ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-05-15 nr. 940

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PÄR LAGERKVIST. Tėvas ir aš (39) • ROLANDAS KAUŠAS. Apie religijos pasirinkimą (131) • -js-. Sekmadienio postilė (5) • Su filosofu ALGIU MICKŪNU kalbasi Miglė Anušauskaitė. Mirti užtenka ir vieną kartą (12) • IEVA TOLEIKYTĖ. Eilės (2) • OSKARAS PETRAS VOLSKIS. Jaunimo auklėjimas: apsimestinis pasaulėžiūros neutralumas ir pokemonai (88) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (9) • MANTAS LESAUSKAS. Euroremonto simuliacijos (12) • JULIANE PREISLER, JANINA KATZ, PIA TAFDRUP. Iš šiuolaikinės danų poezijos (9) • KASPARAS POCIUS. Nietzsche – už gyvenimą, prieš reakciją (10) • PETRAS VENCLOVAS. 1986-ieji. Dzūkų moterys (2) • RASA JESKELEVIČIENĖ. Dangus (2) • IZIDORIUS ŠIMELIONIS. Stalininės tremtys (10) • GINTARAS BLEIZGYS. Džinų portretai, arba Penkiasdešimt metrų nuo Dievo (8) • GINTAUTAS NAGLIS. Lietuvių Baudelaire’as (5) • GINTAUTAS NAGLIS. Pradėsime iš pat pradžių (2) • DIMA BORIS. Kopimas į kalną (4) • ARTŪRAS LIUTVINAS. Tie patys metai, diena po vakar (8) • -lj-. Penki sakiniai apie mūsų kalbą (22) • Redakcijos padėka (78) • PK (pirmasis komentaras) (454) • Margarita pelėdai (555) •

Iš šiuolaikinės danų poezijos

JULIANE PREISLER, JANINA KATZ, PIA TAFDRUP

[skaityti komentarus]

iliustracija
Be pavadinimo. 2008
Lukas Klimkevičius

JULIANE PREISLER


Juliane Preisler (g. 1959) Kopenhagos universitete baigė literatūros studijas, išleido 24 knygas (poezija, romanai, novelės). Debiutavo 1983 m. Jos kūryboje daug filosofinių apmąstymų, istorinių paralelių. Čia publikuojami eilėraščiai iš knygos „Svajojanti moteris“ („Divadrømmende“, 2006).


                      Jei būčiau matęs
                      Tave iš nugaros virš
                      Kėdžių eilių, tavo plaukus,
                      Švelniai šviečiančius ant
                      Apykaklės ir tavo sutrikusias rankas
                      Ant kelių,
                      Nebūčiau sėdėjęs taip
                      Bažnytiškai ramus

                      Jie bažnyčios viduje,
                      Pamiršta jis
                      Savo kūną ir tą
                      Didelę trauką
                      Kitiems

                      Kam leisti mažiems vaikams
                      Liesti savo rankom
                      Burną, ausis, nosį,
                      Intymias vietas, pirštais ieškant
                      Kitko

                      Jis metasi į
                      Jos burną,
                      Skrisdamas nukrenta už liežuvio,
                      Kačiukas dideliame sode,
                      Už medžio


                      Mes užaugam tarp akmenų
                      Maži, vienas ant kito šaukdami,
                      Žalioje minioje, laukdami
                      Žoliapjovės

                      Kad būtume tik maži,
                      Bet mes esam dideli,
                      Dideli, kaip
                      Aštrios saulės šešėliais
                      Sklandantys bučiniai, amžinai
                      Pakrypę popieriniai lėktuvėliai

                      Sapnavau sapną,
                      Aš neturėjau
                      Sapnuoti, kai kūnai
                      Susiliejo kartu, svyruojantys šokiui,
                      Lygiai slystantys, tarsi šaka vėjy
                      Su besiveržiančiais iš lūpų lapais

                      Kvietimas iš tavo erdvės,
                      Pirmiausiai atvėrus duris, vėliau muzika,
                      Einu lengvom pėdom
                      Plasnojančia eisena, todėl, kad mes neegzistuojame


JANINA KATZ


Janina Katz gimė 1939 m. Krokuvoje, Lenkijoje. Nuo 1969 m. gyvena Danijoje, rašo eiles daniškai. Išleido 18 knygų, debiutavo 1991 m. Čia publikuojami eilėraščiai iš knygos „Mano suskilęs liežuvis“ („Min spaltede tunge“, 2006).
                      Archeologija

                      Kuo giliau aš kasu,
                      tuo daugiau yra ko
                      ieškoti ir prisiminti.

                      Mano pėdos šlepsi purve.
                      Pačiame kasinėjimo dugne
                      susigėstu.

                      Aš sakau jums:
                      pakrikštykite mane meilės vardu.
                      Užmerkite mano akis.
                      Užverskite mano paskutinę knygą.


                      Sena žydų miesto dalis Krokuvoje

                      Čia parduodamas naikinimas,
                      taip pat kepsnys, troškinta žąsis
                      su miežiniais miltais.
                      – Tikra poezija, –
                      šnabžda mano motina,
                      kuri, kol ji gyveno,
                      niekada nevalgė eilėraščių.


                      Senamadiškas (1)

                      Ką daro šis paukščiukas
                      mano senoje gerklėje?
                      Kaip jis drįsta?

                      Ar jis neteisingai suprato
                      mano kraujo nenustojamą murmėjimą?

                      Bet jis netikėtai
                      išskrenda
                      mano žaizdotu liežuviu,
                      aš pradedu dainuoti.


                      Senamadiškas (2)

                      Duok man ranką, mylimasis.
                      Dabar mes keliausim
                      nuo lovos lig stalo
                      ir atgal.

                      Tada aš paleisiu tavo ranką
                      ir susikrausiu lagaminą.

                      Ar mes to nežinojom?
                      Ne visada tas,
                      kuris turi iškeliauti,
                      ne visada tas palieka tą,
                      kuris priverstas likti.


                      Poezijos menas

                      Mano geriausi eilėraščiai
                      yra gerai aprengti skeletai.
                      Blogieji yra nuogi.
                      Bet tai gali
                      būti ir atvirkščiai.


PIA TAFDRUP


Pia Tafdrup (g. 1952) baigė Kopenhagos universitetą. Išleido 18 knygų. Debiutavo 1981 m. Poetė 2006 m. dalyvavo „Poezijos pavasario“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ renginiuose. 1999 m. jai buvo įteikta Šiaurės Tarybos literatūrinė premija (Švedija). Čia publikuojami eilėraščiai iš knygos „Tarkovskio arkliai“ („Tarkovskijs heste“, 2004).
                      Žybsnis

                      Branduolys iš nieko, apvalkalas iš visko,
                      nuogos akimirkos
                      mirties kristalas.
                      Tylos vidinis žybsnis,
                      ir virš didžiausios jūros žaibo lyra –
                      įvairiaspalvis atšvaitas, glamonės
                      griaustinio šviesoje.


                      Kūno apdaras

                      Ta suknelė,
                      aš norėčiau ją nusipirkti,
                      jei būčiau dvidešimt metų
                      jaunesnė,
                      kabo lange,
                      laša rausvai,
                      šviesa –
                      kaip angelas,
                      pakabintas prie ginklų sandėlio.

Vertė
Stanislovas Abromavičius

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


160573. trik2009-05-20 14:00
atrodo, kad rašė tas pats žmogus. nei blogai, nei gerai, nieko.

160596. Jokūbas2009-05-20 16:20
Danai - tai ypatinga tauta. Jie yra pakankamai užsidarę, nesistengia kiekvienas pradedantis, kaip Lietuvoje, leisti knygas. Pskaito savo kūrybą draugams, bendradarbiams, giminės suėjime. Šie vertimai tiksliai nusako jų charakterį. Tai mintis, nuomonė ir šiek tiek poezijos.

160597. Gražina2009-05-20 16:23
"Aš sakau jums: pakrikštykite mane meilės vardu. Užmerkite mano akis. Užverskite mano paskutinę knygą." - labai patiko Janinos KAC eilutės.

160692. krankt2009-05-21 02:51
faini eilerasciai.

160711. fa2009-05-21 10:12
Janinos Katz: Ne visada tas, kuris turi iškeliauti, ne visada tas palieka tą, kuris priverstas likti. patiko, labai :)

160725. Katė2009-05-21 11:21
Tai eilėraščius skaitote ar aforizmų ieškote? (Gal man prasideda varnos sindromas?)

160852. varna2009-05-22 20:15
Katz - moteris - poetė - lenkijos žydė - rašanti daniškai - blogesnio derinio nesugalvosi. Tas pats kas pliaže vėjuotą dieną arbūzą su cepelinais valgyti ir užsigerti tomatų sultimis. Bet eilėraščiai visai nieko. Tik šiek tiek girgžda tarp dantų.

160921. fa > varna2009-05-23 01:07
"...moteris - poetė - lenkijos žydė - rašanti daniškai - blogesnio derinio nesugalvosi". Ar tuo norejai pasakyti, kad zydaite negali buti poete,kuri raso daniskai? Vyro zydo eiles danu kalba negirgzdetu tarp dantu? Manau, kad butu tas pats, kas pliaze valgyti smeliuotus cepelinus ir netureti pomidoru sulciu.

160938. fa nuo varnos2009-05-23 12:09
Girgžda tarp dantų, nes ji prašosi "pakrikštijama meilės vardu". Štai kas atsitinka žydams, kai jie pradeda daniškai rašyti:)

Rodoma versija 21 iš 21 
2:22:40 Jan 3, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba