atsidaro – anūkai iš Vilniaus, blem! Veizi pašiurpę, spokso kaip mano dėdė po aslą jų senelę nabašnikę valtabyja, galingomis lentomis čiupinėdamas nugarą – lūžo stuburas, ar ne…

5350. kunas :-) 2003-08-05 00:33
Zmones visada valgo.Ir kai issiskiria, ir kai pasimyli.Estetiskai sutrupa skausmas dziaugsmas kaip sausainis sutrupa grozis.Jie valgo.

5351. br :-) 2003-08-05 00:51
Labai gražu, puiki pabaiga. Komentarų per daug.

5355. Maja2003-08-05 08:08
Vienas mano pažįstamas per laidotuves nieko nejeda, nes jam vis atrodo, jog visi tie kotletai - iš nabašniko padaryti.

5356. Mistra2003-08-05 08:33
Keule, SUPER, leu leu, tau kokį Keulių Gonkūrą reikėtų paskirti už šį vaizdelį ;) Ir dar. Čia biškį iš kitos operos. Kada gi vis dėlto mūsuosna ateis paprotys ne vainikus tempti, o verčiau šiek tiek paaukoti??? Kad paskui, kai palaidoja, tai ant kapo viena pačių artimiausių žmonių puokštė būtų, o ne kalvas turginių vainikų?

5357. Maja2003-08-05 08:45
Vienas mano pažįstamas per laidotuves nieko nejeda, nes jam vis atrodo, jog visi tie kotletai - iš nabašniko padaryti.

5361. Rūpestis dėl kiaulidės2003-08-05 11:32
Kai pamatau, kiek vietos uzima gerb. Keules postringavimai, kazkaip liudna pasidaro... Nejau neimanoma reikstis kazkaip ivairiau, neuzgulant is paskutiniuju megstamo leidinio internetiniu puslapiu???

5362. Benigna2003-08-05 12:41
emigrante, man jis neatrodo kul, yra eilinis aciputes kazkox beveik gajdys jis nera menininkas

5363. Arnas-keulei2003-08-05 13:06
Sveikas leu.Reikėjo Tavo dėdei pieluke senikės stuburą įpjauti , lengviau būtų sulaužęs.Matyt įrankius buva pamiršęs namuosna.

5364. emigrante to keula2003-08-05 15:52
dek apie gimdyma, kaip moterys gimdo, snargliuos,suduos ir kraujuos, klykdamos bei vaitodamos...musu akeles mato tai ka nori.as mirti ir gimima priimu kaip naturalu gyvenimo rata, reiskini.jei zmoguliai suvulgarina, suslykstina iki koktulio arba sarkastiskai karikaturizuoja pas pati, i kiaulides jiems kelelis pilka...

5366. keule -emigrantei2003-08-05 18:05
Feee, kaip tu čia negražiai apie gimdančias moteris.

5369. Benigna2003-08-05 18:21
keule pagausiu ir mesiu

5371. Mistra2003-08-05 18:51
Ei, emigrante, ne taip jau baisiai moterys gimdo, netiršink spalvų. Kas benorės gimdyti po tokių tavo šnektų? Kitos ir labai gražiai pagimdo. Kiti ir labai gražiai numiršta :)

5372. saulė keulei2003-08-05 18:57
su tais ėdimais. visom progom... lietuviai tikrai keulės :) kartą draugę norėjau išsitempt, o ji nusiplūkusi "negaliu, ryt uošviai ateina". "bet juk tik ryt...?" "ech, jei neparuošiu dviejų rūšių silkės ir trijų mišrainių... uošvienė nesupras :( o kur dar karšti!" ...taip viską ir darom dėl uošvės, kaimynų, bendradarbių... Na, ne visi :) man tai nuoširdžiai dzin. bet TRADICIJA tokia :( ...o jau laidotuvės ir vestuvės- super dėkinga sritis :) Papasakok dar ką nors... keuliško :)

5375. keule - saulei2003-08-05 23:32
Na, man veselės labeu patink nei pagrabai. Nėr tų išprotėjusių patriūbočiau, žvieginančių varines dūdas. Muštynių daugiau, o prie stalo reik sėdėt ir ėst apie 8 val. Papasakočeu, bet kai kas nori skaityti komentarus ir medituoti. Išmušiu mediumą iš orbitos su savo leulėjimu. Kartą vienas toks bjaurus ir šlykštus vaikutis manęs klausia, o tu dvasingas? Njo, atsakiau. Ir dar dvasėsi? O kaipgi, vėl atsakiau. Tada tu pavirsi dvasna! Pasakė, ir, rupūžė, taip greitai nubėgo, kad nespėjau jam įspirti. Misliju, kol neužaugo, gal reik susirasti tą bjaurų vaiką ir atspardyti? Beisbolo lazda - per nugara, kad tiesi kaip dailylentė paliktų? Sakykim, pagausiu ir atausiu, bet ar ans žinos už ką gavęs?

5376. emigrante2003-08-06 03:06
Mistra,tau aplodismentai pereinantys i ovacijas.Atmeni gal "Legenda apie Narajama"Gal pries koki 12 m. Lietuvoj maciau, Motina isimuse sveikus dantis i akmeni, kad butu nusvezta numirti ant Narajamos kalno.Ir ramybe jos veide, raamiai sningant.Oriai ir garbingai sutinkant mirti..Ir kitas senuciukas , gal pameni klyke , draskesi buvo suristas kaip gyvuolelis ir paliktas numirti.Kartais mirtimi galima padasakyti daugiau nei visu gyvenimu.Ar ne naminis, Gyvuoly? Megstu kiauliena, ypac sviezia neuzsaldyta, cirskinti ant groteliu arba orkaiteje...Niam niam...

5380. Mistra - emigrantei2003-08-06 10:24
Pala, pala, emigrante, bet ar tik ne toje pačioje "Legendoje apie Narajamą" yra ir kita scena... Kaip moteris išeina į lauką viena ir pagimdo neišleidusi nei vieno garselio... Žodžiu, kas iš to? Visko yra, visko reikia. Įvairūs žmonės, įvairūs gimimai, įvairios mirtys, įvairios patirtys.

5388. saulė dvasnai2003-08-06 13:04
:)

5393. dwd2003-08-06 14:13
nors tekstas ne apie tai, as dabar visada uodus gaudysiu tik dulkiu siurbliu. niekada nebuciau pagalvojes, kad mokedamas pinigus tik uz dulkiu siurbli, papildomai dar gauni toki nuostabu aparata. man tik idomu, koki antgali naudojo seimininkas...taip...

5394. Tikėjimo išpažinimas2003-08-06 15:01
Tikiu Radvilavičiūte ir jos po katino pasikeitusiu gyvenimu, tikiu xX, kuris pats pirmas parašė po straipsniu ir nuo kurio viskas komentaruose prasidėjo, tikiu putinais raudonaisiais ir margaritom paleistuvėm, tikiu sėdusia į Dievo dešinę kažkur (gal Čikagoj) emigrante, tikiu keule, kalbančiu apie gyvenimą kaip apie "dvasiškąjį tėvelį", tikiu Gyventoja, kuri, atrodo, įžengė dangų, o gal tuoj eis ir į pragarus, tikiu faustais ir šią naktį paleistais aitvarais, saulėmis ir naujausios kokybės kompaktinėmis plokštelėmis. Baigiau. Jei ko nepaminėjau, atsiprašau.

5397. emigrante2003-08-06 15:26
Mistrai emigrante Scenos apie gimdyma neprisimenu...Neaktualu buvo, neuzfiksavau.Bet romantikos, herojiskumo ar grozio sitame gamtiniame akte nematau.Na, negaliu prisiversti net moderniose siuolaikiskose ligoninese, atleisk man netobulai, jei uzgavau pacios "dvasinguma` ar koki etno filosofini poziuri pagal knygele "gyvybes ciklas", "redos ratas " ar pan.

5398. emigrante2003-08-06 15:31
Tikiu neisipagiriojusiu Tikejimo ispazinimu po vakaryksio "sabantujaus", bandanciu patapti aiskeregiu ir pranasu teviskeje (visiskai laiko dvasioje, nunesi Lolocka...), bet deje deje pranasais nelabai patampama po savu dangum Ate.Ne Cikagoj esmi, oj, ne...net buti neteko tame pakrasty...Bandyk dar karta varazyt...

5399. emigrante ne is cikagos2003-08-06 15:41
paskutiniai sakiniai buvo skirti smaiksciam naminiam gyvuoleliui-keulai.su viskuo sutinku, tik su Tavuoju "visko reikia" niekaip.Ar reikia pedofilu, kurie pagrobia, kankina , nuzudo vaikus?Tavo tolerancija gal ir siekia taip toli, manoji apibreztai-ne.Ar reikia tevu, kurie ziauresni saviems vaikams uz svetimus, psichologinis smurtas atnesa ne maziau zalos uz fizini? Teko sutikti sulauzytu gyvenimu...ir susilauziusiu savus gyvenimus.Nors Tikejimo ispazinimas ir pasodino i Dievo Tevo desine, bet taip aukstai tikrai nepretenduoju...Samoningo ziaurumo, agresijos kito zmogaus atzvilgiu nezinau ar reikia:"As tau parodysiu, padarysiu.."kai kenkiama, naikinamas kitas zmogus su didziuliu entuziazmu..Ar reikia sito?

5402. cikada2003-08-06 16:38
tikejimo ishpazhinimui> jum atleista... cikadu ner ir but negali. netikekite tuom, ko nera...

5403. Mistra - emigrantei2003-08-06 18:22
Emigrante, gaila man, kad manęs nesupratai. Aišku, i-nete nieks ir nesistengia kitą suprast, šūkalioja ir tiek. Tkrai neužgavai jokio mano "dvasingumo". Rašai: "romantikos, herojiskumo ar grozio sitame gamtiniame akte nematau". Aš ir nematau. Kaip ir mirties akte - jie juk tokie panašūs, gimimas ir mirtis. Bet taip, kaip Tu rašai savo 83 komentare - niekada nerašyčiau. Nes tai paprasčiausia netiesa.

5404. keule2003-08-06 18:55
Krišna Krišna, haaare, haaare... Leu, kas parašys 100 komentarą? Drąsiau, leu. Aš nei gyvas, nei miręs. Pasidvasinau jeu.

5405. xX2003-08-06 19:25
Taip, Tikėjimo išpažinime, patikėkim tuo neapčiuopiamu jausmu, kurį išpažįsta užmirštos gentys, įkalintos gatvių skersvėjuose, jos tų skersvėjų nešamos ir kartu su jais keliauja didžiuliais srautais po visa miestą, jos nuolatos išklysta iš teisingo kelio ir neranda tos vienintelės stebuklingos vietos, nes norint ją rasti, reikia stabtelti. O sustoti neįmanoma, sustoti neduota. Forma įgyjama tik transformuojantis, ir tas neapčiuopiamas jausmas slypi judėjime.

5406. emigrante Mistrai2003-08-06 19:33
sprendi is savo asmenines patirties kaip ir as dalinai is savosios...o kas ,pacios manymu, yra tiesa ir netiesa ir kuo mirtis panasi i gimima? Dekinga uz atsakymus.o mano klausimai irgi lieka be atsako, o gal dar bjauriau pasakytum ar parasytum, svelniai tariant sypsena sukelia garbingi pasiryzimai:"niekados nesakyciau, nedaryciau..."Zvilgtel akies kampuciu i provincijos gimdyklas, man teko pabuvot vienoj didmiescio l, atsiprasant, ligoninej, kai per motinos ir kudikelio veidus tarakonai rapliojo...Beje, labai daug auksinio stafilokoko atveju buvo toj gimdykloj, laikinai uzdare apkuopti, o visokiu iskyru klyksmu, sauksmu teko matyt daugiau nei galiu cia su Tavimi pasidalinti...Beje, ir asmenine patirti turiu tik sterilia , uzmaskuota, nuskausminta, apnarkotinta morfino dozemis...

5408. Mistra - emigrantei2003-08-06 21:01
Emigrante, be abejo, nuo savosios patirties negaliu visiškai atsiplėšti, nors ir bandau abstrahuotis. Bet šiomis temomis padiskutuoti mums geriau reikėtų keltis į supermama.lt (kaži, gal gerb. El.redakcija vėl įves cenzūrą ir mane žiauriai nubaus už kito forumo "reklamą"?)

O dėl gimimo ir mirties akto panašumo... Čia galima būtų mąstyti daug ir ilgai, dabar nesu tam pasiruošusi. Bet juk ir pati pastebėjai, kad tik ką gimusių kūdikių veidai būna kaip senučiukų, o mirti besiruošiantys senukai (tam tikrais atvejais, pvz. Alzheimerio ligos, kiek žinau) visiškai suvaikėja, susiriečia embriono poza... Ir tai čia paminiu tik fizines reakcijas... O ką veikia siela/dvasia tuo metu??? Bala žino - viena jau pamiršau, kito dar nepatyriau ;)))


5409. Mistra - El.redakcijai2003-08-06 21:49
El. redakcija, aš jūsų tikrai nesuprantu... Tokią cenzūrą gali demonstruoti tik labai savimi nepasitikinti redakcija... Maniau, kad save geriau vertinat ;))) Emigrante, belieka kliautis Tavo supratingumu :)))

5412. El. Red.2003-08-06 22:35
Miela Mistra, www.culture.lt el. redakcija propaguoja tokį stilių, kuris nebūdingas visam kitam internetui - gal tai pastebėjote. Nusistovi naujos ir lieka galioti senos geros taisyklės, pvz. neskelbti privačių duomenų be asmens sutikimo. El. redakcija rūpinasi pirmoje eilėje skaitytojais, kad atėję į mūsų svetainę nebūtų užverčiami pačiais nuostabiausiais pasiūlymais pirkti, lošti, nueiti į kitas svetaines ar dar kur nors. Be to, tyrimais buvo nustatyta, kad skaitytojus nemaloniai nuteikia komentaruose esančios nuorodos į kitus puslapius, kaip ir necenzūrinių žodžių gausa. Galime tik pasidžiaugti: jau apie tris mėnesius mums nereikia kištis į jūsų - puikiųjų skaitytojų - bendravimą. Jei jums tai, ką mes darome, nemalonu, prašome atleisti, bet tokios tos taisyklės.

5413. Mistra - El.redakcijai2003-08-06 22:50
Miela El.redakcija, bet atsiprašau, jei moterys pas jus apie gimdymus ims diskutuoti, va tada tai reikėtų jūsų įsikišimo. Juk čia tam išties ne vieta. O tos moterys - kad jas kur galas -tą ir pradėjo čia daryti. Bet šito tai necenzūruojate??? O aš viso labo norėjau jums padėti... cenzūruotis ;))) Beje, o jei aš pacituočiau Seimo tinklalapį, irgi mane "sucenzūruosit"?

5414. as2003-08-06 23:08

adminas dirba


5415. adminui2003-08-06 23:15
..parlez moi d`amour... :)

5417. El. Red.2003-08-06 23:48
Mistra - ačiū už pagalbą. Šiuose laukuose galite kalbėti apie ką tik norite, tik negalima dėti nuorodų į kitas svetaines.

5418. emigrante2003-08-06 23:57
Mistrai as po kitas svetaines nevaikstau, bet esu dekinga uz nuoroda. Ja galetum mestelsti i mano el. pasto dezele pranc8ca@erau.edu Dekoju

5419. emigrante2003-08-07 00:04
el.redakcijai pastaba, brangieji korektoriai, turejote ideti svetaines pradzioje, kur ji buvo? Jusu galvelese? Stalciuose? Privaciuose pakvaksejimuose prie kavos puodelio? Dekui, kad nors kilus siam nesusipratimui isdavete savo nepublikuotas nuostatas sios svetaines adresu. O aplamai tai as cia kalciausia; "Musuos kumsciai i krutine, raunuos plaukus ir barstau savo pusiau plike pelenais atgailos zenklan... mano kalte, mano kalte mano didziausias nusidejimas...

5421. Mistra2003-08-07 00:17
>emigrantei: permeciau. Gal susitiksim ;))

5423. emigrantei2003-08-07 07:25
Geroau skaitykim straipsnius ,o ne taisykles .

5425. puoles angelas2003-08-07 08:16
reklama:) supermamų vaikams tėčiai nebereikalingi

5428. kilęs velnias2003-08-07 09:32
Tik šiaip ar taip be tėčių jų neatsiranda:))

5429. Freud Sigmund Zigmundovič2003-08-07 09:44
iscenzuruota supermama = s*perma** = *********

5430. Deivė Gaja2003-08-07 10:01
oi, tai tokiu atveju mamos funkcijai iš viso kaput:((((

5431. megintuvelis supermama2003-08-07 10:06
jo , supermama yra megintuvelis, kur suleistos kiausialastes su spermatozoidais . apie tai rasoma supermama dot lt kur susitiks Mistra su emigrante.

5432. El. Red.2003-08-07 10:21
Mielieji, tuoj imsimės griežtesnių priemonių:)

5433. lietuvis2003-08-07 10:31
keulei - keuliškai tu čia keule apie nabašnikus prikriuksėjai. Net man visokių blevyzgų mačiusiam ir platinančiam kaliošui, bjauru vėpsot į tavo raides buvo, o ką jau kalbėt apie visokias margas mergas terbas ir kitokį šio svieto gėrį, siekiančiam visa kame įžvelgti peną savo trupančios dvasios dantims.

5435. Lygios teisės mėgintuvėliui2003-08-07 11:01
Nu tai ačiū Dievui tiek, kad tuo atveju nekas ir dievui Priapui.:))))

5438. fanta2003-08-07 13:08
" El. redakcija rūpinasi..., kad atėję į mūsų svetainę nebūtų užverčiami.. pasiūlymais ... nueiti į kitas svetaines ar dar kur nors. Be to, tyrimais buvo nustatyta,... Galime tik pasidžiaugti: jau apie tris mėnesius mums nereikia kištis į jūsų - puikiųjų skaitytojų - bendravimą..." Liuks. Viskas teisinga. Tik teisingi dalykai irgi juokina, kai privedami iki absurdo. Galite mane pabandyt "išbanint" brangioji El RedAkcija, bet Mistros, keules, Margaritos, Beningos ir kitų mūsų (nesakau adreso, gerbiu jūsų nekaltybę) narių skriaust neleisiu. Savo e-mailą turiu teisę rodyt, ar ne? Kaip jūsų taisyklės sako? Jei ne- kam padarėte langelį, dėl gražumo? Kas norės surast- visada suras. Kas norės būt pakviestas- parodys savo adresą. Gyvenkim draugiškai, El.Red. Mes visada čia ateisim ir paskaityt, ir pasikalbėt apie jūsų straipsnius. O paskui pratęsiam kalbas Užuovėjoj. Pasižiūrėkit, įsitikinkit prieš rėkaudami "nizzia".

5447. zile2003-08-07 15:49
Tik nesushaudykit melyno gaublio.Nenorekim buti protingesni ush gamta,nes kaip radom,taip ir paliksim.Ir visiems ir kiekvienam reikia meiles.

5454. Judėjime slypinčiam jausmui2003-08-07 17:02
Taip, bet kažkada ir judėjimas, ir jausmai, nors ir būdami nepakartojami, pradeda kartotis. Atsiranda tvarka, stotelės, pro kurias važiuoja maršrutiniai taksi. Jie stabteli ir vėl važiuoja. O stotelėms - blogiau: jų jausmas - ne judėjime, o buvime. Čia pats Judėjimas taip sakė, aš tik parašiau.

5456. Benigna2003-08-07 19:02
noriu grazaus gabaus vaiko

5460. Benigna2003-08-07 20:39
Fanta, tik dabar pamaciau ginamaja kalb,anu aciu aciu, bet sytana manes niekas dar nebanina, bo as dar nenusikaltau. bet jei nuskalsiu, ir redakcija neatleis, tai kristus vis tiek atleis, ar ne

5462. Komentaras 1262003-08-07 23:30
Seseliuose dienos as negalejau rasti vietos geltonam apelsinui padeti,
kur visi zodziai ir laikai ant geltonos zieves spindetu,
kvepetu kvapu nepazistamu laiku nepatirtu.

5463. Komentaras 1272003-08-07 23:43
Dabar stai kalnas ir diena
sapne lyg vaiko aimana, atsikartoja ir jo nematyti,
tik susmezuoja ir nubega rytas, ir nepasiveja diena.

5464. Komentaru pabaiga2003-08-07 23:44
Jie stovi grozio vidury, jie balto Dievo apsupti,
kurio sviesa i zeme tisko, sugauta zvilgsnio atspindy.

5465. Prasymas2003-08-08 01:26
Gerb.El Redakcija. Gal galetumete pagelbeti 128) pertvarkyti i dvi eilutes. Dekui.

5466. Artūras iš Vilniaus2003-08-08 02:01
El. Red.: dėl necenzūrinių žodžių vartojimo nerodomas

5467. 54)am :))))) a?2003-08-08 02:29
Tie aitvarai kazko turi ar ne? (Kaip ir badmintonas - proga pakelti akis i dangu?) Siaip ar taip - aitvarai man vinis ikalta i siena ... Ir kaip taip viskas gali testis? Ir kaip gali but laime ir nelaime vienu metu? Myliu Vilniu.

5471. @2003-08-08 08:25
El. Red.: dėl necenzūrinių žodžių vartojimo nerodomas

5472. 1332003-08-08 08:50
Jau to sorry, miela el. red., trinkit tą kolegą NR. 132.

5473. rolkie2003-08-08 13:42
Jeigu redakcija nebanina tokių psichikos ligonių (Arturas iš Vilniaus ir 132), tai daugiau cia neateisiu ir vaikams neleisiu. Buvo visai nieko lygis, bet deja deja. Be reikalo E.redakcija pasiduoda iskrypeliu spaudimaui jie tycia nori jus suzlugdyti.

5474. pilietis2003-08-08 13:52
Pritarimas Rolkie

5475. to rolkie ir pilietis2003-08-08 14:07
Man atrodo kad redakcija gerai dare, juk pazhiurekit kaip Vakaruose visi tik fuckina, bet pabandyk koki kiauliu melzheja apshmeizhti tuoj i cype uzhrakins. Vo man neaishku, kas su civilizacija daros kad vis daugiau keikiasi zhmones i vis daugiau saugo savo asmeninio givenymo imidzha. Gal pinigai valdo tuos prosesus ?

5476. zile2003-08-08 14:37
Kai mano aplinkoj keikiamasi aš puolu į isteriką.Norisi atsakyti tuo pačiu

5477. Protestas2003-08-08 14:55
Niekas viesose vietose "nefuckina", ypac tokiu stiliumi kaip cia. Arba arba. El Redakcija gali tureti savo taisykles ir planus, tai ju reikalas. Disciplina, veiksmu ir kalbos ribu abibrezimas reikalingas ne tik vaikams. Padeda susiorientuoti, skaitytojai gali rinktis, zinodami taisykles ir SA bendravimo buda, tai - jokia cenzura. Metas pradeti skirti. "Rolkie" tokia aplinka ir "saviraiskos budai" nepriimtini, jie veikia destruktyviai visom prasmem (fizine ir psichine), ir ne jam vienam taip atrodo, todel svarbu pasirupinti skaitytojais, kurie jaucia diskomforta ir nedarna. Suprantama, uzsiimti cenzuravimu ar riboti kazkieno teises nera jokios malonumo ir noro, bet to gali prireikti, jei komentarai viesumai netinkami. Gal verta atidaryti skyreli "NECENZURINIAI", ir deti ten panasios rusies komentarus, nekritikuojant ju autoriu. Bus stiprus auklejamasis poveikis, net ir moksleiviai gales lyginti ir atsirinkti. Kas nores, pasiziures.

5478. Moral basni2003-08-08 15:26
Palaikau Protestą. Nesakau, kad mes čia visi esame kažkokie šventeivos, kurie gyvenime nėra nusikeikę ar pan., bet tai ar būtina tai daryti Š.A. komentaruose? Mene toleruoju tik meninę prasmę turinčius keiksmus:-)) Gyvenime - šiaip turinčius prasmę:-))

5479. zile2003-08-08 16:10
To 123 ir visiems czia susirinkusiems lietuviukams.Ash eicziau ir nestovecziaau,bet nezhinau kur pasibelsti,kad atidarytu.Reikia pagalbos

5480. Margarita2003-08-08 18:28
Ar man pasirodė,ar čia kažkas su kaliošais pradėjo vaikščioti?

5481. andrej2003-08-09 07:46
Redakcija, meskit ta Artura iš Vilniau kur nors į kaima , nejau nematot jis provokuoja jus. Nesvarbu kad sauks klyks,. kad ismetinejat, bet juk zmogelis prasosi. Matyt pakales provokatorius yra , kaip ten sako Pats musa pats rekia.

5484. lietuvis2003-08-09 12:36
jooooo, seniai pastebėjau, kad tiems, kuriems užkliūva necenzūriniai pasireiškimai, paprastai būna apiplėkusios samonės intelektualai. Ar ne taip dėde Artūrai :)

5485. Galas2003-08-09 13:47
SKELBIAMA ŠIAURĖS ATĖNŲ INTERNETINIO PUSLAPIO DVASINĖ ŽŪTIS. TAI JAU SĄŠLAVYNAS, NUGALĖJO KRIUKSINČIOS IR BEZDANČIOS KIAULĖS. VISKAS BAIGTA, DABAR JAU GALAS. SUDIEV, BUVĘ MALONŪS SKAITYTOJAI, JUS IŠSTŪMĖ TUALETO SIENŲ PAIŠYTOJAI.

5486. Ir pradzia2003-08-09 16:01
Pasirodo, kad mums ne vis tiek, kas ir kaip rasoma. Tai jau pradzia (cia zilei, 140), nestovejimas vietoje. Tai vienoks ar kitoks apsisprendimas, pasiryzimas, niekas nepasakys, kaip eiti. Kaip ir mazam vaikui, jis turi pats panoreti, meginti atsistoti, pradeti, pats ismokti vaikscioti, ir taip be galo. Nelengva ir idomu, idomu, nors ir nelengva, bet be sito -sunkiau.

5487. keule - 144)2003-08-09 16:43
VALIOOO!

5488. Dede Arturas2003-08-09 17:05
Taip, dede lietuvi , tikrai taip. Koks tu esi ismintingas, bliat.

5491. AKCIJA: "Mums ne tas pats!"2003-08-09 18:05
Kiek galima laukti? kelis simtmecius? Ir kas keiciasi nuo to laukimo? MUMS NE TAS PATS,pasakykime sau ir pazistamui, surenkime akcija, siuskime txt zinutes, skambinkime telefonu ir pasakykime: "mums ne tas pats!". Nieko neaiskindami. Tada pamatysime, kaip keiciasi.

5492. keule2003-08-09 18:17
Kas čia man paskambyjo? Leu?.. Ką? Tvarka bus? Nebeskambykit čia, čia nieko nėbėr. Koks triukšmas?.. A, užkalinėju langus. Ne, altoriaus čia nebuvo, nespėjo pastatyti. Mane pamatę ir išsilakstė.

5494. woozle :-) 2003-08-09 18:30
O prie ko cia Radvilaviciute??? pagalvojau.

5496. Akcija2003-08-09 20:05
Svarbus, kaip nesvarbus, Ir Radvilaviciute, ir Keule. Niekas nezino, kas dalyvauja akcijoje, ir pats akcijos tikslas - paslaptis, jos dalyviai - NE PRIE KO. Rytoj ne vienas padauza prieis gatveje prie nepazistamo ir pasakys: "mums ne tas pats", paprasys kitiems perduoti, ir greitai nueis. Jau rytoj zinia pasieks Giedra Radvilaviciute, per sesis zingnius. Automobilai vaziuos su uzrasais "mums ne tas pats", jaunuoliai vaikscios su zenkliukais- "mums ne tas pats", kavos padavejos merijoje ir vyriausybeje paduodamos kava, pasilenks ir paslaptingai pasakys : "mums ne tas pats", ir radijas uzbaigs zinias pranesimu "Mums ne tas pats". MUMS NE TAS PATS

5498. rolkie2003-08-10 00:45
El. Red.: dėl necenzūrinių žodžių vartojimo nerodomas

El. Red.: Skaitytojams turime pasakyti, kad šią žinutę pasirašęs rolkie ir žemiau esančios žinutės emocinė dalis autorius yra tas pats Artūras iš Vilniaus.


5499. emocinė dalis2003-08-10 02:47
El. Red.: dėl asmeninio pobūdžio įžeidinėjimų tekstas nerodomas

5502. Artūras iš Vilniaus2003-08-10 18:56
grįžo vsioznaikinas - ar ilgam - juk gyvenimas yra pakankamai stiprus. Dieve, kaip malonu žinoti, kad yra dar žmonių kurie viską žino ir niekada neklysta.
ir labai mėgsta keisti komentarų tekstus pagal jų gana siauroką pasaulį
Kiek gana fekališkai estetiškos isterijos. A? el. redakcija?

5505. vilnietė2003-08-10 19:28
Važiuotumei Artūrai į kokį nors Jurbarką geriau, ir nedarytumei čia vilniečiams gėdos. Tavo asmeninės problemos ir nesutarimai mums neįdomūs. Neturi ką veikti? Rašyk dienoraštį. Padės, pamatysi.
P.S. Neturiu nieko prieš Jurbarką, pati esu iš Klausučių. Manau, Artūrai, turėtum ko pasimokyti iš bet kurio provincijos miestelio ramių gyventojų.

5512. emocinė dalis2003-08-11 00:12
ačiū geraširde, o toliau po Zuoko kas?

24016. Aneta :-) 2004-11-08 19:26
mano nuomone drabuziu reikia tureti kuo daugiau.Man tai patinka kai as rengiusi kiekviena diena su vis kitais drabuziais.Todel ju turiu dau...

30262. ali :-) 2005-02-15 21:22
ese skaitosi, komentarai - nelabai

33975. `ndnjhdk :-( 2005-05-17 13:53
niekam tikęs!

45263. Zurnaliste :)2005-10-21 21:17
Sveiki (zinau kad ne i tema bet vistiek) as ieskau tokio darbo: kad as galeciau rasyti straipsnius kam nors smulkaus, pvz laikrasciams 15 min ar kas nors panasaus. Jeigu kam reikia stipraus budo zurnalistes, butinai kreipkites i maneĄ Man 11. bet mano galimybes gan dideles.

Rodoma versija 23 iš 24 
2:50:44 Jan 3, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba