ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-03-06 nr. 691

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITAS PARULSKIS. Veido laikas (57) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Šis tas iš vėplių gyvenimo (17) • LAIMANTAS JONUŠYS. Ką geriausio pasiekė žmonija (19) • JURGIS KUNČINAS. Nusiginklavimo varžybos (13) • KNUTAS SKUJENIEKAS. Poezija (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Angelologijos profesorius (27) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (15) • Su JONU GASIŪNU kalbasi Alfonsas Andriuškevičius. Gatvinis Vytauto sarkofagas (3) • AGNĖ NARUŠYTĖ. Kas lieka Hitchcockui? (2) • Antanas Andrijauskas. Atviras atsakymas Arvydui Šalteniui (33) • JERZY STEMPOWSKI. Kontrabandininkų biblioteka (3) • RIMA POCIŪTĖ. Postfeministinis postmodernizmas, arba Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis (19) • SAULIUS MACAITIS. "Eglė žalčių karalienė" (2) • OLGA RYČKOVA. Vienatvės laisvė (1) • -vp-. Mėsininkas ant stogo (4) • ROBERT FULGHUM. Apie grybus (5) • mano laiškas tau (92) • Kitame numeryje skaitykite (21) •

"Eglė žalčių karalienė"

SAULIUS MACAITIS

[skaityti komentarus]

Yra toks mielas apibūdinimas "gerai užmiršti filmai". Jis labai tinka 1965 metais sukurtam lietuviškam filmui baletui "Eglė žalčių karalienė", kuriuo šį kartą lepins LTV2 "Retrospektyva".

Ką apskritai reiškia "filmas baletas"? Paprastai – nei baletą, nei filmą, o kažkokį keistą tarpinį žanrą. Ne išimtis ir "Eglė...", kuri anais metais, beje, pritraukė nemažai kino žiūrovų. Matyt, veikė sentimentai mūsų tradiciniam folklorui, lietuvių meilė... žalčiams (?), Salomėjos Nėries poemai, be to, buvo daug žiūrovų, nemačiusių Operos ir baleto teatre pastatyto Eduardo Balsio baleto.

Kompozitorius, turėjęs nemažą kinematografinę patirtį, nė nemanė kautis dėl dviejų filmo serijų (baleto partitūra ilga, kone pusketvirtos valandos – kaip tik dviem serijoms ir dvigubai, kaip anuomet būdavo, bilieto kainai), suglaudino muziką ir sėkmingai pritaikė ją ekranui. Tačiau esminių problemų tai neišsprendė.

Šokio (ir dar klasikinio, su puantais) – vienokia prigimtis, kino – visiškai kitokia. Be to, KINO režisieriaus šis filmas lyg ir neturėjo. Baletmeisteris Vytautas Grivickas, statęs "Eglę..." teatro scenoje, ir operatorius Algimantas Mockus suvienijo pastangas, bet teįstengė perkelti spektaklio epizodus į ekraną. Didžiausioji dalis buvo filmuojama paviljone, keli epizodai – natūroje, ir šis derinys tuojau virto pačia klaikiausia eklektika. O tai, kad eklektiką galima padaryti principu, kūrėjams ir į galvą neatėjo; reikėjo sulaukti net 1986 metų ir Jono Vaitkaus "Zodiako", kuriame Majos Pliseckajos šokis sumaniai derinamas su Čiurlionio – V. Masalskio figūra ir ekrane matome patį tikriausią postmodernistinį kino koliažą.

Filmo autoriai vengė bent kiek drastiškesnių sprendimų ir paprasčiausiai fiksavo to meto lietuvių baleto pirmosios poros Leokadijos Aškelovičiūtės ir Raimondo Minderio meistrystę, bet kine neišvengiami stambūs personažų planai vertė tik dūsauti dėl paprasčiausio pozavimo. Ką padarysi, ne kiekvienas baleto artistas apdovanotas ir dramos, ir choreografijos gabumais, ne kiekvienas yra tokia ryški asmenybė kaip, pavyzdžiui, Aliodija Ruzgaitė, šiame filme sukūrusi tegul nedidelį, bet bene labiausiai įstringantį atmintyje Raganos vaidmenį. Ten, kur pasirodo ji, sterilokame keistame reginyje atsiranda mįslinga, lyg pikta lemianti, o drauge – ir visai smagi žaidybinė gyvybė.

Režisierius A. Mockus titruose - dar ir operatorius (drauge su Aleksu Digimu), tarp gausių kūrinio dailininkų – subtilusis Jeronimas Čiuplys. Sprendžiant iš ano meto interviu, autoriai norėję, stipriau necharakterizuodami personažų, pirmiausia pasiekti muzikos ir plastikos harmonijos. Vis dėlto kai tokį svarbų uždavinį bando spręsti visas skirtingų nuostatų menininkų "kolchozas", plastika dažniausiai lieka "rūtų darželių estetikos" lygmens. O "Retrospektyvos" žiūrovai, labai gaila, kaip reikiant neįžiūrės nė tos plastikos liekanų. Mat "Eglė žalčių karalienė", nufilmuota prasta sovietine juosta, neišlaikė laiko bandymo, ir netgi jos spalvos šiandien – labai tolimos nuo originalo.

Rusai, pasitelkę naujas skaitmenines technologijas, pastaruoju metu restauruoja ne vien beprotišką pasisekimą turėjusias Leonido Gaidajaus komedijas, bet jau priartėjo ir prie visai nereikšmingų 5-ojo dešimtmečio spalvotų juostų. Kada būsime tokie turtingi ir galėsime atnaujinti savas papilkėjusias kino juostas?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


29929. eglė :-) 2005-02-08 14:43
jėėėėėėė

143766. Vytas2008-12-27 20:47
Kuo prasta "rūtų darželio" estetika? Tai toks bukas palyginimas, kad net baisu pagalvoti. Atrodo, kad žmogus taip išsireiškęs nė negirdėjęs apie pasaulio estetikas, nuo senovės civilizacijų laikų. Rūtų darželio estetika daug subtilesnė, archaiškesnė ir sudėtingesnė už šiuolaikes vakariečių brukamas estetikas. Rūtų darželio estetika galėtų lygintis su kokia tradicine japonų dzen budizmo estetika su šintoizmo idealoginėmis įtakomis, gaila, kad lietuviai per daug naivūs tai suvokti, ir švaistosi bukais išsireiškimais.

Rodoma versija 25 iš 26 
2:46:00 Jan 3, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba