ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-05-15 nr. 940

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PÄR LAGERKVIST. Tėvas ir aš (39) • ROLANDAS KAUŠAS. Apie religijos pasirinkimą (131) • -js-. Sekmadienio postilė (5) • Su filosofu ALGIU MICKŪNU kalbasi Miglė Anušauskaitė. Mirti užtenka ir vieną kartą (12) • IEVA TOLEIKYTĖ. Eilės (2) • OSKARAS PETRAS VOLSKIS. Jaunimo auklėjimas: apsimestinis pasaulėžiūros neutralumas ir pokemonai (88) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (9) • MANTAS LESAUSKAS. Euroremonto simuliacijos (12) • JULIANE PREISLER, JANINA KATZ, PIA TAFDRUP. Iš šiuolaikinės danų poezijos (9) • KASPARAS POCIUS. Nietzsche – už gyvenimą, prieš reakciją (10) • PETRAS VENCLOVAS. 1986-ieji. Dzūkų moterys (2) • RASA JESKELEVIČIENĖ. Dangus (2) • IZIDORIUS ŠIMELIONIS. Stalininės tremtys (10) • GINTARAS BLEIZGYS. Džinų portretai, arba Penkiasdešimt metrų nuo Dievo (8) • GINTAUTAS NAGLIS. Lietuvių Baudelaire’as (5) • GINTAUTAS NAGLIS. Pradėsime iš pat pradžių (2) • DIMA BORIS. Kopimas į kalną (4) • ARTŪRAS LIUTVINAS. Tie patys metai, diena po vakar (8) • -lj-. Penki sakiniai apie mūsų kalbą (22) • Redakcijos padėka (78) • PK (pirmasis komentaras) (454) • Margarita pelėdai (555) •

Kopimas į kalną

DIMA BORIS

[skaityti komentarus]

Žinoma, kad apgaulingiausias pojūtis, kokį žmogus gali patirti kalnuose, yra aukščio. Keliauninkas, atsidūręs viršūnėje, lazda baksteli kelis akmenis ir užgniaužęs kvapą stebi, kaip anuos praryja bedugnė. Tuomet jis džiaugsmingai atsidūsta ir lyg tarp kitko šnekina netoliese tupintį erelį.

– Man regis, kalnas bus gerokai ūgtelėjęs. Kai vaikystėje šičia įsikabarodavau, galėdavau įžiūrėti pragarmės baigoje augančius medžius.

Bet erelis, užuot taikiai linktelėjęs, šaižiai suklykia.

– Neklysti, kalnas iš tiesų auga. Kyla sustirusiais kūnais – paklydėliais ir prašalaičiais, mėgusiais sumišai žiūrėti bedugnėn ir į debesis. Kol kas tau atrodo, kad esi vienintelis, gebantis įvertinti kalno aukštį. Tačiau netrukus čion įkops kitas klajūnas: indai jo kuprinėje žvaliai skimbčios, o geležine lazda ritinėsis spindulys. Jis tave pastums – taip ir nesuvokęs, kad esi ne akmenukas, – ir klausysis, ir susižavės neišgirdęs, kaip smengi per tuštumą žemyn.

Šitaip taręs paukštis keliais mostais atsiplėšė nuo žemės ir paliko mane vieną.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


160518. tiap2009-05-20 10:02
gražu. labai. daug jau pasauly matei žinai,jai jau matei kalnus. ereliai, upes, saulelydis, potviniai. ir skardžiai.daug daug dangaus

160656. tiapuinuovarnos2009-05-20 20:48
Nekenčiu, kai rašo be tarpų. Tai tas pats, kai stovi eilėje ir tau kas nors pradeda lipti ant nugaros - absoliutus distancijos nejutimas. Taip ir tokie rašeivos-šikniai-tiap.

160739. nu jo2009-05-21 12:46
ponas ne i tema. laukiam pasisakymu

160863. varna2009-05-22 20:55
tai kad nėra temos, kokie gali būti pasisakymai?

Rodoma versija 22 iš 22 
2:22:42 Jan 3, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba