ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-07-07 nr. 851

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALEKSANDRA FOMINA. Milžinų meilė (17) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Santara ir šviesa Alantoje (14) • -js-. Sekmadienio postilė (8) • Su Danijos Olborgo universiteto profesoriumi, knygų apie mokslo, technologijų ir visuomenės sąveiką bei visuomeninius judėjimus autoriumi dr. ANDREW JAMISONU kalbasi Audra Čepkauskaitė. Apie mąstymo reformaciją (38) • PETER LIPPERT. Žmogus Jobas kalbasi su Dievu (1) • SIGITAS GEDA. Simonas Išmintingasis-VarlysRENATA DUBINSKAITĖ. Daugybė būdų žiūrėti į vaizdo juostos paviršių (4) • Apie „Skraidančią juostą“ (1) • Naujas Nidos kelionių vadovas (1) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (287) • RENATA ŠERELYTĖ. Išpažintis dar ne viskas (2) • Apie spektaklį „Bembilendas“ (rež. Yana Ross (JAV), OKT / Vilniaus miesto teatras) su kunigu pranciškonu ARŪNU PEŠKAIČIU kalbasi Giedrė Kazlauskaitė. „Bembilendas“: postmoderni utopija (1) (17) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Likviduokime politinį neraštingumą! (4) • JURGA MOCKEVIČIŪTĖ. Dėl palmės rojuje. Nuotykiai Al-qahyro (8) • DONALDAS APANAVIČIUS Vaivos Kuodytės ir Ričardo Šileikos internetinis pokalbis, įvykęs per Gmail elektroninį paštą 2007 metų gegužės 30-ąją. Kas tau pasdarė? (30) • BENEDEKTAS JANUŠEVIČIUS (4) • graudulys su ašara į sarkastišką juoką verčiasi (494) • 2007 m. liepos 14 d. Nr. 26 (852) turinys (26) •

Sekmadienio postilė

-js-

[skaityti komentarus]

XIV eilinis sekmadienis (Lk 10, 1–20)

    Paskui Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite. Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: „Ramybė šiems namams!“ Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, – sugrįš pas jus. Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: „Jums čia pat Dievo karalystė!“ O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę tarkite: „Mes jums nukratome net jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau čia pat!“ Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau negu anam miestui.

    Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų padaryta stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atsivertę ir atgailoję su ašutine ir pelenuose. Todėl Tyrui ir Sidonui teisme bus lengviau negu jums. Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus?! Tu nugarmėsi iki pragaro!

    Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs.“

    Septyniasdešimt du sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo.“ O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje.“


Avinėlių žygis

Prie Jėzaus apaštališkasis pašaukimas buvęs panašus į mobilizaciją. Pasirodo vadas, apeina išrikiuotas savo žmonių gretas ir parenka tuos, kurie bus išsiųsti į pirmąsias linijas. Dar visuomet griežta, lakoniška instrukcija. Elgsitės taip ir taip. Jūsų ginklai tokie ir tokie. Pirmyn. Galimybės atsisakyti, pasitraukti nėra. Prisiartinusioje Dievo karalystėje karo padėtis. Trimituoja dangaus angelai. Viskas labai rimta. Pašauktieji dega troškimu stoti į mūšį.

Kad Evangelijoje ima kvepėti paraku, buvo aišku jau aną sykį, kai autorius užsiminė apie Jeruzalę, apie ryžtingą Jėzaus veidą ir jo paėmimą iš pasaulio. Baigėsi šiaip sau pasivaikščiojimai Galilėjos pievomis. Dievo karalystės armija pajudėjo link sostinės. Priekyje jis, neseniai rodęsis tik svajingas stebukladaris ir pamokslautojas, o dabar kupinas kovos dvasios, pasikeitusia išvaizda, sakantis negirdėtus žodžius. Jau buvo apaštalų pasiūlymas sudeginti priešiškai nusiteikusį Samarijos kaimą. Iš savo šauktinių jis reikalauja absoliučios ištikimybės ir savęs atsižadėjimo. Kas prideda ranką prie arklo ir dairosi atgal, jam netinka. Kare kaip kare.

Dėl to ir pasaulis nuo šiol bus padalytas į dvi stovyklas. Vieni miestai priims jį, rems jo kariuomenę, kitiems jis liks svetimas ir nereikalingas. Pastarųjų laukia Sodomos likimas, ir dar blogiau. Ugnies tuokart buvo atsisakyta, bet tai tik tam, kad jis nebūtų supainiotas su kita kovojančia puse. Apie pasaulį, kuris jį atmeta, Evangelija kalba be sentimentų, šaltai ir kategoriškai. Užtenka, kad pasirodytų Jėzaus pasiuntiniai ir paskelbtų Dievo karalystės valdžią. Jo pusėje kažin koks baisus tiesos aiškumas. Negali jo atmesti ir likti nekaltas, nieko nepraradęs, nepasirašęs sau nuosprendžio.

Šią žūtbūtinės kovos schemą suardo vienintelė aplinkybė – Viešpaties šauktiniai pavadinami avinėliais tarp vilkų. Bažnyčia kartais pacituoja tai, kad pasiskųstų, koks žiaurus ir piktas jos atžvilgiu yra pasaulis. Bet kažin ar evangelistams labai rūpėjo konstatuoti pavojingas darbo sąlygas. Vilkams leidžiama pasilikti vilkais, jų buvimas ir būdas nei stebina, nei piktina. Evangelija sukiltų tada, jei saviškiai taptų vilkais tarp vilkų. Jų tapatybė tik ši – avinėliai.

Iš Dievo karalystės turėtume laukti smogikų, kurie keltų siaubą ir paniką priešininkų gretose. Kai avinėliai atsiduria tarp vilkų, nėra abejonių, kieno bus persvara. Mekenančios Jėzaus šauktinių kuopos tarsi pasmerktos amžinai ironijai. Tačiau ir tada Evangelija neatsisako šio vardo ir panašumo. Net rizikuodama būti išjuokta, nurašyta, nieko nelaimėjusi. Čia ne nuolankios pozos, ne kokių dorybių, bet giminystės su savo Mokytoju klausimas. Jam, atsigręžusiam į Jeruzalę, jau garantuota avinėlio dalia. Kas tariasi išgirdęs jo šaukimą ir mėgina kaip nors remtis jo asmeniu, taps tos pačios bandos dalimi.

Viskas liktų tik gražių metaforų ar pamokymų plotmėje. Bažnyčia neiškęstų, ir dažnai neiškenčia, nesukalenusi dantimis ar gūdžiai neužstaugusi vilkų apsuptyje. Nieko nuostabaus, nes Dievo karalystės mūšyje norisi to, kas būtų panašu į pergalę. Pavyzdžiui, dangaus keršto liepsnose besiraitančios Sodomos. Bet dažniau, tiesiogine ir perkeltine prasme, griūva ir dega šventos vietos. Avinėliai, net pastaugę vilkais, suvalgomi ar išsilaksto, ar pavargsta nuo savo bejėgystės.

Taip ir tvirtinamas toliau jo mokinių pašaukimas. Mūsų laikais gal net labiau nei pirma. Kunigų seminarijos lyg du vandens lašai panašios į kareivines. Viešpats leidžia pažaisti karą. O paskui tvarkingai surikiuotas šauktinių gretas išskirsto po du aukos avinėlių likimui. Priekyje jis, galbūt pasidabinęs baltu rožių vainikėlių. Pasaulio ramybei ir gydymui. Vilkus nugalėjusių avinėlių vardai bus išrašyti danguje, ne žemėje.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


89269. po palme2007-07-11 02:31
tai jau labai aciu, kaip tik ir reikejo vietiniams smogikams priminti. Apie avinelius vietas tycia praleidzia, skaito tik apie figu isrovima ir turi pasislepe ta kazinkoki baisu tiesos aiskuma. Apziuri paslapcia karts nuo karto ta aiskuma, kad dar aiskiau pasidarytu ir lekia zaisti karo.

89578. po palme(uzdavineja retorinius klausimus)2007-07-13 07:02
o kodel nesisveikinti? Amerikoj tokie pasiuntiniai prazutu.

89579. gaisrininkai ir melzejos2007-07-13 07:03
tu po palme visai nusigaruoji

89609. smogikas :-) 2007-07-13 12:06
Tiesos tame yra, bet reiktu tureti omeniu, jog naujasis testamentas ir kiti rastai buvo parasyti kazkada... seniai seniai, o ten galiojo kitos taisykles kitas mentalitetas. pvz. snekant su anglu, reikia sneketi angliskai kitaip taves nesupras. taigi tada snekejo ta kalba kuria suprato tuometiniai zmones. beto lengva kazka kritikuoti (jezu) kuris negali atsikirsti :)

89610. e - kuris negali atsikirsti :)2007-07-13 12:14
visagalis gali.

89659. gaisrininkai ir melzejos2007-07-13 17:04
jo vardu yra kas atsikirtineja: Mergele Marija Siluvoj ir Zemaiciu Kalvarijoj.

89661. po palme>gaisrininkams ir melzejoms2007-07-13 17:07
anebaiksit viena syki

89662. gaisrininkai ir melzejos>po palmei2007-07-13 17:08
pats kvailys

Rodoma versija 23 iš 23 
2:39:11 Jan 3, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba