ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-07-26 nr. 662

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ. Artimųjų rytų problemos (165) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Tu liksi, tu išeisi, tu akis užsidengsi (6) • Apie skalbimo mašinas ir sakralumą (13) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Erazmo Stelos paraštėse (8) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (5) • ALFRED LICHTENSTEIN (1889–1914). Poezija (4) • JEKATERINA LAVRINEC. Bastūnai (5) • REGIMANTAS TYNIUS. Ką ten slepi nuo savęs? (60) • JONAS SERAPINAS. Trys kreipiniai (1) • Vydūno laiškai Jonui Basanavičiui (1) • Su kiemsarge LIUDMILA SAMOILOVA kalbasi Jūratė Visockaitė. Apie atstumą (17) • -vp-. Šišakas (1) • -vp-. Radiatorius (1) • LLŪNĖ JANUŠYTĖ. Korektūros klaida (3) • Laiškai sau ir kitiems (84) •

Poezija

ALFRED LICHTENSTEIN (1889–1914)

[skaityti komentarus]

iliustracija
Alberto Giacometti. Einantis vyras. Apie 1947–1949

Pabaiga

Vėjo šuorai aptraukia lyg balta kempinė
Bergždžio pasaulio žalią lavoną.
Užšalusios upės – grindinys plieno,
Kuris sutrūnijusius palaikus dar surakina.

Siauram lietaus užkampy stūkso
Paskutinis miestas akmeninės kantrybės.
Irstanti kaukolė – kaip malda – guli
Persikreipus ant kūno, juodo atgailos pulto.

Lakiniai batai

Poetas galvojo:
O ką, aš šlamštu sotus!
Kekšės, teatras, miesto mėnulis,
Vyriški marškiniai, gatvės ir kvapai,
Naktys, vežikai ir langai,
Juokas, žibintai ir žmogžudystės –
Visu purvu dabar aš tikrai pertekęs,
Po velnių!
Kaip bus, taip bus… man vis vien:
Lakiniai batai spaudžia. Ir aš juos nusispiriu –

Žmonės noriai nustebę atsisuka.
Tik gaila man šilkinių kojinių…

Interjeras

Didelė erdvė – pustamsė … Mirtina … Visiškai
išnirus…
Atplėšti! … Rūpestingai … Įmantriai … Nišas,
duris sunkias
Ir ištįsusius šešėlius, krentančius į mėlynas kertes…
Ir garsas iš kažkur, lyg taurėms šampano sužvangus.

Ant nutriušusio kilimo – plati vaikiška knyga su paveikslėliais,
Perdėm didelė, iškrypus nuo žalsvos lubų šviesos.
Kaip – švelni katytė – meilė tylios pribuvėjos!
Šilkinė nosinė fone ir senis karšinčius.

Capriccio

Taip noriu mirt:
Tamsu. Ir lijo.
Juk tu nebejauti daugiau debesų spaudimo,
Kurie užnugary vis aptraukia dangų
Švelniu aksomu.
Gatvės srūva, juodieji veidrodžiai,
Ties namų sąvartynais, kur žibintai,
Perlų vėriniai, švytėdami kybo.
O aukštai viršuj skrieja tūkstančiais žvaigždės,
Sidabriniai vabzdžiai, aplink mėnulį –
Esu viduj. Kažin kur. Ir žvelgiu
Savin prasmegęs, itin romiai, gal kiek kvailokai,
Bet viską deramai pasvėręs, į rafinuotas
Dangiško žydrumo damos kojas,
Kai tuo metu mane automobilis kerta,
Kad net galva kaip raudonas rutuliukas
Po kojom jai nurieda…


Ji nustebus. Ir keikias kukliai. Bet išdidžiai
Grakščiu aukštakulniu
Ją sugrūda
Į nutekamąjį griovį –

Patosas

Tu manęs nemyli… Niekad tavęs neaudrinau…
Niekad nebuvau tavo raugo…
Mano sunkios akys tau įkyrios, mieloji…
Esu tau per niūrus. Storžievis –
Mano balti dantys žiba taip žiauriai
Ir mano kraujuojančios lūpos tokios siaubingai šlykščios.
Ak, ką tu sakai - -
Juk tu išties teisi. Aš grąžinu tau… laisvę.
…O rytoj ankstyvą rytą važiuoju prie jūros,
Kuri žydra ir amžina…
Gulėsiu čia paplūdimy ant kranto…
Krizendamas žaisiu smėliu ir saule,
Su išblyškusia grakščia kale,
Kol mirtis mane pagriebs.

Mėnulio peizažas

Viršuj liepsnoja motinos akis geltona.
Visur naktis lyg mėlyna skara.
Atokvėpį žindau dabar, kokia abejonė.
Esu tik menka vaikiška paveikslėlių knyga.

Namai čiumpa miegančiųjų sapnynus
Lyg langų margi tinklai.
Automobiliai ropoja kaip dievo karvytės
Švytinčiom gatvėm aukštyn.

Vakarėjant...

Iš kreivų miglų išdygsta grožybės.
Visiški mažniekiai tampa netikėtai svarbūs.
Dangus jau žalsvėjantis, sklidinas neregimybės
Ten užnugary, kur sklendžia žlibos kalvos.

Toliuose bastosi apdriskę medžiai.
Apgirtusios pievos sukasi ratais.
Išmintingi... nors drumsčias visi paviršiai.
Tik kaimai tūno švytėdami: rausvėjančios žvaigždės –

Generolas leitenantas dainuoja

Esu ponas divizijos vadas,
Jūsų Prakilnybė.
Pasiekiau, kas žmogaus galiose.
Nuostabaus sąmoningumo.
Prieš mane lenkia kelius
Pulkų šefai ir svarios asmenybės,
O mano ponai generolai
Klusniai klauso įsakymų.
Dievas nori, greit valdysiu
Visą kariuomenės junginį.
Moterys, teatras, muzika
Menkai mane tedomina.
Viskas kas priešais –
Paradų maršai, pratybos.
O būtų pagaliau karas
Su kraujuojančiais ir baubiančiais vėjais.
Įprasta gyvenimo rikiuotė
Nesuteikia man jokio grožio.

Mūšis ties Saarburgu

Migloj žemė pelėsiais traukias.
Vakaras slegia lyg švinu.
Aplink plėšos elektrinis trenksmas
Ir vaitodamas skelia viską perpus.

Kaip prasti skudurai smilksta
Pačiam horizonte kaimai.
Aš guliu dievo apleistas
Tratančios fronto linijos priešaky.

Priešo begalybė variniais paukšteliais
Zyzia paširdžiuos, smegenyse.
Aš atsirėmęs į pilkumą stačias,
O mirčiai siūlos mano kakta.



Vertė Gytis Norvilas
iliustracija
Pablo Picasso. Mergina su vėriniu. 1944

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


5149. hardcoras :-) 2003-07-27 13:44
grazu

5195. ji2003-07-29 01:15
kazkoks efemeriskas XXa.pradzios jausmas pulsuoja siuose eilese.

5224. Ona :-( 2003-07-30 11:11
prasti eilerasciai...

5359. Botrytis2003-08-05 09:19
Užtai Ona gera poetė.

Rodoma versija 23 iš 24 
2:50:43 Jan 3, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba